Civilinė byla Nr. e2YT-7475-503/2022

  Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01360-2022-9

  Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  2.4.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.;

  3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.4.5.15.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 25  d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, A. G.. 

 Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja J. G. prašo nustatyti faktą, kad ji ir jos sutuoktinis A. G. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. garažą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime (DOK – CBP-6441) nurodė, kad minėtą garažą ji 2004 m. įsigijo iš Žilinskų.

Prie pareiškimo teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 (devynių) arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra" statybai Vilkaviškio mieste, prie Komjaunimo gatvės (dabar Vienybės gatvė), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra suteikiant numerį (duomenys neskelbtini); patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra" narių sudėtį pagal priedėlį. 

Taip pat 1974 m. gruodžio 25 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra" suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini).

1974-05-29 sprendimo Nr. 43 priedėlyje autogaražo „Žuvėdra" statytojų vardiniame sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta Ž. E., V., iš kurios ir yra nupirktas garažas.

Už garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo metu buvo atsiskaityta grynais pinigais E. Ž. sutuoktiniui. Pirkimo - pardavimo sutartis rašytine forma sudaryta nebuvo. Pareiškėja ir pardavėjas parašė pareiškimus garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“ pirmininkui E. P., kuriuose pardavėjas nurodė, kad išstoja iš garažų bendrijos, o pareiškėja, kaip pirkėja, pareiškime nurodė, kad prašo būti priimta į garažų bendriją kaip narę. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, parduodant - perkant garažą buvo rašomi tik pareiškimai garažų bendrijos pirmininkui. Notarinės sutartys sudaromos nebuvo, nes garažai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės turto bankas atstovas pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą (DOK-28139) iš esmės nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas. Teigia, kadangi garažas buvo pastatytas privačių asmenų lėšomis, nėra pagrindo jo vertinti, kaip valstybei priklausančio objekto. Atstovas prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio savivaldybės administraciją atstovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės meras atsiliepime nurodė, sutinka, jog, atsižvelgiant į rašytinius įrodymus byloje, pareiškėjos J. G. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas ir su pareiškėjos pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka, visiškai pritaria pareiškime išdėstytiems faktams ir prašo pareiškimą tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad :

1974 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 (devynių) arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra" statybai Vilkaviškio mieste, prie Komjaunimo gatvės (dabar Vienybės gatvė), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra suteikiant numerį (duomenys neskelbtini); patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra" narių sudėtį pagal priedėlį (e.b. 1. 18 - 19);

1974 m. gruodžio 25 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra" suteiktas Nr. 47. (e. b. 1. 20);

Valstybės įmonė Registrų centras atliko kadastrinius matavimus ir suformavo garažo, esančio Vienybės g. 51, Vilkaviškio m. kadastrinę bylą Registro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė šiam garažui unikalų numerį (duomenys neskelbtini) ;  (e. b. 1. 11 - 17);

J. G. ir A. G. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Įrašo numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 32);

Garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“, esančios (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 1 d., ir 2005 m. vasario 6 d.  narių sąraše, yra nurodyta ir pareiškėja G. J. (e. b. 1. 22, 23, 31),

Teismui pateiktuose, garažų eksploatavimo bendrijos „Žuvėdra“, žemės rentos mokesčio sąrašuose už 2004 m., 2006 m. 2007 m., 2008 m., 2011 m., 2019 m.  (e. b. 1. 21,24 - 30), kaip mokesčio mokėtoja nurodyta pareiškėja J. G..

2018 m. Vilkaviškio miesto kooperatinių garažų kooperatyvo „Žuvėdra“ žiniaraštyje G. pavardė taip pat yra nurodyta (e. b. 1. 29)

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

 Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar kas nors kitas būtų įgiję nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą – garažą, nuo šio įgijimo momento 2004 m., kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ar kad kas nors kitas būtų kreipęsis Valstybės įmonę Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ nenurodė, kad pareiškėjo nurodytas statinys – garažas, yra valstybės nuosavybė, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras nurodė, kad šis garažas savivaldybei nepriklauso. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, jog pareiškėja sąžiningai įgijo nekilnojamąjį daiktą – garažą, ir sąžiningai jį valdė, naudojosi ir tvarkėsi kaip su savo turtu, visą valdymo laiką daiktą valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei 10 metų.

Teismas sprendžia, tai, kad pagrįstai tikėtina, jog nėra išlikusių, atitinkančių įstatymų reikalavimus, minėto pastato – garažo, statybos dokumentų, tačiau nenuginčytai įrodyta (anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais), jog minėtas garažas pareiškėjai buvo perduotas nuosavybėn nuo 2001 m. pabaigos ir ji šį garažą valdė ir naudojo kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad minėtas garažas buvo pastatytas, laikantis tuo metu galiojusių statybą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, pardavėjui iš kurio pareiškėja pirko garažą buvo perduotas nuosavybėn ir parduotas pareiškėjai nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės norminių aktų reikalavimų.

Teismas sprendžia, kad pareiškėja J. G. nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai ir jį teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savo nuo 2004 m., tai yra daugiau kaip dešimt metų, valdė visą laiką, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už ją. Nors Valstybės įmonės „Registrų centras“ minėto garažo valdymas nebuvo įregistruotas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad J. G. šį pastatą valdė kaip savo. Kadangi yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, todėl, sutinkamai su CK 4.47 straipsnio 11 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos J. G. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tenkintinas. 

Teismas sprendžia, kad turtas yra įgytas po santuokos sudarymo, kadangi yra įgytas 2004 m., o pareiškėjos J. G. ir suinteresuoto asmens byloje A. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), taipogi pareiškime prašoma nustatyti juridinį faktą, kad būtent abu sutuoktiniai įgijo minimą turtą pagal įgyjamąją senatį, atsižvelgiant į CK 3.87 straipsnio nuostatas, jam nustatytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių turto nuosavybės teisinis režimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. garažą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                             Valdas Petraitis