Civilinė byla Nr. e2-1032-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00534-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.2.13.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams L. G., A. S. ir E. P. dėl nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „ALZIDA“,

n u s t a t ė :        

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų  L. G., A. S. ir E. P. trečiojo asmens LUAB „ALZIDA“ naudai 201 862 Eur nuostolių atlyginimą, 20 490,37 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti 222 352,37 Eur ieškinio sumai atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis; 2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti LUAB „ALZIDA“ skirstyti akcininkams bendrovės turtą ir uždrausti išregistruoti LUAB „ALZIDA“ iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio reikalavimų suma atsakovams kaip fiziniams asmenims yra didelė, dėl to yra grėsmė, jog palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės manymu, ieškinio reikalavimai atsakovams neabejotinai yra dideli, o duomenų, apie atsakovų dabartinę turtinę padėtį, ieškovė neturi. Nurodė, kad šiuo atveju taip pat yra reali grėsmė, realus pavojus, jog atsakovai vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, dėl to yra pagrindas taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo LUAB „ALZIDA“, kurios naudai prašoma priteisti ieškiniu reikalaujamas sumas, šiuo metu yra likviduojama. Likvidavus bendrovę nebeliktų subjekto, kurio naudai pagal šį ieškinį galėtų būti priteistas nuostolių atlyginimas iš atsakovų. Patenkinus ieškinį, bendrovė įgytų papildomo turto, kuris galėtų būti panaudotas bendrovės kreditorių ir akcininkų reikalavimų patenkinimui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020-04-24 nutartimi ieškovės L. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

5.       Teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – realios grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės – nurodė, kad šiuo metu byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimų suma solidariems atsakovas yra didelė. Taip pat ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių realius atsakovų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir (ar) atlikti kitokius panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovai siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą, t. y. nenustatytas atsakovų nesąžiningumas.

6.       Spręsdamas dėl trečiojo asmens LUAB „ALZIDA“ likvidavimo proceso sustabdymo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai susiję su nuostolių priteisimu iš atsakovų, tačiau ne su LUAB „ALZIDA“ akcininkų sprendimu neteismine tvarka atliekamu likvidavimo procesu, dėl to ši prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštais reikalavimais ir neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Ieškovė L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-04-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės L. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) 222.352,37 Eur ieškinio sumai areštuoti atsakovų L. G., A. S. ir E. P. nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis; 2 ) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti LUAB „ALZIDA“ skirstyti akcininkams bendrovės turtą ir uždrausti išregistruoti LUAB „ALZIDA“ iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nors naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad didelė ieškinio suma automatiškai nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieškinio suma – 222 352,37 Eur, yra objektyviai didelė atsakovams kaip fiziniams asmenims ir tai neabejotinai kelia riziką būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes skolininkai paprastai linkę vengti tokių didelių nuostolių sumų atlyginimo.

7.2.                      Į bylą su ieškiniu pateikti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai civilinėse bylose vienareikšmiškai ir aiškiai patvirtina, kad atsakovai, LUAB „ALZIDA“ užėmę vadovaujančias pareigas, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai tiek su pačia bendrove, tiek su kitais bendrovės akcininkais bei darbuotojais, galiausiai sužlugdė bendrovės veiklą ir tokiais savo veiksmais padarė bendrovei žalos. Atsakovai ir šioje byloje reiškiamų reikalavimų atžvilgiu gali elgtis nesąžiningai ir vengti bendrovei padarytos žalos atlyginimo.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai konstatavo, kad ieškovė prašė likvidavimo proceso sustabdymo. Šiuo atveju ieškovė neprašė viso likvidavimo proceso sustabdymo, o tik būtinų priemonių tam, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų subjektas (likviduojama bendrovė), kuriam prašoma priteisti nuostolius, t.y. ieškovė prašė tik uždrausti LUAB „ALZIDA“ skirstyti akcininkams bendrovės turtą bei išregistruoti LUAB „ALZIDA“ iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. Pritaikius šią laikinąją apsaugos priemonę visi kiti reikalingi bendrovės likvidavimo proceso veiksmai galėtų būti atliekami, tik būtų užkirstas kelias išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro, kas apskritai paneigtų ieškovės ieškiniu siekiamą tikslą, kad atsakovų veiksmais bendrovei padaryti nuostoliai būtų atlyginti bendrovei ir vėliau paskirstyti jos kreditoriams ir akcininkams likvidavimo procese. Taigi ši laikinoji apsaugos priemonė yra aiškiai susijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais ir skirta būtent šių reikalavimų užtikrinimui.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad analogiškos laikinosios apsaugos priemonės jau anksčiau buvo taikytos kitoje byloje dėl nuostolių atlyginimo LUAB „ALZIDA“ naudai Vilniaus apygardos teismo 2019-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1664-640/2019.

8.       Atsakovė L. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi byloje pareikšti reikalavimai yra dėl žalos, kilusios už 2017 m. ir už 2018-01-01 – 2018-03-27 laikotarpį. Reikalavimui atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Taigi, reikalavimų daliai taikomas ieškinio senaties terminas pagrindžia viso ieškinio prima facie (preliminarų) nepagrįstumą.

8.2.                      Ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dalis susideda inter alia (be kita ko) ir iš kompensacijų ir kitų išlaidų už neteisėtą pačios ieškovės ir N. R. atleidimą, tačiau dėl šios nuostolių dalies vyksta kitas ginčas teisme. Taigi, ši byloje pareikštų reikalavimų dėl nuostolių dalis yra tapati ir negali būti tenkinama. Be to, ieškiniu reikalaujama priteisti nuostolius iš jų neatskaičius mokesčių ir kitų sąnaudų.

8.3.                      Byloje nėra duomenų, kad atsakovė siektų nuslėpti (perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti) jai priklausantį turtą, nes tokių veiksmų ji neatliko.

8.4.                      Vien prievolių nevykdymas kontrahentui yra teisės į ieškinį pagrindas, o ne skolininko nesąžiningumo įrodymas.

8.5.                      Pareikšto ieškinio suma trims atsakovams nebūtinai yra didelė. Net ir laikant tokią sumą didele – tai savaime nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9.       Atsakovas A. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi: 1) neteisėti veiksmai siejami su kita atsakove – L. G., o ne A. S., kurie kildinami iš ieškovės ir kitos buvusios LUAB „ALZIDA“ darbuotojos N. R. neteisėto atleidimo, nors teismuose jau yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje prašoma priteisti neteisėtu darbuotojų atleidimu padarytą įmonei žalą; 2) tariamos žalos atlyginimo siekiama už laikotarpį, kuriuo atsakovas nėjo įmonės vadovo pareigų ir įmonėje nedirbo.

9.2.                      Ieškovė inicijuota civiline byla ir joje pareikštu reikalavimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiama ne realiai apginti pažeistas teises, o procesinėmis priemonėmis bent laikinai nubausti už įmonės likvidavimą balsavusius akcininkus (taikant jų turto areštą) ir stabdyti likvidavimo procesą.

9.3.                      Ieškovės pareikštas ieškinys atsakovo atžvilgiu nėra pirmas. Pirmieji ieškiniai jo atžvilgiu buvo reiškiami dar 2016 m. Per ketverių metų laikotarpį atsakovas nesiėmė jokių veiksmų savo turimo turto mastui sumažinti, jį paslėpti ar kitokiu būdu apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovė teismui nepateikė.

9.4.                      Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 285 348 Eur, jam taip pat priklauso 3 908 vnt. LUAB „ALZIDA“ akcijų, todėl po bendrovės likvidavimo jam, kaip akcininkui, priklausys po likvidavimo likusi lėšų suma, atitinkanti jo turimą akcijų dalį. Tad, atsakovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinio suma kelia riziką sprendimo įvykdymui.

9.5.                      Taikius laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės.

9.6.                      Ieškovė pareikštu ieškiniu neginčija likvidavimo proceso veiksmų, todėl prašoma laikinoji apsaugos priemonė stabdyti trečiojo asmens likvidavimo veiksmus nėra susijusi su ginčo dalyku.

10.       Atsakovas E. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020-04-24 palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovų atžvilgiu yra didelė.

10.2.                      Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog atsakovai aktyviais veiksmais ar neveikimu bandytų daryti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą neįmanomu arba objektyviai egzistuotų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pati pripažįsta, kad jai nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

Dėl naujų įrodymų

12.       Atsakovė L. G. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – LUAB „ALZIDA“ 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas ir 2016 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto kopiją. Šiais naujais įrodymais atsakovė įrodinėja, kad trečiojo asmens pelnas iki 2017-2018 m. (t. y. iki laikotarpio, kurį bendrovė veikė pelningai) bendrovės pelnas buvo net keliasdešimt kartų mažesnis, nei ieškiniu reikalaujama priteisti 222 352,37 Eur suma.

13.       Atsakovas A. S. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turto verčių duomenis ir 2020-05-21 skundo paštui kopiją. Šiais į bylą pateiktais įrodymais atsakovas įrodinėja savo gerą turtinę padėtį bei aplinkybę, jog jis nesiėmė jokių veiksmų savo turimo turto mastui sumažinti, jį paslėpti ar kitokiu būdu apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą

14.       Nors prašymo priimti į bylą naujus įrodymus atsakovai nepateikė, tačiau jais atsakovai įrodinėja atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytas aplinkybes, t. y. atsakovė L. G. aplinkybes, susijusias su ieškinio nepagrįstumu, o atsakovas A. S. – su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė L. G. byloje pateiktais įrodymais įrodinėja aplinkybes, susijusias su atsakovams keliamų reikalavimų (ne)pagrįstumu, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant naujai į bylą pateiktų įrodymų sąsajumo su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsisako juos priimti į bylą. 

17.       Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. S. pateikti į bylą nauji įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašai ir turto verčių duomenys gali patvirtinti reikšmingas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį, be to, šių įrodymų atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi, o byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Dėl šių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima į bylą ir juos vertina.

18.       Kaip minėta, atsakovas A. S. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė ir skundo paštui kopiją, kuria įrodinėja aplinkybę, jog jis negavo ieškovės pareikšto ieškinio bei jo priedų kopijų, pirmosios instancijos teismo siųstų registruota pašto siunta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis į bylą pateiktas naujas įrodymas nei pagrindžia, nei paneigia svarbių aplinkybių nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti į bylą kaip neturintį reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

19.       Apeliantė pareiškė prašymą taikyti dvejopo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovams priklausančio turto areštą; 2) draudimą paskirstyti LUAB „ALZIDA“ akcininkams bendrovės turtą ir išregistruoti LUAB „ALZIDA“ iš Juridinių asmenų registro.

20.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną iš dviejų privalomųjų sąlygų – preliminarų ieškinio pagrįstumą, ir nenustatęs antrosios sąlygos, apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria.

22.       Apeliantė pateiktame atskirajame skunde neteikia argumentų dėl skundžiama nutartimi nustatytos pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl dėl jos plačiau nepasisakytina. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovų pareigos atsakyti pagal ieškinį nebuvimą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą nėra ir neturi būti teismo detaliai nagrinėjamos. 

23.       Dėl antrosios sąlygos teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

24.       Teismų praktikoje dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos taip pat yra nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti.

25.       Ieškovė, visų pirma, grėsmę galimai jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymui grindžia didele ieškinio suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio sumos dydis ir atsakovų turtinė padėtis teismų praktikoje nepriskiriami prie savaime pakankamų pagrindų taikyti tokius suvaržymus, kaip laikinosios apsaugos priemonės. Per pastaruosius kelerius metus nuosekliai jau suformuotoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios kilti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-370/2020).

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimai pareikšti net trims solidariems atsakovams ir apeliacinės instancijos teismui yra pateikti duomenys, kad vien atsakovui A. S. priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 285 348 Eur, t. y. viršija pareikštus ieškinio reikalavimus, kas eliminuoja sprendimo įvykdymo riziką. Šiuo atveju, esant solidariai atsakovų pareigai, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, taip pat tiek visą prievolę, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo.

27.       Šiuo atveju apeliantei kilo pareiga įrodyti aplinkybę, jog atsakovai vengs įvykdyti teismo sprendimą, t. y. pateikti teismui objektyvius ir bent tikėtinus duomenis, pagrindžiančius realius atsakovų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir (ar) atlikti kitokius panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą apie galimą atsakovų nesąžiningumą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šiuo atveju atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus užimant vadovaujančias LUAB „ALZIDA“ pareigas, kuriais įrodinėjami ginčo nuostoliai, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo įvykdymo grėsmei pagrįsti.

29.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovų nesąžiningumą ir jų siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, įrodyti tokias aplinkybes pareiga teko būtent apeliantei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningumą, jų siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., apeliantė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad apeliantės dėstomos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, tačiau savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui.

Dėl prašymo uždrausti skirstyti LUAB „ALZIDA“ akcininkams bendrovės turtą ir išregistruoti LUAB „ALZIDA“ iš Juridinių asmenų registro

30.       Apeliantė taip pat pareiškė prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti skirstyti LUAB „ALZIDA“ akcininkams bendrovės turtą ir išregistruoti LUAB „ALZIDA“ iš Juridinių asmenų registro. Prašymą motyvavo tuo, kad iki bylos išnagrinėjimo pasibaigus LUAB „ALZIDA“ likvidavimo procedūroms bendrovės nebeliks kaip teisinių santykių subjekto, kurio naudai pagal apeliantės pareikštus reikalavimus galėtų būti priteistas nuostolių atlyginimas iš atsakovų ir LUAB „ALZIDA“ įgytų papildomo turto, kuris galėtų būti panaudotas bendrovės kreditorių ir akcininkų reikalavimų patenkinimui.

31.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – bendrovės likvidavimo proceso stabdymas – nėra susijusi su ieškiniu pareikštu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl laikinoji apsaugos priemonė neužtikrina būsimo teismo sprendimo vykdymo.

32.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas klaidingai sprendė, jog ji teikė prašymą dėl likvidavimo procedūrų sustabdymo, kadangi prašymą teikė tik dėl konkrečių procedūrų – turto paskirstymo ir bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Todėl kitos likvidavimo procedūros taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones galės būti atliekamos.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad prašymą ji pateikė ne dėl viso likvidavimo proceso stabdymo, tačiau tik dėl konkrečių procedūrų atlikimo, tačiau apeliantė, prašydama taikyti draudimus paskirstyti likviduojamai bendrovei priklausantį turtą ir bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro iš esmės reiškia ne uždraudimą atitinkamų veiksmų bendrovės likvidavimo procese, o draudimą bendrovei būti likviduotai. Pažymėtina, kad LUAB „ALZIDA“ likvidavimo procesas vyksta jau ketverius metus, dar 2016-03-30 bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas ją likviduoti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-880-845/2017 bendrovės likvidavimo procesas ir visi su juo susiję veiksmai buvo sustabdyti iki 2018-03-27; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1664-640/2019 draudimas skirstyti bendrovės akcininkams bendrovės turtą ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro iki 2020-03-26; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju dėl apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus užkirstas kelias operatyvių trečiojo asmens likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės netiesioginis ieškinys dėl nuostolių atlyginimo likviduojamos bendrovės naudai pareikštas tik 2020-04-08 ir teismui pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, viena iš esminių bankroto procedūrų vėl bus sustabdyta, nors ginčas vyksta ne dėl likvidavimo proceso veiksmų, o, kaip minėta, dėl nuostolių atlyginimo pareiškus netiesioginį ieškinį. Šiuo atveju būtų nepateisinama suteikti teisę likviduojamos bendrovės kreditoriams pažeistas teises bei interesus ginti neapibrėžtą laiką. Dėl to visas bendrovės bankroto procesas (įskaitant ir likvidavimą) turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

34.       Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad įmonės likvidavimo procedūra gali būti užbaigta tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas (nepaisant to, ar vykdomas teisminis ar ne teismo tvarka įmonės bankroto procesas).

35.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek tuo atveju, jeigu netiesioginis ieškinys ir būtų patenkintas, tiek ir jo atmetimo atveju, tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas sąlygotų proporcingumo ir ekonomiškumo principų pažeidimą.

36.       Priešingai nei nurodė apeliantė atskirajame skunde, aplinkybė, kad jau žemesnės instancijos teismas buvo taikęs tokio paties pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, nesudaro teismui prejudicijos sprendžiant kitą ginčą, tarp iš dalies tų pačių šalių, tačiau pagal visai kitus reiškiamus reikalavimus, taip pat taikyti draudimus trečiojo asmens likvidavimo procese nagrinėjant ginčą šioje byloje.

37.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę bus užkirstas kelias operatyvių trečiojo asmens likvidavimo procedūrų vykdymui ir kuo greitesniam kreditorių reikalavimų tenkinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl priežasties L. D. atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020-04-24 nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Kazys Kailiūnas