Civilinė byla Nr. e2A-1384-933/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12246-2018-5 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18011-779/2018 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams A. J. ir I. J. dėl žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Ž. prašė solidariai iš atsakovų A. J. ir I. J. priteisti 757,71 Eur žalos ir 608,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas naktį iš 2018-01-24 į 2018-01-25 pastebėjo, kad iš atsakovų buto, kuris yra virš ieškovo Buto, bėga vanduo. Vanduo tekėjo nuo lubų per sienas, užliejo koridoriaus grindis. Dėl įvykio buvo sugadintos Buto koridoriaus lubos, atsiklijavo tapetai, sugadintos grindys. Ieškovas 2018-01-25 kreipėsi į 243-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją „Gedvydžiai“ (toliau – Bendrija), kurios darbuotojai atliko apžiūrą ir konstatavo, kad bendro naudojimo inžineriniai tinklai nepažeisti. Surašytas Buto apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad užpiltos Buto koridoriaus lubos, siena, grindys. Koridoriui reikalingas remontas. VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės specialistas 2018-01-29 apžiūrėjo Butą, atliko žalos atstatymo kaštų skaičiavimą ir nustatė, kad pažeidimų (žalos) atstatymo kaštai sudaro 757,71 Eur.

2.       Atsakovai A. J. ir I. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui iš 2018-01-24 į 2018-01-25 atvykus pas atsakovus į butą ir pareiškus pretenzijas dėl užliejimo vandeniu buvo paaiškinta, kad gedimų ar (ir) vandens išsiliejimų nenustatyta. Po kelių dienų atvykus asmeniui, prisistačiusiam Bendrijos pirmininko pavaduotoju ir pradėjus reikalauti atlyginti ieškovui žalą buvo paaiškinta, kad atsakovų bute išsiliejimų nebuvo. Ieškovas ir anksčiau kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl to, kad drėksta Buto koridoriuje, šalia vonios kambario, lubų dalys. Tai galimai patvirtina, kad pažeidimai galėjo būti vidinėje vandens komunikacijos sistemoje, už kurią atsakovai neatsakingi. Įrodymų, kad padarytos žalos šaltinis yra atsakovų bute, ieškovas nepateikė. Ieškovo pateiktoje VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nepagrįstai konstatuojama, kad žala padaryta „dėl užpylimo iš viršuje esančio (duomenys neskelbtini)  buto“, nes nei ataskaitą parengęs, nei kiti VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė atstovai nebuvo atvykę į atsakovų butą ir patikrinimo nedarė. Ataskaita netinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes žalos sumą sudaro ne realiai Buto koridoriui užliejimu vandeniu padaryta žala, o viso koridoriaus (bent viso grindų ir lubų ploto) remonto darbų suma. Nustatant žalos dydį nebuvo atsižvelgiama į tai, kada ir prieš kiek metų Bute buvo atlikti apdailos (remonto) darbai ir neapskaičiuotas nusidėvėjimas.        

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-06 sprendime ieškinį tenkino ir iš atsakovų ieškovo naudai: i) solidariai priteisė 688,32 Eur nuostolių atlyginimo bei 300 Eur išlaidų, susijusių su padarytos žalos įvertinimu; ii) lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 280,75 Eur (po 140,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

3.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso Butas (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams. Antstolio I. G. 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-18-192 konstatuota, kad Buto koridoriuje matomas lubų apdailos pažeidimas, atšokę dažai, atšokę tapetai, grindų danga pažeista drėgmės; virš Buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijos 2018-01-25 buto apžiūros akte nurodyta, kad Bute užpiltos koridoriaus lubos, siena, grindys, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai į butą neįsileidžia. VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė 2018-01-30 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 180130 padaryta išvada, kad dėl 2018-01-25 Bute, virš kurio yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusių apdailos pažeidimų atstatymo kaštai sudaro 757,71 Eur. Žalos tyrime Nr. TB/18/1027 nurodyta, jog žalos dydis Butui, užliejus jį iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 441 Eur.

3.2.                      Apylinkės teismas konstatavo, kad Butas negalėjo būti aplietas iš bendrojo naudojimo vamzdynų, nes bendrojo naudojimo vamzdynai nepažeisti, jų būklė gera. Aptartą aplinkybę patvirtina Bendrijos 2018-08-30 raštas, 2018-01-25 buto apžiūros aktas bei liudytojo J. Š., dirbančio Bendrijoje santechniku, paaiškinimai. Kad Butas nebuvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantis Bendrijos 2018-08-28 raštas bei 2018-09-27 buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, esančio virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas. Atsakovo A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, jog įvykio naktį jo bute vonios grindys ir prie vonios buvo šlapia, kad patikrinus pamatė, jog skalbimo mašinos žarna buvo iššokusi bei ieškovo į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame po įvykio fiksuotas pokalbis su atsakovu apie galimas užliejimo priežastis, apylinkės teismui leido daryti tikėtiną išvadą, kad Butas buvo užlietas iš virš esančių patalpų, priklausančių atsakovams. Atsakovai neprašė skirti ekspertizės tiksliai Buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Apylinkės teismas vertino, jog užpylimo židinys yra atsakovų bute. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Butui padaryta žala kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto būklės.

3.3.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovas pateikė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 180130 bei lokalinę sąmatą, kuri sudaryta pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas ir Buto pažeidimų koridoriaus apdailai atstatymo kaštai sudaro 757,71 Eur. Atsakovas pateikė žalos tyrimo Nr. TB/18/1027 medžiagą, kurioje nurodyta, jog žalos dydis Butui atskaičius natūralų nusidėvėjimą (10 procentų) bei nusidėvėjimą, atsiradusį dėl užliejimo (60, 40, 60 procentų), sudaro 441 Eur. Apklaustas atsakovo užsakymu žalos tyrimą atlikęs asmuo paaiškino, jog jis remiasi ieškovo eksperto pateikta žalos apskaičiavimo sąmata, tačiau taiko turto nusidėvėjimo procentus. Kodėl taikomi tiek natūralus nusidėvėjimas, tiek nusidėvėjimas dėl užliejimo, liudytojas nepaaiškino. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl darbų kiekio, darbo užmokesčio už atliktus darbus nėra, todėl laikė juos įrodytus pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą. Ieškovas gyvena daugiabučiame name, kurio statybos pabaigos metai – 1990. Pagal Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-01-26 nutarimu Nr. 1 patvirtintų „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatų 1.1 papunktį butams daugiabučiuose pastatuose taikomas 0,8 procento metinis nusidėvėjimo koeficientas. Įrodymų apie Bute iki apliejimo atliktą remontą ieškovas nepateikė, todėl taikytinas faktinis turto nusidėvėjimas, kuris sudaro 22,4 procento (28 metai X 0,8 procento). Faktinis turto nusidėvėjimas (22,4 procentai) taikytinas tik nuo sąmatoje nurodytos medžiagų vertės (256 Eur – 22,4 procentai = 198,65 Eur), bet ne nusidėvėjimui darbo užmokesčiui ir mechanizmams. Atkūrimo sąnaudos yra 688,32 Eur (568,86 Eur + 21 procentas pridėtinės vertės mokestis).

3.4.                      Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš viso 608,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. 608,52 Eur sumą sudaro: i) 150 Eur išlaidos už žalos skaičiavimo ataskaitos parengimą; ii) 150 Eur išlaidos už antstolio 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimą; iii) 8,52 Eur žyminio mokesčio; iv) 300 Eur už advokatės teisines paslaugas. Sprendė, kad 150 Eur išlaidos už žalos skaičiavimo ataskaitą ir 150 Eur išlaidos už antstolio 2018-01-25 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą patirtos iki ieškovas kreipėsi į teismą ir tokių išlaidų paskirtis – užfiksuoti Buto apliejimo faktą bei įvertinti Butui padarytų nuostolių dydį. Apylinkės teismas sprendė, kad nors aptartos iš viso 300 Eur išlaidos nepripažintinos bylinėjimosi išlaidomis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio prasme, tačiau tai nesudaro pagrindo jų nepriteisti. Aptartos iš viso 300 Eur išlaidos priskirtinos ieškovo nuostoliams, kurių ieškovas patyrė dėl atsakovų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos įvertinimo. Nustatė, kad iš viso patenkinta 91 procento ieškovo pareikšto turtinio reikalavimo atsakovams dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Atsakovai A. J. ir I. J. apeliaciniu skundu prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; ii) arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 sprendimą mažinant priteistos žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1.                      Naktį iš 2018-01-24 į 2018-01-25 ieškovas apie vidurnaktį atvyko pas atsakovus bei pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva užliejimo vandeniu. Vandens pėdsakų atsakovų bute nebuvo. Tai patvirtino ir pats ieškovas. Atsakovai gedimų ar (ir) vandens išsiliejimų nenustatė. Skalbimo mašina, dėl kurios sugedimo, ieškovo teigimu, buvo užlietas Butas, nei 2018-01-24, nei 2018-01-25 nesinaudojo. Avarijų atsakovų bute nebuvo. Tiek santechnika, tiek skalbimo mašina tvarkingi, vandens išsiliejimo atvejų nefiksuota. Teismas nevertino šių aplinkybių, darė tik prielaidą, kad atsakovai nerūpestingai naudojosi nuosavybe. Įrodymų, kad vanduo pateko į Butą iš atsakovų buto, teismas nenustatė. Sprendime nurodyti teiginiai, kad „atsakovo A. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, jog įvykio naktį jo bute vonios grindys ir prie vonios buvo šlapia, jog patikrinus pamatė, jog skalbimo mašinos žarna buvo iššokusi“ neatitinka tikrovės. Neatitinka tikrovės ir teiginys, kad ieškovo į bylą pateiktame garso įraše atsakovas patvirtina, kad atsakovų bute buvo avarija. Pokalbio, kuris buvo neteisėtai įrašytas, metu buvo kalbama tik apie tai, kas teoriškai galėjo įvykti ir apie ketinimus pasižiūrėti ir patikrinti, ar buvo skalbimo mašinos gedimų.

4.2.                      Teismas nenagrinėjo, kad Butas pažeistoje vietoje siejasi su kitu butu, todėl neaišku, kodėl kaltinami atsakovai. Įrodymų, kad padarytos žalos šaltinis yra atsakovų bute, ieškovas nepateikė. Išvada, kad vanduo pateko į Butą iš atsakovų buto, o ne iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), grindžiama prielaidomis. Butas Nr. (duomenys neskelbtini)  neapžiūrėtas, nors buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienos (kaip tik vonios ir tualeto) siejasi su Buto sienomis. Ieškovas reikalavimus kildina iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė taikoma be kaltės, tačiau tik nustačius visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žalos padarymo faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus ir veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Ieškovas neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nenurodė konkretaus atsakovų nerūpestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu, taip pat nepateikė įrodymų, jog Butas buvo užlietas esant gedimams vandens tiekimo sistemose, kuriomis naudojasi atsakovai. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo deliktinės atsakomybės sąlygų, nes dokumentuose nekonstatuotos sudrėkimų kilimo priežastys, nenurodyta, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado sudrėkimai. Aktai ir dokumentai surašyti atsakovams nedalyvaujant, nesuteikiant atsakovams galimybės išsiaiškinti visas aplinkybes, pateikti paaiškinimus. Aktai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ar neveikimo ir Buto galimo užliejimo. Ieškovas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, taip pat žalos (sienos, lubų sudrėkimo) kilimo priežasties. Nesant duomenų apie vandens šaltinį, negalima daryti išvados, kad žala Butui kilo būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, nėra pagrindo.

4.3.                      Teismas neatsižvelgė į liudytojo J. Š., dirbančio Bendrijoje santechniku, parodymus, kai jis paaiškino, kad iš esmės neįmanoma nustatyti, kas buvo Buto koridoriaus užliejimo šaltiniu. Liudytojas nedalyvavo Buto apžiūroje, po kurios buvo surašytas 2018-01-25 Buto apžiūros aktas. Liudytojas paaiškino, kad tik pasirašė aktą. Teismas nevertino, kokios būklės buvo ieškovui priklausantis turtas (Buto koridorius) iki nagrinėjamo įvykio, nes tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktuose nuotraukose tapetų ir lubų pažeidimai atrodo įsisenėję.

4.4.                      Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „<...> ginčo dėl darbų kiekio, darbo užmokesčio už atliktus darbus nėra, todėl teismas laiko juos įrodytus pagal ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą“. Atsakovai nesutiko su ieškovo pateiktais žalos apskaičiavimais. Ataskaitoje nurodyti plotai viršija sugadintus, yra padidinti. Ataskaitos lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad „anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant - 11,32 m2“, nors realiai iš nuotraukų matosi, kad pažeistas mažiau, nei 1 m2 lubų plotas. Nurodyta, kad reikalingas 12,45 m2 laminuotų grindų dangų įrengimas ir 18 m grindjuosčių permontavimas, tačiau Bute grindų pažeidimų nebuvo, ką patvirtino ir ieškovas. Ieškovas koridoriaus remonto nedarė, todėl remontas ir nereikalingas.

4.5.                      Teismas formaliai vertino specialisto T. B. atliktus paskaičiavimus dėl Buto nusidėvėjimo ir žalos dydžio. Teismas patvirtino, kad ieškovas remonto Bute neatliko, todėl nesutiktina su teismo išvadomis dėl žalos dydžio. Ieškovas realiai remonto kaštų nepatyrė, nepateikė duomenų apie realiai patirtas Buto remonto išlaidas. Ataskaitoje nurodytos kitos sumos nepagristos. Neaišku, kaip su užliejimu susijęs sąmatos 9 punktas – „Automašina – 29,01 Eur“. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas, kviesdamas antstolį ir turto vertintoją, pasielgė nerūpestingai, nes išlaidos šių asmenų paslaugoms apmokėti sudarė beveik pusė reikalaujamos žalos sumos, o kartu su advokato išlaidomis sudaro sumą, lygią reikalaujamos žalos dydžiui. Nei antstolio, nei eksperto surašyti dokumentai neįrodo fakto, kad vanduo pateko į Butą iš atsakovų buto. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo pateikti duomenys, kad „atsakovas į Butą neįleido“ neatitinka tikrovės, nes nei antstolis, nei ieškovo pasamdytas ekspertas dėl atsakovų buto apžiūros nesikreipė. Tvirtinti, kad išsiliejimas įvyko iš atsakovų buto, neapžiūrėjus buto, nesąžininga. Ieškovas įvykio naktį buvo įleistas į atsakovų butą. Bendrijos pirmininko pavaduotojas buvo įleistas į atsakovų patalpas, ieškovo prašymu sudaryta komisija darė apžiūrą atsakovų bute.

5.       Ieškovas V. Ž. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

5.1.                      Turėdamas ankstesnę bendravimo su atsakovais patirtį, ieškovas ėmėsi preventyvių priemonių savo interesams apginti, t. y. ieškovo dukra, pateikdama atsakovams žodinį reikalavimą atlyginti padarytus nuostolius, padarė pokalbio garso įrašą. Garso įraše (nuo 48 sek.) atsakovas A. J. patvirtina faktą, kad naktį iš 2018-01-24 į 2018-01-25 jo bute buvo naudojama skalbyklė ir dėl netinkamo jos įrengimo iššoko žarna. Tolesniame pokalbyje atsakovas detaliau paaiškina jo skalbyklės žarnos įrengimo būdą ir vandens išsiliejimo aplinkybes. Pokalbyje atsakovas naudoja būtąjį kartinį laiką, aiškina įvykį, kuris atsitiko, o ne galėjo atsitikti. Garso įrašas padarytas nenaudojant specialių priemonių (asmeniniu mobiliuoju telefonu) ir buvo panaudotas tik kaip įrodymas teismo procese. Atsakovas apie įrašo darymą nebuvo įspėtas siekiant išvengti spaudimo ir užtikrinti natūralų atsakovo elgesį pokalbio metu. Garso įrašai, padaryti nežinant kitai šaliai, nedraudžiami kaip įrodymai.

5.2.                      Monolitinė sanitarinio mazgo konstrukcija užtikrina, kad vandentiekiu vanduo patekęs į sanitarinį mazgą gali iš jo ištekėti tik per kanalizaciją arba per vonios duris į buto koridorių. (duomenys neskelbtini)-ojo, (duomenys neskelbtini)-ojo ir visų virš jų esančių butų sanitarinių mazgų durys yra nukreiptos į tų butų vidų t. y. į priešingą pusę negu (duomenys neskelbtini)-ojo, (duomenys neskelbtini)-ojo ir virš jų esančių butų sanitarinių mazgų durys. (duomenys neskelbtini)-ojo buto sanitarinis mazgas su (duomenys neskelbtini)-uoju Butu tiesioginės sąsajos neturi, nes yra virš ir šalia (duomenys neskelbtini)-ojo buto ir, be to, sanitarinis mazgas atskirtas gelžbetonine pertvara nuo (duomenys neskelbtini)-ojo (atsakovo) buto koridoriaus. (duomenys neskelbtini)-ojo ir (duomenys neskelbtini)-ojo butų sanitariniai mazgai prisišlieja vienas prie kito viena siena, kuriose nėra vamzdynų. Tai yra dviejų atskirų izoliuotų sanitarinių mazgų sienos ir sanitarinių mazgų durys nukreiptos į priešingas puses. Avarinio vandens išsiliejimo į šių sanitarinių mazgų vidų atveju, vanduo per duris ištekėtų į priešingas puses. Yra nedidelė tikimybė, kad iš (duomenys neskelbtini)-ojo buto sanitarinio mazgo išsiliejęs vanduo patektų ant (duomenys neskelbtini)-ojo (ieškovo) buto lubų, tačiau tokiu atveju vanduo visų pirma patektų į (duomenys neskelbtini) -ąjį butą. (duomenys neskelbtini)-ojo buto gyventojo E. L. 2018-09-27 pranešime nurodyta, kad nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27 butas Nr. (duomenys neskelbtini) neužlietas. Yra tikimybė, kad Butas galėjo būti užlietas iš virš atsakovų buto esančių butų, tačiau tokiu atveju visų pirma būtų užlietas ir atsakovų butas. Nei atsakovai, nei kiti namo gyventojai apie jų buto užliejimą neinformavo. Užliejimams per kelis aukštus reikalingas žymiai didesnis vandens kiekis, nei kad buvo ir neliktų nepastebėtas kitų namo gyventojų. Kad neįvyko kitų avarinių situacijų visame (duomenys neskelbtini)-ąjame name įrodo ir 2018-08-30 Bendrijos specialistų komisijos aktas.

5.3.                      Dėl konstrukcinių ypatybių ar galimai paslėpto statybinio broko vanduo nuo (duomenys neskelbtini)-ojo buto grindų gali labai greitai patekti ant (duomenys neskelbtini)-ojo buto lubų ir sienų bei tekėti gana dideliu srautu. Kadangi vonios durys yra šalia perdengimo plokščių sujungimo vietos (apie 0,3 m), iš atsakovo vonios ištekėjęs vanduo nespėjo plačiai pasklisti po atsakovų buto koridoriaus grindis, o greitai, per perdengimo plokščių sujungimo vietą, nutekėjo žemyn, į Butą. Įvykio metu ieškovas, nuvykęs pas atsakovus, ant atsakovų buto koridoriaus grindų, ties perdengimo plokščių sujungimo vieta, pastebėjo tekstilinį dirbinį, ant kurio matėsi tipiški šlapio audinio požymiai. Tikėtina, kad atsakovai stengėsi kuo skubiau pašalinti į koridorių išsiliejusį vandenį. 

5.4.                      Atsakovas padarė prielaidą, kad užliejimas galėjo įvykti iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, tačiau Bendrijos 2018-01-25 buto apžiūros akte konstatuojama, kad bendro naudojimo inžineriniai tinklai nepažeisti. Teismas įpareigojo atsakovus suorganizuoti komisiją, kuri patikrintų bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus atsakovų bute ir gretimame (duomenys neskelbtini)-ąjame bute. Kadangi atsakovai ignoravo šį teismo įpareigojimą, tai ieškovas suorganizavo dar vieną Bendrijos specialistų komisiją, kuri, dalyvaujant ir ieškovui, ir atsakovui, 2018-08-30 akte nurodė, jog patikrino bendrojo naudojimo magistralinio vamzdyno tinklus, esančius (duomenys neskelbtini)-o namo (duomenys neskelbtini)-ajame bute, ir nustatė, kad vamzdynų būklė gera, o iš gretimo (duomenys neskelbtini)-o buto tikimybės patekti vandeniui į 4-butą nėra. 

5.5.                      Atsakovai, nebūdami nei statinių, nei inžinerinių tinklų specialistais, neturėdami techninio išsilavinimo, neigia Bendrijos specialistų komisijų pateiktas išvadas, nepateikdami įrodymų, kad jų abejonės turi pagrindą. Bendrijos santechnikas J. Š. dalyvavo dviejose įvykio vertinimo komisijose, kurias skyrė daugiau nei pusė metų ir savo parašu du kartus patvirtino, kad komisijų išvados teisingos. Dėl vidinių priežasčių ar išorinio poveikio, teismo posėdžio metu liudytojas pakeitė ankstesnę savo nuomonę apie įvykį ir pradėjo neigti tai, kad dalyvavo 2018-01-25 komisijos darbe. Aptarto liudytojo parodymai vertintini kritiškai.

5.6.                      Neįmanoma suremontuoti tik pažeisto lubų ploto, nes neįmanoma tiksliai parinkti dažų atspalvio taip, kad jis nesiskirtų nuo ankstesnių dažų atspalvio. Neįmanoma pakeisti tik keletą pažeistų laminuotos dangos lentų vien todėl, kad neįmanoma jų įsigyti, nes jų jau nėra pardavime. Net jeigu ir pavyktų rasti tokias pačias lentas, jų neįmanoma pakeisti, neišardžius visos grindų dangos. O darbo sąnaudos kaip tik ir sudaro didesnę remonto išlaidų dalį. Sausas grindų dangos paviršius nereiškia, kad grindų dangos pažeidimai išnyko bei po grindų danga patekęs vanduo jau išdžiūvo ir vėliau dar labiau nepažeis grindų dangos. 

5.7.                      T. B. atliktas žalos tyrimas negali būti nagrinėjamas, nes jame yra tikrovės neatitinkančių teiginių bei prieštaravimų. Žalos tyrimo Nr. TB/18/1027 paragrafe 1.4 „Informacijos šaltiniai“ antroje eilutėje teigiama, kad „kita pateikta informacija, taip pat informacija ir paaiškinimai, gauti turto apžiūros metu. Nei T. B., nei jo įgaliotas asmuo iki 2018-10-24 nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti užliejimo metu padarytų pažeidimų. Tokie prieštaravimai kelia abejonių dėl T. B. pateiktų vertinimų bei skaičiavimų objektyvumu. Teismo posėdžio metu T. B. negalėjo pagrįsti savo išvadų, padarytų žalos tyrime bei nesugebėjo atsakyti į ieškovo užduotus klausimus. T. B. žalos tyrime neteisingai taikoma vertinimo metodika. 

5.8.                      Realaus remonto neįmanoma buvo pradėti dėl objektyvios priežasties – dėl užliejimo įmirkusios perdengimo konstrukcijos džiūvo ilgiau nei 3 mėn. Atlikus lubų remontą, dar neišdžiūvus konstrukcijoms, neabejotinai liktų dėmės, o neatlikus lubų remonto daryti grindų remontą nelogiška. Atskirais etapais atliekamas remontas dar labiau padidintų bendrą remonto kainą bei trukmę. Pagrindinė neatlikto remonto priežastis buvo siekis išvengti atsakovų kaltinimo, kad bandoma nuslėpti nežymią atsakovų žalą. T. M. sudarytos sąmatos remonto darbų sudėtimi neabejoja netgi atsakovų pasamdytas specialistas T. B. Dviejų specialistų, atstovaujančių priešingas puses, vienodas sąmatos sudėties vertinimas eliminuoja poreikį detaliai nagrinėti kiekvieną sąmatos eilutę. Atsakovų teiginys, kad ieškovas kviesdamas antstolį ir turto vertintoją pasielgė gana nerūpestingai nepagrįstas, nes neįmanoma be specialistų pagalbos užfiksuoti įvykio ir įvertinti patirtos žalos.

Apeliacinės instancijos teismas

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8.       Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovų ieškovo naudai buvo priteista 688,32 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo Buto užliejimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese

9.       Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nors ir nesuformulavo atskiro prašymo prijungti naujus įrodymus, kaip tai nurodyta CPK 314 ir 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pateikė naują rašytinę bei garso medžiagą: i) pokalbio, vykusio 2018-01-25, garso įrašą; ii) elektroninį susirašinėjimą su žalos vertintoju T. M. dėl žalos vertintojo T. B. atlikto žalos tyrimo bei tyrimą dėl žalos vertintojo T. B. atlikto žalos tyrimo (el. b. l. 177–183).

10.       Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme pastebi, jog tarp ieškovės dukters ir atsakovo 2018-01-25 vykusio garso pokalbio įrašas buvo prijungtas kompaktinio disko (angl. CD) laikmenoje teismo posėdžio, vykusio 2018-09-10 pirmosios instancijos teisme, metu (el. b. priedas; el. b. l. 95–96; 2018-09-10 teismo posėdžio garso įrašo takelio 00:01:00–00:02:20 min.), todėl įrodymo, kuris jau prijungtas prie bylos medžiagos, dar kartą teikti į bylą poreikio nėra. Likę įrodymai, t. y. ieškovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais su ieškovo samdytu žalos vertintoju T. M. dėl atsakovų samdyto žalos vertintojo T. B. parengto žalos vertinimo (ne)pagrįstumo, pateikti laiku (atsikertant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus), įrodymai nedidelės apimties, tiesiogiai susiję su byla (pateikiami žalos vertintojo komentarai dėl kito žalos vertintojo atlikto tyrimo), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prijungtini prie bylos medžiagos.

Dėl ieškovo pateikto garso įrašo, kaip daiktinio įrodymo, įrodomosios reikšmės   

12.       Atsakovų teigimu, ieškovų į bylą pateiktas kompaktinis diskas (CD), kuriame užfiksuotas ieškovo dukros (A. Ž.-A.) ir atsakovo pokalbis, vykęs kitą dieną po įvykio (Buto koridoriaus užliejimo), padarytas neteisėtai, be atitinkamo atsakovo įspėjimo.

13.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą, turi būti atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan.; ii) ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan.; iii) garso įrašo darymas ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, gali būti pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, nutarties 19–36 punktai).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs į bylą pateiktą garso įrašą, sprendžia, jog garso įrašas šioje byloje gali būti laikytinas įrodymu CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Garso įrašas padarytas siekiant įrodyti faktines aplinkybes, kurios yra ginčo objektas byloje, taip pat nėra duomenų apie tai, kad garso įraše girdimi asmenys būtų buvę verčiami kalbėti ar būtų patyrę kokį nors spaudimą (priešingai, iš garso įrašo girdima, kaip įėjus į butą tarp asmenų pradedamas pokalbis dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių; iš pokalbio taip pat girdėti, kad įvyksta net derybos), garso įraše negirdėti, kad asmenys, kalbantys garso įraše, būtų kalbėję kokiomis nors temomis, kurios liestų privataus gyvenimo aplinkybes. Pokalbis dalykiškas ir konkretus, jame kalbama tik apie ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl sprendžiama, kad pateiktas garso įrašas laikytinas vienu iš byloje esančių įrodymu, kuris vertintinas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (rašytine bylos medžiaga, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais).

Dėl Butui žalą padariusio šaltinio (žalos židinio) nustatymo

15.       Bylos duomenimis, ieškovui nuosavybės teise priklauso bendro 80,88 m2 ploto, 4 kambarių, Butas (esantis (duomenys neskelbtini), pirmame namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte) (el. b. l. 4). Bendrijos 2018-01-25 Buto apžiūros akte nurodyta, kad užpiltos Buto koridoriaus lubos, siena ir grindys (el. b. l. 8). Antstolio I. G. 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad Butas užlietas vandeniu, sugadintos Buto koridoriaus grindys, atsiklijavę tapetai ir sugadintos lubos (el. b. l. 9–14). Ieškovas nurodė, kad Buto koridoriaus užliejimas vandeniu įvyko naktį (apie vidurnaktį) iš 2018-01-24 į 2018-01-25, o ginčo dėl nurodytos datos šalys nekėlė (2018-09-10 teismo posėdis, garso įrašo takelio 00:10:40–00:11:00 min, 00:23:10–00:25:00 min) (el. b. l. 95–96). Aptartų įrodymų pakanka konstatuoti faktą, jog ieškovo Butui (t. y. turtui) naktį iš 2018-01-24 į 2018-01-25 buvo padaryta žala (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

16.       Rašytiniais bylos duomenimis, Butas yra daugiabučiame name (el. b. l. 4,8, 90, 104). Dėl šios aplinkybės ginčo taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog tais atvejais, kaip sprendžiama dėl žalos tais atvejais, kai žala kilo bute, esančiame daugiabutyje, būtina atkreipti į daugiabučio namų savininkų (valdytojų) dvejopo pobūdžio teisinius santykius: i) pirma, daugiabučio namo butų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus subjektai; ii) antra, visi daugiabučio namo butų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai ir šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, Nr. 48). Atsižvelgiant į dvejopą butų, esančių daugiabučiuose namuose, nuosavybės teisės pobūdį ir skirtingus nuosavybės teisės subjektus bei objektus, būtina vertinti, ar žalos židinys yra bendrojo naudojimo objektuose, ar dėl vienam iš butų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ar žalos židinys apskritai buvo išorinis. Žalos židinio nustatymas svarbus atsakingo už žalą asmens (subjekto) atžvilgiu bei civilinės atsakomybės ypatumams.

17.       Šalių procesiniai dokumentai (ieškinys bei atsiliepimas) (el. b. l. 1–3, 70–72), šalių paaiškinimai 2018-09-10 teismo posėdžio metu (el. b. l. 95–96) bei rašytinė bylos medžiaga (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-04-05 išrašas) (el. b. l. 5–7) rodo, jog ginčo dėl fakto, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), antrame daugiabučio namo aukšte, yra virš Buto, t. y. kad techniškai atsakovo buto grindys yra virš Buto lubų, nėra. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra virš Buto, nurodyta ir antstolio I. G. 2018-01-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. l. 9–14). Ieškovas teigė, kad Butas buvo užlietas iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad žalos židinys nebuvo atsakovams priklausančiame bute. Apylinkės teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog Butui žalą padaręs židinys (šaltinis) buvo atsakovams priklausančiame bute.

18.       Bendrijos 2018-01-25 Buto apžiūros akte nurodyta, kad bendrojo naudojimo inžinieriniai tinklai (vamzdynai) nepažeisti (el. b. l. 8). Analogiška informacija, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo magistralinio vamzdyno tinklai tvarkingi nurodyta ir Bendrijos 2018-08-28 rašte (el. b. l. 90). Susipažinus su liudytojo J. Š. (santechniko) parodymais pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas paaiškino, jog: negali atsakyti, kur konkrečiai buvo žalos židinys; patikrino bendrojo naudojimo vamzdynus ir nustatė, kad vamzdynai tvarkingi; atsakovų bute nebuvo ir jo nepažiūrėjo; vandens pratekėjimas (žalos židinys) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), mažai tikėtinas (Buto užliejimo tikimybė iš buto Nr. 7 minimali) (teismo posėdis, vykęs 2018-11-19, garso įrašo takelio 00:03:00–00:18:00 min.) (el. b. l. 151–152). Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, jog Butas nebuvo užlietas iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdynų. Taip pat versija, kad Butas galėjo būti užlietas iš tame pačiame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra minimali (mažai tikėtina). Kadangi atsakovai duomenų, išskyrus hipotetines versijas, apie tai, kad Buto užliejimo šaltinis buvo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė, sprendžiama, kad Butas nebuvo užlietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad Butas galėjo būti užlietas iš kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, išskyrus butą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų butas), objektyvių duomenų nėra.

19.       Analizuojant kitus byloje esančius duomenis apie Buto užliejimą, o tiksliau ieškovo pateiktą tarp ieškovo dukros A. Ž.-A. ir atsakovo pokalbį, kuris buvo įrašytas kitą dieną po Buto užliejimo, o taip pat iš atsakovo paaiškinimų, duotų 2018-09-10 teismo posėdžio metu (garso įrašo takelio 00:23:10–00:25:30 min.) nustatyta, kad viena iš galimų Buto užliejimo versijų – atsakovams nuosavybės teise priklausančioje vonioje esančios skalbimo mašinos techninis gedimas – žarnos, jungiančios skalbimo mašiną bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdyną, išsinėrimas (el. b. l. 95–96; el. b. priedas (kompaktinis (CD) diskas)). Atsakovas, duodamas paaiškinimus 2018-09-10, nebuvo kategoriškas, jog Butas negalėjo būti užlietas dėl vandens nuotėkio iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto (vonios). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės, nebendradarbiavo su ieškovais, siekdamas nustatyti konkretų žalos Butui židinį, teikė ne konkrečiais, o labiau hipotetinio pobūdžio versijas. Konstatuotina, jog byloje surinkti duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad Buto užliejimo židinys buvo atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute. Kitų objektyvių duomenų, kurie teismui leistų suabejoti tokia aplinkybe, atsakovai nepateikė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

20.       Konstatavus, jog Butui žalą padaręs židinys (šaltinis) buvo atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute, pasisakytina dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.         

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

21.       Minėta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai, t. y. aptartas butas atsakovams priklauso nuosavybės teise (el. b. l. 5–7). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo detalizuota, kad savininkas, t. y. nuosavybės teisę disponuojantis asmuo turi pareigą nuosavybės teisę įgyvendinti taip, kad nepažeistų trečiųjų (bet kurių kitų) asmenų teisių, t. y. turi tinkamai eksploatuoti savo būstą (šiuo atveju – butą), kad dėl būsto eksploatavimo (šiuo atveju – buto) nebūtų daroma žala ar kitoks neigiamas poveikis kitiems asmenims (šiuo atveju – kaimyniniams butams), taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti daroma žala, tinkamai rūpintis savo privačia nuosavybe (t. y. rūpintis būsto techniniu stoviu, būsto įrangos techninių reikalavimų užtikrinimo ir t. t.) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019, nutarties 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, nutarties 44 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, nutarties 28 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad civilinių teisių ir pareigų prasme netinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimas gali būti sąlyga savininko civilinei atsakomybei kilti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis)  

22.       Pažeistos asmens (šiuo atveju kaimyninio buto savininko – ieškovo) civilinės teisės, atsiradusios dėl žalos padarymo turtui (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas), gali būti ginamos taikant pažeidusiam teisę, pažeidusiam kito asmens teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, nutarties 17 punktą). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo konkrečius asmenis siejusių teisinių ryšių, skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad ginčo šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl bylai aktualus deliktinę civilinę atsakomybę nustatantis teisinis reguliavimas (CK 6.263–6.291 straipsniai).

23.       Įstatymas numato, kad žalą, padarytą deliktu, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinės prievolės atveju už padarytą žalą atsakingu asmeniu laikomas: i) asmuo, kuris žalą padarė pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu), t. y. atsakingas asmuo ir yra žalą padaręs asmuo (tiesioginė deliktinė atsakomybė) (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) arba; ii) asmuo, kuris nors pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu) žalos ir nepadarė, tačiau kuriam įstatymas numato atsakyti už kito asmens veiksmus arba už savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis) (netiesioginė civilinė atsakomybė). Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) žala; iii) priežastinis ryšys ir; iv) kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (dar kitaip vadinama griežtoji civilinė atsakomybė – apygardos teismo pastaba) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, nutarties 77 punktą).  

24.       Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad atsakovams civilinė atsakomybė buvo taikyta pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį (statinių savininko (valdytojo) atsakomybė). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnyje numatyta atsakomybė be kaltės, t. y. griežtoji civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, nutarties 12 punktas). Visgi, CK 6.266 straipsnio taikymas turi tam tikrų taikymo bei aiškinimo ypatumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, būtina nustatyti, kad: i) žala atsirado dėl statinio trūkumo, t. y. būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto (statinio), kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą: ii) jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, tačiau jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/ 2018, nutarties 23–24 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, jog statinys (butas, kuris priklauso atsakovams nuosavybės teise) trūkumų neturėjo, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kad Buto užliejimas įvyktų dėl daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) ar jo dalies, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrenginių bei kitokių konstrukcijų trūkumų. Šalių teismui pateiktos žalos židinio (šaltinio) versijos (neva tai galėjo būti iš skalbimo mašinos išsinėrusi žarna) nors ir yra tikėtinos, tačiau objektyviai neįrodytos. Tai reiškia, jog nors byloje ir buvo konstatuota faktinė aplinkybė, kad Butas buvo užlietas iš atsakovų buto, tačiau nenustatyta, kas konkrečiai buvo žalos padarymo židinys (šaltinis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu konkreti žemiau esančio buto užliejimo priežastis nenustatyta (neaiški), turi būti taikytina bendroji civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Aptariamu atveju aplinkybė, kad nenustatytas konkretus žalą padaręs židinys (šaltinis) teisinės reikšmės neturi, pakanka tik fakto, jog Butas buvo užlietas iš buto, kurio savininkai (nuosavybės teisės turėtojai) yra atsakovai (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, t. y. teisės taikymas yra teismo prerogatyva, kurį teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes – teismas atlieka faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2019, nutarties 33 punktas). Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad ginčui taikyti turėjo būti taikytinos bendrąją civilinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos (CK 6.264–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai), o apylinkės teismas taikė griežtąją civilinę atsakomybę. Sprendžiama, jog atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, turi būti patikrinamos atsakovų bendrosios civilinės atsakomybės (ne)įrodytumo sąlygos.  

26.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) asmens neteisėti veiksmai kaimyninio buto užliejimo suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, t. y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto (užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo; ii) netinkamas  turto valdymas yra turto (tiek nekilnojamojo (statinio (pvz., buto ar butui priklausančių įrenginių ir kitokių jo techninių konstrukcijų), tiek kilnojamojo (pvz., bute esančios buitinės technikos) – apygardos teismo pastaba) techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas turto eksploatavimas. Netinkamas eksploatavimas (naudojimas) yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto (ar daikto, be kita ko, buities daiktų) naudojimasis tokiu būdu, kad daroma žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (nuosavybės teisės turėtojai) pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą eksploatuoti tiek savo būstą (butą), tiek jame esančius kilnojamuosius daiktus (pvz., skalbimo mašiną), kad toks turto eksploatavimas nepadarytų žalos kitiems asmenims. Tuo pačiu, tais pačiais atsakovų veiksmais, buvo pažeista ir bendrojo pobūdžio rūpestingumo pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovai pasirinko tokį turto naudojimo modelį, kuomet nesukontroliavo savo žinioje esančio turto tinkamos priežiūros jį (tokį turtą) eksploatuojant. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimo motyvai, jog atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti, pagrįsti.

27.       CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovų kaltė preziumuojama, todėl tenka pareiga kaltės prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kuriuos vertinant galima būtų svarstyti apie tai, kad atsakovai paneigė savo kaltės prezumpciją nepateikta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsakovų kaltė aptariamu atveju pasireiškė nepakankama turto priežiūra ir rūpinimosi juo (savo turtu).

28.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Aptarta įstatymo norma tiesiogiai koreliuoja su CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Apylinkės teismas iš atsakovų ieškovo naudai priteisė iš viso 688,32 Eur Buto koridoriaus remonto kaštų. Atsakovai su priteistos žalos dydžiu nesutinka ir nurodo, kad: pirma, ieškovas remonto realiai neatliko, todėl remonto kaštų nepatyrė; antra, ieškovai sąmatoje nurodė objektų (grindų, lubų, sienų) plotus, kurie yra nepagrįstai padidinti, taip pat išlaidas, kurios nesusijusios su turto sugadinimu; ir, trečia, apylinkės teismas formaliai vertino žalos specialisto T. B. atliktus paskaičiavimus dėl ieškovų buto nusidėvėjimo ir žalos dydžio.   

29.       Iš 2018-09-10 teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme Buto dar nebuvo suremontavęs (el. b. l. 95–96, garso įrašo takelio 00:14:30–00:14:40 min.). Visgi, nuostolio dydis apskaičiuojamas ne pagal faktines remonto išlaidas (t. y. ne pagal tai, ar ieškovas jau suremontavo Buto koridorių), o pagal remonto sąmatą, todėl ar ieškovas atliks/atliko remontą sugadintame bute ar ne, skaičiuojant žalos dydį, teisinės reikšmės neturi (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2015; mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

30.       Atsakovai teigė, jog ieškovas Buto koridoriaus sąmatoje nurodė padidintus lubų, grindų bei sienų plotus, t. y. nurodyta, kad perdažyti reikės 11,32 m2 lubų plotą, tačiau užlieta buvo mažiau nei 1 m2 ploto lubų; nurodyta, kad reikalingas 12,45 m2 laminuotų grindų įrengimas ir 18 m grindjuosčių permontavimas, tačiau atsakovas ieškovo Bute grindų pažeidimo nepastebėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė žalos vertintojo T. M. 2018-01-30 sudarytą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą (el. b. l. 15–32). Aptariamoje žalos ataskaitoje yra lokalinė sąmata, kurioje nurodyti Buto koridoriui reikalingu suremontuoti plotai. Atsakovai, teigdami, jog ieškovai padidino remontui atlikti reikalingus patalpos plotus, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, nors į bylą teikė ir savąjį žalos vertinimą (el. b. l. 114–132). Atsakovai teismui neteikė Buto išplanavimo duomenų, taip pat to, kad ieškovų žalos vertinimo ataskaitoje nurodyti remontuotini patalpos plotai neteisingi. Ta aplinkybė, jog buvo užlietas pakankamai nedidelis lubų ar grindų plotas nesudaro pagrindo mažinti žalos dydžio, kadangi lubų plotas tvarkomas visas, o ne tik pažeistas lubų ar grindų plotas. Nei Buto koridoriaus lubų, nei Butų koridoriaus grindų technologiškai neracionalu restauruoti tik iš dalies.

31.       Atsakovų teigimu, apylinkės teismas formaliai vertino atsakovų užsakyto žalos vertintojo T. B. žalos tyrimo ataskaitą (el. b. l. 114–132). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas sukritikavo T. B. atliktos žalos vertinimo metodiką, išsamiai argumentavo, kodėl pasirenkamas prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymo būdas, nurodė, kaip išskaičiuoja Buto nusidėvėjimą. Atsakovai, nurodydami, kad apylinkės teismo sprendimas formalus žalos vertintojo T. B. atlikto žalos tyrimo atžvilgiu, išsamiau ir konkrečiau savo teiginių neišplėtojo, neteikė duomenų apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai taikė žalos paskaičiavimo metodiką ar neteisingai apskaičiavo Buto nusidėvėjimo koeficientą. Atsakovai tik abstraktaus pobūdžio teiginiais nurodė, kad apylinkės teismas įrodymų vertinimą atliko formaliai. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją. Konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų buvę galima suabejoti pirmosios instancijos teismo atlikta žalos vertintojo T. B. žalos tyrimo ataskaitos kritika atsakovai nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

32.       Atsakovai nurodė, jog neaišku, kaip ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje 9 punkte nurodyta eilutė „Automašina – 29,01 Eur“ susijusi su Butui padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog lokalinėje sąmatoje nurodyta (8 punktas), jog 0,1 m2 statybinių šiukšlių išvežimas kainuotų 1,09 Eur, o automašina – 29,01 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lokalinės sąmatos eilutėje Nr. 9 nurodytos išlaidos „Automašinai“ yra išlaidos, susijusios su statybinių šiukšlių išvežimu. Atliekant remontą bute, kuris iki užliejimo buvo įrengtas, neabejotinai atsiras statybinių šiukšlių, kurios turi būti šalinamos (utilizuojamos) teisės aktų nustatyta tvarka.

33.       Iš skundžiamo apylinkės teismo motyvų matyti, jog ieškovo išlaidos, patirtos už žalos vertinimo atlikimą (150 Eur) bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (150 Eur) (iš viso – 300 Eur) buvo priskirtos išlaidoms, susijusioms su žalos vertinimu, numatytu CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 dalyje. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005, 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog aptartos 300 Eur išlaidos buvo būtinos, todėl pagrįstos ir priteistinos. Ieškovui įrodyti, kad Butui buvo atlikta žala, tokią aplinkybę reikėjo užfiksuoti. Nesutiktina su atsakovu, kad ieškovo veiksmas, siekiant konstatuoti faktines Buto užliejimo aplinkybes, aptariamu atveju buvo perteklinis. Taip pat be žalos tyrimo (įvertinimo) sudėtinga būtų pagrįsti tam tikrus darbus, jų apimtis bei kainas, todėl žalos tyrimas (vertinimas) taip pat nelaikytinas pertekliniu ieškovų veiksmu. Apeliacinės instancijos teismas 300 Eur išlaidų dydį, susijusį su žalos įvertinimu, laiko protingu. Aptariama delikto (buto užliejimo) atveju ieškovas buvo priverstas reaguoti nedelsiant tam, kad bylai reikšmingi įrodymai būtų užfiksuoti laiku.

34.       CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata, t. y. priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslą; iv) dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau netiesioginis priežastinis ryšys neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo; v) teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovai būtų tinkamai eksploatavę ir/ar prižiūrėję savo nuosavybės teise disponuojamą ir (ar) valdomą turtą (tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį, pvz., buities daiktus vonioje), tai neteisėto veiksmo nebūtų kilę. Tai reiškia, jog jeigu atsakovai tinkamai vykdytų CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.246 straipsnio 1 dalyje (taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje) numatyta pareigas, tai neteisėtumo atsakovų veiksmuose nebūtų nustatyta. Atsakovai neįrodė aplinkybės, jog būtų egzistavusios kokios nors objektyvios priežastys, galėjusios lemti netinkamo atsakovų elgesio pateisinimą arba apskirtai jo (neteisėto elgesio) nebuvimą. Teismo vertinimu, kilę padariniai (Buto užliejimas) teisiškai pernelyg nenutolę nuo neteisėto veiksmo. Akivaizdu, jog netinkamai eksploatuojant buto inžinierines komunikacijas ar bute esančius daiktus, ypač susijusius su vandens cirkuliacija (arba panaudoto vandens šalinimu iš įrenginių, naudojančių vandenį (pvz., skalbimo mašina)), gali būti užlietos ir tokiu būdu apgadintos žemiau esančios patalpos (pvz., kaimyniniai butai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir Butui padarytos žalos ir toks priežastinis ryšys nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių padarinių. Priešingai, aptariamu atveju kilę padariniai yra tiesioginė atsakovų veiksmų (arba neveikimo) išdava.

36.       Kiti atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (teiginiai, kad neįsileido ekspertų į butą apžiūrai; kad atsakovai nedalyvavo ieškovo Buto apžiūroje, todėl negalėjo pasisakyti dėl Butui padarytos žalos) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Dėl realiai ieškovui padarytos žalos atsakovai galėjo pasisakyti analizuodami į bylą pateiktą medžiagą (sąmatą, nuotraukas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, liudytojų paaiškinimus ir t. t.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme metu

37.       Apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo motyvai ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovų teigimu, 300 Eur išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, neatitinka protingumo reikalavimų.

38.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39.       Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylos duomenimis, 300 Eur išlaidas ieškovas advokato pagalbai patyrė 2018-04-16 (el. b. l. 43). Nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą apie tai, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė 2018 m. II ketvirtyje. Tai reiškia, kad maksimalus priteistinas išlaidų už advokato pagalbą dydis turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. IV ketvirtyje galiojusio vidutinio mėnesinio brutto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pastarasis dydis 2017 m. IV ketvirčio metu buvo 884,80 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčio nuostatomis, maksimalus priteistinas išlaidų už advokato pagalbą dydis galėjo būti 2 212 Eur (884,80 Eur X 2,5). Net jei laikyti, kad byloje turi būti taikomas Rekomendacijų 8.5 papunktis, tai maksimali priteistina išlaidų už advokato pagalba suma galėjo būti 752,08 Eur (884,80 Eur X 0,85). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariamu atveju 300 Eur išlaidų už ieškinio parengimą yra pakankamai protingos išlaidos, kurių teisinio pagrindo mažinti nėra. 

40.       Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog nors apylinkės teismas ginčo

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

41.       Atsakovų apeliacinis skundas atmestas, todėl ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį bei faktą pagrindžiančių įrodymų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                      I. Š.