Civilinė byla Nr. e2S-72-340/2019

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02392-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1; 3.1.9.1.3;

3.3.2.4. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

sekretoriaujant J. M., dalyvaujant išieškotojo atstovėms K. M. ir L. B., skolininkės atstovo bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotam asmeniui V. Č., skolininkės atstovui advokatui G. D.,      

 viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės BUAB  ,,Ūrus” ir Ko, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą ir sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys – skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, išieškotojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja antstolė B. P. kreipėsi į teismą, prašydama teismo priimti nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kadangi skolininkė BUAB „Ūrus“ ir Ko neatliko tam tikrų veiksmų, nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 vykdomajame rašte Nr. e2-8179-807/2017; išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 vykdomojo rašto Nr. e2-8179-807/2017 nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-31 nutartimi antstolės B. P. pareiškimą tenkino iš dalies: paskyrė skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos teismas“ 1000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 vykdomojo rašto Nr. e2-8179-807/2017 nevykdymą; kitoje dalyje pareiškėjos reikalavimą atmetė.

3.       Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad išieškotojas yra proceso dalyvis, ir teismas yra pasisakęs dėl išieškotojo teisių priimdamas teismo sprendimą nagrinėjamu klausimu, nėra jokio teisėto pagrindo sprendimo vykdymo naštą perkelti pačiam išieškotojui vykdyti sprendimą savo lėšomis, taip jam sukuriant nepagrįstas pareigas savo paties atžvilgiu. Teismas sutiko, jog skolininkė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kurio finansinė padėtis yra sunki, nepakanka lėšų įvykdyti teismo sprendimą, tačiau teismas šios aplinkybės nelaikė pakankama priežastimi pakeisti sprendimo vykdymo tvarką įpareigojant patį išieškotoją savo lėšomis išgabenti visas atliekas. Teismas nurodė, kad toks pareigų perkėlimas išieškotojui iš esmės pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, kadangi būtų sukurtos pareigos prievolės šaliai, kuri pagal pačios konkrečios prievolės esmę ir prigimtį negali turėti sau pačiam tų pareigų, kurias jai turi skolininkas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu teismui nebuvo pasiūlyta jokia alternatyvi vykdymo tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti antstolės prašymą, todėl antstolės prašymą dalyje dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė.

4.       Teismas pažymėjo, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie tai, kad antstolės patvarkymas būtų įvykdytas, ar antstoliui būtų nurodytos patvarkymo nevykdymo priežastys, byloje nėra (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, jog teismas, skirdamas baudą, taip pat turėtų atsižvelgti į asmenų, atsakingų už vykdymą elgesį, reikalavimo pobūdį, vykdymo apimtį vertinant piniginėmis lėšomis. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti vienkartinę baudą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino pareiškėjos prašymą šioje dalyje ir skyrė vienkartinę 1000 Eur baudą skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos teismas“ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 vykdomojo rašto Nr. e2-8179-807/2017 nevykdymą (CPK 771 straipsnis, 585 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu skolininkė BUAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-31 nutarties dalį, kuria BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ paskirta 1000 Eur bauda ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos antstolės B. P. prašymą šioje dalyje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Nagrinėjamu atveju susiklostė absurdiška situacija, kai administratoriui paskiriama bauda už tai, kad jis nevykdo antstolės įpareigojimo – saugoti ir atliekų tvarkytojams perduoti atliekas, nors tiek atliekų tvarkymu, tiek jų saugojimu šiai dienai rūpinasi pats išieškotojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Utenos RAAD). Esant tokioms aplinkybėms, kai pats išieškotojas atlieka įpareigojime numatytus veiksmus, neaišku, kokiu pagrindu antstolė kreipėsi į teismą su prašymu administratoriui skirti baudą.

5.2.       Administratorius antstolės nurodytų atitinkamų veiksmų atlikti neturi galimybės, kadangi (1) įmonė neturi pakankamai lėšų, (2) kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs sąmatos įpareigojime nurodytiems veiksmams apmokėti, (3) įpareigojimas yra priimtas neteisėtai, (4) vykdymo veiksmai yra atliekami paties išieškotojo, (5) administratorius neįleidžiamas į ginčo teritoriją, nes ją saugoja Utenos RAAD pasamdyta apsaugos bendrovė.

5.3.       Sprendimai, įpareigojantys sutvarkyti atliekas, priimti BUAB „Ūrus“ ir ko atžvilgiu. Tai reiškia, kad juridiniam asmeniui – bankroto administratoriui negali būti taikoma atsakomybė, nes skolininkas vykdomojoje byloje yra BUAB „Ūrus“ ir ko.

6.       Suinteresuotas asmuo išieškotojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-31 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus: 

6.1.       Būtent bankroto administratoriaus administruojamoje teritorijoje Dičiūnų k., Utenos r., yra padidintos rizikos situacija – lauke sukrautos atliekos kelia didelę ir realią grėsmę aplinkai. Bet bankroto administratorius nepateikė nei vieno įrodymo apie jo taikytas priemones šioje vykdomoje byloje, tame tarpe po antstolio raginimo, kad būtų bent dalyje pradėtas vykdyti teismo sprendimas, įpareigojantis jį užtikrinti priemonių taikymą teritorijos apsaugai nuo svetimų asmenų patekimo, atliekų laikymą saugiai ir pan., nesiėmė jokių veiksmų, kad teritorija bent jau būtų aptverta (tvora ar kitais būdais, bent įspėjamaisiais ženklais apsaugota nuo pašalinių lankytojų). Aplinkos apsaugos departamentas ėmėsi priemonių nors laikinai užtikrinti priemonių taikymą teritorijos apsaugai nuo svetimų asmenų patekimo, atliekų laikymą saugiai, nupirko už savo lėšas (kainavo vos ~ 9 Eur) juostą ir teritoriją ja apjuosė, kad gretimų sklypų naudotojai su sunkiasvoriu transportu nepažeistų bankroto administratoriaus administruojamoje teritorijoje laikomų pavojingų atliekų talpų, laikinai (kol to nepadarė administratorius) įrengė stebėjimo kameras, kad būtų galima operatyviai sureaguoti, jei iškiltų pavojus aplinkai ar žmonėms. Visas šias priemones lygiai taip pat galėjo ir privalėjo taikyti pats bankroto administratorius. Tokių priemonių taikymas nėra brangus, bet administratorius jų net nesvarstė, nei pats, nei kėlė klausimą kreditorių susirinkimuose, nei derino su antstoliu, nei su aplinkosauginėmis institucijomis. Lauke sandėliuojamos atliekos ir toliau neapsaugotos nuo atmosferos poveikio, kritulių, ne visos uždengtos, kai kurių didmaišių siūlės irstančios, todėl kritulių vanduo iš atliekų kenksmingas medžiagas plauna į teritoriją ir į gruntą. Dėl tokio atliekų itin nesaugaus ir neteisėto laikymo, pažeidžiant LR atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kyla reali ypatingos ekologinės situacijos grėsmė (kelia pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai bei gali būti padaryta didelė žala gamtai (žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams) ar gali atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai). Pažymėtina, jog apdengti talpas bent minimaliai nuo aplinkos poveikio reikalauja minimalių sąnaudų. Administravimo išlaidas, kurios, be kita ko, pareiškėjui skirtos – sudaro ne tik jo darbo užmokestis, bet ir tos pačios lėšos atliekų ir grunto tvarkymui (ĮBĮ 36 str. 3d.).

7.       Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-31 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

7.1.       Pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas bei paremtas analogiškais argumentais, kurie jau buvo dėstyti pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktų, kurie kvestionuotų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9.       Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankrutuojančios UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos teismas“  skirta 1000 Eur dydžio bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 vykdomojo rašto Nr. e2-8179-807/2017 nevykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

10.       Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

11.       CPK 771 straipsnis reglamentuoja asmens atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas nevykdo sprendimo, nesusijusio su turto ar piniginių lėšų perdavimu, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui, kad šis spręstų skolininko atsakomybės klausimą už tokio sprendimo nevykdymą. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kaltam asmeniui gali būti skiriama iki 300 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną išieškotojo naudai.

12.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-23 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8179-141/2017 įpareigojo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorių D. B. imtis priemonių ir užtikrinti, kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpų, esančių Dičiūnų k., Utenos r. sav., visos šiuo metų esančios sukauptos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę jas tvarkyti; iki kol atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją; vykdant atliekų perdavimo darbus užtikrinti, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai; išvežus atliekas išvalyti, sutvarkyti, nukenksminti buvusias pavojingų atliekų laikymo vietas (užterštą dirvožemį ir gruntą); perdavus atliekas atliekų tvarkytojams, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikti tai patvirtinančius dokumentus; prieš vykdant atliekų iš eksploatuojamos Dičiūnų k., Utenos r. sav., nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės išvežimą, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą.

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis skolininkės „Ūrus“ ir Ko bankroto bylą Nr. B2-2942-567/2017, įsiteisėjusia 2017-01-31 nutartimi bankroto administratorių D. B. atstatydino iš UAB „Ūrus“ ir Ko administratoriaus pareigų ir paskyrė UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, 2017-08-23 nutartimi pakeitė skolininkę BUAB „Ūrus“ ir Ko atstovavusį bankroto administratorių D. B. jo teisių perėmėju bankroto administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimas už akių įsiteisėjo 2017-08-23. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių pagrindu 2017-09-27 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-8179-807/2017 (vykdomoji byla Nr. 0171/17/03626, v. b. l. 2), kurį vykdo antstolė B. P.. 2017-10-11 antstolė priėmė Įpareigojimą saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, kuriuo skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įpareigotas per 10 darbo dienų imtis priemonių ir užtikrinti, kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpų, esančių Dičiūnų k., Utenos r. sav., visos šiuo metų esančios sukauptos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę jas tvarkyti; iki kol atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją; vykdant atliekų perdavimo darbus užtikrinti, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai; išvežus atliekas išvalyti, sutvarkyti, nukenksminti buvusias pavojingų atliekų laikymo vietas (užterštą dirvožemį ir gruntą); perdavus atliekas atliekų tvarkytojams, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikti tai patvirtinančius dokumentus; prieš vykdant atliekų iš eksploatuojamos Dičiūnų k., Utenos r. sav., nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės išvežimą, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą (v.b.l. 15-16). 2018-04-17 vykdomojoje byloje buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame konstatuotas sprendimo neįvykdymas (b.l. 1). Antstolė 2018-04-19 kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 vykdomojo rašto Nr. e2-8179-807/2017 nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-31 nutartimi skyrė skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos teismas“ 1000 Eur baudą. BUAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, nesutikdama su minėta 2018-10-31 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

15.       Atskirajame skunde nurodoma, kad sprendimai, įpareigojantys sutvarkyti atliekas, priimti BUAB „Ūrus“ ir ko atžvilgiu. Tai reiškia, kad juridiniam asmeniui – bankroto administratoriui negali būti taikoma atsakomybė, nes skolininkas vykdomojoje byloje yra BUAB „Ūrus“ ir ko. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16.       Bankrutuojančios įmonės ir ją atstovaujančio bankroto administratoriaus teises ir pareigas reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių. Šio straipsnio 7 dalyje pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, sustabdomas finansinių prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo, vykdymas, taip pat nutraukiamas įmonės sutarčių, kurių terminas dar nesuėjęs, vykdymas. Nuo šio momento bankroto administratorius perima bankrutuojančios įmonės valdymo organų įgalinimus, t.y. įgyja jų teises ir pareigas, ribojamas ĮBĮ normų, ir veikia bankrutuojančios įmonės vardu ir nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatytos bankroto administratoriaus teisės ir pareigos bankroto procese administruojant bankrutuojančią įmonę. Bankroto administratorius, ĮBĮ nustatyta tvarka, valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, tikrina įmonės sudarytų sandorių pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia klausimus, susijusius su kreditorių interesais, inicijuoja skolų išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės debitorių ir vykdo kitas jam nustatytas ĮBĮ pareigas. ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte numatyta bankroto administratoriaus pareiga likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Be bankroto administratoriaus, ĮBĮ nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė įgyvendintų savo teises bei pareigas. Išimčių taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus nei bankrutuojančiai įmonei, nei ją atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ taip pat nenustato.

17.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendime už akių, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nustatyti įpareigojimai atlikti bankrutuojančios įmonės teritorijoje, patalpose esančių atliekų sutvarkymo darbus taikytini bankrutuojančiai UAB „Ūrus“ ir Ko, už kurių įvykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, atsakingas būtent įmonę administruoti paskirtas bankroto administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, šiuo atveju – UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras”. 

18.       Pažymėtina ir tai, jog bankroto administratoriaus bandymas teismo nustatytų įpareigojimų vykdymą perkelti tretiesiems asmenis, nagrinėjamu atveju – išieškotojui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, yra nepagrįstas. Ta aplinkybė, jog, bankroto administratoriui vengiant atlikti teismo sprendime nustatytus įpareigojimus, tam tikrų sprendime nurodytų veiksmų atlikimo, siekdamas užtikrinti, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, ėmėsi išieškotojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, niekaip nepaneigia bankroto administratoriaus pareigos vykdyti teismo sprendime nustatytus įpareigojimus bei nepašalina jo atsakomybės už šių įpareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai, kad išieškotojui pačiam atliekant sprendime numatytus veiksmus, antstolė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo bankroto administratoriui, atmetami kaip nepagrįsti.

19.       Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad bankroto administratorius neturi galimybės įvykdyti įpareigojimų, nes bendrovė lėšų atliekoms sutvarkyti neturi, kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs sąmatos įpareigojime nurodytiems veiksmams apmokėti.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog piniginių lėšų trūkumas, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo nevykdyti sprendimo, taip pat nesuponuoja skundžiamos teismo nutarties naikinimo, nes tai organizacinio pobūdžio aspektas, kuris neatsiejamas nuo bankroto procedūros. 

21.       Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratoriaus pareiga vykdyti teismo sprendime nurodytus įpareigojimus negali būti paneigta dėl skolininkės, kaip bankrutuojančios įmonės, statuso ir su juo susijusių tokių šalutinių aplinkybių kaip sprendimų, priimtų kreditorių susirinkimuose, turinys. Skolininkės – bankrutuojančios įmonės – statusas ir sprendimų priėmimo bankroto proceso metu tvarka bankroto administratoriaus atsakomybės už įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytų įpareigojimų nevykdymą nešalina.

22.       Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje skolininkės UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto byloje Nr. B2-2310-567/2019, yra priimta ir šiuo metu galiojanti 2016-09-16 nutartis, kuria teismas nutarė patvirtinti UAB „Ūrus ir Ko“ administravimo išlaidų sąmatą vienam mėnesiui bendrai 3000 Eur su įskaitytais mokesčiais sumai iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, bankroto administravimo išlaidas, be kita ko, sudaro išlaidos atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymui. Bankroto administratorius, turėdamas sąžiningą siekį įvykdyti teismo sprendimą, turėjo teisę ir galėjo dalį teismo patvirtintos administravimo išlaidų sumos skirti bent dalies sprendime nurodytų įpareigojimų įvykdymui. Juo labiau, kad teismo 2017-03-23 sprendime už akių nurodyti ir tokie įpareigojimai, kaip užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją ir pan., kurių įvykdymas nereikalauja pernelyg didelių piniginių išlaidų. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad bankroto administratorius būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti bent iš dalies, byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą skirti bankroto administratoriui baudą už vykdomojo rašto, išduoto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-23 sprendimo už akių pagrindu, nevykdymą.       

23.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skyrė skolininkės BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos teismas“ 1000 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-27 vykdomojo rašto Nr. e2-8179-807/2017 nevykdymą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-31 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                  Tatjana Žukauskienė