Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-244-56/2010
Teisėja D.
Knezevičienė Proc. sprendimo kategorijos: 32.5;121.14;
122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A
R T I S
2010 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro
Jaržemskio
kolegijos teisėjų Danutės
Kutrienės Dalios Višinskienės
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjas (įkeisto daikto savininkės) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
hipotekos skyriaus 2009-10-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 540 V/2009 kuria
nuspręsta areštuotą, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą adresu
(duomenys nesklebtini), Vilniuje, (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini),
parduoti iš varžytinių.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę
bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius AB ,,Kretingos grūdai“
su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. B. ir įkeisto daikto
savininkės V. B. kreipėsi
į teismą ir prašė parduoti iš varžytinių įkeistą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės
teimo hipotekos skyriaus 2009-05-13 nutartimi areštuotą įkeistą butą adresu
(duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), asmenine
nuosavybe priklausantį V. B.
Nurodė, kad pagal pareikštinį hipotekos lakštą Nr. (duomenys nesklebtini),
2002-05-03 buvo įregistruota hipoteka, kuria įkeisto turto savininkė V. B., užtikrindama būsimosios
prievolės įvykdymą AB ,, Kretingos
grūdai“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą adresu (duomenys
neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kuris šalių
susitarimu buvo įvertintas 319 000 Lt. Skolininkas V. B. minėta hipotekos lakštą pateikė kreditoriui
AB ,,Kretingos grūdai“, kad užtikrintų prievoles kreditoriui pagal 2002-04-29
laidavimo sutartį ir pagal 2001-07-25 sutartį Nr. (duomenys nesklebtini) su
vėlesniais pakeitimais bei papildymais pagal sutartį Nr. (duomenys nesklebtini)
skolininkas liko skolingas 92 553,30 JAV dolerių (78 435 JAV dolerių skola už
parduotą produkciją ir 14 118,30 Lt JAV dolerių netesybos). Hipotekos lakštas
Nr. (duomenys nesklebtini) 2009-04-29 buvo įregistruotas vardiniu (kodas
hipotekos registre –(duomenys nesklebtini). Kreditorius 2009-05-11 kreipėsi į
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu areštuoti
hipoteka įkeistą turtą ir pranešti skolininkui ir įkeisto daikto savininkams,
kad per nustatytą terminą negražinus skolos areštuotas turtas bus parduotas iš
varžytinių ar perduotas administruoti kreditoriui. Prašymas buvo patenkintas.
Teismo nutartis palikta nepakeista ir bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos
teisme, kuris 2009-09-17 nutartimi įkeisto daikto savininkės atskirąjį skundą
atmetė. Skolininkas prievolės neįvykdė, todėl kreditorius kreipėsi į teismą su
pareiškimu prašydamas parduoti iš varžytinių įkeistą turtą.
II.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 aylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. hipotekos
skyriaus nutartimi kreditoriaus prašymas buvo patenkintas ir nutarta išieškoti
skolą: 78 435,00 Lt USD negražintos skolos už parduotą produkciją, 14 118,30 Lt
USD delspinigių, viso 92 553,30 USD bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų,
nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnoajamąjį daiktą. Pareiškėjo prašymas
priteisti 263,00 Lt dydžio žyminį mokestį ir išieškoti 132,00 Lt atmestas.
Priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamąjį daiktą 187,76 kv. m. ploto
butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), esantį (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, asmeninės nuosavybės teise priklausantį V. B..
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas
pakartotiniame pareiškime dėl privertinio skolos išieškojimo nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė neįvykdyta.
Skolos suma 78 435,00 Lt USD negražintos
skolos už parduotą produkciją, 14 118,30 Lt USD delspinigių, viso 92 553,30 USD
bei 263 Lt žyminio mokesčio išlaidos.
Teismas konstatavo, kad pareiškimai
įpatingosios bylos teisenoje nuo 2009-08-01 apmokami 131,00 Lt žyminiu mokesčiu, kuris mokamas tik
vieną kartą, pateikiant pirminį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
todėl gali būti išieškotas tik 132, 00 Lt žyminis mokestis.
Teismas sprendė, kad skolininkui
neįvykdžius prievolės per nustatytą terminą yra pagrindas skolą išieškoti iš
įkeisto turto parduodant jį iš varžytinių, bei apie tai pranešant visiems
suinteresuotiems asmenims.
III.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Įkeisto daikto savininkė V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo
nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą
parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą
nes pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytų terminų kreiptis į teismą
su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos
išieškojimo.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas
pažeidė Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio nuostatas, nes 2009-05-13
nutartį įkeisto daikto savininkė apskundė apeliacinės instancijos teismui,
todėl pirmos instancijos teismo nutartis iš karto neįsiteisėjo. Apeliacinės
instancijos teismas 2009-09-17 nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį
paliko nepakeistą ir ji įsiteisėjo tik 2009-09-17, todėl teismo nustatytas
vieno mėnesio terminas skolos sumokėjimui
turėjo būti skaičiuojamas nuo
2009-09-17 ir turėjo baigtis 2009-10-17. Apeliacinės instancijos teismo
nutartį, įkeisto turto savininkė gavo 2009-09-23 ir tik tada sužinojo apie nuo
2009-09-17 prasidėjusį terminą skolai sumokėti skaičiavimą. Remdamasi Civilinio
proceso kodekso 558 straipsnio 1 ir 2 dalimis nurodo, kad siekiant pradėti
vieno mėnesio termino skaičiavimą nuo pranešimo dėl skolos sumokėjimo per vieną
mėnesį įteikimo, teismo nutartis turi būti įsiteisėjusi, priešingu atveju būtų
paneigta atskirąjį skundą paduodančio asmens teisė nevykdyti neįsiteisėjusios
teismo nutarties nurodymų, tol kol ji neįsiteisėja. Kreditorius nesilaikydamas
įstatyme nustatytų terminų (CPK 558 str.), 2009-09-30, nesuėjus vieno mėnesio
terminui, kreipėsi į teismą prašydamas iš varžytinių parduoti įkeistą ir teismo
2009-05-13 nutartimi areštuotą turtą, o teismas nurodytos aplinkybės
neįvertino. Dėl nurodytų procesinės teisės pažeidimų pirmos instancijos teismo
nutartis turi būti panaikinta.
AB
,,Kretingos grūdai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o
teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad procesinio termino eiga gali
būti stabdoma tik įstatyme numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas
palikdamas nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį naujos termino termino
eigos nenustatė. Be to, Civilinio proceso kodekso 558 straipsnyje nustatytas
terminas siejamas su pranešimo apie terminą skolai sumokėti įteikimu
skolininkui, o ne su teismo nutarties įsiteisėjimu, todėl atskirojo skundo
argumentai, jog į teismą buvo kreiptąsi nesilaikant įstatymo nustatyto termino
nepagrįsti. Teismas priimdamas nutartį parduoti iš varžytinių įkeistą turtą
nepažeidė procesinės teisės normų reglamentuojančių įkeisto turto pardavimo iš
varžytinių tvarką, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti
atmestas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės,
reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos
medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį
argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde
nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos
kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai
daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Hipoteka yra ne ginčo procedūrų
visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl
hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos
tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip
pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos
teisėjo priimtą nutartį, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas
priverstinai išieškoti skolą (CPK 558 str. 1 d. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą,
negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo
nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji
skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo
tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad kreditorius AB
,,Kretingos grūdai“ su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš
skolininko V. B. 2009-05-11
kreipėsi į teismą prašydamas areštuoti hipoteka įkeistą turtą, butą adresu
(duomenys nesklebtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini). Pareiškimas
buvo patenkintas. Teismo nutartis palikta nepakeista ir bylą išnagrinėjus
apeliacinės instancijos teisme, kuris 2009-09-17 nutartimi įkeisto daikto
savininkės atskirąjį skundą atmetė. Apie priimtą nutartį skolininkas ir įkeisto
dakto savininkė sužinojo 2009-09-23. Siekdamas patenkinti reikalavimo teisę su
pakartotiniu pareiškimu dėl įkeisto ir teismo 2009-05-13 nutartimi areštuoto
(įsiteisėjo 2009-09-17), skolininkui ir įkeisto daikto savininkei priklausančio
turto pardavimo iš varžytinių 2009-09-30 kreipėsi į teismą. Teismo nutartį
įkeistų daiktų savininkė 2009-10-13 apskundė atskiruoju skundu.
Civilinio
proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu
skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto
savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai
kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto
daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs
pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti
iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša
apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra
įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą
įregistravusiam turto registrui (registrams).
Kaip matoma iš bylos duomenų nei skolininkas
nei įkeistų daiktų savininkė nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos dėl
hipoteka įkeisto turto arešto ir pranešimo skolininkui ir įkeistų daiktų
savininkei iki pakartotinio kreditoriaus kreipimosi į teismą 2009-09-30,
neatliko jokių aktyvių veiksmų susijusių su prievolės įvykdymu bei skolos
kreditoriui gražinimu, todėl kreditorius turėdamas reikalavimo teisę pagrįstai
kreipėsi į teismą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytinių, nes priešingu
atveju kreditoriui elgiantis pasyviai hipotekos teisėjas būtų turėjęs pareigą
panaikinti įkeisto daikto areštą ir
išregistruoti nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto registro (CPK
558 str. 3 d.). Tokiu būdu skolininkui ir įkeistų daiktų savininkei vengiant
vykdyti prievolę ir gražinti skolą, būtų sudaromos prielaidos tolimesniam
bylinėjimuisi bei siekiama išvengti skolos gražinimo.
Teisėjų kolegija spredžia, kad skolininkas
ir įkeistų daiktų savininkė 2009-09-23 sužinoję apie pirmos instancijos teismo
nutarties įsiteisėjimą, joje nurodytų teismo įpareigojimų nevykdė ir skolos per
vieną mėnesį nuo pranešimo jiems įteikimo negražino (CPK 18 str.). Nevykdant
pareigos gražinti skolą ir kreditoriui pakartotinai kreipusis dėl priverstinio
areštuoto turto pardavimo iš varžytinių, pirmos instancijos teismas, turėdamas
kreditoriaus kreipimąsi pagrįstai priėmė nutartį parduoti įkeistą turtą iš
varžytinių, nes įvertinus skolininko ir įkeistų daiktų savininkės elgesį
byloje, akivaizdu, jog yra siekiama vengti gražinti skolą.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas
atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88
straipsnio 1 dalies 3 punktu iš įkeistų daiktų savininkės V. B. valstybės naudai priteistinos 9,95 Lt
bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337
str. 1 p., kolegija
n
u t a r ė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m spalio 1 d. nutartį Nr. 540V/2009, o
įkeistų daiktų savininkės V. B. atskirąjį
skundą atmesti.
Priteisti iš V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,95 Lt
bylinėjimosi (pašto) išlaidų.
Kolegijos
pirmininkas Petras Jaržemskis
Teisėjos Danutė
Kutrienė
Dalia
Višinskienė