Civilinė byla Nr. e2A-1628-340/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27823-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.18.6; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Almos Urbanavičienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1892-608/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Algio baldai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Egli“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Algio baldai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Egli“ 11 348,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-505-544/2019 ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Ana Mikulienė.
2. Ieškovė paaiškino, kad nemokumo administratorė patikrino turimus įmonės duomenis ir nustatė, kad UAB „Egli“ turi 17 348,30 Eur debitorinį įsiskolinimą ieškovei. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į atsakovę, ragindama padengti skolą. Atsakovė ieškovei pateikė kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad yra sumokėjusi ieškovei 6 000,00 Eur. Ieškovės teigimu, ieškovė atsakovės užsakymu pagamino gaminius bei išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras apmokėti, tačiau atsakovė su ieškove iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi, todėl atsakovės skola ieškovei, atsižvelgiant į atsakovės sumokėtas sumas ieškovei, iš viso sudaro 11 348,30 EUR.
3. Atsakovė UAB ,,Egli“ su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. kovo 16 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė atsakovei pagal atsakovės pateiktą užsakymą pagamins baldus. Nurodė, kad rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo pagaminti virtuvės baldus, garderobinę ir spintą/vitriną bei pagamintus baldus sumontuoti atsakovės kliento objekte Šveicarijoje, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 72 878,30 Eur kainą. Atsakovė pažymėjo, kad už pagamintus baldus su ieškove atsiskaitė tokia tvarka: 2018 m. kovo 20 d. sumokėjo 15 000,00 Eur, 2018 m. balandžio 10 d. sumokėjo 29 730,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 3 d. sumokėjo 800,00 Eur, 2018 m. spalio 2 d. sumokėjo 10 000,00 Eur, o 2019 d. vasario 1 d. sumokėjo 6 000,00 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovė, be kita ko, paaiškino, kad baldų montavimo metu paaiškėjo, jog dalis ieškovės pagamintų baldų yra pagaminti nekokybiškai, todėl šalys susitarė, kad nekokybiškai atliktą broką tvarkys pati atsakovė, o ieškovė už šį remontą atsakovei sumokės. Tokiu būdu šalys susitarė sumažinti rangos darbų kainą iš viso 11 347,68 Eur suma, todėl atsakovė 2019 m. sausio 31 d. išrašė ieškovei dvi PVM sąskaitas–faktūras: Nr. EJ18003 (6 250,0 Eur sumai) ir Nr. EJ18004 (5 097,68 Eur sumai). Minėtos sąskaitos yra deklaruotos valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir šių sąskaitų-faktūrų pagrindu atsakovė valstybei yra sumokėjusi mokesčius. Atsakovės teigimu, atsakovė savo pajėgumais atliko nekokybiškai pagamintų baldų broko ištaisymo darbus už lėšas, kurios atsakovės turėjo būti sumokėtos ieškovei, ir tuo rangos sutartis buvo įvykdyta.
0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės BUAB „Algio baldai“ ieškinį patenkino visa apimtimi: priteisė ieškovei BUAB „Algio baldai“ iš atsakovės UAB „Egli“ 11 348,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas valstybės naudai naudai iš atsakovės priteisė 255,34 Eur žyminio mokesčio ir 3,65 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė atliko atsakovės užsakytus darbus ir darbų rezultatą – virtuvę, spintą/vitriną ir garderobinę - perdavė atsakovei, o atsakovė darbų rezultatą priėmė, ką patvirtina ieškovės išrašytos bei pateiktos atsakovei apmokėti PVM sąskaitos – faktūros, kurias atsakovė įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir negrąžino kaip išrašytų be pagrindo. Tokiu būdu atsakovei kilo prievolė sumokėti visa rangos darbų kainą.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė sumažino rangos darbų kainą. Atsakovės ieškovei išrašytų ir pateiktų apmokėti 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitų – faktūrų Nr. EJ18003 ir Nr. EJ18004 turinys liudija kitokias faktines aplinkybes: kad išrašytomis sąskaitomis-faktūromis, atsižvelgiant į nurodytą mokėjimo paskirtį, buvo siekta kompensuoti išlaidas pagal sutartį Nr. 180316 ir padengti lėktuvo bilietų bei montuotojų pragyvenimo Šveicarijoje išlaidas. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė ne dėl sutarties kainos sumažinimo, o dėl ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo.
7. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės viena kitai išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyta mokėjimo paskirtis patvirtina priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus ieškinio sumai (11 348,30 Eur), tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių minėtų ieškovės ir atsakovės prievolių minėtai sumai pasibaigimą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbus įskaitymo atlikimo momentas, kadangi turi būti vertinama, ar įskaitymas buvo atliktas iki ieškovės nemokumo ir ar jis nepažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesų. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ji dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo būtų pateikusi pareiškimą dėl įskaitymo, kuriame būtų aiškiai apibrėžta įskaitoma prievolė bei konkreti įskaitoma piniginė suma.
8. Teismas konstatavo, kad nors įskaitymą atsakovė grindė aplinkybe, kad ieškovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai debitorių sąrašą 2019 m. sausio 31 dienai ir kasos knygos išrašą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., kuriuose atsakovė nebuvo nurodyta ieškovės debitoriumi, minėti dokumentai neatitinka CK 6.131 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo apie atliekamą įskaitymą tinkamai pranešti ieškovei.
1 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Egli“ prašė pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1892-608/2021 panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; o netenkinus šio reikalavimo – pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1892-608/2021 panaikinti ir ieškinį atmesti. Taip pat apeliantė prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė nekokybiškai atliko darbus, todėl šalys susitarė, kad nekokybiškai atliktus darbus tvarkys apeliantė, o ieškovė atitinkamai sumažins darbų kainą tiek, kiek kainuos darbų remontas. Šalys priėmė sprendimą, kad geriausias būdas dėl to susitarti yra toks, jog apeliantė ieškovei išrašys PVM sąskaitas faktūras, jose nurodant, už ką jos yra išrašomos. Tai, kad šalys būtent taip susitarė, patvirtina 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitų – faktūrų Nr. EJ18003 ir Nr. EJ18004 turinys, t. y. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. EJ18003 nurodoma, kad prekės yra lėktuvo bilietai į ir iš Šveicarijos bei Montuotojų pragyvenimas Šveicarijoje, o PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. EJ18003 nurodoma, kad prekės yra išlaidų-nuostolių kompensavimas pagal sutartį Nr. 180316. Ieškovės vadovas šias sąskaitas-faktūras pasirašė, todėl toks susitarimas gali būti traktuojamas kaip susitarimas sumažinti rangos sutarties kainą.
10.2. Faktinė aplinkybė, kad šalys daugiau nei 7 mėnesius po susitarimo sudarymo nereiškė viena kitai reikalavimo dėl skolos sumokėjimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2019 m. vasario 1 d. šalys viena kitai nebuvo skolingos, nes susitarė dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.
10.3. Šalys bendru sutikimu atliko veiksmus, kuriais susitarė, kad prievolės viena kitos atžvilgiu pasibaigia; susitariančios šalys buvo įmonių vadovai, vėliau viena kitai šalys pretenzijų dėl skolos nereiškė, o įmonių buhalteriai šį susitarimą dar kartą patvirtino apskaitos dokumentuose nurodydami skolų pasibaigimą.
10.4. Įstatymo nuostatos įskaitymo draudimą sieja su bankroto bylos įmonei iškėlimu, o ne su faktiniu įmonės nemokumu. Apeliantei nebuvo žinoma, kad ieškovė 2017 metais buvo nemoki, byloje šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, ieškovė dėl to nepateikė jokių įrodymų.
10.5. Apeliantė prašė, kad teismas iš ieškovės išreikalautų dokumentus - Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą ieškovės debitorių sąrašą 2019 m. sausio 31 dienai ir kasos knygos išrašą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Teismas apeliantės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nėra aišku ką prašomais išreikalauti įrodymais ketinama įrodinėti. Tokiu būdu teismas pažeidė nuostatas dėl įrodymų išreikalavimo.
10.6. Kaip matyti iš dokumento „Skolos mums“, 2019 m. gegužės 31 d. pati ieškovė patvirtino, kad apeliantės skola ieškovei yra 0 Eur.
11. Ieškovė BUAB „Algio baldai“ atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo susitarta dėl rangos darbų kainos sumažinimo; aplinkybė, jog ieškovė sumažino rangos darbų kainą, neįrodyta.
12.2. Apeliantė nepateikia neginčijamų įrodymų, jog apeliantė būtų reiškusi ieškovei reikalavimą dėl broko bei reikalavusi atlyginti už netinkamai atliktų darbų taisymą. Tai, kad nebuvo pareikšta reikalavimo atlyginti už broko taisymą, patvirtina ieškovės buvusio direktoriaus A. S. pateikti VMI duomenys jau po apeliantės išrašytų sąskaitų – jis VMI pateiktoje anketoje 2019 m. vasario 8 d. nurodė, kad ieškovė turi debitorių – UAB „Egli” - ir debitorinė skola sudaro 17 348,30 EUR.
12.3. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Apeliantės dėstomi teiginiai apie neva atliktą įskaitymą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
12.4. Apeliantė ieškovės pateiktas sąskaitas yra įtraukusi į savo buhalterinę apskaitą, todėl turėjo jas apmokėti. Jeigu apeliantė turi reikalavimų ieškovei, ji turi pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, nes įskaitymas nebuvo atliktas, o iškėlus ieškovei bankroto bylą, įskaitymas negali būti atliekamas.
12.5. Apeliantė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad priimtas teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas bei turi būti panaikintas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovės (apeliantės) UAB „Egli“ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės BUAB „Algio baldai“ ieškinį atsakovei UAB „Egli“ patenkino visa apimtimi. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
17. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-93-544/2021 UAB „Algio baldai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Ana Mikulienė.
18. Byloje surinkti duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys 2018 m. kovo 16 d. sudarė rangos sutartį Nr. 180316, pagal kurią ieškovė, būdama rangovė, turėjo atlikti su atsakove, kaip užsakove, sutartus rangos darbus. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. ALB0002 ir 2018 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. ALB0003, ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras atitinkamai 15 151,62 Eur ir 57 726,68 Eur sumoms. Atsakovė 2018 m. kovo 20 d. sumokėjo ieškovei 15 000,00 Eur, 2018 m. balandžio 10 d. - 29 730,00 Eur, 2018 m. rugsėjo 3 d. - 800,00 Eur, 2018 m. spalio 2 d. – 10 000,00 Eur. 2019 d. vasario 1 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 6 000,00 Eur grynaisiais pinigais. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės kasos knygos išrašai bei kasos pajamų orderio kopija. Atitinkamai 2019 m. sausio 31 d. atsakovė išrašė ieškovei šias PVM sąskaitas-sąskaitas faktūras: PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EJ18004 bendrai 5 097,68 Eur sumai, nurodant, kad sąskaita yra išrašoma už išlaidų-nuostolių kompensavimą pagal sutartį Nr. 180316, bei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EJ18003 bendrai 6 250,00 Eur sumai, nurodant, kad sąskaita išašoma siekiant padengti montuotojų pragyvenimo išlaidas Šveicarijoje bei lėktuvo bilietus į ir iš Šveicarijos. Atsakovės ieškovei išrašytos 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos-faktūros buvo pasirašytos abiejų šalių.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos.
19. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau yra ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.
20. Apeliaciniame skunde apeliantė prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus. Susipažinęs su naujai pateiktų įrodymų turiniu bei prašymu priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė iš esmės net nenurodė aplinkybių, susijusių su pavėluotu įrodymų pateikimu, t. y. nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; taip pat nenurodė priežasčių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso įstatyme esant naujų įrodymų priėmimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ribojimams, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priimti atsisako ir jų įrodomosios reikšmės bei jais siekiamų įrodyti aplinkybių nevertina.
Dėl ginčo esmės.
21. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad ieškovė nekokybiškai atliko darbus, todėl šalys susitarė, kad nekokybiškai atliktus darbus tvarkys pati apeliantė, o ieškovė atitinkamai sumažins darbų kainą tiek, kiek kainuos darbų remontas; apeliantės teigimu, šalys bendru sutikimu atliko veiksmus, kuriais susitarė, kad prievolės viena kitos atžvilgiu pasibaigia, o faktinė aplinkybė, kad šalys daugiau nei 7 mėnesius po susitarimo sudarymo nereiškė viena kitai reikalavimo dėl skolos sumokėjimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2019 m. vasario 1 d. šalys viena kitai nebuvo skolingos. Ieškovė su apeliacinio skundo argumentais nesutiko, nurodydama, kad aplinkybė, jog ieškovė sumažino rangos darbų kainą, neįrodyta; be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad apeliantė būtų reiškusi ieškovei reikalavimą dėl broko bei atlikusi įskaitymą.
22. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors ieškovės ir atsakovės viena kitai išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose nurodyta mokėjimo paskirtis patvirtina priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus sumai, sudarančiai 11 348,30 Eur, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių minėtų ieškovės ir atsakovės prievolių minėtai sumai pasibaigimą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog ji dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo būtų pateikusi pareiškimą dėl įskaitymo, kuriame būtų aiškiai apibrėžta įskaitoma prievolė bei konkreti įskaitoma piniginė suma.
23. CK 6.655 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
24. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apeliantės teiginus dėl šalių sudaryto susitarimo atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kita vertus, teismas pastebi, kad atsakovės ieškovei išrašytos 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. EJ18004 ir Nr. EJ18003 iš viso 11 348,30 Eur sumai, nurodant, kad sąskaitos išrašomos siekiant padengti montuotojų pragyvenimo išlaidas Šveicarijoje, lėktuvo bilietus į ir iš Šveicarijos bei siekiant kompensuoti išlaidas-nuostolius pagal sutartį Nr. 180316, patvirtina, kad apeliantė, išrašydama sąskaitą, kurią pasirašė abi šalys, pasinaudojo CK 6.655 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kurias patyrė, šalindama rangos darbų trūkumus.
25. Nors ieškovė savo atsiliepime nurodė, kad apeliantė nebuvo pareiškusi ieškovei reikalavimo dėl broko bei reikalavusi atlyginti už netinkamai atliktų darbų taisymą, aptartos 2019 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. EJ18004 ir Nr. EJ18003 tokią ieškovės poziciją paneigia. Pažymėtina, kad iš nurodytų sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad išrašytos sąskaitos faktūros kyla iš šalių sudarytos rangos sutarties Nr. 180316, o išrašytomis sąskaitomis faktūromis siekta kompensuoti apeliantės patirtas išlaidas, susijusias su rangos darbų trūkumų šalinimu. Aplinkybė, kad aptariamas sąskaitas-faktūras pasirašė abi šalys, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė patvirtino buvus darbų trūkumus bei įsipareigojo apeliantei atlyginti sąskaitose-faktūrose detalizuotas ir apeliantės patirtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
26. Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė būtų apmokėjusi aptartas sąskaitas-faktūras, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad 2019 m. vasario 1 d. (po paskutinio apeliantės atlikto ieškovei mokėjimo) šalys turėjo viena kitai priešpriešinius reikalavimus 11 348,30 Eur sumai: apeliantė nurodytą sumą ieškovei buvo skolinga pagal sąskaitas-faktūras Nr. ALB0002 ir ALB0003, o ieškovė tokią pačią sumą buvo skolinga apeliantei pagal sąskaitas faktūras EJ18003 ir EJ18004.
27. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, net ir egzistuojant priešpriešiniams šalių reikalavimams, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo būtų įvykdžiusi įskaitymą.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, jog atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).
29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad materialiosios teisės normos, reglamentuojančios įskaitymo institutą, nenustato nuostatų, kurios nurodytų, kad įskaitymo formai yra keliami vieni ar kiti reikalavimai ir kad įskaitymo faktas teismine tvarka gali būti įrodinėjamas tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkančiomis vienus ar kitus formos reikalavimus. Pažymėtina, jog CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, antrojoje dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Vadinasi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę.
30. Vertindamas šalių veiksmus išrašant ir priimant sąskaitas-faktūras bei vykdant prievoles, teismas pastebi, kad apeliantės prievolė ieškovei 2019 m. sausio 31 d. datai sudarė 17 348,30 Eur. 2019 m. sausio 31 d. apeliantė išrašė ieškovei dvi sąskaitas faktūras 11 348,30 Eur sumai, kurias ieškovės vadovas priėmė, o jau 2019 m. vasario 1 d. apeliantė ieškovei išmokėjo likutį, t. y. 6 000 Eur, kurį sudaro skirtumas tarp apeliantės mokėtinos sumos ieškovei (17 348,30 Eur) ir ieškovės mokėtinos sumos apeliantei (11 348,30 Eur).
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008).
32. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į šalių elgesį prisiimant ir vykdant prievoles, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina apeliantės išdėstyta pozicija, kad šalys buvo susitarusios, kad prievolė pasibaigs po to, kai apeliantė išrašys 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitas faktūras ir ieškovei sumokės galutinę pagal šalių sudarytą rangos sutartį mokėtiną pinigų sumą (6 000 Eur), t. y. labiau tikėtina, kad šalys buvo susitarusios dėl įskaitymo ir savo atliekamais veiksmais tokio teisinio rezultato siekė. Nustatytų aplinkybių konktekste vertintina, kad ieškovė, 2019 m. sausio 31 d. pasirašydama apeliantės pateiktas sąskaitas faktūras bei 2019 m. vasario 1 d. priimdama 6 000 Eur sumą, savo veiksmais patvirtino siekį šalių sutartinius santykius (iš sutartinių santykių kylančias prievoles) pabaigti būtent tokiu būdu, o aplinkybę, kad šalių prievolės pasibaigė įskaitymu, nors ir ne tiesiogiai, patvirtina tai, kad šalys iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo viena kitai reikalavimų ar pretenzijų dėl mokėtinų sumų nereiškė.
33. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas įvyko kur kas anksčiau, nei ieškovei buvo iškelta bankroto byla, t. y. šalių veiksmai dėl įskaitymo buvo atlikti 2019 m. sausio 31 d. – 2019 m. vasario 1 d., nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovei bankroto byla iškelta tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-93-544/2021). Pažymėtina, kad vadovaujantis ginčo santykių metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punku, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (šiame tarpe – ir įskaitymus), neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi įstatymų leidėjo numatyti apribojimai bendrovėms vykdyti finansines prievoles yra visų pirma sietini ne su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe dėl ieškovės nemokumo, egzistavusio jau 2017 metais (kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas), bet su bankroto bylos iškėlimo momentu. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atliekant įskaitymą apeliantas buvo nesąžiningas, o atliktu įskaitymu buvo paneigta kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, yra konstatuota, jog ieškovė jau 2017 metais buvo nemoki. Susipažinusi su nurodyta nutartimi bei registrų duomenimis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė UAB „Algio baldai“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2017 m. lapkričio 10 d. Be to, kaip matyti iš pastarosios Panevėžio apygardos teismo nutarties, teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad UAB „Algio baldai“ nevykdo numatytos pareigos kasmet pateikti finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui ir yra pateikusi finansinę atskaitomybę tik už 2017 metus, iš kurios duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės į balansą įrašyto turto vertė buvo 7 046 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 3 744 Eur. Taigi nurodytoje Panevėžio apygardos teismo nutartyje, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo konstatuota aplinkybė, kad UAB „Algio baldai“ yra nemoki jau nuo 2017 metų – kaip matyti iš nutarties aprašomosios dalies, tokias aplinkybes (nemokumo atsiradimo momentą) nurodė tik pati pareiškėja, kreipdamasi dėl bankroto bylos UAB „Algio baldai“ iškėlimo, tačiau teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje tokio fakto nekonstatavo.
Dėl bylos procesinės baigties.
35. Apibendrinant išdėstytus argumentus bei motyvus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įskaitymo, kaip vieno iš prievolės pasibaigimo pagrindų, atlikimo tvarkos. Dėl sprendime nurodytų argumentų apeliacinis skundas tenkintinas; skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškovės BUAB „Algio baldai“ ieškinys atsakovei UAB „Egli“ dėl skolos priteisimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
37. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, teismas pakeičia bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.
39. Atsakovė (apeliantė) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė iš atsakovės priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisit bylinėjimosi išlaidos yra realios, neviršijančios maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių ir atitinkančios bylos sudėtingumą, todėl priteistinos ir ieškovės visa apimti.
40. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kadangi apeliantė sumokėjo 255,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą, nurodyta suma priteistina iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u s p r e n d ž i a :
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Egli“ apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Algio baldai“ ieškinį atmesti.
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Algio baldai“, juridinio asmens kodas 304711857, 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 25 ct.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodytą sumą išieškant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Algio baldai“, juridinio asmens kodas 304711857, 255,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nurodytą sumą išieškant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Loreta Braždienė
Alma Urbanavičienė
Tatjana Žukauskienė