Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-10][nuasmeninta nutartis byloje][2-580-464-2018].docx
Bylos nr.: 2-580-464/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos atsakovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priedai ir jų forma
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priedai ir jų forma
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai

Civilinė byla Nr. 2-580-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02334-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.3.;

3.1.11.4.; .3.3.2.1.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-2801-392/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo,

                           

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 47 792,85 Eur turtinę žalą, 14 730 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė civilinės bylos Nr. 3K-3-318/2014 netinkamu išnagrinėjimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir nepagrįstos 2014-06-13 nutarties priėmimu bei dėl to kilusiomis pasekmėmis.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-09 nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsisakė priimi.
  3. Ieškovas V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-11-09 nutarties.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-27 nutartimi įpareigojo V. J. pašalinti atskirojo skundo trūkumus.
  5. Ieškovas V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-11-27 nutarties.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-05 nutartimi nustatė terminą V. J. ir šio atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
  7. Vilniaus apygardos teisme elektroniniu paštu gautas ieškovo V. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutarties, kuriuo prašoma sustabdyti bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo, į Europos Parlamentą prašant raštiško paaiškinimo, sustabdyti bylą iki bus gauta Europos Žmogaus Teisių Teismo konsultacinė išvada ir kreiptis su prašymu tokią išvadą pateikti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutartį ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti įrodymus.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-02 nutartimi (t. 2, b. l. 52) nustatė ieškovui V. J. terminą per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti teismui raštu arba per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę nustatyta tvarka pasirašytą skundą.
  2. Teismas nurodė, kad atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (CPK 111 str. 1 d.). Taip pat jie gali būti teikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 str.), pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-13 įsakymu patvirtintą Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato asmenims galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį pateikusio asmens, pateiktos jo ir jo priedų kopijos, skirtos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 111 str. 2 d. 7 p., 113 str.).

 

  1. Atskirojo skundo argumentai

 

  1. Ieškovas V. J. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 84-95) prašo:

„1) Sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo dėl 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimų aiškinimo ar galiojimo Lietuvos Respublikoje;

2) sustabdyti bylą, kreiptis į Europos Parlamentą prašant raštiško išaiškinimo dėl 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimų aiškinimo ar galiojimo Lietuvos Respublikoje bei jų suderinamumo su „teisingumo ministro“ Lietuvos Respublikoje 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332, „patvirtinto“ Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo tvarka;

3) sustabdyti bylą iki bus gauta Europos Žmogaus Teisių Teismo konsultacinė išvada, kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos 11 protokole 13 str. „Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę“, 14 str. „Diskriminacijos uždraudimas“ apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu sąryšyje su pookupacinio režimo „teisingumo ministro“ Lietuvos Respublikoje 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332, „patvirtinto“ Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo tvarka, kuria grubiai pažeidžiamos ieškovo teisės naudoti saugų kvalifikuotą elektroninį ieškovo parašą tik dėl to, kad parašas yra elektroninis, ir atimama ieškovo kaip politinio kalinio ir piliečio konstitucinė teisė kreiptis į teismą tik dėl to, kad jo parašas yra elektroninis;

4) panaikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2017-12-05, 2018-01-02 nutartis ir bylą perduoti VAT nagrinėjimui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.);

5) į bylą kaip VAT pažeistų V. J. teisių įrodymus iš VAT ir LAPT pirmininkų išreikalauti atsakymus į V. J. 2017-12-02 skundą dėl su 2017-11-27 nutartimi susijusių pažeistų jo teisių teismų administravimo srityje;

6) į bylą kaip 2017-12-20 VAT pažeistų V. J. teisių įrodymus iš VAT ir VAT pirmininko išreikalauti paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių V. J. VAT ir VST pirmininkas neleido susipažinti su byla ir pasirašyti 2012-12-02 atskirojo skundo bei kitų dokumentų – kaip to reikalauja VAT teisėjas.

Atskirajame skunde yra išdėstytas ankstesnių apelianto atskirųjų skundų nagrinėjamoje byloje turinys, taip pat skundų Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui turinys. Nurodoma, jog Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, jog asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

             

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Apeliantas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2018-01-02 nutartį, kuria jam nustatytas terminas procesinio dokumento – ankstesnio jo atskirojo skundo formos trūkumams ištaisyti ir  šį skundą pasirašyti. Tačiau atskirajame skunde suformuluoja dar ir kitus reikalavimus, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 ir 2018-01-02 nutartis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pareigas einančio teisėjo 2018-04-20 nutartimi (t. 2, b. l. 100 ) nagrinėjimui apeliacine tvarka paskirtas ieškovo V. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-01-02 nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nevertindamas anksčiau pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių.
  2. Kaip matyti iš bylos, apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutarties buvo pateiktas elektroniniu paštu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokios formos atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, kuriame įsakmiai nustatyta, kad raštu teismui teikiamas dokumentas turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat išaiškino apeliantui CPK įtvirtintą galimybę teikti į bylą elektroninės formos procesinius dokumentus (t. y. kreiptis į teismą elektroninių ryšių priemonėmis).
  3. Apelianto atskirojo skundo turinys leidžia spręsti, jog apeliantas vieninteliu nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentu nurodo Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies vieną sakinį – jog asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Daugiau nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų nepateikta. Ir nors atskirasis skundas savo apimtimi sudaro 23 puslapius, tačiau jame išdėstytas kitų atskirųjų skundų, apelianto teiktų nagrinėjamoje byloje bei ir kitose bylose, turinys, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl šios apeliacijos objekto – Vilniaus apygardos teismo 2018-01-02 nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ankstesnio jo atskirojo skundo konkretiems teismo aiškiai įvardijamiems trūkumas pašalinti. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertins tik teismo nurodymo apeliantui pasirašyti ankstesnį jo atskirąjį skundą pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Pažymėtina, kad kiti skundžiamoje nutartyje teismo aptarti trūkumai (turi būti pateiktos ir procesinio dokumento ir jo priedų kopijos, skirtos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims), nagrinėjamu atveju yra  pertekliniai reikalavimai. Ieškinį atsisakyta priimti ir procesas byloje vyksta tik dėl apelianto atskirųjų skundų padavimo tvarkos, vadinasi, kol kas byloje nėra kitų dalyvaujančių byloje asmenų be paties ieškovo, kuriems būtų siunčiami jo atskirieji skundai ir kurie turėtų teikti atsiliepimus į juos. Todėl sprendžiant atskirųjų skundų priėmimo klausimą pakanka tik vieno procesinių dokumentų egzemplioriaus.
  4. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu asmens pageidaujamu būdu ir / ar bet kokia forma. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai. Ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso. Todėl apelianto nesutikimas su nustatyta tvarka nereiškia, kad tokios tvarkos jis neturi laikytis. Atitinkamai, vien dėl to, kad apeliantas nesutinka su įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarka, nėra pagrindo stabdyti bylą ir kreiptis į apelianto nurodytas institucijas, todėl tokie jo prašymai akivaizdžiai nepagrįsti ir išplečiantys apeliacijos objekto ribas. Kita vertus, apeliantas, prašydamas sustabdyti bylą ir kreiptis į tarptautines institucijas, nenurodė nei vieno argumento tokiam savo prašymui pagrįsti.
  5. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
  6. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 str. 6 d.). Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
  7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Šiame apraše procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus (Aprašo 2 punktas).
  8. Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: (1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; (2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 3-5 punktai). Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas).
  9. Asmuo elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali pateikti procesinius dokumentus. Kai asmuo teikia procesinius dokumentus, susijusius su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, jis: (1) tais atvejais, kai yra proceso dalyvis, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio paskyros, iš sąrašo pasirenka konkrečią bylą, kurioje teikiami procesiniai dokumentai; (2) tais atvejais, kai nėra proceso dalyvis, nurodo bylos į kurią teikiami procesiniai dokumentai, identifikacinius duomenis. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus šio aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 11-13 punktai). Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą.
  10. Taigi, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, apeliantas tai turi daryti pagal nurodytą nustatytą tvarką, o ne elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės nei įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia teikti tokį procesinį dokumentą, nei šį dokumentą pasirašyti, kaip to reikalauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas.
  11. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė nepasirašyto atskirojo skundo  dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutarties, ir pagrįstai šioje situacijoje taikė trūkumų šalinimo institutą, suteikęs apeliantui galimybę pasirašyti savo skundą.  Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-01-02 nutartimi nustatytas terminas joje nurodytam atskirojo skundo trūkumo šalinimui jau yra pasibaigęs, nustato apeliantui naują terminą iki 2018-05-24 (įskaitytinai) Vilniaus apygardos teismo 2018-01-02 nutartyje nurodytam atskirojo skundo trūkumui pašalinti. Atskirojo skundo trūkumas – tinkamas pasirašymas – gali būti pašalintas tokiais alternatyviais būdais: apeliantui pateikiant teismui identišką byloje esančiam atskirąjį skundą su apelianto parašu, arba atvykus į teismą pasirašyti byloje jau esantį skundą, arba atskirąjį skundą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. J. terminą iki 2018 m. gegužės 24 d. (įskaitytinai) atskirojo skundo trūkumui, nurodytam Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartyje, pašalinti.

 

 

Teisėja                                                                                    Dalia Kačinskienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-318/2014
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės