Civilinė byla Nr. e2-1017-430/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00964-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.31, 3.2.3.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,
sekretoriaujant Jolantai Vedeckytei, Daivai Šuopienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovei advokatei Ligitai Račkauskienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atstovui advokatui Egidijui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolinių konferencijų Zoom programinę įrangą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ (toliau UAB „Norfos mažmena“), 1 187 201,17 Eur skolą, 6 procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. BUAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Norfos mažmena“ buvo susitarę dėl žemiau nurodytų nekilnojamojo turto objektų nuomos: objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objektų, esančių (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini); objekto, esančio (duomenys neskelbtini). BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Serneta“ sudarė dvi nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis: 2005 m. spalio 19 d. buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu UAB „Serneta“ įsipareigojo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už 72 405 Eur parduoti patalpą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu UAB „Serneta“ įsipareigojo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už 9 982 999,30 Eur parduoti Sutartyje Nr. 2 nurodytus nekilnojamojo turto objektus.
1.2. Šalys susitarė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su UAB „Serneta“ pagal minėtas Sutartis atsiskaitys perleisdama pardavėjui UAB „Serneta“ savo reikalavimo teises, turimas atsakovės atžvilgiu nuomos sutarčių pagrindu, bendra perleidžiamų reikalavimų suma lygi 1 187 201,17 Eur.
1.3. Pridedami įrodymai – 2006 m. kovo 14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartys patvirtina, kad atsakovė buvo nesumokėjusi 1 187 201,17 Eur nuomos mokesčio, kadangi: 1. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (473 125,52 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Šis turtas buvo Sutarties Nr. 2 objektas. 2. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (416 239,84 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Šis turtas buvo Sutarties Nr. 2 objektas. 3. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (400 892,80 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Šis turtas buvo Sutarties Nr. 2 objektas. 4. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (496 274,24 Lt) už objektų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą. Šis turtas buvo Sutarties Nr. 2 objektas. 5. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (655 439,92 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Šis turtas buvo Sutarties Nr. 2 objektas. 6. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (292 262,40 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, 7. Bendrovė perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (279 118,16 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. 8. Bendrovė perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (317 107,52 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. 9. Bendrovė perleido UAB „Serneta“ reikalavimo teisę gauti nuomos mokestį (315 181,75 Lt, 29 716,15 Lt ir 255 749,45 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Šis turtas buvo Sutarties Nr. 2 objektas. 10. Nuomos mokestis (233 749,60 Lt) už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, kurio ieškovė negavo, minėtą nekilnojamojo turto objektą įsigijęs 2008 m. sausio 2 d.
1.4. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, siekdama atsiskaityti su UAB „Serneta“ už pagal Sutartis įsigytus nekilnojamojo turto objektus, perleido pardavėjui UAB „Serneta“ reikalavimo teises gauti nuomos mokestį iš atsakovės už dalį Sutartyje Nr. 2 nurodytų nekilnojamojo turto objektų.
1.5. Nurodo, kad remiantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, konstatuota, kad atsakovė galimai yra neatsiskaičiusi už nekilnojamojo turto objektų nuomą su Bendrove. Nei Sutartyje Nr. 1, nei Sutartyje Nr. 2 nenustatyta, kad bendrovė su UAB „Serneta“ pagal Sutartis gali atsiskaityti perleisdama reikalavimo teises, turimas UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu. Sutartyse nustatyta atsiskaitymo tvarka, anot teismo, nebuvo pakeista sudarant notarinės formos susitarimą, o pateiktos akcijų sutartys, kurios patvirtina, kad reikalavimo teisės ne tik buvo perleistos, bet ir UAB „Serneta“ jas realizavo, yra paprastos rašytinės formos. Tokiu būdu, padaryta išvada, kad teismai iš esmės netiesiogiai konstatavo, jog reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „Serneta“, kuriomis Bendrovė perleido reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu reikalauti sumokėti nuomos mokestį, yra negaliojančios, kadangi nesilaikyta reikalavimo susitarimus dėl Sutartyse nustatytos atsiskaitymo tvarkos keitimo sudaryti notarine forma.
1.6. Ieškovės įsitikinimu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad bendrovė reikalavimo teisių gauti iš atsakovės nuomos mokestį apskritai neperleido UAB „Serneta“. Ieškovės vertinimu, teismas ex officio netiesiogiai konstatavo reikalavimo teisių perleidimo sandorių, sudarytų tarp Bendrovės ir UAB „Serneta“, negaliojimą ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu, nustatęs, kad tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tokiu būdu įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš esmės konstatavus, kad reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu reikalauti sumokėti iš viso 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį neperleistos, o patys reikalavimo teisių perleidimo sandoriai pripažinti negaliojantys ab initio, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti iš viso 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį. Mano, kad teismui nutartimi netiesiogiai pripažinus, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoriai negalioja ab initio kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, taikytina restitucija natūra ir bendrovei grąžinamos reikalavimo teisės UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu reikalauti sumokėti iš viso 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį. Bet kuriuo atveju civilinę bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Bendrovė perleido UAB „Serneta“ Bendrovės reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį, dėl ko padaryta išvada, jog Bendrovė turi teisę reikalauti iš UAB „Norfos mažmena“ sumokėti nuomos mokestį.
2. Atsakovė UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimų atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį, priteisti atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Priešingai nei ieškovė nurodo ieškinyje, aštuonios nekilnojamo turto objektų nuomos sutartys, iš kurių kildinamas pagrindinis ieškovės reikalavimas, 2003-2006 m. laikotarpyje buvo sudarytos ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp atsakovės ir BUAB „Serneta“. Šis faktas matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų. 2005 m. sausio 21 d. Nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini), esančio objekto buvo sudaryta tarp atsakovės ir tuometinės objekto savininkės UAB „ACUMEN“. Tik 2006 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), esantis objektas buvo perleistas nuosavybės teise ieškovei. 2007 m. rugsėjo 7 d. Nuomos sutartis dėl (duomenys neskelbtini), esančio objekto buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės (ankstesnė savininkė Serneta, kuri šį objektą valdė iki 2007 m. rugpjūčio 7 d.).
2.2. Atsakovė pažymi, kad ieškovė į bylą yra pateikusi tik vieną nekilnojamojo turto objekto nuomos sutartį dėl 2006 m. kovo 14 d. dėl (duomenys neskelbtini) esančio objekto. Kitų nuomos sutarčių ieškovė nėra pateikusi. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp Serneta ir UAB „Rivona“ (Rivona) sudarytas sutartis Nr. 1, 2 ir 3, kuriomis Serneta įsigijo Rusijos Federacijoje registruotų juridinių asmenų įstatinio kapitalo dalis ir reikalavimo teises į Rusijos Federacijoje veikiančius juridinius asmenis (Sutartys). Sutartyse (3 p.) aiškiai pažymėta, kad UAB „Serneta“ perleidžia, o UAB „Rivona“ įgyja atsakovės atžvilgiu turimas reikalavimo teisės, kurias Serneta 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarčių pagrindu yra įgijusi iš ieškovės. Sutarčių 3 p. atskleidžia, kad Serneta reikalavimo teises, iš kurių ieškovė kildina ieškinio reikalavimus į nuomos mokestį pagal minėtas nuomos sutartis, įgijo iš ieškovės 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarčių pagrindu, o Sutartimis šios reikalavimo teisės buvo perleistos trečiajam asmeniui – UAB „Rivona“. Pažymėjo, jog sutartis pasirašė ir ieškovė, tokiu būdu patvirtindama faktą, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarytomis sutartimis perleido į atsakovę turėtas reikalavimo teises įgijėjui UAB „Serneta“.
2.3. Atkreipė dėmesį, kad tarp UAB „Serneta“ ir ieškovės 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarytos sutartys, kuriomis ieškovė UAB „Serneta“ perleido reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“, nėra pateiktos į bylą. Ieškovė visas turėtas reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“, iš kurių kildina ieškinio reikalavimus, 2007 m. rugsėjo 5 d. perleido UAB „Serneta“, kuri, savo ruožtu, šias reikalavimo teises tą pačią dieną (2007 m. rugsėjo 5 d.) perleido UAB „Rivona“. Ieškovė ieškinyje sąmoningai nutyli aplinkybes apie reikalavimo teisių perleidimų grandinę ir UAB „Rivona“ vaidmenį šioje grandinėje, net neužsimena apie tai, kad reikalavimo teisės, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, galiausiai buvo perleistos ir realizuotos galutinės reikalavimo teisių įgijėjos – UAB „Rivona“, su kuria UAB „Norfos mažmena“ yra pilnai atsiskaičiusi. Kadangi byloje nagrinėjami daugiau nei prieš 15 metų vykę įvykiai, UAB „Norfos mažmena“ buhalterinėje apskaitoje nėra išlikę buhalteriniai atsiskaitymą su UAB „Rivona“ patvirtinantys duomenys, tačiau faktą, kad UAB „Norfos mažmena“ yra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Rivona“ pagal ieškinyje nurodomas reikalavimo teises pagrindžia UAB „Rivona“ rašytinis patvirtinimas. UAB „Serneta“ ir ieškovė yra susijusios įmonės. Tai reiškia, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartys, kuriomis UAB „Serneta“ įgijo reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ iš ieškovės, buvo sudarytos tarp tarpusavyje susijusių asmenų, kurių akcininkas, kaip vėliau paaiškėjo – sukčiavimu stambiu mastu pagarsėjęs verslininkas S. R.. Faktą, kad abi 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarties šalys – ieškovė ir UAB „Serneta“ – buvo susijusios su R. R., patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas (toliau Lapt 2014 m. birželio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-508/2014. Lapt 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 buvo konstatuota, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pagal objektų pirkimo pardavimo sutartis atsiskaitė su UAB „Serneta“ perleisdama reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį. Byloje reikalavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis ab initio. Lapt nutartyje nekonstatavo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė reikalavimo teises UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu perleido UAB „Serneta“, yra negaliojančios.
2.4. Reikalavimo teisės į pagal nuomos sutartis mokėtiną nuomos mokestį buvo perleistos sąžiningam trečiajam asmeniui UAB „Rivona“ ir realizuotos. Atsakovė taip pat yra sąžiningas trečiasis asmuo, nes ji įvykdė savo prievoles pagal Nuomos sutartis remdamasi Sutartimis. Faktą, kad reikalavimo teisės, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, buvo teisėtai perleistos UAB „Rivona“, kad Sutartys yra galiojančios, patvirtina 2014 m. birželio 3 d. Lapt sprendimas, kuris, priešingai nei nutartis, turi prejudicinę galią šioje byloje, kadangi sutampa šios bylos ir sprendime nagrinėtos bylos šalys, sprendime nagrinėta byla pagal ieškovės UAB „Serneta“ reikalavimą atsakovėms UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“, byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ieškovė. Pabrėžtina, kad nors šalių procesinis statusas skiriasi, tačiau tai nedaro įtakos sprendimo prejudicinei galiai konstatuoti, sutampa bylų įrodinėjimo dalykas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar ieškovė gali reikalauti tariamos 1 187 201,17 Eur skolos iš atsakovės pagal UAB „Rivona“ perleistas reikalavimo teises. Sprendime, kuriuo išnagrinėta byla pagal UAB „Serneta“ ieškinį, bylos įrodinėjimo dalykas taip pat yra tariamos skolos grąžinimas, kuris kildinamas iš reikalavimo teisių perleidimo sutarčių. Lapt sprendimu, kuris turi prejudicinę galią šioje byloje, nenustatyti Sutarčių negaliojimo pagrindai, todėl vienareikšmiškai pripažinta, kad Sutartys, kuriomis UAB „Serneta“ reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ mokėtiną nuomos mokestį perleido UAB „Rivona“, yra teisėtos ir sukeliančios teisinius padarinius. Sutartys niekaip negalėjo prisidėti prie ieškovės nemokumo, ne tik todėl, kad Sutartis jokių realių padarinių ieškovei nesukėlė bet ir todėl, kad jos sudarytos net prieš 14 metų iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo.
2.5. Teigia, kad prašydama priteisti skolą, ieškovė byloje turėtų pateikti originalius skolą patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, apmokėjimo dokumentus, kurie pagrįstų, kokia apimtimi išrašytos sąskaitos nebuvo apmokėtos ir pan. Tokių dokumentų ieškovė ne tik nepateikia, bet ir remiasi vien deklaratyviu savo pačios aplinkybių interpretavimu, neįrodančiu tokių reikalavimų pagrįstumo. Pavyzdžiui, atsakovei nėra aišku kokiu pagrindu ieškovė reiškia 233 749,60 Lt (apie 67 698,56 Eur) reikalavimą į nuomos mokestį už objektą esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nenurodo, už kokį laikotarpį ši skola susidariusi, nepateikia visiškai jokių skolą pagrindžiančių įrodymų ir pan.
2.6. Ieškovės cituojama nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje, todėl ja negali būti remiamasi, nes skiriasi bylų šalys. Atsakovė civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Nutartis sukelia teisinę galią tik bylos šalims, t. y. ieškovei ir Serneta, bet nesukelia jokių teisių ir pareigų kitiems, byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavusiems asmenims (įskaitant ir atsakovę).
2.7. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad reikalavimams dėl tokių įmokų išieškojimo (priteisimo) taikomas sutrumpintas 5 metų terminas. Ieškinio reikalavimai kildinami iš už 2007-2008 m. laikotarpį mokėtino nuomos mokesčio, net ir pripažinus, kad ieškovė turi nuomos mokesčio reikalavimo teisę (quod non), konstatuotina, jog ieškinys pareikštas ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą. Nuo prievolės mokėti nuomos mokestį, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai, atsiradimo, praėjo daugiau nei 15 metų, taigi ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei dešimtmečiu.
3. Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad:
3.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 buvo sprendžiamas ginčas dėl 3 110 261,52 Eur pagal UAB „Serneta“ ieškinį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Kaip nurodė atsakovė, reikalavimą UAB „Serneta“ kildino iš atsiliepimo 5, 6, 7 punktuose nurodytų nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sutarčių - teigė, kad bendrovė už šiuos nekilnojamojo turto objektus yra pilnai neatsiskaičiusi, savo ruožtu bendrovė teigė, kad atsiskaitymas vyko 2007 m. rugsėjo 5 d. sutarčių, kuriomis buvo perleistos reikalavimo teisės į UAB „Norfos mažmena“, pagrindu. Tokiu būdu, 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartys buvo nagrinėjamos ir vertinamos Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 priimta nutartimi. Remiantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, konstatuotina, kad UAB „Norfos mažmena“ galimai yra neatsiskaičiusi už nekilnojamojo turto objektų nuomą su bendrove nei 2005 m. spalio 19 d. buto su rūsiu pirkimo - pardavimo sutartyje (toliau - Sutartis Nr. 1), nei Sutartyje Nr. 2 nėra nustatyta, kad bendrovė su UAB „Serneta“ pagal Sutartis gali atsiskaityti perleisdama reikalavimo teises, turimas UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu. Sutartyse nustatyta atsiskaitymo tvarka, anot teismo, nebuvo pakeista sudarant notarinės formos susitarimą, o pateiktos 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartys, kurios patvirtina, kad reikalavimo teisės ne tik buvo perleistos, bet ir UAB „Serneta“ jas realizavo, yra paprastos rašytinės formos. Teismai iš esmės netiesiogiai konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp bendrovės ir UAB „Serneta“, kuriomis bendrovė perleido reikalavimo teises UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu reikalauti sumokėti nuomos mokestį, yra negaliojančios, kadangi nesilaikyta reikalavimo susitarimus dėl Sutartyse nustatytos atsiskaitymo tvarkos keitimo sudaryti notarine forma (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Nutartimi iš esmės konstatuota, kad bendrovė reikalavimo teisių gauti iš UAB „Norfos mažmena“ nuomos mokestį apskritai neperleido UAB „Serneta“.
3.2. Ieškovės vertinimu, teismas ex officio netiesiogiai konstatavo reikalavimo teisių perleidimo sandorių, sudarytų tarp bendrovės ir UAB „Serneta“, negaliojimą ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu, nustatęs, kad tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš esmės konstatavus, kad reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu reikalauti sumokėti iš viso 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį neperleistos, o patys reikalavimo teisių perleidimo sandoriai pripažinti negaliojantys ab initio, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti iš viso 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-508/2014 reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis bendrovė perleido bendrovei UAB „Serneta“ reikalavimo teises į UAB „Norfos mažmena“ mokėtiną nuomos mokestį, minėtame teismo sprendime nebuvo vertintos. Tai reiškia, kad reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp bendrovės ir UAB „Serneta“, nebuvo nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. 2A-508/2014.
3.3. Šiuo konkrečiu atveju net jei ir būtų laikoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 priimta nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje, minėta nutartis turėtų būti vertinama kaip rašytinis įrodymas restitucijos taikymo atveju, taikytina restitucija natūra ir bendrovei grąžinamos reikalavimo teisės UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu reikalauti sumokėti iš viso 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį, o restitucijos taikymui natūra neturi įtakos trečiųjų asmenų ar atsakovės (ne)sąžiningumas.
3.4. Ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo ieškovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. lapkričio 17 d., kai buvo priimta įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, kuria buvo netiesiogiai pripažinta, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoriai negalioja ab initio kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Bet kuriuo atveju civilinę bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog bendrovė perleido UAB „Serneta“ bendrovės reikalavimo teises į UAB „Norfos Mažmena“ nuomos mokestį, dėl ko darytina atitinkama išvada, jog bendrovė turi teisę reikalauti iš UAB „Norfos Mažmena“ sumokėti nuomos mokestį. Minėtos aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik 2022 m. lapkričio 17 d., kai buvo priimta minėta nutartis, dėl ko ir ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo šios datos. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas šiuo konkrečiu atveju nėra suėjęs.
3.5. Pažymėjo kad atsakovė pripažįsta, jog ieškovė, įsigijusi nekilnojamojo turto objektus iš UAB „Serneta“, perėmė ir nuomotojo teises. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, ieškovė, kaip nekilnojamojo turto objektų nuomotojas, turėjo teisę gauti nuomos mokestį, o atsakovė- atitinkamai nuomos mokestį sumokėti ieškovei.
4. Atsakovė tripliku, prašė ieškovės reikalavimų atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike papildomai nurodė, kad:
4.1. Lapt nutartimi nėra konstatuotas sutarčių, kurių pagrindu ieškovė perleido šioje byloje siekiamas įgyvendinti reikalavimo teises, negaliojimas. Ieškinyje ir dublike kartojami teiginiai yra nepagrįsti, kadangi prieštarauja pažodiniam nutarties tekstui - priešingai nei teigia ieškovė, nutartyje tiesiogiai konstatuota, kad reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis.
4.2. Tiek ieškinyje, tiek dublike kartojami argumentai, kad nutartimi „netiesiogiai“ konstatuotas Reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimas, prieštarauja pažodiniam nutarties tekstui. Nutartyje aiškiai konstatuota, kad Reikalavimo perleidimo sutartys net nebuvo pateiktos į bylą, nebuvo pripažintos negaliojančiomis, dėl ko konstatuota, kad civilinė byla Nr. e2A-791-1120/2022 (taigi, tuo pačiu ir joje priimta nutartis) neturi įtakos atsakovės materialiosioms teisėms ir pareigoms. Civilinėje byloje, kurios nutartimi remiasi ieškovė, Reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo klausimas apskritai negalėjo būti teisminio nagrinėjimo objektu, nes jų tiesiog nebuvo pateikta į bylą.
4.3. Ieškinyje ir dublike nurodomos ieškovės interpretacijos apie tariamą Reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimą nepagrįstos jokiais įrodymais bei tiesiogiai prieštarauja nutarties turiniui. Ieškovė neįrodė nutarties prejudicialumo šioje byloje nagrinėjamam ginčui. Nutartis neturi prejudicinės galios, kadangi skiriasi bylų šalys ir įrodinėjimo dalykas.
4.4. Nutartyje, kuria, kaip neva turinčia prejudicinę galią, remiasi ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimų pagrįstumą, buvo spręstas klausimas dėl Serneta ir ieškovės sutartinių pirkimo pardavimo santykių ir prievolių viena kitai, o atsakovė ieškovės cituojamoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Vien jau tai paneigia nutarties prejudicialumą šiai bylai.
4.5. Nutartyje buvo nagrinėti tik tarp ieškovės ir UAB „Serneta“ susiklostę pirkimo pardavimo santykiai ir jų pagrindu atsiradusios šalių prievolės viena kitai ir, kad tokie santykiai neturi jokios įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms.
4.6. Ieškovė nurodo teismą klaidinančias aplinkybes dėl nutarties esmės. Ieškovė Dubliko 32 punkte, bandydama paneigti atsakovės teiginius, kad skiriasi bylų įrodinėjimo dalykas (dėl ko nutartis neturi prejudicinės galios), atsikerta teiginiais, kurie iškreipia nutarties esmę. pati ieškovė dublike iš dalies pripažįsta, kad nutartis galimai prejudicinės galios byloje neturi, o yra tik paprastas rašytinis įrodymas, kuris turi būti vertinamas kitų byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir dėstomų aplinkybių kontekste. Visgi, net ir pripažindama tai, ieškovė Byloje daugiau nepateikia nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų jos deklaruojamą Reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimą, o ir toliau remiasi vien tik nutartimi, kurioje expressis vertis nurodyta, kad Reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis. Ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti ir įrodyti, savo dėstomas aplinkybes - šiuo atveju, kad Reikalavimo perleidimo sutartys yra neva negaliojančios ir, kad Norfa skolinga ieškovei.
4.7. Civilinėje byloje Nr. 2A-508/2014 buvo sprendžiami klausimai (i) ar Serneta teisėtai nutraukė 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarytas sutartis, kuriomis UAB „Serneta“ iš UAB „Rivona“ įgijo Rusijos bendrovių įstatinio kapitalo dalis, o UAB „Rivona“ mainais, kaip Sutartimis numatytą atsiskaitymo objektą, iš Serneta įgijo reikalavimo teises į atsakovę ir (ii) ar Serneta, nutraukusi šias Sutartis, gali reikalauti iš UAB „Rivona“ priteisti skolą ir nuostolių atlyginimą. Šios Sutartys yra pateiktos į bylą su ieškiniu . Sutarčių 3 dalyje „Atsiskaitymo sąlygos“ aiškiai nurodyta, kad už Sutarčių objektus (Rusijos bendrovių įstatinio kapitalo dalis ir finansinius reikalavimus Rusijos bendrovių atžvilgiu) - UAB „Serneta“ UAB „Rivona“ atsiskaito perleisdama reikalavimo teises į Norfą (kurias, kaip minėta atsiliepime, UAB „Rivona“ yra pilnai realizavusi). Sutartis pasirašė ir ieškovė, tokiu būdu patvirtindama faktą, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarytomis sutartimis buvo perleidusi į atsakovę turėtas reikalavimo teises įgijėjui Serneta. Šių Sutarčių esmė ir jose numatyta atsiskaitymo tvarka lemia, jog Sutarčių vykdytinumo ir jų nutraukimo (ne)teisėtumo (kas buvo tiesioginis bylos, kurioje priimtas Sprendimas, nagrinėjimo dalykas) klausimai yra tiesiogiai susiję su Reikalavimo perleidimo sutartimis, kadangi Sutartyse numatyta atsiskaitymo tvarka yra betarpiškai susijusi su Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovės UAB „Serneta“ perleistomis reikalavimo į atsakovę teisėmis. Reikalavimo perleidimo sutartys buvo civilinės bylos Nr. 2A-508/2014 įrodinėjimo dalykas, o LApT yra konstatavęs, kad reikalavimo teisės, kurias šioje byloje siekia įgyvendinti ieškovė, Sutarčių pagrindu buvo perleistos UAB „Rivona“, o toks perleidimas nebuvo pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu. Reikalavimo teisės buvo perleistos sąžiningam trečiajam asmeniui UAB „Rivona“ ir realizuotos atsakovės, kuri, būdama sąžininga šalimi, pilnai atsiskaitė su UAB „Rivona“.
4.8. Byloje yra pateiktos sutartys, kuriomis UAB „Serneta“, iš ieškovės įgijusi reikalavimo teises į atsakovę, jas perleido UAB „Rivona“. Taigi, reikalavimo teisės, kurias šioje byloje siekia įgyvendinti ieškovė, 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo perleistos UAB „Serneta“, o pastaroji dar tą pačią dieną tas pačias reikalavimo teises perleido UAB „Rivona“, kuri reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu yra įgyvendinusi.
4.9. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tariamu faktu - nutartyje konstatuotu Reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimu ir iš to kylančiomis pasekmėmis - neva egzistuojančiu pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės taikyti restituciją. Tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta, kadangi prieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms restitucijos vykdymo tvarką, pagal kurią, net ir pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, restitucija turėtų būti taikoma būtent tarp Reikalavimo perleidimo sutarčių šalių, t. y. ieškovės ir Serneta, o ne tarp ieškovės ir atsakovės, kuri net nebuvo Reikalavimo perleidimo sutarčių šalimi.
4.10. Reikalavimo teisių perleidimo sandoris, kuris, pagal ieškovės subjektyvų vertinimą, neva pripažintas negaliojančiu, įvyko tarp ieškovės ir UAB „Serneta“, kuri reikalavimo teises perleido UAB „Rivona“. Taigi, jei ieškovės teiginiai dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo ir būtų pagrįsti (quod non), restitucija turėtų būti taikoma tarp ieškovės ir UAB „Serneta“, o ne tarp ieškovės ir atsakovės.
4.11. Priešingai nei teigia ieškovė, nutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo konstatuotas reikalavimo perleidimo sutarčių, kuriomis ieškovė perleido reikalavimo teises į atsakovę, negaliojimas. Atitinkamai, nutartis neturi jokios reikšmės ir nustatinėjant ieškinio senaties termino momentą. Šiuo atveju, kaip numatyta Sutartyse, ieškovė prašo priteisti nuomos mokesčio skolą už skirtingus objektus skirtingais laikotarpiais, patenkančiais į bendrą laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. balandžio mėn. Nuomos mokestis pagal nuomos sutartis mokėtinas periodinėmis įmokomis, kartą per mėnesį, PVM sąskaitos-faktūros už patalpų nuomą pateikiamos iki einamojo mėnesio 15 d. ir apmokamos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių sąskaitų pateikimo. Atsakovės prievolės sumokėti šioje byloje prašomą priteisti nuomos mokestį terminu būtų laikoma vėliausiai 2008 m. balandžio 29 d. Atitinkamai, net jeigu ir būtų sprendžiama, kad ieškovė, kaip ji teigia, neperleido reikalavimo teisių į atsakovės mokėtiną nuomos mokestį, 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis) turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos, o ne nuo nutarties priėmimo momento.
5. Teismo posėdyje šalys ir šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal VĮ Registrų centro išrašą atsakovės UAB „Norfos mažmena“ nuomos teisės įregistruotos dėl šių objektų: patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpos, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Norfos mažmena“ ir ieškovė buvo susitarę dėl nurodytų nekilnojamojo turto objektų nuomos: objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objektų, esančių (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini), objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartys dėl nurodytų nekilnojamojo turto objektų, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, nepateiktos. Ieškovė pateikė tik vieną nuomos sutartį - 2006 m. kovo 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir UAB „Serneta“ dėl 2 728,68 kv. m objekto, kurio unikalaus Nr. 4400-035-5268.
8. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo dėl nesumokėto nuomos mokesčio, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, kuri, jos teigimu turi prejudicinę galią ir kurioje teismas ex officio (pagal pareigas) netiesiogiai konstatavo reikalavimo teisių perleidimo sandorių, sudarytų tarp Bendrovės ir UAB „Serneta“, negaliojimą ab initio (nuo pradžios) CK 1.80 straipsnio pagrindu, nustatęs, kad tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovės nuomone, kadangi reikalavimo teisių perleidimo sandoriai pripažinti negaliojantys ab initio, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti iš 1 187 201,17 Eur nuomos mokestį.
Dėl prejudicinių sprendimų
9. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
10. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 turi prejudicinę galią.
11. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo. Minėtoje byloje ieškovė BUAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 3 110 261,52 Eur (iš jų 2 572 405 Eur pagrindinės skolos ir 537 856,52 Eur kompensuojamųjų palūkanų) dydžio įsiskolinimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Byloje buvo sprendžiamas ginčas, ar atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiskaitė su UAB „Serneta“ pagal 2005 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytas tarp UAB „Serneta” ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas”.
12. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 šios bylos atsakovė UAB „Norfos mažmena“ nedalyvavo jokiu procesiniu statusu, o įrodinėjimo dalykas ankstesnėje byloje buvo iš esmės kitas, t. y. reikalavimas priteisti skolą pagal nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi įtakos UAB „Norfos mažmena“ teisinei padėčiai, nes jame nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos kokios nors jos teisės ar pareigos.
13. Esant tokiai situacijai, kai atsakovė nedalyvavo ankstesnėje byloje jokiu procesiniu statusu, teismo sprendimas neturi įtakos UAB „Norfos mažmena“ teisinei padėčiai, o įrodinėjimo dalykas buvo iš esmės kitas, yra pagrindas spręsti, kad Lietuvos apeliacinio teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 2022 m. lapkričio 17 d. priimta nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, t. y. teismo sprendimas negali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
14. CPK 279 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims, tačiau civilinėje byloje dėl skolos priteisimo reikalavimai dėl teisių pripažinimo nebuvo reiškiami. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, CPK 279 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu taip negali būti pripažinta kaip turinti prejudicinę galią.
15. Ieškovės vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas ex officio netiesiogiai konstatavo reikalavimo teisių perleidimo sandorių, sudarytų tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Serneta“, negaliojimą ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu, nustatęs, kad tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
16. Teismo nuomone, ieškovė, teigdama, jog Lietuvos apeliacinis teismas ex officio netiesiogiai konstatavo reikalavimo teisių perleidimo sandorių, sudarytų tarp ieškovės ir UAB „Serneta“, negaliojimą, klaidingai interpretuoja teismo sprendimą. Pirmiausia akcentuotina tai, kad nėra tokios procesinės galimybės, kaip priimant teismo sprendimą „netiesiogiai konstatuoti“. Teismas arba pripažįsta sandorį negaliojančiu ir taiko restituciją ar tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais jos netaiko, arba tokį reikalavimą atmeta, bet visada tai daro aiškiai ir suprantamai, nes teismas turi tokią įstatyminė pareigą (CPK 265 straipsnis, 270 straipsnis). Priešingu atveju, susidarytos prielaidos teismo sprendimo neaiškumui (CPK 278 straipsnis). Minimoje Lapt civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 nebuvo pateiktas pats Reikalavimo perleidimo sandoris, kuris, ieškovės vertinimu, buvo pripažintas negaliojančiu. Be to, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl Reikalavimo perleidimo sandorių teisėtumo, restitucijos taikymo, o Reikalavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo ginčo objektas.
Dėl nuomos mokesčio priteisimo
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnį nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį, kurio būdas nustatomas šalių susitarimu.
18. Byloje nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašytos trys sutartys, (kurias ieškovė pateikė kartu su ieškiniu), kuriomis (be kitų susitarimų) buvo perleisti reikalavimai atsakovės atžvilgiu, kildinami iš nuomos sutarčių.
19. 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, atsakovės ir UAB „LNTV“, UAB „Rivona“ perleido, UAB „Serneta“ perėmė Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Strojitelnaja kompanija Norfa“ atžvilgiu 45 021 537,50 RUB paskolos sumą ir 1 558 664,48 RUB palūkanų sumą, kas atitinka 2007 m. rugsėjo 3 d. 4 588 569,12 Lt sumą, Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „SK Rika“ atžvilgiu 1 938 000 RUB paskolos sumą ir 1 78 736,95 RUB palūkanų sumą, kas atitinka 2007 m. rugsėjo 3 d. 198 666,74 Lt sumą. Reikalavimo perleidimo bendra kaina 4 957 764,97 Lt. Sutarties 3 punkte nustatytos tokios atsikaitymo sąlygos: UAB „Serneta“ perleidžia UAB „Rivona“ reikalavimo teisę UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu – 4 957 764,97 Lt sumai, kurią UAB „Serneta“ turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal šias nekilnojamojo turto nuomos sutartis: 2005 m. gruodžio 29 d. nuomos sutartį taip UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos (Įgijėjas reikalavimo teisę įgijo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartį) – 473 125,52 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis); 2006 m. vasario 23 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos – 416 239,84 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis); 2005 m. liepos 21 d. nuomos sutartį taip UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos – 400 892,80 Lt sumai (2007 m rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių. 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis), 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos – 496 274,24 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis), 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos – 655 439,92 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis), 2003 m. spalio 3 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos - 292 262,40 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis); 2003 m. gruodžio 19 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos - 279 318,16 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis); 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos – 317 107,52 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis), 2004 m. rugpjūčio 24 d. nuomos sutartį tarp UAB „LNTV“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 590 221,20 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomos mokestis); 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį tarp UAB „Semeta“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 1 037 083,37 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario ir dalis kovo (139,916,45 Lt) mėnesių nuomos mokestis).
20. 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Rivona“, UAB „Serneta“, atsakovės ir ieškovės, UAB „Rivona“ perleido, o UAB „Serneta“ perėmė Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Džeineks“ 1/2 (vieną antrąją) įstatinio kapitalo dalį, kurios nominali vertė 5001 (penki tūkstančiai vienas) Rusijos rublis, ir Rusijos ribotos atsakomybės C bendrovės „Strojitelnaja kompanija Noria“ 1/2 (vieną antrąją) įstatinio kapitalo dalį, kurios nominali vertė 5001 (penki tūkstančiai vienas) Rusijos rublis, kas sudaro 492,60 Lt. UAB „Rivona“ taip pat perkelia UAB „Serneta“ savo įsiskolinimą 212 066,40 Lt sumai Rusijos piliečiams A. L., O. K. ir L. V. pagal 2005 m. gruodžio 6 d. įstatinio kapitalo dalies perleidimo sutartį. Sutarties 3 punkte nustatytos tokios atsikaitymo sąlygos: už perleidžiamą Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Džeineks“ įstatinio kapitalo dalį o UAB „Serneta“ perleidžia UAB „Rivona“ reikalavimo teisę UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu – 1 512 797,57 Lt sumai, kurią UAB „Serneta“ turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal šias nekilnojamojo turto nuomos sutartis: 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 777 225,68 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio, vasario, kovo mėnesių nuomos mokestis); 2006 m. kovo 14 d. nuomos sutartį tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 420 390,14 Lt sumai (2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2008 m. sausio mėnesių nuomos mokestis ir dalis vasario mėnesio nuomos mokesčio (66 207,49 Lt), 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 315 181,75 Lt sumai (2007 m spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiu ir dalis 2008 m, sausio mėnesio nuomos mokesčio (29 716,15 Lt). Už perleidžiamą Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Strojitelnaja kompanija Norfa“ įstatinio kapitalo dalį UAB „Serneta“ perleidžia UAB „Rivona“ reikalavimo teisę UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu 400 338,49 Lt sumai, kurią UAB „Serneta“ turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal šias nekilnojamojo turto nuomos sutartis: 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartį tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 255 749,45 Lt sumai (dalis 2008 m. sausio mėnesio nuomos mokesčio (65 439,05 Lt) ir vasario mėnesio nuomos mokestis); 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 144 589,18 Lt sumai (dalis 2008 m. vasario kovo mėnesio (9 618,37 Lt) ir balandžio mėnesio nuomos mokėjimo (134,970,81 Lt).
21. 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Rivona“, UAB „Serneta“ ir atsakovės, UAB „Rivona“ perleido, o UAB „Serneta“ perėmė Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „SK), 1/2 (vieną antrąją) įstatinio kapitalo dalį, kurios nominali vertė 5001 (penki tūkstančiai vienas) Rusijos rublis, kas sudaro 492,60 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt litų ir 60 centų). Sutarties 3 punkte nustatytos tokios atsikaitymo sąlygos: už perleidžiamos įstatinio kapitalo dalies UAB „Serneta“ perleidžia UAB „Rivona“ reikalavimo teisę UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu – 75 465,57 Lt sumai, kurią UAB „Serneta“ turi UAB „Norfos mažmena“ atžvilgiu pagal šias nekilnojamojo turto nuomos sutartis: 2006 m. kovo 14 d. nuomos sutartį tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Norfos mažmena“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos 75 465,57 Lt sumai ( dalis 2008 m. vasario mėnesio nuomos mokėjimo (4 629,04 Lt) ir 2008 m. kovo mėnesio nuomos mokestis).
22. Taigi, pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. sutartį būtent UAB „Rivona“ tapo 1 187 201,17 Eur nuomos mokesčio sumos reikalavimo į atsakovę įgijėja.
23. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis yra viena iš nuomos sutarties sąlygų. Įstatymas leidžia šalims susitarti, kad nuomos mokestis būtų nustatytas įvairiais būdais, vienas iš kurių yra nuomos mokesčio mokėjimas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
24. Ieškovė įrodymų dėl nuomos mokesčio dydžio, jo paskaičiavimo, išrašytų sąskaitų faktūrų, pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo, buhalterinių dokumentų (balansų), kuriuose būtų užfiksuoti atsakovės įsiskolinimai pagal nuomos sutartis nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas vertina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal nuomos sutartis. Atsakovė, atsikirsdama į pareikštus reikalavimus, pateikė duomenis, kad atsiskaitė 2007 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 2 d. UAB „Rivona“ patvirtino, jog atsakovė yra pilna apimtimi įvykdžiusi visas UAB „Rivona“ atžvilgiu prievoles, kurių įvykdymo reikalavimo teises UAB „Rivona“ iš UAB „Serneta“ įgijo 2007 m. rugsėjo 5 d. sudarytų sutarčių pagrindu. 2023 m. spalio 5 d. UAB „Rivona“ pranešime nurodyta, kad dėl 2010 m. duomenų archyvavimo ir valymo (dėl perkėlimo prie naujos operacinės platformos) ir 2014 m. (dėl euro įvedimo) neturi ir negali pateikti atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų. Į bylą pateiktas 2023 m. spalio 4 d. atsakovės ir UAB „Serneta“ aktas dėl skolų suderinimo, kuris patvirtina, jog atsakovė nėra skolinga. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių atsakovės sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimą ir skolos pagal nuomos sutartis buvimą, o atsakovei pateikus įrodymus, kad nei UAB „Rivona“, nei UAB „Serneta“ (reikalavimų pagal nuomos sutartis perėmėjos) pretenzijų dėl nuomos mokesčio sumokėjimo neturi, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė nuomos mokesčio įsiskolinimo fakto, o atsakovė, priešingai, įrodė, jog nuomos mokesčio įsiskolinimo nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas priteisti 1 187 201,17 Eur skolą, 6 procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.
Dėl senaties termino
25. Atsakovė, prašydama taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad reikalavimams dėl periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas 5 metų terminas. Ieškinio reikalavimai kildinami už 2007-2008 m. laikotarpį mokėtino nuomos mokesčio, todėl, net ir pripažinus, kad ieškovė turi nuomos mokesčio reikalavimo teisę (quod non), ieškinys pareikštas ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą. Nuo prievolės mokėti nuomos mokestį, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai, atsiradimo, praėjo daugiau nei 15 metų, ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei dešimtmečiu, todėl taikytinas ieškinio senaties terminas.
26. Ieškovės nuomone, ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo ieškovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. lapkričio 17 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, kuria buvo netiesiogiai pripažinta, kad reikalavimo teisių perleidimo sandoriai negalioja ab initio kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.
27. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine
tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, byloje nespręstina dėl ieškinio senaties ar jo atnaujinimo instituto taikymo. Byloje nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimo teisę, ir teismui įvertinus, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 neturi prejudicinės galios, nenustačius ieškovės teisių pažeidimo fakto, nespręstinas ieškinio senaties klausimas, kadangi ieškinio senaties instituto prasmė - pažeistų teisių gynimo užtikrinimas. Esant tokiai situacijai, kai ieškovės materialinės teisės nebuvo pažeistos, neįmanoma spręsti apie ieškinio senaties termino pradžią, t. y. įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
29. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau ir – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
30. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės patirtas 42 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 300,00 Eur už ieškinio, jo priedų, dokumentų susijusiose bylose analizė, prašymo pratęsti procesinį terminą ruošimas (31,50 val.), 15 500,00 Eur už bylos strategijos aptarimą, komunikaciją dėl gynybinės strategijos, atsiliepimo į ieškinį ruošimas (77,50 val.), 2 200,00 Eur už atskirojo skundo analizę, atsiliepimo ruošimą (11,00 val.), 10 200,00 Eur už dubliko analizę, tripliko ruošimą (51,00 val.), 800,00 Eur atstovavimas teismo posėdyje (4,00 val.) iš viso 35 000,00 Eur ir 7 350,00 PVM. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos turi atitikti Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, išlaidų dydis vertinamas kartu su PVM suma. Už teisines paslaugas sumokėta 2024 m. sausio 11 d., todėl taikytinas Bruto dydis 2018,2. Teismas, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų rūšį, laiko, kad: 1) 6 300,00 Eur už ieškinio, jo priedų, dokumentų susijusiose bylose analizę, prašymo pratęsti procesinį terminą ruošimas (31,50 val.), atitinka Rekomendacijų 8.16 punkte (prašymas) ir 8.19 (procesinių dokumentų analizė) nurodytas teisines paslaugas, kurioms apskaičiuoti atitinkamai taikytinas 0,4 koeficientas ir 0,1 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas dydis už prašymą sudaro 807,28 Eur, o už analizę 201,82 Eur už vieną valandą 2) 15 500,00 Eur už bylos strategijos aptarimą, komunikaciją dėl gynybinės strategijos, atsiliepimo į ieškinį ruošimas atitinka Rekomendacijų 8.2. punkte (atsiliepimas) ir 8.19 punkte nurodytas teisines paslaugas, kurioms apskaičiuoti atitinkamai taikytinas 2,5 koeficientas ir 0,1 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimą sudaro 5 045,50 Eur, o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą 201,82 Eur už vieną valandą. 3) 2 200,00 Eur už atskirojo skundo analizę, atsiliepimo ruošimą (11,00 val.) – atitinka Rekomendacijų 8.16 punkte, nurodytas teisines paslaugas, kurioms apskaičiuoti atitinkamai taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas dydis sudaro 807,28 Eur. 4) 10 200,00 Eur už dubliko analizę, tripliko ruošimą – atitinka Rekomendacijų 8.3. punkte nurodytas teisines paslaugas, kurioms apskaičiuoti atitinkamai taikytinas 1, 5 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas dydis sudaro 3027,30 Eur. 5) 800,00 Eur atstovavimas teismo posėdyje (4,00 val.) atitinka Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas teisines paslaugas, kurioms apskaičiuoti atitinkamai taikytinas 0,1 koeficientas, todėl maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimą sudaro 201,82 Eur už vieną valandą. Teismas, įvertinęs parengtų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, laiko, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės ir vertintinos kaip pernelyg didelis šalies išlaidavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos mažina. Teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį, ir, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 6000,00 Eur. Iš bankrutuojančios įmonės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014), todėl 6000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, administravimui skirtų lėšų atsakovei UAB „Norfos mažmena“, j. a. k. 110778328, 6000,00 Eur (šeši tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Loreta Braždienė