Administracinė byla Nr. eA-119-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03334-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diena Media News“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) komisijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 12R-8 byloje dėl UAB „Diena Media News“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo, kuriuo Bendrovei buvo skirta 56 885 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas) arba panaikinti Tarnybos Nutarimo dalį dėl baudos UAB „Diena Media News“ paskyrimo, ją panaikinant arba ženkliai sumažinant.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Bendrovė yra juridinis asmuo, vykdantis žiniasklaidos veiklą ir papildomai teikiantis tik reklamos skleidimo informacijos perteikimo priemonėmis paslaugą, bet nevykdantis jokios veiklos, susijusios su reklamos gamyba. Tarnybos komisija Nutarimą priėmė klaidingai aiškindama ir taikydama Reklamos įstatymo nuostatas, nesilaikydama pagrindinių ginčo nagrinėjimo principų ir pažeisdama ginčų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo komisijoje tvarką. Tarnybos komisija tinkamai neįvertino bylos įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų, motyvuotai nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, atsakomybė už reklamos skleidimą Bendrovei negali būti taikoma. Nutarime konstatuota, kad Bendrovė žinojo ar turėjo žinoti, jog naudojama įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama. Tačiau komisija klaidingai preziumavo pareiškėjo žinojimą dėl jo skleidžiamos reklamos neatitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

2.2.       Tarnyba 2022 m. vasario 14 d. gavo vartotojo E. A. (toliau – ir Vartotojas) prašymą ir 2022 m. kovo 16 d. prašymo papildymą (toliau – ir Prašymas) dėl pareiškėjo veiklos, t. y. jog 2022 m. vasario 5 d. leidinio „Kauno diena“ priede „TV diena“ buvo platinama reklama „Binokulinis akių asistentas“, kurioje nurodyta: „Prof. K.: Šis nuostabus išradimas pataisys Jūsų regėjimą per 7 milisekundes“, „Howardo Beckerio Instituto Osle specialistai atrado, kaip per 7 milisekundes pašalinti netgi rimtus regos defektus karinės technologijos pagalba. Veikiant šiam „oftalmologijos stebuklui“ rega automatiškai pagerėja ir akimirksniu paaštrėja net 400 proc. Apie galimybes naudoti revoliucines technologijas kasdieniniame gyvenime pasakoja švedų mokslininkų komandos vadovas, prof. T. K..“, „Binokulinis akių asistentas padės per 2 savaites: 1) sustabdyti esamų akių defektų progresavimą; 2) atsikratyti regos defektų – nepriklausomai nuo amžiaus ir defektų tipo; 3) pamatyti viską aštriai ir aiškiai; 4) perskaityti netgi labai smulkų šriftą; 5) lengvai pamatyti objektus iš atstumo; 6) užtikrinti akims pilną ir visapusišką apsaugą“ (toliau – ir Reklama). Vartotojo Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su prekės kaina, grąžinimu, klientų aptarnavimu bei Reklamos klaidingumu.

2.3.       Tarnyba, atsižvelgusi į Vartotojo Prašyme pateiktą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreipėsi į pareiškėją pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos situacijos. Pareiškėjas, susipažinęs su Prašymu, paaiškino, jog negali daryti įtakos reklamos užsakovo veiklai dėl vartotojų ir vykdomų prekių pardavimams. Reklamoje buvo nurodyti Lietuvoje veikiančių ryšio operatorių telefonų numeriai, kuriais galima kreiptis dėl prekės užsakymo bei grąžinimo, todėl pareiškėjui nekilo ir neturėjo kilti jokio įtarimo, kad prekės grąžinimas gali būti apsunkintas. Bendrovė, būdama tik užsakytos Reklamos skleidėja, neturi prieigos, taip pat ir kompetencijos, tikrinti prekės užsakymo, pardavimo ir grąžinimo procesų atitikties vartotojų teises reglamentuojantiems teisės aktams. Pareiškėjas visada reikalauja iš reklamos užsakovų, kad pastarieji užtikrintų užsakomos reklamos atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktams, įvertina pateiktą publikuoti reklamos maketą, t. y., ar jame nėra reklamuojami produktai / paslaugos, kurių reklama yra draudžiama spaudos leidiniuose, taip pat, ar pranešimų turinys atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, ar reklama yra padori ir aiškiai atpažįstama, įvertina kitus atitikties teisės aktams kriterijus, jeigu tai nereikalauja specialių žinių reklamos ir produkto srityje. Bendrovė pati reklamos nekuria, neturi nei kompetencijos, nei administracinių įgalinimų atlikti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą. Bendrovė nurodė, jog reklamos užsakovas yra Direct Group S. A., Panamoje registruota bendrovė (toliau – ir Panamos bendrovė), Reklama buvo publikuojama spausdintame šeštadieniniame leidinyje „TV diena“ (leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėda“), kurio tiražas 27 500 egzempliorių, 2021 m. rugsėjo 25 d., lapkričio 27 d., gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 5 d., kovo 19 d., kovo 26 d. Pareiškėjas paaiškino, jog Reklama nebeskleidžiama nuo 2022 m. balandžio 1 d., nes su reklamos užsakovu yra sustabdytas bendradarbiavimas, o iš jo negali būti reikalaujama tokio profesinio atidumo standarto, kaip jis apibrėžtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje.

2.4.       Tarnybos komisija be jokio pagrindo nutarė vertinti ir kitą Bendrovės leidiniuose užsakovo platintą reklamą „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“, kurioje teigiama: „Šokiruojantis išradimas iš Japonijos kovoja su skausmu be vaistų!“, „Ekspertai patvirtina: Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu, tai galingiausias ginklas nuo skausmo ir negalavimų“, „2 viename – jonoterapija ir magnetoterapija; reguliuoja kraujospūdį ir širdies ritmą; palengvina migreną ir galvos svaigimą; padidina atsparumą; pagreitina gijimą; sumažina astmos simptomus ir alergijas; pašalina raumenų, stuburo ir sąnarių skausmus; pagerina virškinimą, palaiko lieknėjimą; sumažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje“ „<...> iš karto po užsidėjimo, o pilną veiksmingumą pasiekia po 6–8 dienų; kovoja net su ilgalaikiu skausmu ir negalavimais, nepriklausomai nuo jų priežasčių; pašalina ne tik simptomus, bet ir jų priežastis dėl gilios joninės autopoliarizacijos“, „jeigu norite: gyventi be skausmo; sustiprinti organizmą; pagerinti kraujotaką. Išbandykite nuskausminančią biomagnetinę jonizuojančią apyrankę iš Japonijos jau dabar 50 % pigiau“, „Pagaliau prieinama Lietuvoje Japoniška nuskausminamoji biomagnetinė jonizuojanti apyrankė su turmalinu ir germaniu jau palengvino daugiau kaip 12 milijonų žmonių kančias visame pasaulyje, o dabar ji pasiekė Lietuvą. Vis dėl to jos nerasite jokioje vaistinėje ar parduotuvėje. Ją galima gauti tik paskambinę nurodytu numeriu. Užsakymas yra 100 % saugus, nes mokate tik tada, kai gaunate siuntinį. Šiuo metu yra vykdoma akcija: pirmieji 150 žmonių, kurie paskambins laiku, gaus 50 % nuolaidą.“ (toliau – ir Reklama 2), nors Vartotojas nepateikė jokių nusiskundimų dėl Reklamos 2, o Reklama ir Reklama 2 (toliau – ir ginčo reklama) nėra tapačios ar siūlančios vienodą prekę. Nepaisant to, komisija dėl Reklamos 2 darė „analogiškas išvadas“, kaip ir dėl Reklamos. Tarnybos komisija nepagrįstai išplėtė ginčo ribas ir Nutarimą grindė išvadomis, kurias nepagrįstai subendrino iš skirtingas prekes siūlančios ginčo reklamos.

2.5.       Komisija, konstatuodama, kad ginčo reklama yra klaidinanti bei pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, Nutarime nurodė nepagrįstus ir klaidingus teiginius. Pareiškėjo leidiniuose užsakovo skleistoje Reklamoje nebuvo siūloma įsigyti „stebuklingą prekę“. Vartojama frazė „oftalmologijos stebuklas“ negali būti tapatinama su fraze „stebuklinga prekė“, kadangi vidutiniam reklamos vartotojui turėtų būti suprantama, jog frazė „oftalmologijos stebuklas“ pabrėžia prekės technologinį inovatyvumą, o ne nepaaiškinamas („magiškas“ ar „stebuklingas“) savybes. Vaistinių preparatų gamyba bei platinimas yra griežtai kontroliuojamas ir reglamentuojamas teisės aktais, todėl Reklamoje nurodomos prekės priskyrimas „vaistiniam preparatui“ yra neteisėtas komisijos veiksmas. Nors prekė nėra registruota kaip vaistinis preparatas ar medicinos priemonė, tai nereiškia, kad reklamuojama prekė negali turėti „gydomųjų savybių“ plačiąja prasme ir gali būti priskiriamos daugybei prekių, nepatenkančių į „vaistinių preparatų ar medicinos priemonių“ sąvoką, kurią numato teisės aktai. Nors Tarnybos komisijai nepavyko rasti Reklamoje minimo specialisto (prof. T. K.) naudojantis „Google“ paieška, tačiau naudojantis ta pačia „Google“ paieška asmuo tokiu vardu ir pavarde yra lengvai randamas ir nurodomas kaip Švedijos universiteto profesorius, kas visiškai atitinka Reklamos turinį. Tarnybos komisija išvadas dėl pareiškėjo leidiniuose užsakovo reklamuotų prekių funkcijų padarė netirdama pačių prekių (jų technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų) ir nevertindama jų kūrėjų kompetencijos, kam būtų reikalingos specialios žinios ir turėtų būti atliekamas specialus tyrimas, kurį turėtų atlikti atitinkamą kompetenciją turintys asmenys (ekspertai). Tokių žinių neturi nei Tarnyba, nei Bendrovė, dėl to bet kokios Tarnybos komisijos išvados apie prekės (ne)atitiktį Reklamos turiniui turėtų būti laikomos deklaratyviomis. Tarnybos komisija savo išvadas dėl reklamuotų prekių atitikties Reklamos turiniui grindė bendro pobūdžio pasvarstymais, nesuderinamais su logika bei protingumu, ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, dėl to padarė visiškai nepagrįstas išvadas dėl Reklamos turinio neatitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

2.6.       Nepagrįsta komisijos išvada, kad pareiškėjas turėjo pakankamai informacijos ir žinių, tam, kad suprastų bei galėtų tinkamai atskirti, ar pateikta užsakovų reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas bei nustačius priešingai, tokios reklamos neskleisti. Bendrovė teikė Tarnybai paaiškinimus šiuo aspektu, komisija su paaiškinimu nesutiko, argumentuodama teiktomis rekomendacijomis ir organizuotais susitikimais su Lietuvos dienraščių atstovais būtent dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos. Žinojimo ar turėjimo žinoti prezumpcija nėra ir negali būti taikoma absoliučiai, kiekvienas atvejis yra ir turi būti vertinamas individualiai, priešingu atveju yra nepagrįstai suvaržoma reklamos paslaugų teikėjo (reklamos skleidėjo) vykdoma ūkinė-komercinė veikla, kadangi reklamos skleidėjui automatiškai yra preziumuojama atsakomybė dėl reklamos davėjo pažeidimų, net neįvertinus ir neištyrus šių pažeidimų ryšio Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakomybės taikymo pagrindas, neatsižvelgiant į pareiškėjo galimybes tikrinti nurodomą informaciją bei nenurodant tokio tikrinimo ribų, taip pat niekaip nepagrindžiant pažeidimų „akivaizdumo“, kai pažeidimai yra apibūdinami prekės savybėmis, šios prekės realiai netiriant, paneigia reklamos esmę ir nepagrįstai suvaržo ar net eliminuoja reklamos paslaugų teikėjų galimybes teikti reklamos skleidimo paslaugas, kadangi pagal Tarnybos komisijos aiškinimą reklamos skleidėjas, skleisdamas reklamą, visais atvejais turi žinoti reklamuojamos prekės (ne)atitikimą reklamos turiniui, kas praktiškai yra neįmanoma. Tai neproporcingai išplėstų atsakomybės dėl klaidinančios reklamos taikymo ribas.

2.7.       Reklamos įstatymas nenumato jokių apribojimų reklamos skleidėjui teikti reklamos skleidimo paslaugas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Europos Sąjungoje registruotiems reklamos davėjams. Reklamos įstatymui nenumatant apribojimų dėl reklamos davėjo lokacijos (registracijos vietos), tačiau aiškiai atribojant reklamos davėjo ir skleidėjo atsakomybę, reklamos skleidėjui atsakomybė už Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimą negali būti taikoma vien dėl to, kad Tarnyba neturi įgaliojimų pritaikyti sankcijų reklamos davėjui, kadangi tokiu atveju reklamos skleidėjui būtų nepagrįstai perkeliama reklamos davėjo atsakomybė vien dėl Tarnybos įgaliojimų trūkumo. Reklamos įstatymas neįpareigoja Tarnybos visais atvejais pritaikyti atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Tarnybos komisija, konstatuodama Reklamos įstatymo pažeidimą, nustatė pagrindą taikyti atsakomybę reklamos davėjui, todėl turėjo įgaliojimus reklamos skleidėjui taikyti nebent Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4–6 punkte nustatytas priemones (reikalauti stabdyti ir nutraukti reklamos skleidimą), tačiau tokiu atveju Tarnybos komisija, nenustačiusi reklamos skleidėjo atsakomybės pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, neturėtų įgaliojimų reklamos skleidėjui skirti baudos (išskyrus Reklamos įstatymo 24 str. 2 d. nurodytu atveju). Tarnybai neturint įgaliojimų skirti baudą reklamos davėjui ir nenustačius Reklamos įstatyme įtvirtinto pagrindo skirti baudą reklamos skleidėjui, Bendrovei bauda apskritai negali būti paskirta.

2.8.       Pareiškėjas gaudavo Tarnybos užklausas dėl atskirų reklamuojamų prekių, tačiau visada Tarnybai suteikdavo duomenis apie reklamos užsakovą, net ir tais atvejais, kai užsakovas būdavo registruotas už Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės ribų, taip pat paaiškindavo, kad nėra reklamos gamintojas, tuomet Tarnyba teikdavo rekomendaciją nutraukti reklamos skleidimą, po ko Bendrovė visais atvejais neprieštaraudama nedelsiant stabdydavo atitinkamos reklamos skleidimą. Nagrinėjamu atveju Tarnyba pradėjo pažeidimo procedūrą bei patraukė pareiškėją atsakomybėn, nesant tam jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas suprato, kad skleidžiama Reklama apgauna vartotojus. Tarnybos komisija nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį supratimą, išskyrus duomenis apie tai, kad pareiškėjas buvo įspėtas dėl kitų reklamų. Tarnybos komisija savo išvadas grindžia prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais apie tariamą pareiškėjo piktnaudžiavimą, siekiant apgauti vartotojus, kai iš tiesų Bendrovė yra tik užsakovo reklamos skleidėja, ji reklamos nekuria, už reklamuojamų prekių pardavimus pajamų negauna ir nuo prekių pardavimo rezultatų jos uždarbis už reklamos skleidimo paslaugas nesikeičia, todėl nėra ir negali būti suinteresuota skleisti klaidinančią reklamą, siekiant apgauti vartotojus. Tarnybos komisija taip pat nenustatė tokių aplinkybių. Visa atsakomybė dėl klaidinančios Reklamos šiuo atveju turėtų tekti ir tenka tik reklamos davėjui, kurį pareiškėjas Tarnybai tinkamai atskleidė.

2.9.       Tarnybos komisija rėmėsi klaidingai cituojamais ir / ar netaikytinais ginčo atveju teismų praktikos išaiškinimais. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos suformuota ir realiai su ginču susijusia, o ne dirbtinai prie nagrinėjamos situacijos pritraukta praktika, tačiau Tarnybos komisija tendencingai į ją neatsižvelgė.

2.10.       Bendrovei neturėjo būti skiriama bauda. Baudos skyrimas pagal Reklamos įstatymą nėra privalomas – kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už šio įstatymo, be kita ko, 5 straipsnio nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos (Reklamos įstatymo 21 str. 1 d. 7 p., 24 str. 1 d.). Tarnybos komisija neatsižvelgė į esmines baudai skirti aplinkybes: pareiškėjas nekūrė Reklamos, negamino ir neplatino reklamuojamos prekės, negavo jokios naudos iš prekės platinimo, komisija visiškai nepagrįstai sudėjo iš Reklamos skleidimo gautas pajamas su kitų reklamų skleidimo pajamomis, neindividualizavo ginčo atvejo, nenustatė lengvinančių aplinkybių (pareiškėjas intensyviai bendradarbiavo su Tarnyba viso proceso dėl Vartotojo Prašymo tyrimo metu, teikė atsakymus į klausimus, paaiškinimus, įrodymus, nurodė reklamos davėją, taip pat nedelsiant po Tarnybos pranešimo apie Reklamą, nutraukė jos skleidimą).

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Pagal Reklamos įstatymą, Tarnyba tyrimą gali pradėti tiek pareiškėjo skundo pagrindu, tiek savo iniciatyva. Savo iniciatyva institucijos tyrimą gali pradėti tais atvejais, kai pačios užfiksuoja galimai Reklamos įstatymo reikalavimus pažeidžiančius atvejus arba gavusios tokią informaciją iš trečiųjų asmenų. Tarnyba savo kompetencijos ribose prižiūri kaip reklaminės veiklos subjektai laikosi Reklamos įstatyme įtvirtintų normų, tokiu būdu, Tarnybai yra suteikta teisė vertinti reklaminės veiklos subjekto veiksmus iš esmės, ne tik ta apimtimi, kurią nurodo vartotojas. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, susiję su Reklama 2, nepagrįsti.

3.2.       Nors pareiškėjas skunde teigė, kad Tarnybos komisija išvadas dėl Bendrovės reklamuotų prekių funkcijų padarė netirdama pačių prekių, t. y. jų technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų ir nevertindama jų kūrėjų kompetencijos, tačiau skunde taip pat nurodė, jog nei pareiškėjas, nei Tarnyba nėra kompetentinga vertinti Reklamoje nurodomos prekės technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų, kadangi neturi tam specialių žinių. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo skundo teiginys dėl savo prieštaringumo laikytinas nepagrįstu.

3.3.       Tyrimo dėl Reklamos įstatymo pažeidimo metu yra vertinama visa reklama, o taip pat ir vartotojų Tarnybai pateikiami duomenys ir informacija. Būtent reklamos davėjui yra įtvirtinta pareiga pateikti reklamos teisingumą pagrindžiančius įrodymus. Vertinant reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams yra svarbu nustatyti, kaip reklamoje pateikiamą informaciją suprastų vidutinis vartotojas, o ne tai, kokią prasmę informacijai suteikia reklamos davėjas pagal savo vidinį įsitikinimą ar įsivaizdavimą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vartotojai neturi abejoti reklaminės veiklos subjekto skleidžiama informacija ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikinant, jog nurodoma informacija nėra klaidinanti, kadangi iš verslo subjektų pagrįstai yra tikimasi, jog dėl vartotojų bus laikomasi bendro sąžiningumo principo. Priešingu atveju, kai reklaminės veiklos subjektas vartotojams suteikia neišsamią ir klaidinančią informacija apie siūlomas prekes ir jų savybes, vartotojai gali priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę.

3.4.       Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 25 d., 2021 m. lapkričio 27 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 5 d., taip pat 2022 m. kovo 26 d. ir 2022 m. kovo 19 d. šeštadieniniame leidinyje „TV diena“, kuris leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėda“, skleidė prekės „Binokulinis akies asistentas“ Reklamą. Pareiškėjo skleidžiamoje Reklamoje buvo siūloma įsigyti gydomųjų ar kitų savybių turinčią, vadinamą „stebuklingą“ prekę, nurodomos gydomosios, netgi „stebuklingos“ savybės. Komisija Nutarime nurodė, jog minima prekė nėra registruota kaip vaistinis preparatas ar medicinos priemonė, t. y. reklamuojama prekė savo savybėmis prilyginama vaistams, nors prekė nėra vaistinis preparatas. Taigi, pareiškėjo skundo teiginys, jog Tarnybos komisija Reklamoje nurodomą prekę neteisėtai priskyrė „vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms“, nėra tikslus ir teisingas. Net ir tuo atveju, jeigu toks medicinos specialistas T. K. egzistuoja, pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog būtent tai yra šio medicinos specialisto pateikta rekomendacija. Praktikoje, nagrinėjant Reklamos įstatymo pažeidimo bylas, labai dažnai pasitaiko atvejų, kai gydytojų, medicinos specialistų atvaizdai, pateiktos rekomendacijos, yra naudojamos negavus šių medicinos specialistų sutikimo. Todėl Tarnyba darė išvadą, kad Reklama apie prekę „Binokulinis akies asistentas“ yra klaidinanti, nes joje naudojami teiginiai, kuriais produktas, kuris nėra nei vaistinis preparatas, nei medicinos priemonė, pristatomas kaip turintis gydomųjų savybių, o tai pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad reklamuojamas produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.

3.5.       Analogiška išvada padaryta ir dėl Reklamos 2, skleistos 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 6 d. ir 2022 m. kovo 26 d. šeštadieniniame leidinyje „TV diena“, kuris leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ prekės „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“. Reklamoje 2 pateikiami teiginiai, kuriais yra nurodomos gydomosios savybės, nors reklamuojama prekė nėra nei vaistinis preparatas, nei medicinos priemonė ir reklamuojamomis savybėmis nepasižymi, todėl tokia reklama pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas vartotojams, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus, todėl, remiantis Reklamos įstatymu, ir šią pareiškėjo skleistą Reklamą 2 komisija laikė klaidinančia.

3.6.       Reklamos paslaugų teikėjas atsako už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą. Nors pareiškėjas nurodė nesąs reklamuojamų gaminių pardavėjas, neturi techninių galimybių ir kompetencijos spręsti, ar reklamos davėjų užsakoma gaminių ir paslaugų reklama atitinka visus reklamai teisės aktuose keliamus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, pareiškėjo leidiniuose skleidžiama reklama privalo atitikti ir Reklamos įstatymo keliamus reikalavimus.

3.7.       Tarnyba 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. pareiškėjui teikė išsamias rekomendacijas dėl leidiniuose skleidžiamos gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant konkrečius pavyzdžius. 2019 m. Tarnybos iniciatyva įvyko susitikimas su Lietuvos dienraščių atstovais būtent dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, į kurį Tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 4E-7042 (toliau – ir Raštas) buvo pakviestas ir pareiškėjas. Tarnyba Rašte pareiškėjui pateikė net 9 lapus išsamių pavyzdžių su netinkama reklama, įskaitant pavyzdžius su analogiška, kaip nagrinėjamu atveju, Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. akinių reklama. Susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Bendrovės direktorius, buvo išsamiai aptarta gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos Lietuvos dienraščiuose problematika, parodyti netinkamos reklamos pavyzdžiai ir įspėta dėl būtent Panamos bendrovės veiklos bei galimos Lietuvos dienraščių, reklamuojančių minėtos bendrovės produktus, atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, pareiškėjas, labai gerai žinodamas, jog vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms būdingos gydomosios savybės teisėtai negali būti nurodomos kitų produktų reklamoje, taip pat turėdamas pagrindo įtarti, jog netikrų gydytojų rekomendacijos bei kita klaidinanti informacija skatina vartotojus įsigyti reklamuojamą prekę, būdamas tiek 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. 4-4628, tiek ir 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. 4E-9060 (dėl analogiškos kaip nagrinėjamu atveju Panamos bendrovės užsakytos akinių–žiūronų reklamos, kai dėl jos buvo gauti net 3 vartotojų skundai), tiek 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 4E-26575 įspėta dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant įvairius tokios neleistinos reklamos pavyzdžius, tiek dėl „stebuklingų“ akinių reklamos, ir būdama įspėta dėl būtent dėl Panamos bendrovės veiklos, ne tik turėjo pakankamai informacijos ir žinių tam, kad suprastų ir galėtų tinkamai atskirti, ar pateikta užsakovo ginčo reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas, bet galėjo ir turėjo suprasti, jog užsakovo (Panamos bendrovės) reklamą reikia vertinti itin atidžiai ir nustačius, kad tokia reklama neatitinka Reklamos įstatymo nuostatų, kaip atidus ir protingas reklaminės veiklos subjektas, privalėjo imtis veiksmų užtikrinti, jog tokia reklama, kurioje aprašomos stebuklingos produktų savybės, pareiškėjui priklausančiuose leidiniuose nebūtų skleidžiama, o vartotojai nebūtų klaidinami. Pareiškėjas ne tik nesilaikė jam teiktų rekomendacijų, bet ir suprasdamas, jog Reklama nėra teisinga, o tik apgauna vartotojus, ją ir toliau talpino savo leidiniuose ir skleidė vartotojams, taip pažeisdamas Reklamos įstatymo nuostatas.

3.8.       Pareiškėjas, nesivadovaudamas Tarnybos pateiktomis išsamiomis rekomendacijomis ir pavyzdžiais, nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, kad Bendrovės leidiniuose skleidžiama informacija būtų išsami ir atitinkanti jai keliamus reikalavimus, įtvirtintus Reklamos įstatyme, nepaisydamas akivaizdžių pažeidimų reklaminiame tekste, vis tiek toliau teikė vartotojams teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią Reklamą, o tai suponuoja, kad pareiškėjas elgėsi socialiai neatsakingai. Pareiškėjo skundo motyvai, jog Tarnybos komisija Bendrovę nepagrįstai pripažino atsakinga už skleistos Reklamos neatitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, nėra pagrįsti.

3.9.       Pareiškėjo pateiktuose Konkurencijos tarybos nutarimuose nagrinėjamos visiškai skirtingos situacijos. Konkurencijos taryba, o taip pat ir teismai, laikėsi vienareikšmiškos Reklamos įstatyme įtvirtintos praktikos, jog reklamos skleidėjui, jei jis žinojo ar bent turėjo žinoti, jog jo skleidžiama reklama neatitinka įstatymų reikalavimams, atsakomybė turi būti taikoma.

3.10.       Poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, kad vartotojas priėmė sprendimą ir įsigijo prekę paveiktas reklamos, t. y. Tarnybai priimant sprendimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, pakanka nustatyti tik poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę. Tarnybos komisija nustatė, jog pareiškėjas plataus tiražo leidiniuose „Kauno diena“ bei „Klaipėda“ priede „TV diena“, kuriuose buvo siūloma įsigyti minėtas prekes, skleistoje ginčo reklamoje nenurodė nei konkretaus prekių pardavėjo, jo adreso, nei kitos svarbios informacijos, kuri vartotojui leistų identifikuoti prekes siūlantį komercinės veiklos subjektą, taip pat nebuvo nurodomos tikslios prekių pirkimo–pardavimo sąlygos. Pareiškėjo skleista ginčo reklama neatitiko reklamai keliamų teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo kriterijų.

3.11.       Pareiškėjo skleista ginčo reklama buvo nukreipta į labiau pažeidžiamus, nei kiti, vidutinius reklamos vartotojus. Prekės „Binokulinis akies asistentas“ Reklama buvo nukreipta į vartotojus, susiduriančius su regėjimo problemomis, o prekės „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ Reklama 2 – į asmenis, kurie kenčia nuo migrenos, astmos bei nuolatinio stipraus skausmo. Ginčo reklamoje buvo vartojami tokie teiginiai, kuriais buvo siekiama paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti patikima informacija paremtą sprendimą. Vartotojas, skaitydamas pareiškėjo leidiniuose patalpintas ginčo reklamas, pasitikėdamas Bendrovės, kaip vienos didžiausių leidinių, pateikiama informacija ir neturėdamas jokių duomenų, jog reklamos užsakovas – Panamos bendrovė, ne tik neturėjo pareigos, bet ir neturėjo galimybių paieškoti informacijos apie šią bendrovę, todėl vidutinis reklamos vartotojas neturėjo jokio pagrindo ja abejoti bei galėjo patikėti joje skleidžiama informacija ir dėl šios priežasties būti suklaidintas, paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis, t. y. gavęs teisingą informaciją (pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų laiku, neatidėliodamas ir neužsiimdamas savigyda, būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus arba įsigijęs vaistinius preparatus ar medicinos priemones), nebūtų priėmęs. Taigi, Bendrovė, skleisdama ginčo reklamą, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą klaidinančios reklamos draudimo reikalavimą.

3.12.       Įspėjimas reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas tik tada, kai pažeidimu nedaroma esminė žala Reklamos įstatymo saugomiems interesams. Reklamos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas klaidinti vartotojus. Nutarime nustatyta, jog ginčo reklama klaidino vartotojus bei skatino įsigyti pareiškėjo reklamuojamas prekes. Tokiu būdu ir buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams. Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Informacijos, paaiškinimų ir kitų Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos prašymu, nėra laikomas bendradarbiavimu, tai yra verslo subjekto pareiga. Tarnyba pareiškėjui ne iškart skyrė sankciją už Reklamos įstatymo pažeidimą. Pirmiausia – ir ne kartą – informavo pareiškėją apie ginčo reklamos neatitikimą galiojantiems teisės aktams, teikė rekomendacijas ir suorganizavo susitikimą tam, kad reklaminės veiklos subjektai suprastų, kad skleidžiama reklama neatitinka Reklamos įstatyme keliamų reikalavimų ir yra klaidinanti vartotojus, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant labiau kontroliuoti skleidžiamą reklamą ar nutraukti reklamos teikimo sutartį su reklamos užsakovu, nes bendradarbiavimas dėl reklamos skleidimo Bendrovės leidiniuose buvo nutrauktas ne pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjas ne tik nenutraukė bendradarbiavimo su Panamos bendrove, bet neatsižvelgė ir nepaisė Tarnybos net kelis kartus raštu jam teiktų rekomendacijų, vykusio susitikimo metu išsakytų argumentų ir pasiūlymų. Pareiškėjas gerai žinodamas, kad ginčo reklama neatitinka teisės aktuose jai keliamų reikalavimų, išsamumo ir teisingumo kriterijaus bei tokiu būdu klaidina pareiškėjo skaitytojus (vartotojus), atsižvelgdamas į už tai gaunamas dideles pajamas, toliau skleidė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią ginčo reklamą. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo, pirmuoju etapu Tarnybos komisija atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. 1,5 procento pareiškėjo metinių pajamų. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo antruoju etapu, Tarnybos komisija atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę ir apskaičiavo bazinį baudos dydį. Taip pat nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertino tai, kad pažeidimą padarė pirmą kartą bei tyrimo metu teikė Tarnybos prašomus pateikti dokumentus.

3.13.       Tarnybos komisija Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl pareiškėjui Nutarimu skirta 56 885 EUR bauda yra paskirta teisėtai ir pagrįstai, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė Bendrovės skundą.

5.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.       Tarnyba 2022 m. vasario 14 d. gavo vartotojo E. A. prašymą ir 2022 m. kovo 16 d. prašymo papildymą dėl Bendrovės veiklos. Prašyme buvo nurodoma, kad 2022 m. vasario 5 d. „Kauno diena“ „TV diena“ priedo 9-ame puslapyje buvo patalpintas straipsnis: „Prof. K.: Šis nuostabus išradimas pataisys Jūsų regėjimą per 7 milisekundes“, „Howardo Beckerio Instituto Osle specialistai atrado, kaip per 7 milisekundes pašalinti netgi rimtus regos defektus karinės technologijos pagalba. Veikiant šiam „oftalmologijos stebuklui“ rega automatiškai pagerėja ir akimirksniu paaštrėja net 400 proc. Apie galimybes naudoti revoliucines technologijas kasdieniniame gyvenime pasakoja švedų mokslininkų komandos vadovas, prof. T. K..“, „Binokulinis akių asistentas padės per 2 savaites: 1) sustabdyti esamų akių defektų progresavimą; 2) atsikratyti regos defektų – nepriklausomai nuo amžiaus ir defektų tipo; 3) pamatyti viską aštriai ir aiškiai; 4) perskaityti netgi labai smulkų šriftą; 5) lengvai pamatyti objektus iš atstumo; 6) užtikrinti akims pilną ir visapusišką apsaugą“. Reklamuojama prekė „Binokulinis akių asistentas“ su nuolaida kainuoja 29 Eur. Reklamoje buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) susisiekti. Susisiekus minėtu numeriu bei užsakius prekę „Binokulinis akių asistentas“, vėliau, po valandos, norint atšaukti užsakymą, buvo nurodyta, kad „užsakymo atšaukti neįmanoma, kadangi prekė jau perduota kurjeriui“. Minėtos prekės įprasta kaina yra 58 Eur, tačiau, susisiekus minėtu telefono numeriu ir, konsultantei primygtinai įsiūlius kitus priedus šiai prekei, galutinė suma išauga iki 63 Eur. Pateiktame prekių grąžinimo dokumente „Skundų forma“ buvo nurodyta galimybė grąžinti prekes tik Belgijoje ir Kroatijoje registruotais adresais.

5.2.       Tarnyba 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. 4E-3591 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir prašė pateikti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų teikėją Voxbone SA – paslaugų teikėjo kontaktinius duomenis (registracijos vietą, elektroninio pašto adresą ir kitą kontaktinę informaciją), taip pat informaciją, ar šis elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi Lietuvos Respublikoje atstovų bet kokia atstovavimo forma, į kuriuos Tarnyba galėtų kreiptis dėl užsakymą vykdančio verslo subjekto identifikavimo. Tarnyba 2022 m. balandžio 1 d. gavo Ryšių reguliavimo tarnybos raštą, kuriuo pateikta informacija apie Belgijoje registruotą elektroninių ryšių paslaugų teikėją Voxbone SA, įskaitant įmonės kodą, adresą (Belgijoje) ir kontaktinius elektroninio pašto adresus.

5.3.       Tarnyba, atsižvelgdama į Vartotojo Prašyme pateiktą informaciją, vadovaudamasi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. 4E-3594 kreipėsi į UAB „Diena Media News“ ir paprašė pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos situacijos.

5.4.       Bendrovė 2022 m. balandžio 6 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus, nurodydama, kad UAB „Diena Media News“ nėra reklamuojamos prekės pardavėja ir taip pat nėra prekės pardavėjo atstovė, todėl negali pasisakyti nei dėl prekės savybių, nei dėl pardavėjo vykdomos pardavimų strategijos. Bendrovė nurodė, jog Vartotojas savo Prašyme daugiausiai skundžiasi dėl pardavėjo veiksmų užsakymo priėmimo proceso metu bei vykdant užsakymą, t. y., jo nuomone, tikėtina, perteklinės asmeninės informacijos (gimimo datos ir elektroninio pašto adreso) rinkimo užsakant prekę, taip pat „patobulintos“ prekės, apie kurią Reklamoje nėra rašoma, taip pat konsultantų siūlytų papildomų bei nesusijusių su užsakoma preke naudų bei galimybės pagalvoti dėl prekės užsakymo nesudarymo, galimybės atšaukti užsakymą perskambinus po valandos ir prekių grąžinimo į užsienio valstybę. Bendrovė pažymėjo, jog negali daryti įtakos reklamos užsakovo veiklai dėl vartotojų, taip pat ir vykdomų prekių, kurių reklama buvo paskelbta UAB „Diena Media News“ leidinyje, pardavimams. Bendrovė teigė, jog reklamos užsakovas yra Panamoje registruota bendrovė Direct Group S. A. Pareiškėjas 2022 m. vasario–kovo mėnesiais bendravo su projektų koordinatore, o iki to laiko buvo komunikuojama su dabar jau nebedirbančia komandos vadove. Prekės „Binokulinis akių asistentas“ Reklama buvo publikuojama spausdintame šeštadieniniame leidinyje „TV diena“ (leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėda“), kurio tiražas 27 500 egzempliorių. Bendrovė nurodė, jog publikavimo datos buvo šios: 2022 m. kovo 26 d., 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. vasario 5 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2021 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d. Bendrovės teigimu, nuo 2022 m. balandžio 1 d. Reklama nebėra skleidžiama, kadangi su reklamos užsakovu yra sustabdytas bendradarbiavimas (Panamos bendrovės iniciatyva). Bendrovė nurodė, jog UAB „Diena Media News“ valdomuose interneto portaluose nebuvo skleidžiama Reklama.

5.5.       Tarnybos komisija 2022 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-7 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Diena Media News“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“. Tarnyba 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 4E-4177 kreipėsi į UAB „Diena Media News“ ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus bei Reklamą spausdintame šeštadieniniame leidinyje „TV diena“ (leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėda“), publikavimo datos buvo šios: 2022 m. kovo 26 d., 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. vasario 5 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2021 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d.

5.6.       Bendrovė 2022 m. gegužės 13 d. pateikė paaiškinus bei prašomų laikraščių kopijas. Bendrovė dar kartą pažymėjo, kad nėra reklamuojamos prekės pardavėja ir nėra prekės pardavėjo atstovė, todėl negali vertinti nei parduodamos prekės savybių, nei pardavėjo vykdomos pardavimų strategijos. Bendrovė akcentavo, kad Vartotojas savo Prašyme daugiausia skundžiasi dėl pardavėjo veiksmų užsakymo priėmimo procese bei vykdant užsakymą. UAB „Diena Media News“ nurodė, kad negali daryti įtakos reklamos užsakovo veiklai dėl vartotojų, vykdant prekių, kurių reklama buvo paskelbta UAB „Diena Media News“ leidinyje, pardavimus. Pareiškėjas nėra publikuoto reklaminio straipsnio autorius, visą reklaminę medžiagą publikuoti rengė bei pateikė užsakovas (Panamos bendrovė). UAB „Diena Media News“ taip pat priminė, jog neturėjo galimybės keisti ar koreguoti Reklamos teksto. Bendrovė pateikdavo užsakovui visus leidinio reikalavimus reklamos maketui, kurį parengdavo užsakovas. Galutinė sumaketuota reklama būdavo atsiunčiama elektroniniu paštu. UAB „Diena Media News“ įterpdavo užsakovo atsiųstą maketą į specialiai jam paliktą leidinio vietą. Bendrovė pažymėjo neveikianti reklamos užsakovo vardu ar jo naudai – ji reklamos užsakovui Panamos bendrovei suteikė atlygintiną paslaugą (reklaminį plotą savo leidinyje), todėl manė, kad iš jo negali būti reikalaujama tokio profesinio atidumo standarto, kaip jis apibrėžtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. Pareiškėjas vadovavosi Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Bendrovė vertino, jog Tarnyba nepagrįstai daro išvadą, kad UAB „Diena Media News“ jau buvo įspėta anksčiau dėl šios prekės Reklamos.

5.7.       Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus laikraščius, pastebėjo, jog Bendrovės laikraščiuose skleidžiama ne tik prekės ,,Binokulinis akių asistentas“ Reklama, tačiau ir savo aprašymais, vaizdine medžiaga, bei „stebuklingais“ teiginiais panašios prekės – „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ Reklama 2. Reklama 2 skleista 2022 m. kovo 26 d., Nr. 70 „Kauno diena“ „TV diena“ priedo 11-ame puslapyje, 2022 m. vasario 6 d., Nr. 30 „Kauno diena“ „TV diena“ 5-tame puslapyje, 2021 m. gruodžio 18 d., Nr. 292 ,,Klaipėda“ „TV diena“, 7-tame puslapyje.

5.8.       Tarnyba 2022 m. birželio 16 d. pranešimu Nr. 3-820 „Dėl UAB „Diena Media News“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Pranešimas) padarė išvadą, kad Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Atsakovas 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4E-5000 išsiuntė UAB „Diena Media News“ Pranešimo nuorašą bei informavo apie 2022 m. liepos 14 d. vyksiantį bylos „Dėl UAB „Diena Media News“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

5.9.       Bendrovė 2022 m. liepos 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jog prekės „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ reklamos davėjas yra Panamoje registruota bendrovė Direct Group S. A. Reklama 2 buvo skleidžiama Bendrovės leidinyje „TV diena“ 2021 m. spalio 30 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. sausio 22 d., 2022 m. vasario 5 d., 2022 m. kovo 12 d. bei 2022 m. kovo 26 d. Teikdama papildomus paaiškinimus UAB „Diena Media News“ nurodė, jog prekės „Binokulinis akių asistentas“ Reklama Bendrovės leidinyje „TV diena“ buvo skleidžiama 2021 m. rugsėjo 25 d., 2021 m. lapkričio 27 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 5 d., 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. kovo 26 d. Paskutinė ginčo reklama publikuota 2022 m. kovo 26 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad taip pat buvo platinama įvairių buities ir asmeninių reikmenų, prietaisų, prekių fizinei savijautai gerinti reklama. Bendrovė nurodė, jog Panamos bendrovė bendradarbiavimą su UAB „Diena Media News“ nutraukė nuo 2022 m. balandžio 1 d. Papildomai paaiškino, kad pagal Reklamos įstatyme apibrėžtas sąvokas UAB „Diena Media News“ yra laikytina tik reklamos skleidėju (Reklamos įstatymo 2 str. 15 d.), ji nėra nei reklamos davėjas (Reklamos įstatymo 2 str. 10 d.), nei reklamos gamintojas (Reklamos įstatymo 2 str. 11 d.), atskleidė Tarnybai, kas yra reklamos davėjas – Panamos bendrovė, nurodė atstovų kontaktus. UAB „Diena Media News“ nurodė, kad ginčo reklama buvo parengta reklamos davėjo ir publikuojamos reklamos davėjo iniciatyva. Bendrovė nerengė Reklamos 2, tik suteikė reklaminį plotą savo leidinyje, todėl atsakomybė jai pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ji, kaip reklamos paslaugų teikėjas, nebūtų pateikusi įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją). Bendrovė vertino, jog atsakomybė neturėtų būti perkeliama UAB „Diena Media News“, jeigu Tarnyba nepasiekia reklamos davėjo.

5.10.       Tarnyba, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, 2022 m. liepos 14 d. priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį ir skyrė pareiškėjui 56 885 Eur baudą.

6.       Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo leidiniuose „Kauno diena“, „Klaipėda“ šeštadieniniame priede „TV diena“ skleista informacija apie siūlomas įsigyti prekes „Binokulinis akių asistentas“, „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

7.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su Reklama 2, pažymėjęs, jog Tarnyba tyrimą dėl prekės „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ pradėjo savo iniciatyva, tokia teisė jai yra nustatyta Reklamos įstatymo 25 straipsnio 2, 3 dalyse.

8.       Atsižvelgęs į Reklamos įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas priėjo prie išvados, jog nustačius, kad nagrinėjama informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, ir kad reklama atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius, tai yra pakankamas pagrindas reklamą pripažinti Reklamos įstatymo draudžiama klaidinančia reklama.

9.       Išanalizavęs ginčo reklamų turinį, teismas pažymėjo, kad prekės „Binokulinis akies asistentas“ Reklamoje buvo nurodomos gydomosios produktų savybės, nors produktai nėra ir nebuvo registruoti kaip vaistiniai preparatai ar medicinos priemonės. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu dėl siūlomos „stebuklingos“ prekės, įvertinęs Reklamos visumą, o ne tik pažodinį tekstą. Teismas Reklamoje skleidžiamus teiginius, kuriais nurodomos gydomosios savybės, įvertino kaip apgaulingą tvirtinimą, kad prekė gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus, todėl Reklamą pripažino klaidinančia (Reklamos įstatymo 5 str. 6 d.). Iš esmės analogiškai teismas vertino ir pareiškėjo Reklamą 2, nes joje taip pat yra pateikiami teiginiai, kuriais yra nurodomos gydomosios savybės, nors reklamuojama prekė nėra nei vaistinis preparatas, nei medicinos priemonė ir nepasižymi reklamuojamomis savybėmis, todėl Reklama 2 pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas vartotojams, kad prekė gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai ir Reklamą 2 įvertino kaip klaidinančią.

10.       Teismas neturinčiais reikšmės pripažino pareiškėjo argumentus, susijusius su medicinos specialistu – T. K., nes net egzistuojant tokiam medicinos specialistui, byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent šis specialistas yra pateikęs rekomendacijas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nagrinėjant Reklamos įstatymo pažeidimo bylas, labai dažnai pasitaiko atvejų, kai gydytojų, medicinos specialistų atvaizdai, pateiktos rekomendacijos, yra naudojamos negavus šių medicinos specialistų sutikimo.

11.       Tarnybos komisija nustatė, kad UAB „Diena Media News“ leidiniuose „Kauno diena“ bei „Klaipėda“ priede „TV diena“, kuriame buvo siūloma įsigyti minėtas prekes, skleistoje ginčo reklamoje nebuvo nurodomas nei prekių pardavėjas, nei pardavėjo adresas, nei kita svarbi informacija, kuri leistų vartotojui identifikuoti prekes siūlantį komercinės veiklos subjektą, nenurodomos tikslios prekių pirkimo–pardavimo sąlygos. Teismas vertino, jog vartotojas, skaitydamas Bendrovės leidinyje patalpintą ginčo reklamą, pasitikėdamas UAB „Diena Media News“, kaip vieno didžiausių leidinių, pateikiama informacija ir neturėdamas jokių duomenų, jog reklamos užsakovas – Panamos bendrovė, ne tik neturėjo pareigos, bet ir neturėjo galimybių paieškoti informacijos apie šią bendrovę. Teismas sutiko su Tarnybos išvadomis, kad vidutinis reklamos vartotojas, matydamas skleidžiamą reklamą, neturėjo jokio pagrindo ja abejoti, galėjo patikėti joje skleidžiama informacija ir dėl šios priežasties būti suklaidintas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ginčo reklama buvo nukreipta į vartotojus, susiduriančius su įvairiomis sveikatos problemomis.

12.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su reklamuotų prekių technologiniu inovatyvumu, pripažinęs juos netiksliais ir prieštaraujančiais, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog nei Bendrovė, nei atsakovas nėra kompetentingi įvertinti technologinio inovatyvumo. Kadangi pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų pagrįsti ginčo reklamoje naudotų teiginių teisingumo, teismas šiuos argumentus pripažino nepagrįstais.

13.       Vertindamas Bendrovės argumentus dėl jos atsakomybės dėl Reklamos neatitikimo Reklamos įstatymo nuostatoms, teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1–2 dalimis, analizavo rašytinę bylos medžiagą, kuri patvirtina Tarnybos teiktas išsamias rekomendacijas dėl „stebuklingų“ produktų reklamos, atkreipė dėmesį į 2019 m. Tarnybos iniciatyva vykusį susitikimą su Lietuvos dienraščių atstovais būtent dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, „stebuklingų“ produktų reklamos, į kurį Tarnybos Raštu kviestas ir pareiškėjas bei pažymėjo, kad Tarnyba pateikė išsamius pavyzdžius su netinkama reklama, tarp kurių buvo ir analogiški pavyzdžiai nagrinėjamam atvejui. Susitikimo metu buvo aptariama būtent Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veikla bei galima Lietuvos dienraščių, reklamuojančių minėtos bendrovės produktus, atsakomybė. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas, labai gerai žinodamas, jog vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms būdingos gydomosios savybės teisėtai negali būti nurodomos kitų produktų reklamoje, taip pat turėdamas pagrindo įtarti, jog netikrų gydytojų rekomendacijos bei kita klaidinanti informacija skatina vartotojus įsigyti reklamuojamą prekę, būdamas įspėtas tiek dėl analogiškos, kaip nagrinėjamu atveju, Panamos bendrovės užsakytos akinių–žiūronų reklamos, gavus net 3 vartotojų skundus, tiek dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant įvairius tokios neleistinos reklamos pavyzdžius, tiek dėl Panamos bendrovės veiklos, ne tik turėjo pakankamai informacijos ir žinių, tam, kad suprastų ir galėtų tinkamai atskirti, ar pateikta užsakovų reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas.

14.       Teismas nurodė, jog atsakovas vertino kiekvieną nagrinėjamą atvejį. Teismas Bendrovės argumentus, jog ankstesniais atvejais atsakovas įspėdavo dėl netinkamos reklamos, pareiškėjas visuomet ją pašalindavo, tačiau šį kartą Bendrovė buvo nubausta, vertino tik kaip patvirtinančius, kad pareiškėjas žinojo apie Reklamos netinkamumą. Teismas neaktualia pripažino pareiškėjos skunde minimą Konkurencijos tarybos ir teismų praktiką, pritaręs atsakovo pastabai, jog tiek Konkurencijos taryba, tiek teismai laikėsi vienareikšmiškos Reklamos įstatyme įtvirtintos praktikos, jog reklamos skleidėjui, jei jis žinojo ar bent turėjo žinoti, kad jo skleidžiama reklama neatitinka Reklamos įstatymo nuostatų, atsakomybė turi būti taikoma.

15.       Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė buvo įspėta, žinojo, jog Panamos bendrovės skleidžiama reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, jog Reklama yra klaidinanti, pažeidžianti vartotojų – ypač labiau pažeidžiamų – interesus ir todėl neleistina. Bendrovė turėjo Panamos bendrovės reklamą vertinti itin atidžiai ir atsargiai, galėjo bei turėjo imtis veiksmų užtikrinti, jog Reklama, kurioje nurodomi (ne)egzistuojantys (nepateikus pagrįstų įrodymų, kad rekomendacijos yra būtent šių specialistų) sveikatos priežiūros specialistai, aprašomos „stebuklingos“ produktų savybės, Bendrovei priklausančiuose leidiniuose nebūtų skleidžiama, o vartotojai nebūtų klaidinami. Tačiau Bendrovė ne tik nesilaikė pateiktų rekomendacijų, bet ir toliau talpino savo leidiniuose ir skleidė vartotojams ginčo reklamą, o sutartį su Panamos bendrove nutraukė tik 2022 m. balandžio 1 d., net ne pareiškėjo iniciatyva. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nustatyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimai buvo padaryti būtent dėl pareiškėjo veiksmų, skelbiant ginčo reklamą.

16.       Teismas analizavo įstatymų leidėjo pateiktą vidutinio vartotojo sąvoką (Įstatymo 2 str. 13 d.), vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominio elgesio išaiškinimą, pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustatė, jog ginčo reklamoje nenurodytas nei konkretus prekių pardavėjas, jo adresas, nei kita svarbi informacija, kuri vartotojui leistų identifikuoti prekes siūlantį komercinės veiklos subjektą, taip pat nebuvo nurodomos tikslios prekių pirkimo–pardavimo sąlygos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skleista ginčo reklama neatitiko teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo kriterijų. Teismas sutiko su Tarnybos komisijos išvadomis, jog ginčo reklama nebuvo teisinga, išsami, tinkamai pateikta, dėl to galėjo klaidinti vartotojus ir iškreipti jų ekonominį elgesį, paskatinant priimti sprendimus, kurių jie kitomis aplinkybėmis, gavę teisingą informaciją, galimai nebūtų priėmę ir dėl sveikatos problemų laiku, neatidėliodami ir neužsiimdami savigyda, kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus arba įsigytų registruotus vaistinius preparatus ar medicinos priemones. Teismas pripažino Bendrovę pažeidusia Reklamos įstatymo 5 straipsnį.

17.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, teismas vadovavosi Reklamos įstatymo, Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983, (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, pažymėjo, kad ginčo reklama klaidino vartotojus ir skatino įsigyti reklamuojamas prekes ir sprendė, jog atsakovas pagrįstai nusprendė skirti pareiškėjui baudą. Įvertinęs tai, jog atsakovas nenustatė nei lengvinančių, nei sunkinančių Bendrovės atsakomybę aplinkybių, nepripažinęs prašytos iš pareiškėjo informacijos pateikimo atsakovui bendradarbiavimu (lengvinančia aplinkybe), atkreipęs dėmesį į tai, kad Tarnyba ne iškart pareiškėjui skyrė sankciją už Reklamos įstatymo pažeidimą, teismas sprendė, kad atsakovas baudos dydį tinkamai individualizavo, apskaičiavo atsižvelgęs į Reklamos įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo taisykles, todėl nėra jokio teisinio pagrindo baudos naikinti ar mažinti jos dydžio.

18.       Teismas Nutarimą pripažino teisėtu bei pagrįstu, pareiškėjui paskirtą sankciją – proporcinga siekiamam tikslui, adekvačia ir proporcinga padarytų pažeidimų pobūdžiui, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

 

III.

 

19.       Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos komisijos Nutarimą arba dalį dėl baudos UAB „Diena Media News“ paskyrimo (baudą panaikinant arba sumažinant).

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, be kita ko, susijusius su vykdoma ūkine-komercine veikla, dėl kurios iš karto preziumuojama atsakomybė vien dėl to, kad nebuvo patikrinta, ar prekė atitinka jai užsakovo skleidžiamoje reklamoje priskirtas savybes, nepriklausomai nuo to, ar tokia galimybė buvo, nepagrįstu reikalavimu iš pareiškėjo tokio profesinio atidumo standarto, kaip jis apibrėžtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, Vartotojo Prašymo turiniu, būtent ginčo reklamos maketo vertinimu (ar nėra reklamuojami produktai / paslaugos, kurias reklamuoti draudžiama, ar atitinka Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, ar ginčo reklama padori ir aiškiai atpažįstama), kompetencijos vertinti prekės technologinio inovatyvumo neturėjimu, jau suformuota ir realiai su ginču susijusia Konkurencijos tarybos praktika, baudos neprivalomu skyrimu pagal Reklamos įstatymą, bylos faktines aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo pagrindinius motyvus ir teigia, jog:

20.1.       Teismas palaikė visus atsakovo Nutarime išdėstytus argumentus ir nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, į juos neatsakė.

20.2.       Teismas ir atsakovas klaidingai aiškino ir taikė Reklamos įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Reklamos įstatyme aiškiai atriboti reklaminės veiklos subjektai – reklamos davėjas, gamintojas, tarpininkas ar skleidėjas. Reklamos davėjas (Reklamos įstatymo 2 str. 10 d.) visų pirma atsako už įstatymų reikalavimų neatitinkančią reklamą. Jeigu reklamos davėjui negali būti taikoma atsakomybė, tuomet Reklamos įstatymas aiškiai nustato baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kada reklamos paslaugų teikėjas atsako už Reklamos įstatymo reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą. Teismas neanalizavo ir neteikė reikšmės šioms faktinėms aplinkybėms: Bendrovė nėra nei ginčo reklamos davėja, nei gamintoja, nėra reklamuojamų prekių pardavėja, jo atstovė; Bendrovė nėra ginčo reklamos autorė; jas publikuoti parengė bei pateikė užsakovas, pareiškėjas neturėjo galimybės ginčo reklamos teksto keisti ar koreguoti; Bendrovė teikė užsakovui techninius reikalavimus ginčo reklamos maketui, jos buvo siunčiamos el. paštu, pareiškėjas įterpdavo ginčo reklamą į specialiai tam paliktas leidinio vietas. Bendrovė, suteikusi reklaminį plotą ginčo reklamai, pagal Reklamos įstatymo nuostatas gali būti laikoma tik reklamos skleidėja. Pareiškėjas pateikė atsakovui visus reklamos užsakovo (davėjo) duomenis, tačiau jo atsakomybės klausimas nebuvo nagrinėjamas.

20.3.       Teismas nepagrįstai palaikė atsakovo deklaratyvią išvadą, kad pareiškėjas turėjo pakankamai informacijos ir žinių tam, kad suprastų bei galėtų tinkamai atskirti, ar ginčo reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas bei nustačius priešingai, tokios reklamos neskleisti, ignoruodamas pareiškėjo paaiškinimus, jog žinojimas apie vieną konkretų reklamos neatitikimo Reklamos įstatymo reikalavimams atvejį, Bendrovė negalėjo žinoti apie visus kitus galimai netinkamos reklamos atvejus. Žinojimo ir turėjimo žinoti prezumpcija nėra ir negali būti taikoma absoliučiai, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai. Komisija niekaip nepagrindė, kuo pasireiškė pareiškėjo pareigų, numatytų Reklamos įstatyme, nevykdymas teikiant Reklamos skleidimo paslaugą, to nenustatė ir teismas. Pagal Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 17 dalį, reklamą klaidinančia pripažįsta tik kompetentinga valstybės institucija, todėl bandymas įpareigoti Bendrovę kiekvienu atveju spręsti dėl reklamos (ne)klaidingumo yra neteisėtas, o tokio reikalavimo tinkamai neįvykdžius, atsakomybės taikymas Bendrovei nėra teisiškai galimas.

20.4.       Teismas nepagrįstai nepripažino, kad bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, neatsižvelgė į esmines baudai skirti aplinkybes, jog pareiškėjas ginčo reklamos nekūrė, prekės negamino ir neplatino, jokios naudos iš prekės platinimo negavo, ginčo atvejis neindividualizuotas, nepagrįstai neigiamai įvertinta aplinkybė, kad reklamos davėjas pats nutraukė bendradarbiavimą su Bendrove. Visiškai nelogiška tai, kad aplinkybė, jog reklamos davėjas nebesikreipė dėl reklamos paslaugų į Bendrovę, yra susijusi su pažeidimo pobūdžiu. Pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės nutraukti bendradarbiavimo, nes kai buvo gautas atsakovo pirmasis raštas dėl Reklamos, reklamos davėjo užsakymas jau buvo įvykdytas. Negaudama užsakymų, Bendrovė neturėjo pagrindo pati atlikti kokių nors veiksmų dėl bendradarbiavimo nutraukimo. Taigi ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip sąlyga pradinį baudos dydį didinti 10 procentų. Nepagrįstai konstatuota, kad pažeidimas truko ilgai – nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. kovo mėn. pabaigos – ir tuo pagrindu pradinį baudos dydį didinti 20 procentų. Visiškai ignoruota aplinkybė, kad Reklama per šį laikotarpį buvo publikuota 7 kartus, o ne 7 mėnesius.

21.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pažymi, jog skundžiamo teismo sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyti visi būtini sprendimo elementai, t. y. pareiškėjo reikalavimai, Tarnybos nesutikimo motyvai, teisinis reguliavimas, motyvuojamoje dalyje aiškiai išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, tinkamai įvertinti įrodymai, palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo, kad:

22.1.       Aplinkybė, jog įstatymo nuostatos aiškinamos priešingai nei jas aiškina pareiškėjas, nepatvirtina, jog Tarnyba ir teismas jas aiškina klaidingai. Reklamos įstatymo 23 straipsnis nustato atsakomybę už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą. Vadovaujantis logikos taisyklėmis, lingvistiškai aiškinant Reklamos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, pastebėtina, kad šioje teisės normoje įstatymų leidėjas įtvirtina tiek reklamos davėjo, tiek skleidėjo atsakomybę už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nenurodo išimties, jog reklamos skleidėjui atsakomybė taikoma tik tuomet, jeigu reklamos davėjui atsakomybė negali būti taikoma. Jeigu Reklamos įstatymo 23 straipsnio nuostatos būtų aiškinamos ir taikomos pareiškėjo nurodomu būdu, nebūtų užtikrinamas Reklamos įstatymo tikslas gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, kadangi esant ribotai atsakomybei ar jai nesant, reklamos skleidėjai nebebūtų suinteresuoti tikrinti skleidžiamos reklamos turinio ir net žinodami, kad turinys neatitinka Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų, toliau sutiktų tokią reklamą skleisti.

22.2.       Nagrinėjamu atveju buvo skleidžiama reklamos užsakovo Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. ginčo reklama, konkrečiau, gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos. Bendrovė, kaip protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, labai gerai žinodama, jog vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms būdingos gydomosios savybės teisėtai negali būti nurodomos kitų produktų reklamoje, taip pat turėdama pagrindo įtarti, jog netikrų gydytojų rekomendacijos bei kita klaidinanti informacija skatina vartotojus įsigyti reklamuojamą prekę, būdama įspėta tiek dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant įvairius tokios neleistinos reklamos pavyzdžius, tiek dėl Panamos bendrovės veiklos, ne tik turėjo pakankamai informacijos ir žinių, tam, kad suprastų ir galėtų tinkamai atskirti, ar pateikta užsakovų reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas, t. y. suprasti, jog nagrinėjama reklama yra klaidinanti, pažeidžianti vartotojų interesus, ir todėl neleistina, bet galėjo ir turėjo suprasti, jog užsakovų (Panamos bendrovės) reklamą reikia vertinti itin atidžiai ir nustačius, kad tokia reklama neatitinka Reklamos įstatymo nuostatų, kaip atidus ir protingas reklaminės veiklos subjektas, privalėjo imtis veiksmų užtikrinti, jog tokia reklama nebūtų skleidžiama. Patikrinti reklamą nereikia jokių specialių žinių – užtenka žinoti, kad produktų, kurie nėra vaistiniai preparatai ar medicinos priemonės, reklamoje negali būti nurodomi gydomieji teiginiai. Pareiškėjas buvo apie tai informuotas ir ne kartą. Pasitikrinti, ar produktas yra vaistinis preparatas, užtenka Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje esančioje vaistų paieškoje nurodyti produkto pavadinimą, o esant abejonėms, galima konsultuotis su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Galimybės keisti ar koreguoti ginčo reklamų teksto nebuvimas nepanaikina Bendrovės pareigos, žinant, jog ginčo reklama klaidina vartotojus ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, jos neskleisti. Net ir turėdama visą informaciją, Bendrovė nusprendė skleisti reklamą.

22.3.       Tiek Tarnybos teiktame atsiliepime, tiek teismo sprendime yra aiškiai ir išsamiai pagrindžiamas pareiškėjui paskirtos baudos dydis, vertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Vadovaujantis Apraše nustatytomis taisyklėmis, pažeidimo trukmė – tai laikotarpis, kuriuo buvo skleista reklama. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vertinant pažeidimo trukmę nėra vertinama tai, kiek kartų buvo skelbta ginčo reklama, vertinama tokios reklamos sklaidos trukmė (valandomis, dienomis, savaitėmis, mėnesiais, metais). Tokiu būdu, pažeidimo trukmė nustatyta tinkamai ir pagrįstai.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 12R-8 byloje dėl UAB „Diena Media News“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo, kuriuo nutarta už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą skirti Bendrovei 56 885 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad nors Bendrovė žinojo, jog skleidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio neatitinkančią ginčo reklamą, nesilaikė jai teiktų rekomendacijų bei laiku nesiėmė priemonių užtikrinti, kad Bendrovės leidiniuose skleidžiama informacija būtų išsami ir atitinkanti jai keliamus reikalavimus, nepaisydama akivaizdžių pažeidimų reklaminiame tekste, teikė ginčo reklamas vartotojams, todėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimai buvo padaryti būtent dėl pareiškėjo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįsta, individualizuota, adekvačia padarytų pažeidimų pobūdžiui pripažino pareiškėjui skirtą 56 885 Eur baudą.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės (Reklamos įstatymo 23 str.) taikymu ir aiškinimu, byloje esančių įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad teismas palaikė visus atsakovo Nutarime išdėstytus argumentus ir nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo skundo argumentus, į juos neatsakė, o taip pat priėjo prie nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo turėtos pakankamos informacijos ir žinių tam, kad suprastų bei galėtų tinkamai atskirti, ar ginčo reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta bauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

26.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į paminėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo inicijuotam ginčui dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais bei ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

28.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

29.       Reklamos įstatymo 23 straipsnis nustato atsakomybės už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimo ypatumus. Reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės (Reklamos įstatymo 23 str. 1 d.). Be to, pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą taip pat atsako ir reklamos paslaugų teikėjas, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją).

30.       Taigi, vadovaujantis minėtomis Reklamos įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, atsakomybės už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą ypatumas pasireiškia tuo, kad už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą atsako ne tik reklamos davėjas, kuris suprantamas kaip asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama (Reklamos įstatymo 2 str. 10 d.), bet ir reklamos paslaugų teikėjas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, teikiantys reklamos gamintojo, reklamos skleidėjo ar (ir) reklamos tarpininko paslaugas (Reklamos įstatymo 2 str. 13 d.), jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) reklamos paslaugų teikėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama; 2) reklamos paslaugų teikėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad Reklamos įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl reklamos paslaugų teikėjo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą; 3) reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją).

31.       Kadangi Reklamos įstatymas neįtvirtina jokios išimties ir / ar prioriteto dėl atsakomybės subjekto už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, teisiškai nereikšmingais pripažintini Bendrovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su reklamos davėjo atsakomybe. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, t. y. tokią, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 str. 3 d.). UAB „Diena Media News“ laikytina reklamos paslaugų teikėju, skleidžiančiu reklamą bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis (reklamos skleidėjas – Reklamos įstatymo 2 str. 15 p.), Bendrovės leidiniuose skleidžiama reklama privalo atitikti Reklamos įstatymo reikalavimus, todėl nepagrįstais pripažinti ir apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrovė nėra reklamuojamų prekių pardavėja, jo atstovė; neturėjo galimybės ginčo reklamų teksto keisti ar koreguoti; Bendrovė teikė užsakovui techninius reikalavimus reklamos maketui, reklama buvo siunčiama el. paštu, pareiškėjas įterpdavo ginčo reklamas į specialiai tam paliktas leidinio vietas.

32.       Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo atsakomybei už klaidinančios reklamos naudojimą nustatyti buvo būtina įrodyti egzistuojant bent vieną iš Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Tiek Tarnybos komisija Nutarime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (žr. nutarties 13–15 p.) detaliai išanalizavo bylos aplinkybes, susijusias su Bendrovės žinojimu ar turėjimu žinoti, kad naudojama Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti ginčo reklama, todėl šiuo aspektu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Bendrovei dėl Panamos bendrovės veiklos (skleidžiamos informacijos, klaidinančios vartotojus), buvo teiktos rekomendacijos 2018–2020 m., pateikiant konkrečius pavyzdžius, 2019 m. organizuotas susitikimas dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos Lietuvos dienraščiuose problematikos, parodyti tokios reklamos pavyzdžiai, įspėta dėl galimos dienraščius leidžiančių bendrovių atsakomybės, o tai, kad pareiškėjas, nepaisydamas Tarnybos rekomendacijų visuomenei vis tiek skleidė teisės aktų reikalavimų neatitinkančias ginčo reklamas, vertintina kaip pačios Bendrovės pasirinktas elgesio modelis su visomis to elgesio pasekmėmis – pagrįstai pritaikyta atsakomybe už Reklamos įstatymo pažeidimą.

33.       Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, komisija Nutarime pagrindė, kuo pasireiškė pareiškėjo pareigų, numatytų Reklamos įstatyme, nevykdymas teikiant Reklamos skleidimo paslaugą. Nutarime aiškiai konstatuota, jog Bendrovė žinodama, kad vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms būdingos gydomosios savybės teisėtai negali būti nurodomos kitų produktų reklamoje, taip pat turėdama pagrindo įtarti, jog netikrų gydytojų rekomendacijos bei kita klaidinanti informacija skatina vartotojus įsigyti reklamuojamą prekę, būdama Tarnybos įspėta tiek dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant įvairius tokios neleistinos reklamos pavyzdžius, tiek dėl – Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veiklos, galėjo ir turėjo suprasti, jog nagrinėjama reklama yra klaidinanti, pažeidžianti vartotojų interesus, ir todėl neleistina, galėjo ir turėjo suprasti, jog Panamos bendrovės reklamą reikia vertinti itin atidžiai, galėjo ir turėjo imtis veiksmų užtikrinti, jog tokia reklama, kurioje aprašomos stebuklingos produktų savybės, Bendrovei priklausančiuose leidiniuose nebūtų skleidžiama, o vartotojai nebūtų klaidinami. Nutarimu pripažinta, jog UAB „Diena Media News“, nors ir žinojo, jog skleidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų neatitinkančią reklamą, nesilaikė teiktų rekomendacijų bei nesiėmė priemonių užtikrinti, kad Bendrovės leidiniuose skleidžiama informacija būtų išsami ir atitinkanti jai keliamus reikalavimus, nepaisydama akivaizdžių pažeidimų reklaminiame tekste, teikė reklamą vartotojams, todėl nustatyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimai buvo padaryti dėl būtent Bendrovės veiksmų, skelbiant reklamą. Tiek Tarnyba Nutarimu, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (žr., nutarties 15–16 p.) pagrįsta pripažino komisijos išvadą, jog Bendrovės skleista ginčo reklama apie prekes, pristatant jas kaip turinčias gydomųjų savybių, nebuvo teisinga, išsami, tinkamai pateikta, bet ir dėl to galėjo klaidinti vartotojus, iškreipti jų ekonominį elgesį, tokiu būdu buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas klaidinančios reklamos draudimo reikalavimas.

34.       Apeliaciniame skunde kvestionuojamas Bendrovei paskirtos baudos dydis, be kita ko, akcentuojant pažeidimo laikotarpį bei nutrauktą bendradarbiavimą su reklamos davėju ne pareiškėjo iniciatyva.

35.       Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. <...> Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.

36.       Aprašas reglamentuoja įspėjimų skyrimo ir baudų, kurios skiriamos pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, dydžio nustatymo tvarką (1 p.). Aprašo tikslas – nustatyti įspėjimo skyrimo ir baudos dydžio nustatymo, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tvarką (3 p.). Pagal Aprašo 6 punktą pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento (pakartotinai pažeidus Reklamos įstatymą – 3 procentams) reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos. Bazinis baudos dydis apskaičiuojamas sumažinant arba padidinant pradinį baudos dydį, tačiau neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos, atsižvelgiant į Aprašo 7 punkte išvardintus kriterijus. Aprašo 5.3 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad vadovaujantis Aprašo 8, 9 ir 10 punktais, apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis.

37.       Nagrinėjamu atveju Taryba, vadovaudamasi Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Aprašo nuostatomis bei spręsdama dėl sankcijos skyrimo, atsižvelgė į Bendrovės metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ((duomenys neskelbtini), el. b. II t., l. 116) ir apskaičiavo pradinį baudos dydį (1,5 proc. pagal Aprašo 6 p.), kurį padidino 10 procentų, įvertinusi pažeidimo pobūdį ir pavojingumą (Aprašo 5.2, 7.1 p.), ir dar 20 procentų, įvertinusi pažeidimo trukmę (Aprašo 5.2, 7.2 p.) bei skyrė 56 885 Eur baudą, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (Aprašo 5.3 p.). Tarnyba atsižvelgė į tai, kad Bendrovė Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, tyrimo metu bendradarbiavo bei teikė prašomus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu sankcijos individualizavimu.

38.       Pagal Aprašo 7.1 punktą, bazinis baudos dydis apskaičiuojamas sumažinant arba padidinant pradinį baudos dydį, tačiau neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį – nuo pažeidimo pobūdžio priklausantis baudos dydis, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą: intensyvumą, agresyvumą, dažnumą, į padarytą žalą vartotojams, visuomenei ar jos grupei ar galimą riziką ją sukelti (toliau – pavojingumas) ir kitas pažeidimo pobūdžiui reikšmingas aplinkybes, kurių svarba ir įtaka priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo, apskaičiuojamas pradinį baudos dydį didinant arba mažinant iki 30 procentų.

39.       Tarnyba, vertindama pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad Bendrovė skleidė dviejų prekių reklamą, dėl kurių vartotojai galėjo būti suklaidinti ir paskatinti priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis, gavę teisingą informaciją, tikėtina, nebūtų priėmę, bei į tai, kad sutartis tarp Bendrovės ir Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. nutraukta 2022 m. balandžio 1 d. (Panamos bendrovės iniciatyva) bei nuo 2022 m. balandžio 1 d. ginčo reklama Bendrovės leidiniuose nebeskleidžiama, ir kaip jau buvo minėta pradinį baudos dydį padidino 10 procentų.

40.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog Tarnyba pradinį baudos dydį padidino 10 procentų ne dėl pareiškėjo nurodomos konkrečios aplinkybės (nutraukto bendradarbiavimo su reklamos davėju), o įvertinusi visas pažeidimo pobūdžiui šiuo konkrečiu atveju įvertinti nustatytas reikšmingas aplinkybes (dvi ginčo reklamos, kuriose naudoti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo ir išsamumo kriterijų, turėjo klaidinančios komercinės veiklos požymių, dėl to preziumuojama, jog ekonominis vartotojo elgesys yra paveiktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Bendrovė pažeidimą padarė Tarnybos jau būdama įspėta dėl skleidžiamos klaidinančios reklamos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl objektyviai neturėtos galimybės nutraukti bendradarbiavimo, vertintini kaip nepagrįsta pareiškėjo gynybinė pozicija. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos sprendimu bazinį baudos dydį padidinti 10 procentų, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą.

41.       Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pažeidimo trukme ir dėl to padidintu pradiniu baudos dydžiu 20 procentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Aprašo 7.2 punktą bazinis baudos dydis apskaičiuojamas sumažinant arba padidinant pradinį baudos dydį, tačiau neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę – nuo pažeidimo trukmės priklausantis baudos dydis, atsižvelgiant į konkrečias su pažeidimo terminu susijusias aplinkybes, apskaičiuojamas pradinį baudos dydį didinant arba mažinant iki 30 procentų. Aprašo 7.2.1–7.2.3 punktuose pažeidimo trukmė, atsižvelgiant į laiko tarpą, kurį truko pažeidimas, apibrėžiama minučių, valandų, dienų, savaičių ir t. t. tikslumu, taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vertinant pažeidimo trukmę nėra vertinama tai, kiek kartų buvo skelbta reklama.

42.       Pagal Aprašo 7.2.3 punktą, ilgos trukmės pažeidimo atveju (jei, atsižvelgiant į skirtingas reklamos pateikimo priemones ir būdus, pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ilgiau nei keletą savaičių ar kitą ilgą laiko tarpą) – baudos dydis didinamas iki 30 procentų. Kadangi ginčo reklama buvo skleista nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. kovo mėn. pabaigos, Tarnyba pažeidimo trukmę vertino kaip ilgą ir sprendė pradinį baudos dydį padidinti 20 procentų.

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, įvertinus individualias neteisėtos reklamos skleidimo aplinkybes, spręsta, kad 8 mėnesių laikotarpis yra labai ilgas (žr., pvz., 2014 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-777/2014). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui pradinį baudos dydį padidino 20 procentų. atsižvelgęs į pažeidimo trukmę.

44.       Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra arba išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų aiškiai pasisakyta skundžiamame sprendime, arba neturi reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nevertinami.

45.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už draudimo naudoti klaidinančią reklamą pažeidimą, yra pagrįstas ir teisėtas, o pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Artūras Drigotas

 

 

        Jolanta Malijauskienė

 

 

        Virginija Volskienė