Administracinė byla Nr. eI2-2514-484/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 24.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS” filialą, skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Š. Š.) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS” filialą (toliau – pareiškėja), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) 9 348,00 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: 14,75 Eur už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą bei 724 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. liepos 13 d. Š. Š. (toliau – Draudėjas) su „If P&C Insurance AS” sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini). Šia draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2017 (toliau – ir Automobilis). Draudėjui 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 16 val. atėjus į prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini) esančią stovėjimo aikštelę, kurioje buvo palikęs Automobilį, jis pamatė, kad ant Automobilio yra užvirtusi medžio dalis, automobilis stipriai apgadintas. Apie įvykį buvo informuota policija.
Nurodė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 30 d. informavo pareiškėją, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. prie (duomenys neskelbtini) medis (gluosnis), dėl kurio lūžusios šakos buvo apgadinti keli automobiliai, faktiškai auga (duomenys neskelbtini) skvero teritorijoje, nors realiai gali atrodyti, jog tai yra (duomenys neskelbtini) naudojama teritorija. Atsakovė taip pat nurodė, jog nėra tiksliai aišku, dėl kokių priežasčių lūžo medžio šaka – ar dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, ar dėl nenugalimos jėgos, pavyzdžiui, dėl stipraus vėjo poveikio.
Pareiškėjos užsakymu UAB „Finance property“ apžiūrėjo Automobilį, įvertino sugadinimus bei sudarė remonto sąmatą, pagal kurią automobilio atstatymo į iki įvykio buvusią padėtį darbai kainuotų 13 091,14 Eur su PVM. UAB „Finance property“ įvertino automobilio rinkos vertę iki įvykio ir nustatė, kad automobilio rinkos vertė buvo apie 16 600 Eur. Sugadinto automobilio liekanų vertė remiantis evgauto.lt aukciono ataskaita yra 7 108 Eur (aukščiausia pasiūlyta kaina). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilio rinkos vertės ir jo liekanų skirtumas (16 600-7 108 = 9 492) yra mažesnis už numatomą automobilio remonto kainą (13 091,14 Eur), tapo akivaizdu, kad automobilį remontuoti netikslinga, o Draudėjo patirta žala sudaro 9 492,00 Eur. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 28 d. Draudėjui išmokėjo 9 348,00 Eur draudimo išmoką (9 492,00 Eur – 144,00 išskaita). Pareiškėja teigia, jog išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį (LR Civilinio kodekso (toliau - CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.50 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju už žalą atsakingas asmuo yra atsakovė. Šią poziciją pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodydama, kad pagal galiojančius teisės aktus Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Kadangi atsakovė yra atsakinga už ant automobilio nukritusio medžio priežiūros organizavimą, ji pažeidė nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl, pareiškėjos teigimu, atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniame laiške nurodyta aplinkybe, jog galimai medžio šaka lūžo dėl nenugalimos jėgos. Remdamasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. sausio 8 d. pažyma Nr. (5.58-10)-B8-221, pareiškėja tvirtina, kad įvykio dieną vėjo greitis nebuvo toks, dėl kurio galėtų lūžti nesupuvę ar nepažeisti medžiai ar jų storos šakos, todėl vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio šakos nulūžimą, ir vertinamas kaip nenugalima jėga, atleidžianti atsakovę nuo atsakomybės. Pažymėjo, kad remiantis CK 6.253 straipsnio 2 dalimi, nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus tokio stiprumo vėjas nėra laikytinas force majeure, todėl savaime nešalina atsakovės atsakomybės. Teigia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog žalos kilimą, medžio šakai užvirtus ant Automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Draudėjams nėra ir negali būti taikomi didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl iš jo negalėjo būti reikalaujama įvertinti medžio keliamą pavojų ir / ar jo laipsnį. Akcentavo, kad Lietuvos teismų praktikoje bylose dėl žalos, padarytos nulaužtų ar išverstų medžių, 24,5 m/s neviršijantis vėjas nepripažįstamas nenugalima jėga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-433-629/2019, eA-1333-624/2017).
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti atlygintinus nuostolius
Atsakovė atsiliepime į skundą teigia, kad pareiškėja nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, ji viešojo administravimo srityje neatliko. Tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra pažeidusi jokių teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste. Atsakovės teigimu, atsakomybė už teisės aktų netinkamą vykdymą atsirastų, jeigu valdžios institucijų darbuotojai nevykdytų jiems skirtų pareigų, tačiau skunde nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės veikimo/neveikimo buvo apgadinta transporto priemonė.
Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą, želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus ir kt. Pažymėjo, kad atsakovė savo pareigą, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (žmogiškieji ištekliai ir finansiniai resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Nurodė, kad skunde minimo medžio inventorizacija buvo atlikta 2016 m. liepos 1 d., jos metu nustatyta, kad baltojo gluosnio būklė patenkinama ir papildomas tvarkymas nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo medis buvo sveikas, nebuvo galimybės įtarti, kad jis galėtų kelti pavojų. Atsakovės duomenimis iki skunde minimo įvykio niekas nesikreipė į ją dėl minėto galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui taip pat išduotas nebuvo.
Dėl prašomos atlyginti žalos dydžio atsakovė nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų skaičiavimų nėra aišku, kokia buvo automobilio būklė iki ant jo užvirstant medžiui, todėl nesant minėtų įrodymų, pareiškėjos pateikti automobilio vertės skaičiavimai negali būti laikomi tiksliais ir objektyviais nurodytai žalai pagrįsti. Pažymi, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju, pasak atsakovės, pareiškėja į bylą pateikė tik transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame yra išvardinti konkretūs transporto priemonės apgadinimai, tačiau nėra nurodoma, koks galimai patirtos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė daro išvadą, kad nebuvo atlikti visi privalomieji veiksmai, numatyti Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 101, 26 punkte ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakyme Nr. 120 siekiant nustatyti objektyvų žalos dydį. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad pareiškėja nepagrindė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, todėl remdamasi CK 6.251 straipsnio 2 dalimi atsakovė prašo jį sumažinti.
Pažymėjo, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teigia, kad skundo prieduose nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos.
Taip pat nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti įvertinamas ir automobilio savininko elgesys. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, draudėjo automobilis stovėjo tiesiogiai po medžiais. Būtent transporto valdytojas priėmė sprendimą (taip prisiimdamas ir visą riziką) įvykio dieną, pučiant stipriam vėjui (įvykio metu nustatyta net 17 m/s), kurio stiprumas pagal Boforto skalę yra vertinamas net 8 balais – beveik audra – pastatyti transporto priemonę tokioje vietoje, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui. Žala nebūtų atsiradusi, jei transporto priemonės valdytojas būtų laikęsis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, todėl tokie transporto priemonės valdytojo veiksmai turi būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, o tai yra priežastis sumažinti reikalavimą atlyginti žalą arba atmesti šį reikalavimą.
Atsakovės manymu, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad remiantis pareiškėjos pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 8 d. pažyma, pareiškėjos nurodomą įvykio dieną – 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.00 val., Vilniuje, buvo užfiksuotas stipriausias vėjo stiprumo taškas (būtent nutikusio įvykio metu vėjo greitis siekė net 17 m/s), dėl ko galimai ir lūžo medis. Atsižvelgiant į tai, mano, kad turi būti taikomos LR CK 6.253 straipsnio nuostatos ir ji iš dalies arba visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. Š. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį, priteisimo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Š. Š. (toliau – ir Draudėjas) ir „If P&C Insurance AS” (toliau – ir Draudimo bendrovė) sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 12 d. buvo apdraustas automobilis V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2017.
Draudimo bendrovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. gavo pranešimą, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. 16 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini) ant automobilio V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto medis. Apie šį įvykį taip pat pranešta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui, kuris 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 10-S-55185 Š. Š. nesutarimus dėl apgadinto automobilio pasiūlė spręsti abipusio susitarimo su Vilniaus miesto savivaldybe būdu.
Draudimo bendrovė 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, informuodama, kad „If P&C Insurance AS” filialas išmokėdamas 9 348 Eur draudimo išmoką, atlygino Draudėjui žalą, kurią jis patyrė dėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. užvirtusio medžio, ir įgijo regreso teisę Draudėjui atlygintą pinigų sumą susigrąžinti iš už žalą atsakingo asmens. Dėl šių aplinkybių pareiškėja prašė atsakovės nurodytą sumą per 7 dienas pervesti į pareiškėjos filialo sąskaitą banke.
Pareiškėja 2019 m. gruodžio 27 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, kieno ir kokiu pagrindu valdomame sklype augo nulūžęs medis, taip pat nurodyti, kas atsakingas už želdinius tame sklype. Atsakovės atsakingas asmuo elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 30 d. išsiuntė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad medis, dėl kurio 209 m. rugpjūčio 9 d. buvo apgadinti keli automobiliai, faktiškai auga (duomenys neskelbtini) skvero teritorijoje, nors realiai gali atrodyti, jog tai (duomenys neskelbtini) naudojama teritorija, kadangi šiuo metu yra aptvertas didesnis plotas, už sklypo ribų. Taip pat atsakovė pranešė, kad nukentėjusių automobilių savininkams buvo parengti ir išsiųsti Želdynų skyriaus raštai, kuriuose informuojama, jog atliktos inventorizacijos duomenimis minimas gluosnis prie (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės buvo patenkinamos būklės, joks tvarkymas jam nebuvo numatytas. Taip pat nėra tiksliai aišku, dėl kokių priežasčių lūžo medžio šaka – ar dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, ar dėl nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovė nurodė nesutinkanti kompensuoti automobilio remonto darbų.
Atsakovei nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo, pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą.
CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines nuostatas, byloje turi būti vertinamas savivaldybės veiksmų (neveikimo) teisėtumas
Byloje nėra ginčo dėl to, jog medis ant Automobilio nuvirto 2019 m. rugpjūčio 9 d. bei kad nuvirtęs medis augo Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (lot. be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Taisyklėmis vadovaujasi ir savivaldybės, kurioms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (3 ir 44 punktai) (LVAT 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).
Taigi, aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad jos teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini) namo augęs medis (gluosnis) nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
Atsakovė prašo skunde įvertinti ir Automobilio valdytojo veiksmus. Teigia, kad palikdamas automobilį nesaugiu atstumu nuo medžio, jis turėjo numatyti, jog medis dėl stipraus vėjo gali nugriūti ir, elgdamasis, kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, nepalikti automobilio šalia medžio. Dėl šių priežasčių atsakovė daro išvadą, kad dėl Automobilio apgadinimo yra kaltas pats jo valdytojas. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.
Atsiliepime išdėstyti argumentai nepatvirtina pagrindo Automobilio naudotojui taikyti didesnio rūpestingumo standartą, kuris paprastai taikomas profesionalia veikla užsiimantiems subjektams, ir neįrodo, kad asmuo, pastatęs automobilį šalia medžio, turėjo suvokti medžio keliamą pavojų ir jo laipsnį, todėl atsakovės su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, o medis buvo visiškai sveikas, todėl atsakomybė negali būti taikoma.
Į bylą pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. sausio 8 d. pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-221 nurodoma, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2019 m. rugpjūčio 9 d. 16 val. didžiausias vėjo greitis buvo 17 m/s. Remiantis viešai prieinama Pasaulinės meteorologijos organizacijos patvirtinta Boforto skale, kuri naudojama ir Lietuvoje, vėjas, kai jo greitis yra 13,9–17,1 m/s, yra beveik audra (stiprumas – 7 balai), tokiu atveju siūbuoja medžiai, eiti prieš vėją sunku. Vėjas, kai jo greitis 17,2–20,7 m/s, yra labai stiprus vėjas (stiprumas – 8 balai), tokiu atveju linguoja dideli medžiai, lūžta plonos šakos. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (vėjo įtakos medžio nuvirtimui aspektu žr. pvz. LVAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2765-12; LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2084/2013; LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2227/2012).
Iš įvykio vietos nuotraukų matyti, kad ant automobilių, įskaitant ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį automobilį, yra užkritusi didelė, stora medžio šaka. Kaip minėta, esant 17 m/s vėjo stiprumui, medžiai siūbuoja, o nuo 17,2-20,7 m/s lūžta plonos jų šakos, todėl šiuo atveju vėjas negali būti traktuojamas kaip vienintelis faktorius, nulėmęs tokio dydžio medžio šakos nulūžimą. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) namo ar prie aplinkinių namų, 2019 m. rugpjūčio 9 d. (tiek prieš draudiminį įvykį, tiek po draudiminio įvykio) būtų lūžę kiti medžiai, būtų nuplėštos čerpės nuo stogų, kad būtų galima teigti, kad vėjo stiprumas buvo didesnis nei nurodyta hidrometeorologijos tarnybos pažymose. Be to, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog aplink įvykio vietą augę medžiai nebuvo išvirtę ar stipriai aplaužyti, kas rodo, jog vėjas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga.
Papildomai pažymėtina, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje L. Š. v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (lot. savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Pažymėtina, kad vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna vėjai ir audros, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovei. Byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad kilusio vėjo stiprumas, kilimas ar mastas buvo toks neįprastai didelis bei nebūdingas įvykio vietos geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. LVAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2768/2012).
Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, kad minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo medis buvo visiškai sveikas. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad 2016 m. liepos 1 d. inventorizacijos metu baltojo gluosnio būklė šalia (duomenys neskelbtini) patenkinama ir papildomas tvarkymas nebuvo reikalingas, nepatvirtina fakto, jog būtent 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams po inventorizacijos, ginčo medis buvo sveikas. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad lūžo stora medžio šaka. Nustačius, kad tam įtakos negalėjo turėti vien tik meteorologinės sąlygos ir nesant įrodymų, kad tai galėjo įvykti dėl kitų aplinkybių (mechaninio medžio pažeidimo), darytina išvada, kad medžio būklė iš 2016 m. nustatytos patenkinamos 2019 m. pablogėjo. Kaip jau buvo akcentuota, atsakovei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti.
Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taigi nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjai priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.
Byloje nustatyta, kad Draudimo bendrovės patirtų nuostolių dydis – 9 348,00 Eur – patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonės apžiūros aktu, nuotraukomis, kuriose užfiksuoti apgadinimai, „Finance property“ remonto sąmata Nr. IFTP003121, Transporto priemonės vidutinės rinkos vertės nustatymo pažyma, evgauto.lt aukciono ataskaita, Žalos skaičiavimo išvada, kurioje nurodyta Š. Š. Draudimo bendrovės kompensuojama suma bei mokėjimo nurodymas, remiantis kuriuo ši suma pervesta Draudėjui.
Nors atsakovė nesutinka su pareiškėjos nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad iš pateiktų dokumentų nėra aiški automobilio būklė iki įvykio, nepaneigia žalos dydžio skaičiavimo teisingumo. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, nustatant automobilio vertę iki įvykio buvo atlikta palyginamoji analizė net kelių panašios ar tapačios komplektacijos ir techninių parametrų tos pačios markės automobilių. Iš nuotraukų, kurios buvo padarytos po įvykio, nėra matyti kitų, ne su šiuo įvykiu susijusių transporto priemonės defektų, kurie įtakotų jos rinkos vertę. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant fotonuotraukas po įvykio bei apžiūros metu) apie Automobiliui padarytos žalos pobūdį ir mastą, o Automobiliui atlikti remonto darbai atitinka jam padarytus pažeidimus.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su Automobilio įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteistinas 9 348 Eur turtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje CK 6.253 straipsnyje nustatytų pagrindų, švelninančių atsakovės atsakomybę, nenustatyta.
Taip pat tenkintinas Draudimo bendrovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2020 m. vasario 25 d., todėl pareiškėjai priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2020 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja nurodo, kad patyrė 14,75 Eur išlaidų už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos parengimą bei 724 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjos skundas šioje byloje tenkinamas visiškai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nustatyta, kad patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LHM Nr. 0029926, 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo pavedimo pagal šią PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. gruodžio 30 d. Sąskaitos už teisines paslaugas serija JM Nr. 0408 ir 2019 m. gruodžio 31 d. išrašo iš banko sąskaitos, patvirtinančio šios sąskaitos apmokėjimą, kopijas.
Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2020 m. sausio 8 d. pažymos Nr. (5.58-10)-B8-221 duomenimis, todėl pareiškėjos išlaidos, patirtos gaunant šį įrodymą, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl atlygintinos visa apimtimi.
Iš pateiktos Sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad advokatė J. M. pagal sutartį pareiškėjai suteikė įrodymų rinkimo, skundo parengimo ir atstovavimo teisme teisines paslaugas, kurios įvertintos 724 Eur suma. Teisinės paslaugos pareiškėjai buvo suteiktos 2020 m. I ketv., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 317,6 Eur. Kaip matyti, užmokestis už nurodytas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, yra pagrįstas, todėl visa apimtimi priteistinas pareiškėjai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS” filialą, skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai „If P&C Insurance AS” iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 9 348 (devynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis) eurus turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti pareiškėjai „If P&C Insurance AS” iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 738,75 (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas apeliacine tvarka per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė