Administracinio teises pažeidimo byla Nr. II-58-406/10

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00627-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.  vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Gintaras Cekanauskas,

sekretoriaujant  Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas D. N.,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinio teises pažeidimo byla pagal asmens, del  kurio surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas D. N. skunda del  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarimu paskirtos administracines nuobaudos  ir

n u s t a t e :

D. N. administracinen atsakomyben patrauktas ir administracinio teises pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2009 m. rugsejo 29 d. 15.40 val. Kaune, Minkovskiu g. vairuodamas automobili lenke kitas transporto priemones pesciuju perejoje, po to lenke kirsdamas ištisine kelio ženklinimo linija du kartus, padarydamas paeiliui kelis Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) pažeidimus, keliancius gresme eismo saugumui. 2009 m. spalio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d.  pareiškejas nubaustas  administracine nuobauda – 600 Lt bauda ir atemimu teises vairuoti transporto priemones 4 menesiams.

D. N. savo kaltes nepripažista. Nurodo, kad artejant prie pesciuju perejos ir važiuojant link tilto, jungiancio Aleksota ir Senamiesti, lenke prieš ji ta pacia kryptimi važiuojancias keliais transporto priemones. Priekyje pareiškejo važiavo traktorius, kuris važiavo labai mažu greiciu, todel, isitikines, kad lenkimo manevrui niekas netrukdo, pradejo lenkti traktoriu, taciau pamate, kad priekyje jo, ta pacia kryptimi važiuoja dar keli automobiliai, o kadangi grižti i savo važiavimo juosta jau negalejo, todel vengdamas sudaryti avarine situacija, buvo priverstas užbaigti lenkimo manevra. Šis manevras buvo užbaigtas iki pesciuju perejos. Toliau pareiškejas važiavo link Aleksoto tilto, sustojo prie šviesoforo, sulauke leistino signalo, pravažiavo tilta, pasuko link Birštono gatves ir jam esant ties požemine pesciuju pereja, buvo sustabdytas patruliu, važiuojanciu automobiliu be skiriamuju ženklu. Nurodo, kad ištisines ženklinimo linijos nekirto, jokiu KET pažeidimu nepadare. Mano, kad nuobauda paskirta nepagristai, prašo nutarima panaikinti ir byla jo atžvilgiu nutraukti.

Skundas nepagristas ir netenkintinas.

Teismas, patikrines priimto nutarimo teisetuma bei pagristuma (ATPK 297 str. 1 d.) konstatuoja, kad administracinis teises pažeidimas ir D. N. kalte irodyta, teises pažeidimas kvalifikuotas teisingai, administracinen  atsakomyben pareiškejas  patrauktas  pagristai  ir  teisetai.

ATPK 1242str. 1 d. administracine atsakomybe numatyta už transporto priemoniu vairavima, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisykliu pažeidimus, keliancius gresme eismo saugumui, taip pat Keliu  eismo  taisykliu  pažeidima,  sukelusi pavojinga situacija,  tai  yra 

privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judejimo  greiti,  krypti  arba  imtis  kitokiu  veiksmu savo ar kitu žmoniu saugumui užtikrinti. Pareiškejas administracinen atsakomyben patrauktas už paeiliui keliu eismo taisykliu pažeidimu, kelianciu gresme eismo saugumui, padaryma.

Pažeidejui inkriminuotas administracinis teises pažeidimas ir jo kalte irodyta administraciniu  teises pažeidimo protokolu, policijos pareigunu liudytoju A. J. ir J. B., fiksavusiu pažeidimus, objektyviais parodymais teisminio nagrinejimo metu.

Nors pareiškejas tvirtina, kad pažeidima konstatavusiu policijos pareigunu parodymai neteisingi, taciau ivertinus bylos aplinkybiu viseta, darytina išvada, jog tokie D. N. argumentai nepagristi. Netiketi administracinio teises pažeidimo protokolu, ji surašiusiu ir pažeidima konstatavusiu policijos pareigunu, taip pat kitu policijos pareigunu, buvusiu viename ekipaže, kuriu parodymai tikslus, nuoseklus ir identiški, abejoti nustatyto teises pažeidimo objektyvumu nera pagrindo.

Akivaizdu,  kad šie  pareigunai, važiuodami skiriamaisiais ženklais nepažymetu tarnybiniu automobiliu pareiškejui iš paskos turejo objektyvia galimybe teisingai ivertinti susidariusia situacija bei konstatuoti pareiškejo padarytus KET pažeidimus. Manyti, kad policijos pareigunai suklydo, neadekvaciai bei neteisingai ivertino situacija, nera pagrindo. Pažymetina, kad byloje nenustatytos aplinkybes, leidžiancios teigti, kad pažeidima konstatavusiu policijos pareigunu ir pareiškejo santykiai yra priešiški, kad šie pareigunai galejo buti šališki ir turejo pagrindo nepagristai  kaltinti  pareiškeja, piktnaudžiauti jiems suteiktais tarnybiniais igaliojimais, tureti išankstini nusistatyma. Tokiu aplinkybiu bylos nagrinejimo metu nenurode ir pats pareiškejas. Todel pagristai abejoti bei netiketi šiu keliu policijos pareigunu nurodytomis ir ju fiksuotomis ivykio aplinkybemis, ju parodymu objektyvumu, bešališkumu, vieno iš ju surašytu administracinio teises pažeidimo protokolu, pripažinti, jog pareigunu nurodytos aplinkybes tera ju nepagristos prielaidos ar speliojimai, nera pagrindo.

Pažymetina, kad pats pareiškejas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todel jo paaiškinimai vertintini kaip gynybos taktika, siekiant nepelnytai išvengti administracines atsakomybes už padaryta pažeidima ir pripažintini neobjektyviais bei šališkais. Pabrežtina, kad pareiškejo paaiškinimai prieštaringi, administracinio teises pažeidimo protokole (b.l. 10), pripažindamas pažeidimus, jis nurode, jog del pažeidimo gailisi, tuo tarpu teismo posedžio metu teige nepadares jokio pažeidimo ir savo kalte neige.

KET 145.4 punktas draudžia lenkti pesciuju perejose, taisykliu 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu, išskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciu, kitu žmoniu gyvybei ar sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butu galima išvengti, o taisykliu 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, jog siaura ištisine linija kirsti draudžiama. Liudytojais apklausti policijos pareigunai taip pat patvirtino, jog pareiškejas pavojingai manevruodamas, važiuodamas nesaugiu greiciu, nesilaikydamas jokiu butinu atsargumo priemoniu ir darydamas paeiliui kelis grubius KET pažeidimus, kele gresme ir pavoju sau taip pat kitu eismo dalyviu saugumui ir aplinkai. Pareiškejas pažeide nurodytus KET punktu reikalavimus, del šiu priežasciu jo veiksmai pagristai kvalifikuoti pagal LR ATPK 1242 str. 1 d.

Pažymetina, kad pareiškejas nuo 2006 metu jau šešiolikta karta baudžiamas už KET pažeidimu padaryma, taigi jis yra itin nepareigingas, nedrausmingas vairuotojas, piktnaudžiaujantis jam suteikta teise vairuoti. Šios aplinkybes patvirtina, kad jis yra linkes daryti pažeidimus.

Paskirtoji administracine nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams. Policijos pareigunas, skirdamas nuobauda, tinkamai vadovavosi ATPK normomis bei Lietuvos policijos Generalinio komisaro isakymu patvirtintos Instrukcijos (su velesniais pakeitimais) reikalavimais, kurie teigia, jog priimdamas sprendima iforminti KET ir kitu teises pažeidimu dokumentus bei pažeidejams taikydamas administracinio poveikio priemones, policijos pareigunas privalo ivertinti visas padaryto pažeidimo aplinkybes.

Administracine nuobauda paskirta pagal istatymus bei pareiguno, turincio teise spresti šios kategorijos bylas. Atsižvelgiant i bylos aplinkybiu viseta darytina išvada, kad pareigunas, skirdamas D. N. sankcijos  ribose numatyta su  specialiosios  teises atemimu susijusia  nuobauda bei nustatydamas teises vairuoti transporto priemones atemimo termina, objektyviai ir  visapusiškai ivertino visas bylos aplinkybes, padaryto teises pažeidimo pobudi, pažeidejo asmenybe ( ATPK 30 str. ).

Teismas pažymi, kad administracine nuobauda yra atsakomybes priemone, kuri skiriama administracini teises pažeidima padariusiems asmenims nubausti bei siekiant aukleti, kad jie laikytusi istatymu, taip pat tiek pats pažeidejas, tiek kiti asmenys nepadarytu nauju teises pažeidimu (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi buti griežta, kad pažeidejui neatsirastu nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltu neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant i išdestytus argumentus, skundas netenkintinas, nutarimas  paliktinas  nepakeistas.

Vadovaudamasis  Lietuvos  Respublikos  Administraciniu   bylu  teisenos  istatymo 124 str. 1 d. 1 p. teismas

n u t a r i a :

Skundo  nepatenkinti.

Palikti nepakeista 2009 m. spalio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarima, kuriuo D. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d. paskirta administracine nuobauda – 600 Lt bauda ir atemimas teises vairuoti transporto  priemones 4 menesiams.             

Nutartis per 10 dienu nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam  teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas                                                                              Gintaras  Cekanauskas