Baudžiamoji byla Nr. 2K-624/2012

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00375-2008-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                         1.1.4.2; 1.2.3.1;

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Priteista iš D. K. nukentėjusiajam L. K. 500 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai – 10 737,41 Lt už suteiktas nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. K. turtui – ¼ pastato, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ pastato, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paskirtas 2011 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, atlyginus priteistą turtinę ir neturtinę žalą, panaikintinas.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 gegužės 16 d. nutartis, kuria nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą,

n u s t a t ė :

D. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. apie 23 val. 15 min. savo gyvenamajame name, esančiame, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju L. K. metu, turėdamas tikslą nužudyti, vieną kartą smogė dalgiu L. K. į pilvą, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų, pavojingą gyvybei sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu D. K. pasikėsino nužudyti L. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, gindama nukentėjusįjį L. K., V. B. peiliu sužalojo D. K., ir dėl nukentėjusiajam laiku suteiktos kvalifikuotos medicinos pagalbos.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį – sunkų sveikatos sutrikdymą, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Kasatorius nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, remtasi abejotinais įrodymais, nebuvo išsamiai išnagrinėtos objektyviosios ir subjektyviosios nusikalstamos veikos aplinkybės. Kasatoriaus teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. B. ir jos nepilnamečio sūnaus K. R. parodymais, kurie yra abejotini, nes V. B., bijodama būti patraukta baudžiamojoj atsakomybėn už tai, kad tris kartus peiliu dūrė kasatoriui į nugarą, turėjo svarų motyvą liudyti kasatoriaus nenaudai.

Kasatorius pabrėžia, kad nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas tikslo nužudyti ar mirtinai sužaloti nukentėjusįjį L. K., dalgiu sudavė tik vieną smūgį, ir nors dūris nukentėjusiajam buvo padarytas į gyvybiškai svarbią kūno vietą, tačiau bylos duomenys, anot kasatoriaus, patvirtina, kad nebuvo specialiai taikytasi būtent į pilvo sritį. Kasatoriaus nuomone, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

              Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

              Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nagrinėjant bylą abejonių dėl surinktų duomenų patikimumo nekilo, todėl kasatoriaus argumentai, kad žemesnių instancijų teismai nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, nepagrįsti.

              Prokuroro teigimu, vadovaujantis BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ pateiktais išaiškinimais, siekiant atriboti pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo, būtina nustatyti, ar kaltininko tyčia buvo apibrėžta, ar ne. Prokuroras pabrėžia, kad tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir atitinkamas BK 129 straipsnio nuostatas. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir kokias įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad kasatorius kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Visi duomenys, kuriais grindžiama nuteistojo kaltė, buvo tiesiogiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, o teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis surinktų duomenų visuma ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs baudžiamą bylą. Prokuroras pabrėžia, kad išvados dėl kaltinamojo tyčios turinio pagrįstos visų padaryto nusikaltimo aplinkybių įvertinimu, o tyčios turinį atskleidžia: nusikaltimo padarymo įrankis (smūgis, suduotas dalgio ašmenimis; jis nuteistojo buvo paimtas ne atsitiktinai, o atsineštas iš kiemo į namo vidų), nukentėjusiojo sužalojimo būdas (liudytojai patvirtino, kad D. K. smogė nukentėjusiajam būtent į pilvą, laikydamas dalgį už koto abiem rankomis) ir sužalojimų pobūdis (padaryti daugybiniai nukentėjusiojo pilvo gyvybiškai svarbių organų sužalojimai; nukentėjusysis liko gyvas tik dėl laiku suteiktos medicinos pagalbos), nuteistojo elgesys įvykio metu (liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad D. K. vakaro metu grasino visus išpjauti, nukirsti žmogui galvą; nukentėjusysis sužalotas ne abipusių grumtynių metu) ir po nusikaltimo padarymo (greitąją medicinos pagalbą iškvietė ne nuteistasis, o liudytojas K. R.; nuteistasis liepė šiam apie įvykį nieko nepasakoti), nusikalstamų veiksmų nutraukimo priežastys (nuteistasis nebaigė nusikalstamos veikos dėl V. B. jam peiliu į nugarą suduotų smūgių).

Prokuroras pabrėžia, kad, remiantis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, tokie D. K. veiksmai ir jo pasakyti žodžiai patvirtina, jog, suduodamas smūgį dalgiu nukentėjusiajam, tuo metu jis norėjo atimti L. K. gyvybę, todėl nusikaltimas buvo padarytas esant tiesioginei apibrėžtai nuteistojo tyčiai atimti gyvybę, jo veika nekvalifikuotina pagal kilusius padarinius.

Prokuroras taip pat teigia, kad nuteistojo apeliaciniame ir kasaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės buvo motyvuotai paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmestini, pateikė argumentuotas išvadas dėl ginčijamų įrodymų vertinimo, todėl nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

Nuteistojo D. K. kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo taikymo (veikos kvalifikavimo) klausimus kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų nustatytas ir jų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, nes bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Kasatoriaus teigimu, jis nesiekė atimti gyvybės nukentėjusiajam, jo tyčia nebuvo apibrėžta, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip pasikėsinimą nužudyti, o ne sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kvalifikuoti kasatoriaus veiksmus pagal kilusius nusikalstamos veikos padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnį, nėra teisinio pagrindo. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tuo tarpu veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Nagrinėjamu atveju tokie apibrėžti padariniai – nukentėjusiojo mirtis. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti.

Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismas nutartyje, argumentuotai išanalizavę padarytos nusikalstamos veikos objektyviąją ir subjektyviąją puses, vadovaudamiesi BPK 20 straipsniu, teisingai įvertino ir išanalizavo reikšmingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: nusikalstamos veikos įrankio pavojingumą, kaltinamojo veiksmus iki ir po veikos padarymo bei veikos metu, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų būdą, pobūdį, sunkumą ir lokalizaciją, priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, ir kt., patvirtinančias nuteistojo tyčią nužudyti nukentėjusįjį, ir priėjo prie pagrįstų išvadų dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose detaliai aptarti kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, objektyviai atitinkantys byloje nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes, todėl kasatoriaus argumentai, susiję su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nepagrįsti.

Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai rėmėsi abejotinais įrodymais, t. y. liudytojos V. B. ir jos nepilnamečio sūnaus K. R. parodymais, nes V. B., bijodama būti patraukta baudžiamojoj atsakomybėn už tai, kad tris kartus peiliu dūrė kasatoriui į nugarą, turėjo svarų motyvą liudyti kasatoriaus nenaudai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymais teismas pripažįsta tokius duomenis, kurie pripažintini leistinais, t. y. kurie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, o juos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, ir yra susiję su nagrinėjama byla, t. y. kurie patvirtina arba paneigia tam tikras reikšmingas bylai išnagrinėti aplinkybes. Be to, duomenys, gauti ši vieno šaltinio, turi sutapti su duomenimis, gautais iš kitų šaltinių, taip tikrinant šaltinio patikimumą. Teismo sprendimas turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, turinčiais įrodomosios galios.

Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, nes D. K. yra jos sugyventinis, todėl buvo perskaityti balsu jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos parodymai buvo du kartus patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b. l. 104-113; 123-127). Pabrėžtina, kad  V. B., bylos duomenimis, iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes davė ikiteisminio tyrimo metu tiek kaip įtariamoji dėl D. K. sveikatos sutrikdymo, tiek vėliau, nutarus nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jos, kaip liudytoja. Taip pat liudytojos V. B. nurodytos aplinkybės atitiko K. R. parodymus, patikrintus parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusiojo L. K. ir paties nuteistojo D. K. parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus: įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotą informaciją, teismo medicinos specialisto išvadas, garso įrašo, kuriame užfiksuotas K. R. pokalbis su (duomenys neskelbtini) GMP felčere, stenogramą (T. 1, b. l. 94). V. B. ikiteisminis tyrimas dėl D. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo nutrauktas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, pripažinus, kad dėl D. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo nustatyta egzistuojant BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Taigi, teismų padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pagrįstos įrodymų visuma, ne vien V. B. ir jos sūnaus R. R. parodymais, be to, jų parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko iš kitų šaltinių gautų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti juos nepatikimais. Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo atmestini.

Skirdamas bausmę už pasikėsinimą pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino BPK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei motyvuotai pagrįsdamas paskyrė kasatoriui už pasikėsinimą nužudyti mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos bausmės vidurkis – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, pagrindo sušvelninti D. K. paskirtą bausmę – nenustatyta, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Valerijus Čiučiulka

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas

                                                                                                                                            Vytautas Greičius