Administracinė byla Nr. AN2-226-497/2017

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02313-2017-0

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

                                        16.9.3.; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. Z. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017-08-17 nutarimo atmestas,  

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2017-08-17 nutarimu M. Z. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad jis 2017-08-11 18.26 val. vairavo kelių transporto priemonę – autobusą „Volvo 7700“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, prieš pradėdamas važiuoti Justiniškių gatve, Vilniuje, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, buvo neatsargus, trenkėsi į priekyje autobuso pėsčiuosius praleisti sustojusį automobilį „Mercedes Benz R320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. R., ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, M. Z. D. padavė dėl jo skundą teismui, prašydamas panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos 2017-08-17 nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Z. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas suvaržė apelianto teisę teikti įrodymus, nes atsisakė iškviesti liudytoją bei išreikalauti iš ADB „Gjensidige“ žalos atlyginimo byloje esančias automobilio „Mercedes-Benz“ apgadinimų nuotraukas. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo apklausti šį liudytoją bei išreikalauti nuotraukas.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes rėmėsi abejonių keliančiais R. D., R. I. parodymais, nesirėmė apelianto parodymais, kurie yra aiškūs ir nuoseklūs, nedviprasmiški. A. R. ir A. P. įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, akivaizdžiai prieštarauja eismo įvykio schemai. Teismas nevertino ir neanalizavo suinteresuoto asmens A. R. veiksmų, įvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, jo padarytų KET pažeidimų. Matydamas, kad yra prieštaravimų dėl eismo įvykio susidarymo mechanizmo, teismas privalėjo juos pašalinti ir turėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo.  

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

              Iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka, kad jis yra kaltas dėl to, kad vairuodamas autobusą atsitrenkė į A. R. vairuojamą lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“. Apelianto įsitikinimu, tiek Institucijos pareigūnas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nesiaiškino visų reikiamų aplinkybių, todėl priėjo klaidingų išvadų dėl apelianto kaltės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kadangi iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 str.) bei tinkamai įvertinęs eismo įvykio aplinkybes ir byloje esančius įrodymus (ANK 569 str. 4 d.), priėjo pagrįstų išvadų dėl apelianto kaltės padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 

M. Z. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad pažeidė KET 128 punkto reikalavimus, nes pradėdamas važiuoti (vairuojant viešojo transporto autobusą), neįsitikino, kad tai daryti saugu, buvo neatsargus ir trenkėsi į priekyje autobuso pėsčiuosius praleisti susistojusį automobilį „Mercedes Benz R320“. KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta ir apelianto nėra ginčijama, kad jis važiavo pagrindine Justiniškių gatve, o A. R. automobiliu „Mercedez Benz R320“ važiavo šalutine gatve ir beveik ją stačiai kirtęs, važiuojant iš kairės į dešinę, sudarė kliūtį apeliantui autobusu važiuoti tiesiai pagrindine Justiniškių gatve, po ko apeliantas autobusu atsitrenkė į šį automobilį.

Byloje teismo taip pat nustatyta ir apeliantas nesutinka su tuo, kad A. R., beveik kirtęs Justiniškių gatvę, sustojo priešais perėję pėstiesiems praleisti ir apeliantas tai matė - buvo sustabdęs autobusą, signalizavo garsiniu signalu, bet po to pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į sustojusį automobilį „Mercedez Benz R320“. Šias aplinkybes teismas nustatė suinteresuoto asmens A. R. paaiškinimais, liudytojų R. D., A. P., R. I. parodymais, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šie duomenys įrodo kaltinimo aplinkybes, kad M. Z. D. matė prieš pėsčiųjų perėją sustojusį „Mercedes Benz R320“ automobilį, buvo sustabdęs autobusą, signalizavo garsiniu signalu, bet po to pradėjo važiuoti ir trenkėsi į „Mercedes Benz R320“. Tokias aplinkybes nurodo ne tik „Mercedes Benz R320“ automobilio vairuotojas bei jame buvęs keleivis A. P., kurie galbūt ir galėtų būti suinteresuoti duoti apeliantą kaltinančius parodymus, bet ir visai atsitiktiniai liudytojai - per pėsčiųjų perėję su vaikais ėjusi R. D. bei pro šalį priešpriešine eismo juosta važiavęs R. I.. Iš 2017-08-11 tarnybinio pranešimo (b. l. 12) matyti, kad šie liudytojai tokias pačias aplinkybes kaip ir teisme nurodė į įvykio vietą atvykusiam patruliui ir iš karto po įvykio. Taigi liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka vienas kitą, R. D. ir  R. I. nepažįstai nei vienas kito, nei „Mercedes Benz R320“ vairavusio A. R. bei šiame automobilyje buvusio A. P.. Taigi netikėti šių liudytojų parodymais teismui nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde visų liudytojų parodymus kritikuoja, teigdamas, kad jie yra nepatikimi ir abejotini, tačiau ši jo kritika remiasi tik paties apelianto pasvarstymais. Liudytojo A. P. teisme nurodytos aplinkybės, kad autobusas, atsitrenkęs į „Mercedes Benz R320“, neišjungė pavaros, nėra esminės, atsižvelgiant į apeliantui inkriminuojamą kaltinimą. Kad liudytoja R. D. įsidėmėjo tik tai, kad autobusas buvo sustojęs, kad autobuso vairuotojas kažką ranka rodė A. R., kad signalizavo garsiniu signalu, bet neprisiminė autobuso spalvos, rodo, kad ši liudytoja įsidėmėjo tuo metu buvusias neįprastas jai aplinkybes ir tik patvirtina jos parodymų patikimumą. Tai, kad liudytojas R. I. įvykio metu vairavo, nepaneigia jo galimybės matyti įvykio aplinkybes, be to, jo parodymai nebuvo vieninteliai, kuriais remiantis konstatuota, kad autobuso vairuotojas pažeidė KET 128 punkto reikalavimus. Apeliantas teisus skunde teigdamas, kad Gabijos gatvėje pagal kelio žymėjimą yra tik po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia A. R., A. P. ir R. D. teiginių, kad per pėsčiųjų perėją einančios moters su dviem vaikais praleisti buvo sustoję du šalia vienas kito sustoję automobiliai, kadangi iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad erdvės dviems automobiliams buvo pakankamai (b. l. 20).

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantu, kad yra neaiškus eismo įvykio susidarymo mechanizmas, kadangi „Mercedes Benz R320“ apgadinimai rodo, kad šis automobilis įvykio metu judėjo, todėl buvo būtina iš draudimo kompanijos išsireikalauti papildomų apgadinto automobilio „Mercedes Benz R320“ nuotraukų. Tačiau aplinkybę, kad „Mercedes Benz R320“ tuo metu, kai į jį atsitrenkė autobusas, stovėjo, o ne judėjo, patvirtina tuo metu per perėją ėjusi R. D. ir patrulio 2017-08-11 tarnybiniame pranešime (b. l. 12) nurodytos aplinkybės, kad iš karto po įvykio ant automobilio nesimatė jokių slydimo žymių. Ginčo dėl to, kad autobusas atsitrenkė į „Mercedes Benz R320“, byloje nėra. Taigi eismo įvykio susidarymo mechanizmas byloje aiškus, žalos atlyginio klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino M. Z. D. prašymo išreikalauti medžiagą iš draudimo kompanijos. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo procesiniu sprendimu atsisakyti tenkinti M. Z. D. prašymą dėl jo liudytojo F. V. apklausos, nes nei iš karto po įvykio, nei pradinėse bylos nagrinėjimo teisme stadijose apeliantas nenurodė šio asmens, kaip mačiusio įvykį, taip pat šis asmuo nenurodytas patrulio 2017-08-11 tarnybiniame pranešime kaip asmuo, betarpiškai matęs įvykį. Be to, šis liudytojas yra apelianto bendradarbis ir jo parodymai nebūtų absoliučiai nešališki.  

Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas nevertino A. R. veiksmų, nenustatinėjo, ar jis nepadarė KET pažeidimų, tačiau šių aplinkybių teismas ir neturėjo nustatinėti, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl M. Z. D. administracinė atsakomybės jam pažeidus KET 128 punkto reikalavimus, pagal kurį jis turėjo pareigą atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau šių reikalavimų, kaip aptarta anksčiau, jis nesilaikė.    

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes nebuvo atsakyta į visus jo skundo motyvus, nepasisakyta dėl visų skunde išdėstytų aplinkybių, yra nepagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė.

Remdamasis tuo, kad paminėta, apygardos teismas daro išvadą, kad esminių nepašalintų prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai paliko galioti Institucijos 2017-08-17 nutarimą, kuriuo M. Z. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

M. Z. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                      Audrius Cininas