Baudžiamoji byla Nr. 1-365-1058/20198
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00277-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.20.5.1., 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,
sekretoriaujant Renatai Vanagienei,
dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,
kaltinamajam I. G. (I. G.), jo gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
2) 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
3) 2014 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. ir 12 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
4) 2014 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
5) 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. ir 10 MGL dydžio bauda;
6) 2015 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn. ir 10 MGL dydžio bauda; 2017 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patikslinta nustatyta likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – I. G. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktos bausmės dalį – 4 mėn. 6 d. laisvės atėmimą;
7) 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. (2 veikos), galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neturėti, nevartoti ir neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholinių gėrimų; Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 m., automobilio ir 2160 EUR konfiskavimas; 2018 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2018 m. lapkričio 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K;
8) 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d., 243 str., 64¹ str. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn., (nuosprendis įsiteisėjo 2018-11-29),
9) 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 10 (mėnesių) ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo (neįsiteisėjęs).
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
I. G. davė melagingus parodymus. Jis, 2017 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 14.29 val. iki 15.06 val., Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, Mėnulio g. 11, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33055-2017 davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 30 d. apie 4.30 val. iki 2018 m. liepos 3 d. apie 18 val., stovėjo prie jo senelės namų miško masyve, pusiau ant kalno; niekas šiuo laikotarpiu automobiliu nevažinėjo, nes rakteliai buvo pas jį,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, 2018 m. gegužės 30 d., laikotarpiu nuo 9.05 val. iki 14.31 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1588-716/2018 (1-01-1-33055-2017-9), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą bei teismo prisaikdintas, apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus, kad T. V. gėrė alų, kai pareigūnai atvyko - gėrė degtinę; kol pareigūnai buvo, T. priėjo prie stalo ir gėrė degtinės; įvykio metu niekas nesinaudojo automobiliu; jis nematė, kad kas vairuotų jo (I. G.) automobilį,
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis I. G. kaltę visiškai pripažino ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Parodė, kad teisme pasakyti, jog T. V. tuo metu, kai buvo atvažiavę pareigūnai, kartu su juo pavėsinėje gėrė degtinę ir niekur nebuvo nuėjęs, jo prašė T. V. mama. Šioje vietoje melavo. Melavo ir kai pasakė, kad įvykio metu niekas nesinaudojo automobiliu. Mašina stovėjo ant kalniuko, netoliese buvo pavėsinė, kurioje jis (I. G.) vartojo alkoholinius gėrimus, nuo pavėsinės ji buvo matoma. Tuo metu T. V. su kitais buvo prie automobilio. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, T. V. buvo įlipęs į automobilį, jis nebuvo užrakintas. Mašina negalėjo būti užvesta, nes rakteliai buvo pas jį (I. G.), tačiau galėjo riedėti nuo kalno. Matė, kad T. V. buvo dar su vienu žmogumi, kuris pamatęs pareigūnus per keleivio dureles pabėgo į mišką.
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo I. G. parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. liepą turėjo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo daužtas, nevažiuojantis ir stovėjo prie miškelio, ant kalniuko, netoli jo senelės namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu pagal individualią veiklą jis remontavo automobilius ir, kadangi visas kiemas buvo užimtas stovinčiais automobiliais, automobilį „BMW“ laikė prie miškelio. Kaip ir minėjo, automobilio „BMW“ jau nebuvo galima užvesti, šis tik galėjo riedėti nuo kalniuko. Datos šiuo metu jau nepamena, tai buvo 2017 m. liepą, laiko tiksliai nepamena (buvo dar šviesu), jis kartu su pažįstamu T. V. ir kitais pažįstamais, kas konkrečiai dar buvo, šiuo metu jau nepamena, prie miškelio esančioje pavėsinėje gėrė alkoholinius gėrimus. T. ne visą laiką buvo su jais, kažkokiu laiku kažkur pasišalino. Kadangi jis buvo girtas, nelabai prisimena, kaip viskas buvo. Pamena, kad prie pavėsinės privažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė T. V.. Tuo metu T. V. kažkodėl ėjo nuo tos vietos, kur ant kalniuko stovėjo jo automobilis „BMW“. Policijos pareigūnai paaiškino, kad T. V. būdamas girtas vairavo jam priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis aiškino policijos pareigūnams, kad raktai nuo minėto automobilio visą laiką buvo pas jį, kad automobilis „BMW“ techniškai netvarkingas, nevažiuojantis, kad šio negalima užvesti ir kad automobilis gali tik riedėti nuo kalno. Tačiau policijos pareigūnai jo neklausė. Kad T. V. nurodytu laiku važiuotų jo automobiliu, nematė, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje, kur jis šį ir paliko. Automobilį „BMW“ jis pirko Naujininkų mikrorajone ir tralu atvežė į tą vietą maždaug prieš 1-2 dienas iki to, kai policijos pareigūnai sulaikė T. V., ir, kaip minėjo, visą tą laiką automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Kol policijos pareigūnai savo tarnybiniame automobilyje kažką tikrino, T. V. toliau su jais gėrė, po kurio laiko policijos pareigūnai T. V. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Jis automobiliu „BMW“ tą dieną taip pat niekur nevažiavo, nes automobilio neįmanoma užvesti. Maždaug analogiškus parodymus davė liudytojo apklausos metu Kelių policijos valdyboje ir teismo posėdžio metu. Jo parodymai yra teisingi. Duoti tokius parodymus T. V. jo neprašė (b. l. 71).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1588-716/2018 pranešė prokurorui apie I. G. galimai padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).
2017 m. liepos 4 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu I. G. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, jis įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 32, 36).
2017 m. liepos 4 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo I. G. parodymai, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 30 d. 4.30 iki 2017 m. liepos 3 d. 18 val. stovėjo prie senelės namų miško masyve pusiau ant kalno, niekas šiuo laikotarpiu juo nevažinėjo, nes rakteliai buvo pas jį; T. buvo trumpam išėjęs iš pavėsinės atlikti gamtinius reikalus (b. l. 33-35, 37).
2018 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. G. pasirašė nukentėjusiojo, liudytojo įspėjimą dėl atsakomybės ir priesaiką (b. l. 44).
2018 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio metu užfiksuota, kad liudytojas I. G. parodė, jog kai atvažiavo policija, automobilis stovėjo prie miško; T. iš pradžių gėrė alų, kai pareigūnai atvyko ir kol buvo, T. gėrė degtinę; rakteliai buvo pas jį; įvykio metu niekas nesinaudojo automobiliu; nematė, kad kas vairuotų automobilį (b. l. 45-51).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu T. V. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 55 MGL (2071,30 Eur) dydžio bauda. Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad atmeta liudytojo I. G. parodymus teisme, nes jie prieštarauja nustatytai tiesai tiek dėl šio liudytojo automobilio vairavimo, tiek dėl T. V. alkoholio vartojimo atvykus pareigūnams. Tokius parodymus teismas įvertino kaip liudytojo draugystės įtaką kaltininkui ir siekimą padėti šiam išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko priima atskirą nutartį dėl parodymų turinio melagingumo pažeidžiant įstatymo nuostatas (b. l. 52-56). Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 16 d. (b. l. 60-62).
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius.
Melagingais laikomi tik tie parodymai, kurie yra susiję su esminėmis, bylai reikšmingomis aplinkybėmis. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, trukdo nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali teisėsaugos institucijų veikla.
Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir patvirtino, jog sąmoningai davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad T. V. alkoholį vartojo jau po pareigūnų atvykimo, iš jo parodymų taip pat akivaizdu, jog kaltinamasis matė, kaip T. V. naudojosi jo automobiliu. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka ir kaltę patvirtina 2018 m. birželio 1 d. teismo nutartyje nurodytas melagingų parodymų turinys ir jų davimo aplinkybės, 2018 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo A. S. parodymai, jog jis matė važiuojantį automobilį su įjungtais žibintais, kurį vairavo T. V., kad pastarasis pareigūnų akivaizdoje alkoholio nevartojo ir iš karto pripažino, jog vairavo mašiną. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2018 m. birželio 1 d. nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės, jog T. V. būdamas neblaivus vairavo I. G. priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, jog I. G. buvo išaiškinta pareiga duoti tikrovę atitinkančius parodymus, patvirtina jo parašai ant įspėjimų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vadinasi, net ir žinodamas atsakomybę už melagingų parodymų davimą, kaltinamasis neatsisakė savo ketinimų ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-1588-716/2018 melavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti melagingi parodymai buvo susiję su esminėmis T. V. pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį aplinkybėmis, todėl žinomai neteisingos informacijos nurodymas šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo kvalifikuotas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kaip melagingų parodymų davimas.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisme I. G. kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl savo veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę neigė, todėl toks prisipažinimas nelaikytinas visiškai nuoširdžiu ir neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė esant neišnykusiam teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendį, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinami ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys – I. G. turi du mažamečius vaikus (b. l. 81-82), Sodros duomenimis nuo 2018 m. liepos 18 d. registruotas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo (b. l. 83), tačiau įrodymų apie tai, kokia konkrečiai veikla jis užsiima ir apie realiai gaunamas pajamas, byloje nėra. Darbo biržoje registruotas iki 2017 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 84). Eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 85-90), teisiamas devintą kartą, veikos padarymo metu buvo teistas 6 kartus (b. l. 91-106). Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis duodamas melagingus parodymus siekė padėti asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, kuriuo tuo pačiu metu buvo kaltinamas ir pats (b. l. 104-106), po nusikalstamos veikos padarymo teistas du kartus už vairavimą neblaiviam, tai rodo ypač didelį kaltinamojo abejingumą tiek įstatymo nustatytoms elgesio taisyklėms, tiek ir teisingumą vykdančių institucijų veiklos atžvilgiu. Iš ankstesnių I. G. atžvilgiu priimtų teismo procesinių sprendimų matyti, kad jam nesugebėjus vykdyti nustatytus įpareigojimus buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Dėl nurodytų priežasčių teismas laiko, kad I. G. neturint pajamų bei nesugebant laikytis jam nustatytų įpareigojimų BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, bauda ar laisvės apribojimas yra netinkamos. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už šios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir I. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi nuosprendžio priėmimo dienai paskutinis kaltinamojo atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. baudžiamasis įsakymas, nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nebendrintina.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72), nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikintina kaip nebetikslinga, kadangi I. G. šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. G. paskirti 50 parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Teisėja Giedrė Telksnienė