1S-832-238/2013;
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Olego Šibkovo, Rimo Švirino, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant nuteistajam N. T., teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo N. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir N. T. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu N. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė 5MGL (650 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Nuosprendis įsiteisėjo 2011-11-11. Kaišiadorių rajono pataisos inspekcija nuosprendį vykdyti pradėjo 2011-11-21.
Kaišiadorių rajono pataisos inspekcija 2012-02-06 kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą ir prašė, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) pagrindu, N. T. įspėti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti panaikintas, nes 2011-09-19 jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, ir 2011-10-28 padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, už tai baustas administracine tvarka.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patenkino pataisos inspekcijos prašymą ir 2012-02-23 priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis LR BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktu, N. T. įspėjo, kad už bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimą laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti panaikintas ir jis bus pasiųstas atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri skirta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu.
Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių Probacijos skyrius 2012-08-17 kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą ir prašė, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 5 dalimi (redakcija galiojusi po 2012-07-01) ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, N. T. papildomai paskirti LR BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2, 3 numatytų pareigų. Prašymą motyvavo tuo, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. T. du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, už tai teismo 2012-02-23 nutartimi buvo įspėtas. Po teismo 2012-02-23 nutarties N. T. yra padaręs du administracinius teisės pažeidimus: 2012-03-02 padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 1 dalyje, 2012-03-24 - ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje (vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi panaikinta teismo nutartis dėl jo nubaudimo pagal 130 straipsnio 1 dalį), už tai baustas administracine tvarka.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patenkino prašymą ir 2012-09-26 priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu (redakcija galiojusi po 2012-07-01) ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skyrė papildomą įpareigojimą - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą.
Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių Probacijos skyrius 2013-02-11 kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą ir prašė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, N. T. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Prašymas grindžiamas tuo, kad T. T. du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, teismo 2012-02-23 nutartimi buvo įspėtas. Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutarties, kuria jam papildomai skirtas įpareigojimas-bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, jis 2012-11-22 padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, baustas administracine tvarka. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė 5 administracinius teisės pažeidimus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patenkino teikimą, 2013-05-20 priėmė nutartį, kuria panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir N. T. pasiuntė atlikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis N. T. po 2012-09-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo priimtos nutarties, kuria jam buvo papildomai paskirti įpareigojimai (per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą), šį įpareigojimą vykdė, tačiau 2012-02-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi būdamas įspėtas, kad 2011-06-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, jis po 2012-09-26 teismo nutarties padarė administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 187 str. 2 d. (administracinis teisės pažeidimas N. T. padarytas 2012-11-22), o tai rodo, kad asmuo tinkamų išvadų nepadarė, jis per paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė administracinius teisės pažeidimus ne tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, be to, 2012-11-22 administracinis teisės pažeidimas padarytas jam būnant neblaiviam. Nors nuteistajam yra likusi nedidelė bausmės vykdymo atidėjimo termino dalis, tačiau jo veiksmai, poelgis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad asmuo tinkamų išvadų nepadarė, toliau daro administracinius teisės pažeidimus, todėl Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių Probacijos skyriaus teikimą tenkino.
Iš teismo 2013-05-20 nutarties matyti, kad ją priimdamas teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Nuteistasis N. T. skundžia 2013-05-20 nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą, atmesti Probacijos skyriaus teikimą. Nurodo, kad teismas nusprendė apriboti jo laisvę vien tik dėl formalių priežasčių, tai yra kad jis padarė atsitiktinį administracinį teisės pažeidimą, tačiau nevertino visumos duomenų. Teismo sprendimas nėra teisingas ir proporcingas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra UAB akcininkas ir vadovas, joje dirba darbuotojai, įmonė sudarė ilgalaikes pervežimo sutartis, kurių nutraukti ar atidėti neįmanoma, moka valstybei mokesčius, o pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmę žlugtų įmonės veikla, darbuotojai prarastų darbą. Be to, jis vienas išlaiko šeimą, žmona nedirba, augina vaiką, jis paėmęs paskolą butui įsigyti, todėl pasiuntus atlikti bausmę, jo šeima patirs sunkumų. Taip pat pažymi, kad nepasibaigęs procesas administracinėje byloje Nr. A.2.11-7152-825, kurioje jis nubaustas administracine tvarka, nes yra apskundęs teismo nutartis.
Teismo posėdyje nuteistasis N. T. prašė teismo nutartį panaikinti ir probacijos skyriaus teikimą atmesti.
N. T. skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama.
Iš teismo 2013-05-20 nutarties matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimą panaikindamas ir N. T. pasiųsdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi LR Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Konstatuojama, kad ši norma pritaikyta netinkamai, nes joje nėra numatyta galimybė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Iš teismo 2013-05-20 nutarties motyvų galima daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir N. T. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę LR Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Taip bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad po papildomos baudžiamojo poveikio priemonės (tęsti darbą) paskyrimo padarė administracinį teisės pažeidimą.
Kolegijos nuomone, teismas formaliai išnagrinėjo ir tenkino Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių Probacijos skyriaus teikimą. Nebuvo tinkamai įvertinta visuma aplinkybių ir duomenų, kurie yra surinkti byloje ir kurie galėjo lemti galutinio bei teisingo sprendimo priėmimą. Taip liko neįgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principai.
Be abejo, nustatyta, kad N. T. buvo paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, po jos paskyrimo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau susipažinus su duomenimis, kurių pagrindu buvo skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, matyti, kad ji paskirta už tai, kad N. T. padarė ir baustas už du administracinius teisės pažeidimus: pagal ATPK 1241 str. 1 d. (nesustojo prie pėsčiųjų perėjos) ir pagal ATPK 127 str. 2 d. (eismo įvykio metu apgadino kieme kitą automobilį). Taigi jis baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra itin piktybiniai.
Byloje nustatyta, kad nuosprendžiu skirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir baudžiamojo poveikio priemonę - 5MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, nuteistasis vykdė. Taip pat jis vykdė ir teismo nutartimi skirtą papildomą baudžiamojo poveikio priemonę (tęsti darbą). N. T. dirba ir šiuo metu, jis turi šeimą, mažametį vaiką, įsipareigojimus bankui dėl paimtos paskolos butui pirkti.
Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad nors 2012-12-17 nutarimas, kuriuo jis nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 187 str. 2 d., yra įsiteisėjęs, tačiau dėl šio nutarimo apskundimo jo teisė iki galo nerealizuota (šiuo metu Kauno apygardos teisme gautas, užregistruotas ir bus nagrinėjamas jo skundas).
Apylinkės teisme posėdžio metu prokurorė V. Ž. siūlė netenkinti Probacijos skyriaus tarnybos teikimo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vykdė teismo nuosprendžiu skirtus įpareigojimus, jis padarė administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo kriterijus bei tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigiasi, teikimą prašė atmesti. Tačiau teismas priėmė priešingą sprendimą, kuris prieštarauja teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principams.
Konstatuojama, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo inter alia 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas.
Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.
Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos sankcijos turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Skiriama sankcija turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių.
Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 p. numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Šiuo atveju daroma išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo naikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir N. T. pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdė teismo nuosprendžiu skirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir visiškai įvykdė nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėjo 650 Lt dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Iš bylos duomenų matyti, kad jis vykdė teismo nutartimi skirtą papildomą baudžiamojo poveikio priemonę (tęsti darbą).
Bylos duomenys patvirtina, kad papildoma baudžiamojo poveikio priemonė (tęsti darbą) paskirta po to, kai nuteistasis buvo baustas už du administracinius teisės pažeidimus, kurie nėra itin piktybiški.
Kolegijos nuomone, vien ATPK pažeidimas, dėl kurio buvo nubaustas N. T. po to kai jam buvo paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, nelaikytina tiek reikšminga aplinkybe, kad būtų pakankamas pagrindas pasiųsti nuteistąjį atlikti bausmę į pataisos namus.
Pažymėtina, kad 2012-02-23 teismo nutartimi N. T. buvo įspėtas po to, kai padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas). Be to, svarbi ta aplinkybė, kad įspėjimas jam skirtas galiojant iki 2012-07-01 BK 75 str. 4 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Šiuo metu ši norma negalioja nuo 2012-07-01. Probacijos įstatymas įspėjimo nenumato. Teismas negalėjo suteikti ypatingos svarbos buvusiam įspėjimui, nes buvo būtina vadovautis BK 3 straipsniu.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad padaryti nuteistojo administraciniai teisės pažeidimai nėra susiję su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą jis buvo nuteistas, todėl teigti, kad po nuosprendžio priėmimo jis tinkamų išvadų nepadarė, nėra pagrindo.
Bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra pataisyti asmenį, užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kolegija sprendžia, kad pasiuntus N. T. atlikti bausmę į pataisos namus, t. y. panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą, nebūtų užtikrintas bausmės teisingumo principo, numatyto LR BK 41 str. 2 d. 5 p., įgyvendinimas. Nuteistasis yra jauno amžiaus, turi šeimą, išlaiko nepilnametį vaiką, dirba, turi įsipareigojimus bankui. Pasiuntus jį atlikti laisvės atėmimo bausmę neigiamų pasekmių patirs šeima ir jos nariai.
Kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtinumas jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės.
Kolegija daro išvadą, kad teikimas negali būti tenkinamas, jis atmestinas. Šiuo atveju negalima laikyti, kad teismo posėdyje probacijos tarnybos teikimas išnagrinėtas tinkamai, o teismo nutartis pagrįsta ir teisėta bei tinkamai motyvuota. Esant šioms aplinkybėms teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
n u t a r ė :
Nuteistojo N. T. skundą tenkinti. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir N. T. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį.
Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė Šiugždinytė
Kolegijos teisėjai Olegas Šibkovas
Rimas Švirinas