Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-368-882/2020

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00094-2020-1

Procesinio dokumento kategorija: 1.4.4.;

7.11.; 7.11.; 21.9.10.; 21.11.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. vasario 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,

sekretoriaujant Eglei Smilgienei, 

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. S.

išnagrinėjęs E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

E. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas,  padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-08-31, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI prie FM pateiktus AB „Swedbank“ sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos įplaukos sudarė 211055,85 Eur, išlaidos sudarė 211060,72 Eur, iš jų: sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas 70609,60 Eur (33,45 % nuo išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 21802,03 Eur (10,33 % nuo išlaidų sumos), nurašyta VSDFV 28884,15 Eur (13,68 % nuo išlaidų sumos), nurašyta VMI prie FM 15009,66 Eur (7,11 % nuo išlaidų sumos), išimti grynieji pinigai iš AB „Swedbank“ sąskaitų 56954,60 Eur (26,98 % nuo išlaidų sumos), nurašyta antstolio 1729,18 Eur (0,82 % nuo išlaidų sumos) ir banko mokesčiai 101,79 Eur (0,05 % nuo išlaidų sumos), taip vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems paskesnės eilės kreditoriams ir buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės.

E. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pinigus gauna už detales, kaip remontui. Tai pirmumo teisę teikia tam, kad klientas jiems sumokėjo už detales, jie turi tą darbą įvykdyti, nes neįvykdžius darbo paprasčiausiai negaus likusios sumos, bus neteisingi prieš klientą. Sekantys pinigai buvo mokami darbuotojams, kurie atlieka tą darbą. Tai be tų išlaidų jie tiesiog negali egzistuoti. Dėl išimtų grynų pinigų gali paaiškinti, kad jais mokėta tiekėjams, darbuotojams. Paprasčiausiai yra dalykas, kad jeigu neįvykdo įsipareigojimų, negali toliau darbuotis. Būtų tuo metu dalį sumos sumokėję mokesčiams, bet ateityje tiesiog būtų subankrutavę. Buvo kreipęsi į mokesčių inspekciją, atrašė, kad atidėjimas nėra galimas. Jokių išlygų kaip ir negavo. Įmonėje dirba 11 darbuotojų, buvo 43. Įmonės veikla – sunkaus transporto remontas po autoįvykio. Remontuoja sunkiąją techniką, tai komercinis transportas: vilkikai, sunkvežimiai, puspriekabės, autocisternos, autobusai ir t.t. Su pareiškimu iš tikrųjų sutinka dalinai. Neatsisako mokėti mokesčių, tai yra būtina, bet yra kiti dalykai, kurie leidžia toliau vykdyti įsipareigojimus. Jeigu pirmame etape neįvykdžius pirmų įsipareigojimų, automatiškai negalės toliau egzistuoti ir ko pasėkoje mokėti mokesčių. Pirmiausia turi būti atliekamas tiesioginis darbas, kad galėtų mokėti mokesčius. Jis skaito, kad nieko nepažeidė. Jie moka visą tą dalyką iš pelno. Jie neatsisako mokėti mokesčių, bet reikia duoti galimybes tam padaryti. Dabar daro restruktūrizavimą vien dėl to, kad išliptų iš tos situacijos, galėtų įsibėgėti ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Užsakymų turi, bet yra tas vakuumas, kur yra skolingi jau iš anksčiau, atidirbinėja tas skolas, skolos mažėja. Pagal visą šitą reikalavimą, jis kaip supranta, pradėdami dirbti įmonėje pirmiausia turi sumokėti mokesčius, o paskui atlikinėti darbus. Vykdo veiklą, kad galėtų atsiskaityti su tiekėjais ir mokesčiais. Pagal šitą pareiškimą turėtų daryti atvirkščiai, pirma turėtų sumokėti mokesčius, o paskui kaip išeina. 15 tūkst. su trupučiu yra sumokėta. Dividendus sau išsimokėjo todėl, kad kai atvažiavo mokesčių inspekcijos specialistas, darė patikrinimą, pasakė taip, kad turi išsimokėti bent dalį dividendų. Paprasčiausiai sako yra nepaskirstytas jūsų pelnas ir sako turite išsimokėti dividendus. Jie išsimokėjo, kad užsidaryti tą klausimą. Tai išsimokėjo kabutėse. Pripažįsta iš dalies.

Nors E. M. savo kaltę pripažino iš dalies, teismas tai vertina, kaip siekį sušvelninti sau administracinę atsakomybę, jo kaltę įrodo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo parodymai duoti teisme, kuriuose nurodė, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, be to buvo išsimokėta 18700 Eur dividentų ir kitais byloje surinktais duomenimis (jų kopijomis): Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, mokesčių mokėtojų registro duomenų išrašu, bendrovės PVM prievolių ataskaita, operatyvaus patikrinimo pažyma, bendrovės įplaukų ataskaita, balanso išrašais, atskaitingo asmens (bendrovės vadovo) avanso apyskaitomis, atskaitingų asmenų avanso apyskaitomis, AB „Swedbank“ sąskaitų išrašais, VIM prie FM viršininko 2018-03-30 įsakymu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad  skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2019-09-30 pajamos  AB „Swedbank“ sąskaitose sudarė 211055,85 Eur. Per visą šį laikotarpį buvo patirta 211060,72 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai už prekes ir paslaugas, įmonės darbuotojais, buvo mokami ir nurašomi mokesčiai, nurašytos sumos pagal vykdomuosius raštus, išimti grynieji pinigai. Remiantis Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas). Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija, nes laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2019-09-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta (nurašyta) 15009,66 Eur, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 7,11 procentų nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išlaidų sumos. Kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu laikotarpiu tiekėjams sumokėjo 70609,60 Eur, kas sudaro 33,45 procentus nuo visos išlaidų sumos, taip pat buvo išimti grynieji pinigai – 56954,60 Eur, kas sudaro 26,98 nuo visos išlaidų sumos. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad E. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

E. M.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 628 str., 635-637 str., 644 str., 646 str., teisėjas

n u t a r i a :

E. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                    Audrius Sadauskas