Baudžiamoji byla Nr. 1-1104-880/2021

                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23112-2021-7

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6;

 (S)

      2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 17 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant Rasai Černiauskaitei - Drazdienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam N. B., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

laiduotojui S. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

N. B. 2021 m. liepos 12 d. apie 02.48 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,33 promilių neblaivumą.

Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Turi automobilį Mercedes Benz R320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastarąsias porą dienų jis susipykęs su savo žmona ir ji neįsileidžia į namus. Jo automobilis iš vakaro stovėjo kieme prie namų. Automobilio rakteliai buvo pas jį. Jis pats iš vakaro leido laiką su draugais, buvo vartojęs alkoholio. Namo grįžo apie 2.30 val., t.y. jau liepos 12 d. Žmona jo tuo metu į namus neįsileido, todėl jis paskambino policijos pareigūnams, nes norėjo iš namų pasiimti savo asmeninius daiktus. Kadangi jo automobilis stovėjo už žmonos automobilio, jis sugalvojo savo automobilį perstatyti į kitą vietą, kad žmona ryte galėtų laisvai išvažiuoti. Kai jis tik išvažinėjo iš kiemo, iš galo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Jis automobilį pastatė tvarkingai ir išlipo iš automobilio. Pareigūnai įtarė, kad jis neblaivus ir davė pūsti į alkotesterį. Abiem pūtimais buvo nustatytas daugiau negu dviejų promilių neblaivumas. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi. Tiesiog norėjo automobilį perstatyti į kitą vietą. Automobilį saugojimui prašo grąžinti, kadangi jo saugojimas aikštelėje jam kainuos. Automobilis reikalingas ir šeimos reikmėms. Gailisi dėl padaryto ir pažada ateityje to paties nekartoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai. 

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

S. Ž. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Nurodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis ir jis sau prisiima atsakomybę už pusbrolį, kad jis nieko nepažeidinėtų. Kalbėjosi su N. B. apie šį įvykį, tokį jos elgesį vertina blogai. Galės ateityje jam daryti teigiamą įtaką, kad jis taip daugiau nesielgtų, nes nuolat artimai bendrauja.

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-07-11 nuo 20.30 val. pagal grafiką dirbo Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK ir buvo pamainoje su vyresniuoju tyrėju I. V.. Jau liepos 12 d., apie 02.30 val., iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo į namus neįsileidžia žmona. Jie tarnybiniu automobiliu nedelsiant vyko nurodytu adresu. Tarnybinį automobilį vairavo jisai. Tik atvažiuojant prie namo (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas iš kiemo atbulomis išvažiuojantis automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po kelių manevrų automobilis sustojo kairiuoju šonu į tarnybinį automobilį. Jie privažiavo prie pat automobilio ir jis aiškiai matė, kad automobilį vairuoja N. B.. Jį iš matymo gerai pažįsta. B. apie įvykį ir buvo pranešęs. Kadangi šis asmuo, kaip pranešėjas, buvo reikalingas įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, automobilis dar jam manevruojant buvo sustabdytas įjungus švyturėlius. N. B. išlipo iš automobilio vairuotojo vietos. Automobilyje daugiau jokių žmonių nebuvo. Pradėjus bendrauti su N. B., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Paklausus ar jis vartojęs alkoholio, jis atsakė taip. N. B. buvo pasiūlyta alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą, kadangi jis buvo užfiksuotas vairuojant automobilį. Pirmu putimu N. B. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, o antru putimu, atliktu po 23 minučių, 2,35 promilių neblaivumas. Pats N. B. aiškino, kad jis tik norėjo automobilį perstatyti į kitą vietą. Dėl visų nustatytų įvykio aplinkybių buvo surašytas tarnybinis pranešimas. ( b.l. 46-47 )

Šios įvykio aplinkybės aprašytos ir pareigūno A. J. 2021-07-12 tarnybiniame pranešime. (b.l. 13)

Surašytas vaizdo įrašo, daryto 2021-07-12 tarnybiniame automobilyje sumontuota vaizdo kamera, peržiūrėjimo protokolas, užfiksuoti tyrimui svarbūs duomenys apie tai, kad automobilį vairavo N. B.. (b.l. 15-17)

2021-07-12 02.48 val. N. B. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0445 nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, 03.11 val. - 2,35 promilių neblaivumas. (b.l. 18-20) 

2021-07-12 surašytas neblaivumo N. B. nustatymo aktas - nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir kt.  (b.l. 21) 

Surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, automobilis nufotografuotas. (b.l. 22-28).

Automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-07-12 transportuotas į UAB “ARRO" aikštelę Verslo g.7. Molėtai. 2021-07-13 automobilis perduotas saugojimui N. B.. (b.l. 30, 41)

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad N. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kad jo iškvėptame ore nustatyta 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. N. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama N. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes N. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo pusbrolio S. Ž. laidavimą. N. B. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą. Jis dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad N. B. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas tik du kartus, o jo pažeidimai nebuvo susiję su KET taisyklių pažeidimais. Jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.  Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba, yra vedęs, turi mažą vaiką, kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Neigiamai N. B. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai N. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip N. B. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti N. B. pasitikėjimą.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. Ž. yra tinkamas būti laiduotoju. Jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį, prisiimti jam teksiančią atsakomybę bei nurodė, kad jo pusbrolis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką. S. Ž. praeityje neteistas, administracine tvarka nors ir baustas, tačiau vieną kartą 2018 m. už greičio viršijimą, paskirtą nuobaudą sumokėjęs ir galiojančių nuobaudų neturintis, darbovietėje dirbantis nuo 2010 m. ir darbe charakterizuojamas tik teigiamai, atsakingai atliekantis jam pavestas funkcijas, yra statutinis pareigūnas, ne kartą apdovanotas už gerai atliekamą darbą. Tiek kaltinamasis, tiek S. Ž. parodė, kad jie palaiko labai artimus gerus ryšius, nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad S. Ž. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad N. B. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju S. Ž. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti N. B. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. Ž. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie S. Ž. asmenybę, tiek jo bei N. B. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad S. Ž. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką N. B., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo S. Ž. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, N. B. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo S. Ž. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė N. B.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį N. B. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus S. Ž. ir N. B. asmenybes ir bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, N. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad N. B. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam N. B. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,33 promilės girtumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais N. B. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ypatingai sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių N. B. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju N. B. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog N. B., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 12 d. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. N. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pačiam kaltinamajam, todėl jis konfiskuotinas.

Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės N. B. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių jos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021).

Procesiniai klausimai  

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-85), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2021 m. liepos 13 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas N. B. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-36), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, N. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo S. Ž. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo S. Ž. laidavimo terminą su 1000 Eur užstatu.

Išaiškinti laiduotojui S. Ž., kad 1000 Eur užstatą jis turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT46 7300 0101 6612 6375, esančią AB Swedbank banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis N. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį MERCEDES BENZ R320 CDI 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą N. B. turi sumokėti į minėto fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (AB „Luminor“ bankas). Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimą, turi būti pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų raštinei.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2021 m. liepos 13 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas N. B. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei MERCEDES BENZ R320 CDI 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėjas