Civilinė byla Nr. e2A-740-253/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01501-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.9.2.2; 1.3.9.2.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui J. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti J. G. atleidimą iš darbo ir darbo sutarties su AB (duomenys neskelbtini) nutraukimą teisėtu ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2011 m. vasario 10 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė nutraukė savo iniciatyva 2019 m. gegužės 17 d. dėl darbuotojo kaltės. Atsakovas šį ieškovės sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija). Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. sprendimu nusprendė, kad atsakovas iš darbo pas ieškovę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai, nustatė, kad darbo sutartis tarp J. G. ir AB (duomenys neskelbtini) nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant sprendimo įsiteisėjimo dieną. Ieškovės nuomone, darbo ginčas Darbo ginčų komisijoje buvo išnagrinėtas neobjektyviai. Nurodė, jog darbo sutartimi atsakovas buvo įdarbintas ieškovės (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. gegužės 30 d. atsakovas pradėjo eiti ieškovės (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini) darbo pareigas. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su jam privalomais (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais ir darbo pareigomis. Atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), pagrindinės darbo pareigos buvo organizuoti ir kontroliuoti gamybos technologinį procesą bei žaliavų, medžiagų ir kitų materialių išteklių tikslinį panaudojimą, priimti sprendimus, užtikrinčius gamybos ekonomiškumą, saugoti ieškovės nuosavybę. Atsakovas pagal savo darbo pareigas spręsdavo, ar tam tikra medžiaga savo savybėmis yra tinkamiausia gamybos procedūrai, sudarydavo gamybos receptūrą ir teikdavo ją tvirtinti įmonės vadovui. Nurodė, jog savo gaminamos produkcijos gamybai ji perka žaliavas, tokias kaip, pvz., krakmolas, taip pat kitas reikalingas chemines medžiagas. Prekių, žaliavų pirkimai organizuojami vadovaujantis gamybos receptūra, už kurios parengimą pagal pareiginių nuostatų 5.2 punktą yra atsakingas (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas. Teigė, kad būtent atsakovas faktiškai nustatė, kokia medžiaga ir kokiais kiekiais turi būti naudojama produkcijos gamybai. Pirkimų skyriaus vadovas pirkimus organizavo vadovaudamasis atsakovo parengta gamybos receptūra. Pagal ieškovės popieriaus gamybos technologiją produkcijos gamybai buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) krakmolas maišant jį lygiomis dalimis su (duomenys neskelbtini) krakmolu. Įmonė jau nuo 2012 m. sprendė dėl galimybės įgyvendinti technologinius sprendimus, kurie jos veikloje sudarytų sąlygas produkcijos gamyboje naudoti išimtinai pigesnę žaliavą, t. y. (duomenys neskelbtini) krakmolą, kurio kaina yra apie 390,00 Eur už toną, vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo, kurio kaina siekia 520,00 Eur už toną. Nurodė, jog, 2012 m. balandžio 17 d. ieškovės užsakymu (duomenys neskelbtini) AB (tuo metu (duomenys neskelbtini) AB), atlikus bandymą, buvo konstatuota, kad naudojant vien (duomenys neskelbtini) krakmolą pavyksta pasiekti reikiamus popieriaus kokybės rodiklius kaip ir naudojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krakmolo mišinį. Toje pačioje bandymo ataskaitoje nurodyti jai rekomenduojami atlikti veiksmai, kuriuos įgyvendinus vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krakmolo mišinio būtų galima naudoti vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolą. Toks produkcijos gamybos technologijos modifikavimas pradėjus naudoti vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolą sudarytų sąlygas tiek sumažinti produkcijos gamybos kaštus, tiek toks modifikavimas buvo laikomas svarbiu strateginiu ieškovės veiklos tikslu. Atsakovas, vykdydamas savo darbo pareigas, dalyvavo atliekant galimybių pereiti prie vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo gamyboje bandymus, žinojo apie šio strateginio tikslo siekimą, apie atliekamus bandymus ir jų rezultatus, apie ekspertų teikiamas rekomendacijas, leidžiančias šį tikslą įgyvendinti. Ieškovė šiomis bandymų pagrindu pateiktomis rekomendacijomis vadovavosi, atliko joms įgyvendinti reikalingus veiksmus, taip pat ir ėmė naudoti rekomendacijose nurodytą prietaisą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyti. Be to, ir personalas buvo apmokytas naudotis šiuo prietaisu, o tai, pasak ieškovės, reiškia, kad jie galėjo gaminti produkciją naudodami vien tik gerokai pigesnį (duomenys neskelbtini) krakmolą. Nurodė, jog atsakovas, pažeisdamas darbo pareigas ir žinodamas, kad jau nuo 2014 m. ieškovė galėjo gaminti produkciją naudodama vien tik gerokai pigesnį (duomenys neskelbtini) krakmolą, būdamas atsakingas, be kita ko, už tikslinę išteklių panaudojimo kontrolę (Pareiginių nuostatų 7.5 punktas), gamybos ekonomiškumą (Pareiginių nuostatų 7.11 punktas), ieškovės nuosavybės išsaugojimą (Pareiginių nuostatų 7.37 punktas), visą laikotarpį nuo 2014 m. iki 2019 m. pradžios sąmoningai ir toliau rengė gamybos receptūrą, pagal kurią turėjo būti perkamas ir gamyboje naudojamas būtent brangesnis (duomenys neskelbtini) krakmolas. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų pagal savo kompetenciją ir pareigas, kad gamyboje būtų naudojamas tik (duomenys neskelbtini) krakmolas, jis ne tik pažeidė jo pareiginiuose nuostatuose nurodytas pareigas, Darbo kodekso 24 straipsnio 1 ir 5 dalis, 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir veikė tyčia, galbūt turėdamas ir savanaudiškų tikslų pasipelnyti iš tokio savo elgesio rezultatų. 

3.       Taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. produkcijos gamybai naudojamą krakmolą ji pirko per tarpininkaujančią įmonę UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) o nuo 2016 m. vasario 1 d. – per (duomenys neskelbtini) dukterinę įmonę (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 16 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta eilinė (duomenys neskelbtini) rūšies krakmolo siunta, tačiau prie šio krovinio pridedamuose dokumentuose buvo nurodyta, kad pristatytas ne (duomenys neskelbtini) rūšies krakmolas, o (duomenys neskelbtini) krakmolas. Analogiška situacija pasikartojo ir 2018 m. rugsėjo 7 d. Ieškovei pasiteiravus tiekėjo, kaip galėjo nutikti, kad vietoje užsakyto (duomenys neskelbtini) rūšies krakmolo buvo gautas (duomenys neskelbtini) krakmolas, (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, kad dėl klaidos įmonės sistemoje šie klaidingi dokumentai buvo atspausdinti ir pridėti prie atvežtos krakmolo siuntos. Šiuo (duomenys neskelbtini) paaiškinimu ieškovė abejojo, todėl 2018 m. rugsėjo 12 d. iš 2018 m. rugsėjo 7 d. gautos siuntos ir taip pat iš iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) patiekto krakmolo siuntos paėmė krakmolo mėginius jų botaninei kilmei nustatyti. Paaiškėjo, kad tai yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) krakmolas. Be to, įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) iš kurios (duomenys neskelbtini) pirko ieškovei atsiųstą tariamai (duomenys neskelbtini) krakmolą, nurodė, kad negamina kitos rūšies krakmolo, išskyrus (duomenys neskelbtini), t. y. apskritai negamina (duomenys neskelbtini) krakmolo, todėl, ieškovės nuomone, jai ilgą laiką vietoje (duomenys neskelbtini) rūšies krakmolo nuolatos buvo tiekiamas (duomenys neskelbtini) krakmolas. Ieškovė mano, jog atsakovas apie tokias krakmolo tiekimo iš (duomenys neskelbtini) neatitiktis ne tik žinojo, tačiau ir atliko aktyvius veiksmus tam, kad būtų gauti oficialūs duomenys, jog iš (duomenys neskelbtini) tiekiamas krakmolas yra ne (duomenys neskelbtini), o tariamai (duomenys neskelbtini) krakmolas. Tai, ieškovės teigimu, patvirtina tai, kad po šių duomenų išaiškėjimo atsakovas pats tiesiogiai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) AB, darbuotoją Ž. S. dėl (duomenys neskelbtini) parduoto krakmolo botaninės kilmės nustatymo. Ž. S. 2018 m. rugpjūčio 28 d. ne darbo laiku duotame atsakyme yra nurodyta, kad, įvertinus gautus duomenis (nors nebuvo pateikti jokie tyrimo atlikimą patvirtinantys duomenys), ištirtas bandinys turėtų būti (duomenys neskelbtini) krakmolas. Pasak ieškovės, kokybės tikrinimas yra Pirkimo skyriaus darbuotojų kompetencija, o atsakovui šioje veiklos srityje jokia kompetencija suteikta nebuvo, todėl jis neturėjo nei pareigos, nei teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su tiekiamos produkcijos atitiktimi užsakymams. Atsakovas tokį prašymą atlikti tyrimus pateikė Ž. S. be jokio oficialaus pagrindo. Šis atsakovo tiesioginis kreipimasis į Ž. S. ir prašymas patvirtinti tariamai nustatytą faktą, jog iš (duomenys neskelbtini) gautas krakmolas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) krakmolas, rodo, kad atsakovas, žinodamas, jog yra aptikta sisteminių krakmolo tiekimo neatitikčių, asmeniškai rūpinosi, kad neišaiškėtų aplinkybė apie (duomenys neskelbtini) tiekiamą (duomenys neskelbtini) krakmolą vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo, o kartu ir aplinkybė, kad gamyboje naudojamas tik (duomenys neskelbtini) krakmolas ir taip nesilaikoma nustatytos receptūros, už kurios sudarymą ir laikymąsi yra atsakingas atsakovas. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad jis ne tik žinojo apie sistemingas krakmolo tiekimo neatitiktis, kai vietoje jo parengtose receptūrose nurodomo ir vadovaujantis tiekimo dokumentais ieškovės perkamo (duomenys neskelbtini) krakmolo faktiškai buvo tiekiamas gerokai pigesnis (duomenys neskelbtini) krakmolas, bet ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tokie gamybos proceso neleistini neatitikimai būtų pašalinti ir nevyktų ateityje (Pareiginių nuostatų 5.2, 5.3, 7.3 punktai), aktyviais veiksmais tyčia siekė gauti neteisėtus duomenis apie tariamai nustatytą krakmolo botaninę kilmę ir jais disponuoti siekdamas nuslėpti aplinkybes apie savo darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas, pažeisdamas darbo pareigas, tyčia sudarė sąlygas nepirkti gamybai tinkamos pigesnės žaliavos. Neteisėtas atsakovo elgesys laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuriam esant tolesni darbo santykiai su atsakovu negalimi.

4.       Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais motyvais, kad jie neįrodė, jog nuo 2014 metų gamyboje buvo galima pereiti prie pigesnės žaliavos ((duomenys neskelbtini) krakmolo vietoj (duomenys neskelbtini)) naudojimo, nes prietaiso (duomenys neskelbtini) įsigijimas buvo tik viena iš (duomenys neskelbtini) AB, rekomendacijų, kad ir po 2014 metų buvo vykdomi technologiniai patobulinimai ir bandymai, siekiant gamyboje pereiti nuo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) krakmolo, kad jie nepagrindė, kodėl kiti darbuotojai, žinodami, kad buvo įsigytas aparatas (duomenys neskelbtini), iki pat 2019 metų nekėlė klausimo dėl perėjimo prie pigesnės žaliavos naudojimo. Nesutikimą argumentuoja tuo, kad: 1) byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2012 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) AB, bandymo ataskaitos 3 straipsnyje nurodytos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos iki 2014 metų; 2) bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu nurodė, kad po 2014 metų nebuvo atliekami reikšmingi krakmolo apdorojimo technologinio proceso pakeitimai, galėję nulemti perėjimą nuo (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo produkcijos gamyboje prie (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo; 3) byloje nėra jokių duomenų apie po 2014 metų galbūt atliktus bandymus siekiant pereiti prie vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo gamyboje – jie pateikė (duomenys neskelbtini) AB, elektroninius laiškus, kuriuose yra nurodyta, kad po 2012 m. balandžio 17 d. jokių bandymų, atliktų pas juos, ataskaitų nėra parengta; 4) net manant, kad krakmolo apdorojimo technologinio proceso pakeitimus, reikalingus pereiti prie vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo gamyboje, jie atliko ir po 2014 m., tai iš ieškovės atliktų krakmolo ceche darbų suvestinės matyti, kad bet kuriuo atveju po 2017 m. gegužės 15 d. nebebuvo atliekami visiškai jokie modernizavimo, testavimo darbai. Ieškovės tikinimu, nuo šios datos jie turėjo galimybę atsisakyti gamyboje naudoti brangų (duomenys neskelbtini) krakmolą ir naudoti vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolą. Tai reiškia, kad jei ne nuo 2014 metų, tai vėliausiai nuo 2017 m. gegužės 15 d. atsakovas, tinkamai vykdydamas savo darbo pareigas, turėjo atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad krakmolo apdorojimo technologinis procesas būtų atitinkamai pakeistas ir parengta atitinkama produkcijos gamybos receptūra, tačiau atsakovas to nedarė. Nors 2019 m. sausio 3 d. elektroniniu laišku pats (duomenys neskelbtini) V. B. nurodė atsakovui pradėti dirbti vien su (duomenys neskelbtini) krakmolu, tai yra visiškai atsisakant (duomenys neskelbtini) krakmolo rūšies, atsakovas iki pat jo atleidimo dienos beveik pusę metų nekeitė krakmolo virimo technologinio proceso. Tokiam perėjimui prie vien (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo gamyboje reikalingi programiniai pakeitimai buvo padaryti tik 2019 m. birželio pradžioje, po atsakovo atleidimo iš darbo. Nurodė, kad visą laikotarpį nuo 2019 metų pradžios iki atsakovo darbo santykių nutraukimo vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo pradėtas naudoti (duomenys neskelbtini) krakmolas buvo apdorojamas (duomenys neskelbtini) krakmolui pritaikyta programa, dėl to galėjo padidėti (duomenys neskelbtini) krakmolo sąnaudos; 5) šiame darbo ginče yra nagrinėjami būtent atsakovo darbo pareigų nevykdymo klausimai, todėl būtina nustatyti aplinkybes ir priežastis, apibūdinančias būtent atsakovo elgesį jo pareiginių nuostatų ir darbo teisės normų kontekste. Be to, neatmetama, kad V. B. ir atsakovas, netinkamai vykdydami savo darbo pareigas, darydami jiems žalą, veikė kartu ir sutartinai, turėdami bendrų savanaudiškų tikslų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Minėtu spendimu pripažino, kad atsakovas J. G. ieškovės AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 17 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai; nustatė, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovui 53 284,00 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. kovo 3 d.), o nuo 2020 m. kovo 4 d. išieškoti iš ieškovės atsakovui J. G. po 266,42 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti iš ieškovės atsakovui keturių atsakovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 22 272,72 Eur (neatskaičius mokesčių); teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios; priteisti iš ieškovės atsakovui 3 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, jog byloje ginčas tarp šalių (susijusių darbo teisiniais santykiais – ieškovės (darbdavės) ir atsakovo (darbuotojo)) kilo dėl drausminės atsakomybės – atleidimo iš darbo už darbuotojo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – taikymo teisėtumo.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), pagrindinės darbo pareigos buvo organizuoti ir kontroliuoti gamybos technologinį procesą bei žaliavų, medžiagų ir kitų materialių išteklių tikslinį panaudojimą, priimti sprendimus, užtikrinančius gamybos ekonomiškumą, saugoti ieškovės nuosavybę. Nusprendė, kad pagal savo darbo pareigas atsakovas spręsdavo, ar tam tikra medžiaga savo savybėmis yra tinkamiausia gamybos procedūrai, sudarydavo gamybos receptūrą ir teikdavo ją tvirtinti įmonės vadovui. 

8.       Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, jog žaliavų pirkimas nebuvo numatytas atsakovo pareiginiuose nuostatuose, kad žaliavas produkcijai pirko ir užsakymus darė ne jis, o (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas neturėjo nei pareigos, nei teisės parinkti tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su tiekėju, tikrinti tiekėjo pateikiamos produkcijos kokybę bei atitiktį pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms. 

9.       Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas su įmone (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo tiekiant krakmolą ieškovei, nes ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sąsajas su tiekėja (duomenys neskelbtini)

10.       Teismas nusprendė, kad ieškovės į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas UAB (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje.

11.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtų buvęs atliktas vidinis tyrimas, kurio metu, ieškovės teigimu, buvo nustatytas atsakovo darbo pareigų pažeidimas ir jo kaltė.

12.       Teismas nusprendė, jog ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo buvo tiekiamas (duomenys neskelbtini) krakmolas ir kad atsakovas apie tai žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų. Nurodė, kad ieškovė tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų atlikusi tyrimą, kad būtų kreipusis į tiekėją su pretenzija dėl krakmolo pristatymo aplinkybių, nustatinėjusi kaltus asmenis, todėl, teismo vertinimu, ieškovės atsakovui inkriminuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – su darbuotojo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, ir dėl to dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei – yra pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais.

13.       Teismas nurodė, jog ieškovė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi atsakovui nebuvo pateiktas šioje byloje ieškovės ieškiniu ir teismo posėdžio metu įrodinėjamas reikalavimas pasiaiškinti, kad jis (atsakovas), pažeisdamas darbo pareigas ir žinodamas, kad jau nuo 2014 m. ieškovė gali pereiti prie pigesnių žaliavų naudojimo gamyboje, būdamas atsakingas už tikslinę išteklių panaudojimo kontrolę (Pareiginių nuostatų 7.5 punktas), gamybos ekonomiškumą (Pareiginių nuostatų 7.11 punktas), ieškovės nuosavybės išsaugojimą (Pareiginių nuostatų 7.37 punktas), sąmoningai visą laikotarpį nuo 2014 metų iki 2019 metų pradžios nevykdė savo pareigų inicijuoti tokius gamybos proceso pakeitimus, rengė gamybos receptūrą, pagal kurią turėjo būti perkamas ir gamyboje naudojamas būtent brangesnis (duomenys neskelbtini) krakmolas. Pabrėžė, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų, ar tikrai nuo 2014 metų, o vėliausiai nuo 2017 m. gegužės 15 d. buvo galimybė pereiti prie pigesnės žaliavos naudojimo gamyboje arba kodėl tokios galimybės nebuvo, o ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šios aplinkybės buvo ištirtos ir konstatuotos.

14.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad kitiems ieškovės darbuotojams, kurie pagal darbo pareiginius nuostatus taip pat turėjo prisidėti prie gamybos cecho modernizavimo, perėjimo vien prie (duomenys neskelbtini) krakmolo, drausminių nuobaudų skirta nebuvo. 

15.       Teismas, nenustatęs atsakovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas, tai reiškia, kad atsakovas ieškovės 2019 m. gegužės 17 d. iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

16.       Teismas nurodė, jog, atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, atsakovo prašymas priteisti keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus laikytinas pagrįstu. Teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pas ieškovę išdirbo ilgiau nei (duomenys neskelbtini), atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) jo vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensaciją tenkintino. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė AB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą, išspręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą iš esmės; grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; teismui nusprendus negrąžinti bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priimti naują sprendimą – pripažinti J. G. atleidimą iš darbo ir darbo sutarties su AB (duomenys neskelbtini) nutraukimą teisėtu; iš atsakovo ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Teismo motyvai yra nepagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas dalies byloje esančių duomenų nepagrįstai neįvertino, o atsakovo teiginiams nepagrįstai suteikė įrodomąją galią ir taip pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

17.2.                      Bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija ir įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės prašymas pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu yra pagrįstas ir tenkintinas. 

17.3.                      Atsakovas, rengdamas tiek 2019 metų, tiek ir ankstesnes receptūras, elgėsi priešingai Pareiginiams nuostatams, nes gamyboje naudoti (duomenys neskelbtini) krakmolą vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo galimybė buvo dar ir iki 2019 m. sausio 3 d., tačiau atsakovas sąmoningai, tikslingai receptūrose ir toliau nurodydavo naudoti (duomenys neskelbtini) krakmolą, dėl to buvo daroma žala ieškovei. Teismas nurodė, kad žaliavų pirkimas nebuvo numatytas atsakovo Pareiginiuose nuostatuose, žaliavas produkcijai pirko ir užsakymus darė ne jis, o ieškovės Pirkimo skyrius, tačiau tokios aplinkybės niekaip nešalina atsakovo atsakomybės už tai, kad ieškovė užsakydavo iš teikėjų (duomenys neskelbtini) krakmolą, nors vietoje jo galėjo užsakyti ir gamyboje naudoti pigesnį (duomenys neskelbtini) krakmolą. Prekių, žaliavų pirkimai organizuojami vadovaujantis gamybos receptūra, už kurios parengimą, kaip konstatuota ginčijamame sprendime, buvo atsakingas atsakovas. Pirkimų skyrius, vadovaudamasis atsakovo receptūromis, ieškodavo, iš kurio tiekėjo galima įsigyti atsakovo nurodytą žaliavą palankesnėmis sąlygomis. Tai reiškia, kad atsakovui receptūroje nurodžius, kad gamybai reikalinga įsigyti (duomenys neskelbtini) krakmolo, Pirkimų skyrius ieškodavo (duomenys neskelbtini) krakmolo tiekėjo, bet negalėjo savarankiškai spręsti, kad vietoje brangesnio (duomenys neskelbtini) krakmolo užsakys pigesnio (duomenys neskelbtini) krakmolo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tik dėl atsakovo parengtų receptūrų ieškovė užsakydavo iš tiekėjų (duomenys neskelbtini) krakmolą, nors galėjo gamyboje naudoti vien tik pigesnį (duomenys neskelbtini) krakmolą.

17.4.                      Atsisakyti gamyboje naudoti (duomenys neskelbtini) krakmolą nebebuvo jokių kliūčių nuo 2017 m. gegužės 12 d., tačiau tai nebuvo padaryta dėl atsakovo kaltės. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nelaikytinas atsakingu už tai, kad gamyboje iki 2019 m. sausio 3 d. nebuvo nuspręsta pradėti naudoti tik (duomenys neskelbtini) krakmolą, kadangi tokių įgaliojimų jis neturėjo pagal pareiginius nuostatus. 

17.5.                      Nuo 2019 m. vasario 15 d. gamyboje buvo naudojamas tik (duomenys neskelbtini) krakmolas, tačiau byloje nėra ir ieškovė neturi jokių duomenų, kad atsakovas po 2019 m. sausio 3 d. V. B. nurodymo pereiti prie (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo būtų atlikęs kokius nors veiksmus, įskaitant nurodymų davimą, pakeisti krakmolo virimo programas iš pritaikytos (duomenys neskelbtini) krakmolui į pritaikytą (duomenys neskelbtini) krakmolui virti. Ieškoves gamybos įmonėje dar iki 2019 m. sausio 3 d. ne tik buvo galimybė naudoti (duomenys neskelbtini) krakmolą vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo, tačiau ir buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) krakmolas ir buvo naudojama būtent (duomenys neskelbtini) krakmolui virti pritaikyta programa, kurios keisti nebuvo jokio poreikio tuomet, kai V. B. oficialiai pranešė, kad pereinama nuo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) krakmolo.

17.6.                      Teismas nepagrįstai po 2019 m. vasario 15 d. buvusį krakmolo normos padidėjimą susiejo tik su aplinkybe, jog buvo pradėtas gamyboje naudoti tik (duomenys neskelbtini) krakmolas. 

17.7.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negalėjo priimti sprendimo dėl perėjimo prie (duomenys neskelbtini) krakmolo ir todėl atsakovas negali būti atsakingas už tokį neperėjimą. 

17.8.                      Teismo motyvai, kad kitiems ieškovės darbuotojams, kurie pagal darbo pareiginius nuostatus taip pat turėjo prisidėti prie gamybos cecho modernizavimo, perėjimo vien prie (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo, drausminių nuobaudų skirta nebuvo, nepatvirtina ir negali patvirtinti išvados, kad atsakovas negali būti atsakingas už neperėjimą prie vien (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo ir  (ar) kad ne jis vienas turėtų būti už tai atsakingas. Atsakovas buvo atsakingas už informacijos, reikalingos ieškovės vadovui priimti sprendimą dėl gamybos pakeitimų, surinkimą, įvertinimą ir siūlym vadovui priimti atitinkamą sprendimą pateikimą, jei toks gamybos pakeitimas yra reikalingas, naudingas, kadangi tokia atsakovo pareiga išplaukia iš pareiginių nuostatų. 

17.9.                      Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės pateikti į bylą duomenys, esantys USB atmintinėje, yra nepatikimi, ir jais nesivadovauti. Teismui buvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pateikti USB duomenys patvirtina, jog 2019 m. gegužės 17 d. atsakovo darbo vietoje rasta USB atmintinė ir joje esanti informacija yra atsakovo turėta ir valdyta informacija, įskaitant ir dokumentą (duomenys neskelbtini). 

17.10.                      Atsakovas ne tik darbo pas ieškovę metu palaikė, bet ir šiuo metu palaiko su (duomenys neskelbtini) savarankiškus santykius, šie santykiai yra ne bet kokie, o tokie, kad atsakovas gali daryti įtaką (duomenys neskelbtini) elgesiui, todėl pagrįsta laikyti, kad esant tokiems santykiams apie (duomenys neskelbtini) krakmolo vietoje (duomenys neskelbtini) tiekimo iš (duomenys neskelbtini) neatitiktis ir naudojimą gamyboje atsakovas ne tik žinojo, tačiau ir atliko aktyvius veiksmus tam, kad tai tęstųsi, ir taip šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas. Byloje yra ir kitų duomenų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas žinojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) tiekia ieškovei (duomenys neskelbtini) krakmolą vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo ir kad atsakovas buvo tokiu tiekimu suinteresuotas, nes tokius veiksmus, kokius atliko atsakovas, galėjo atlikti tik tuo suinteresuotas asmuo. Atsakovas siekė imituoti, kad buvo nustatytas tariamai atlikto bandymo metu virto (duomenys neskelbtini) krakmolo galimas tinkamumas gamybai, su sąlyga, kad reikia pakeisti tariamai bandymo metu naudotą (duomenys neskelbtini) krakmolo virimo programą, o tai kompleksiškai su kitais byloje esančiais duomenimis patvirtina, kad atsakovas žinojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vietoj ieškovės užsakyto (duomenys neskelbtini) krakmolo tiekia pigesnį (duomenys neskelbtini) krakmolą ir tuo tikslu gamina krakmolo pakuočių etiketes bei vežimo dokumentus ir iš tokios veikos atsakovas galbūt siekė asmeninės naudos. 

17.11.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimas vietoje (duomenys neskelbtini) iškart būtų buvęs pastebėtas. 

17.12.                      Teismas neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus ir analogiškas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nemotyvuotai vienu atveju atmetė, o kitu – pripažino šias aplinkybes įrodančiais duomenimis. Teismo nurodyti motyvai, kurias jis motyvavo (duomenys neskelbtini) rašto UAB (duomenys neskelbtini) kaip įrodymo netinkamumą, yra nepagrįsti byloje esančios medžiagos tinkama analize ir vertinimu. 

17.13.                      Atsakovas pažeidinėjo darbo drausmę galbūt ne vienerius metus iki jo atleidimo, ieškovė nežinojo iki 2019 gegužės mėnesio, todėl 3 mėnesių terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) tiekiamo krakmolo neatitikimus 2018 gegužę ir rugsėjį, todėl tariamai drausminę nuobaudą turėjo taikyti iki 2019 m. kovo 8 d., tačiau, minėta, tai nereiškia, kad ieškovė tokius neatitikimus turėjo ir galėjo tuo metu susieti būtent su atsakovo daromais pažeidimais. Atsakovo daromo pažeidimo pobūdis yra tęstinis, todėl jo padarymas nėra sietinas tik su (duomenys neskelbtini) tiekiamo krakmolo neatitikimais 2018 metų gegužę ir rugsėjį, atsakovas dar ir 2019 m. sausio 3 d. pažeidinėjo darbo drausmę, todėl 6 mėnesių terminas taip pat nėra praleistas. 

17.14.                      Bylai aktualiu laikotarpiu, kuriuo atsakovas netinkamai veikė / nepagrįstai neveikė, ieškovės įmonei vadovavo V. B., dėl kurio netinkamo darbo pareigų vykdymo ir sistemingo ilgą laiką žalos ieškovei darymo ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

17.15.                      Ieškovei 2019 m. gegužės 15 d. tapo žinoma, kad atsakovas savo ilgalaike, tęstine, kalta, tyčine veika, pažeisdamas darbo pareigas, nustatytas Pareiginiuose nuostatuose, DK, rengė akivaizdžiai prieštaraujančias ieškovės interesams gamybos receptūras ir sąmoningai neveikė, kad būtų nutrauktas faktinis (duomenys neskelbtini) krakmolo tiekimas ir naudojimas gamyboje vietoje receptūrose nurodyto ir ieškovės perkamo (duomenys neskelbtini) krakmolo, t. y. tyčia veikė priešingai ieškovės interesams, ieškovė, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu, konstatavo šiurkštų atsakovo darbo pareigų pažeidimą (tyčia padaryta turtinė žala ieškovei / bandymas tyčia padaryti jai turtinės žalos) ir darbo sutartį nutraukė. Atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas negerbė ieškovės interesų, nebuvo lojalus darbdaviui, galbūt tenkino asmeninius interesus ieškovei darydamas žalą ir tai suvokdamas, todėl ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakovu laikytinas proporcinga priemone ieškovei ginant savo interesus.

17.16.                      Teismas nurodė, kad ieškovė vidinio tyrimo dėl atsakovo darbo pareigų pažeidimo, kurio metu buvo nustatytas atsakovo darbo pareigų pažeidimas ir jo kaltė, apskritai neatliko. Ieškovo vidinis tyrimas buvo atliktas tokiu būdu ir tokia forma, kokie ieškovei atrodė tinkami ir įmanomi susiklosčiusiomis aplinkybėmis – V. B. ir atsakovas buvo suinteresuoti nuslėpti, sunaikinti visus duomenis, galinčius tapti jų neteisėtų veikų įrodymais, dėl to ieškovei byloje yra ypatingai apsunkinta galimybė įrodinėti atsakovo atleidimo iš darbo pas ieškovę teisėtumo pagrindus. Rašytinės formos tyrimo akto nebuvimas savaime nepaneigia, kad ieškovė tyrimą atliko ir jo metu surinkta informacija (ne tik dokumentai, tačiau ir darbuotojų žodiniai paaiškinimai, atsakymai į klausimus) leido ieškovei priimti sprendimą, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

17.17.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir atmetė ieškovės prašymą papildyti bylos medžiagą papildomais duomenimis, kurių pateikimo būtinybė iškilo po bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl darbo ginčas buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir neteisingai. Ieškovės įsitikinimu, byloje sprendžiant dėl to, kokius darbo drausmės pažeidimus atsakovas padarė darbo bendrovėje laikotarpiu, ar tokie pažeidimai yra šiurkštūs, ar tokius pažeidimus padariusį atsakovą buvo pagrįsta ir teisinga atleisti iš darbo, yra būtina nagrinėti patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina prie jo pridėti įrodymai. Ieškinio pagrindo patikslinimas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis atitinka įstatymo reikalavimus ir sudarys galimybę teismui objektyviai ir teisingai išnagrinėti byloje sprendžiamą ginčą.

17.18.                      Teismui atmetus ieškinį ir (ar) iš ieškovės priteisus atsakovui anksčiau nurodytas kompensacijas, kai atsakovas savo ilgalaike, tyčine veika darė darbo drausmės ir teisės aktų pažeidimus, dėl kurių buvo padaryta žala aplinkai ir ieškovei, jos turtui, reputacijai, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas taikant ir aiškinant teisę, atsakovo elgesys nebūtų tinkamai įvertintas pagal moralines nuostatas ir nebūtų pasiekta interesų pusiausvyra. 

18.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas J. G. prašo atmesti apeliantės prašymą dėl patikslinto ieškinio priėmimo bei bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu; priteisti iš apeliantės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Atsakovas savo veiksmais / neveikimu nepažeidė savo darbo pareigų ir nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad už receptūrų rengimą buvo atsakingas atsakovas ir būtent dėl atsakovo rengtų receptūrų Pirkimų skyrius užsakinėjo (duomenys neskelbtini). Apeliantė nesąžiningai ir piktavališkai iškraipo bylos aplinkybes ir pateikia tiesos neatitinkančius samprotavimus.

18.2.                      Atsakovas neturėjo teisės (įgalinimų) vien savo nuožiūra nuspręsti dėl vienos rūšies krakmolo naudojimo gamyboje, akivaizdu, kad receptūros sudarymas priklausė nuo ieškovės generalinio direktoriaus arba valdybos sprendimų pereiti prie vienos rūšies krakmolo naudojimo, pirkti atitinkamą įrangą. Nesant techninių, technologinių galimybių gamyboje naudoti vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolą ir nesant teisę priimti sprendimus dėl perėjimo turinčių asmenų įpareigojimo, atsakovas neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės receptūrose nurodyti tik (duomenys neskelbtini) krakmolą. Tuo atveju, jei atsakovas būtų nurodęs receptūrose tik (duomenys neskelbtini) krakmolą, jis būtų viršijęs savo įgaliojimus ir iš esmės perėmęs generalinio direktoriaus arba valdybos funkcijas, todėl apeliantės teiginiai apie atsakovo kaltę bei atsakomybę sudarant receptūras, kuriose neva buvo nurodytas tik (duomenys neskelbtini) krakmolas, neatitinka elementarios teisinės bei žmogiškosios logikos.

18.3.                      Nors ne atsakovo, o I. Z. pareiginiuose nuostatuose buvo tiesiogiai įtvirtinta funkcija, susijusi su receptūrų rengimu, tačiau I. Z. apeliantė neskyrė drausminės nuobaudos už receptūrų nerengimą ar netinkamą rengimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovui pavaldžių darbuotojų netinkamas darbo pareigų atlikimas nepašalina atsakovo atsakomybės, tačiau atsakovas nebuvo atleistas už tai, kad netinkamai kontroliavo ar vadovavo jam pavaldiems darbuotojams.

18.4.                      Ieškovė bet kokiomis neteisėtomis ir nepagrįstomis priemonėmis bando pateisinti neteisėtą atleidimą. Nei DK nuostatos, nei teismų praktika nesuteikia teisės darbdaviui atleisti darbuotoją po darbo sutarties nutraukimo antrą kartą, t. y. po darbo sutarties nutraukimo nėra galimas naujų darbo sutarties nutraukimo pagrindų atsiradimas. Ieškovės kaltinimai atsakovui dėl neva neteisėtų jo veiksmų ar neveikimo neturėtų būti teisme apskritai nagrinėjami.

18.5.                      Atsakovas turėjo pareigą tik dalyvauti techninių priemonių gamybos linijos paruošime ir įdiegimo stadijose (Nuostatų 7.12 punktas) ir teikti rekomendacijas, pasiūlymus dėl naujos technologijos įdiegimo (Nuostatų 7.11 punktas). Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nebūtų teikęs pasiūlymų ir (ar) nebūtų dalyvavęs naujos technologijos (kartono gamybos vien tik naudojant (duomenys neskelbtini) krakmolą) įdiegime. Priešingai, byloje esančios ataskaitos bei liudytojų parodymai patvirtina tai, kad atsakovas dalyvavo įdiegiant naują technologiją.

18.6.                      2019 m. sausio 3 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) V. B. išsiuntė tiek atsakovui, tiek kitiems įmonės darbuotojams elektroninį laišką. Atsakovo įsitikinimu, būtent šis ieškovės generalinio direktoriaus laiškas patvirtina tai, kad atsakovas negalėjo priimti sprendimo (t. y. neturėjo įgalinimų) pereiti prie vienos rūšies krakmolo ((duomenys neskelbtini)) naudojimo gamyboje. Ieškovė galbūt sąmoningai ir piktavališkai, siekdama suklaidinti teismą, manipuliuoja sąvokomis, nurodydama, kad jau 2017 m. gegužės 12 d. buvo visos galimybės pereiti prie produkcijos gamybos naudojant tik (duomenys neskelbtini) krakmolą, nors tiek iš 2019 m. sausio 3 d. V. B. elektroninio laiško, tiek iš jo paaiškinimų matyti, kad buvo priimtas sprendimas atlikti ilgalaikį gamybinį bandymą siekiant pereiti prie vienos rūšies krakmolo gamyboje naudojimo, nes nebuvo aišku, ar ilgesnį laiką naudojant tik (duomenys neskelbtini) krakmolą tai bus finansiškai naudinga įmonei, be to, neaišku, kokie bus produkcijos kokybiniai parametrai.

18.7.                      Priešingai, nei nurodo ieškovė apeliacinio skundo 29 punkte, už programos pakeitimą buvo atsakingas I. Z. ir programa buvo pakeista tik 2019 m. birželio mėnesį ne dėl atsakovo, o dėl I. Z. kaltės. Šias aplinkybes I. Z. patvirtino 2020 m. vasario 11 d. posėdyje. Į atsakovo atstovės klausimą, kas turėjo duoti nurodymus automatikams pakeisti virimo programą, I. Z. atsakė: (duomenys neskelbtini).

18.8.                      Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio apeliacinio skundo 51 punkte pateiktus kaltinimus, kad neva atsakovas žinojo apie tai, kad yra galimybė produkcijos gamyboje pereiti prie vien (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo, ir pagal savo kompetenciją tokio sprendimo nepriėmė, bet tyčia dėl savanaudiškų tikslų siekė, jog toliau būtų naudojamas (duomenys neskelbtini) krakmolas. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio tai, kad atsakovas iš savo neva neteisėtų veiksmų ar neveikimo būtų gavęs kažkokios naudos.

18.9.                      Reikalavime pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir 2019 m. gegužės 17 d. sprendime nebuvo nurodyta, kad atsakovas padarė darbo drausmės pažeidimą dėl to, kad įmonė 2014 m. ar po 2017 m. gegužės 12 d. neperėjo prie vienos rūšies krakmolo naudojimo. Taip pat atsakovui nebuvo taikyta drausminė nuobauda už tai, kad jis netinkamai koordinavo ar vadovavo gamybos padalinio darbuotojams.

18.10.                      Nors atsakovas yra kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) visu laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. iki 2019 m.) teikė ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) krakmolą, tačiau civilinėje byloje ieškovė pateikė tik tris CMR važtaraščius, iš kurių vienas apskritai be datos ir jame net nenurodyta pateikta žaliava.

18.11.                      Apeliantė nepateikė nė vieno tiesioginio rašytinio įrodymo, patvirtinančio tai, kad atsakovas žinojo apie (duomenys neskelbtini) neva teiktą ne tos rūšies krakmolą ar tai, kad atsakovas sąmoningai savanaudiškais tikslais, bendradarbiaudamas su (duomenys neskelbtini) atliko neteisėtus veiksmus, kad ieškovė nesužinotų apie (duomenys neskelbtini) tariamai tiektą ne tos rūšies krakmolą. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino ieškovės teiginio apie savanaudišką atsakovo bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini). Visi apeliantės kaltinimai atsakovui yra tik faktinių aplinkybių ar liudytojų parodymų manipuliatyvi interpretacija, kuri niekaip nepatvirtina atsakovo kaltės ir atsakomybės dėl (duomenys neskelbtini) tiektos produkcijos.

18.12.                      Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktos USB laikmenos fotonuotraukos ir joje esančių dokumentų turinys neįrodo, kad būtent USB laikmena su joje esančia informacija apie krakmolo etiketes ir važtaraščių ruošinius priklauso būtent atsakovui. Vertinant tai, kad įmonėje dirba teisininkai ir ieškovę konsultuoja advokatų kontora, akivaizdu, kad, atsakovo darbo vietoje ieškovės darbuotojams radus atsakovo USB raktą, advokatai būtų pasiūlę kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, nes antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi gerokai didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai. Tai, kad tokie veiksmai nebuvo atlikti, patvirtina, jog USB rakto, kurio nuotraukos pateiktos civilinėje byloje, atsakovo darbo vietoje ieškovė nerado arba USB rakto turinys buvo visiškai kitoks, nei teigiama apeliaciniame skunde. Jei iš tiesų toks atsakovo USB raktas būtų egzistavęs arba atsakovo USB rakte iš tiesų būtų buvęs CMR važtaraščio ruošinys, ieškovė USB raktą būtų pateikusi bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje.

18.13.                      Apeliantės nuorodos į tam tikrus USB rakte esančius dokumentus bei nuotraukas niekaip neįrodo, kad USB raktas priklauso atsakovui, nes įmonėje dauguma dokumentų, taip pat sukurtų atsakovo arba tų, kuriuose buvo įvardijamas atsakovas, buvo keliama į bendrą informacinę sistemą, todėl bet kas galėjo šiuos duomenis gauti bei juos išsisaugoti. Apeliantė teigia, kad neva kataloge „nuotraukos iš iPhone“ yra apie 1710 nuotraukų, tačiau šių duomenų (nuotraukų) nepateikė teismui. CPK įtvirtina galimybę teismui pateikti ir prašyti apžiūrėti tam tikrą įrodomąją reikšmę turinčius įrodymus, tačiau apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė USB rakto, tik pateikė keletą failų iš šio USB rakto, kurie visiškai nepatvirtina, kad USB raktas priklausė atsakovui.

18.14.                      Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovas nė vieno posėdžio metu nepatvirtino, kad į bylą pateiktas USB raktas (tiksliau jo fotonuotrauka) priklauso atsakovui, taip pat atsakovas kategoriškai paneigė, kad jis galėjo turėti CMR važtaraščio ruošinį.

18.15.                      Ieškovė nepateikė byloje nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog (duomenys neskelbtini) susilaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini).

18.16.                      Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovė neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) tiekė ne tos rūšies produkciją ir neva apie ne tos rūšies produkcijos tiekimą atsakovas žinojo bei savanaudiškais tikslais prisidėjo prie to, kad ieškovė nesužinotų apie ne tos produkcijos tiekimą. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino to, kad tikrai (duomenys neskelbtini) tiekė ne tos rūšies krakmolą. Visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) liepė aptverti bei nenaudoti (duomenys neskelbtini) produkcijos, tačiau ieškovės iniciatyva po atsakovo ir V. B. atleidimo visa (duomenys neskelbtini) produkcija buvo sunaudota, taip užkertant galimybę nagrinėjant bylą atlikti teisminę ekspertizę.

18.17.                      Dėl termino skirti drausminę nuobaudą akivaizdu, kad net hipotetiškai manant, kad atsakovas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą, yra pasibaigę DK imperatyviai numatyti terminai drausminei nuobaudai taikyti. Ieškovė nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, taip pat su ieškiniu nepateikė tariamai atlikto vidinio tyrimo išvados, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad buvo atliktas vidinis tyrimas ir apskritai buvo poreikis vidinį tyrimą atlikti. Ieškovė atleido atsakovą nesulaukusi (duomenys neskelbtini) tyrimo išvados, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teikė ieškovei (duomenys neskelbtini) krakmolą. Be to, į bendrovę (duomenys neskelbtini) dėl jos gaminamo krakmolo rūšies buvo kreiptasi tik 2019 m. gegužės 27 d. po atsakovo atleidimo.

18.18.                      Ieškovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios keitė savo poziciją, slėpė bylai reikšmingus duomenis, dėl to ieškovės pateikti įrodymai ir argumentai turėtų būti vertinami kritiškai. Atsakovo pateikti paaiškinimai tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, atsakovo argumentus patvirtina darbo byloje bei civilinėje byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai.

18.19.                      2019 m. gegužės 17 d. sprendime nebuvo nurodyta, kad atsakovas darė netinkamas receptūras ir (ar) laiku nepriėmė sprendimo pereiti prie produkcijos gamybos tik naudojant (duomenys neskelbtini) krakmolą. Šie atleidimo pagrindai buvo suformuluoti tik nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje.

18.20.                      Ieškovė neteisėtai daro įtaką tiek savo darbuotojams, tiek kitiems asmenims (pvz., AB (duomenys neskelbtini) kad būtų pateikti civilinėje byloje tiesos neatitinkantys duomenys, todėl ieškovės pateikti į bylą bendrovės (duomenys neskelbtini) duomenys bei bendrovės (duomenys neskelbtini) pažymos turėtų būti vertinamos kritiškai, nes abi šios įmonės yra suinteresuotos bendradarbiavimo tęstinumu su ieškove. Be to, šios įmonės nėra įtrauktos į bylą dalyvaujančiais asmenimis, taip pat nėra apklaustos kaip liudytojos ir atitinkamai prisiekusios dėl teisingų duomenų pateikimo. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės AB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, teisėtumo ir pagrįstumo. 

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

22.       Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. 

23.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. kovo 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštą. Apeliantė mano, kad įrodymų, paneigiančių liudytojo V. B. parodymus, pateikimo būtinybė iškilo po šių parodymų, todėl ieškovė jų pateikti anksčiau negalėjo ir teikia juos su apeliaciniu skundu, prašo pridėti prie bylos medžiagos. Teigia, kad šie įrodymai yra reikšmingi bylai, kadangi jie patvirtina tiesioginį ryšį su atsakovo žinioje buvusiu dokumentu – atsakovo USB atmintinėje esančiu dokumentu „(duomenys neskelbtini) kuris yra (duomenys neskelbtini) krakmolo vežimo iš (duomenys neskelbtini). ieškovui CMR važtaraščio ruošinys.

24.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliantės prašymą pridėti prie civilinės bylos su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Nurodo, jog ieškovės pateikta bendrovės (duomenys neskelbtini) pažyma niekaip nesusijusi su bylai reikšmingomis aplinkybėmis. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl V. B. atleidimo teisėtumo (2012 m. vasario 12 d. teismo posėdyje V. B. nurodė, kad buvo atleistas šalių susitarimu, šios aplinkybės ieškovė neginčija), o dėl atsakovui taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo pagrįstumo ir teisėtumo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) pažyma niekaip nepatvirtina atsakovo kaltės ir (ar) atsakomybės dėl (duomenys neskelbtini) teiktos ne tos rūšies krakmolo, nes pažymoje nėra nurodyta, kad būtent atsakovo autoriaus vardas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas įmonės informacinėse sistemose turėjo tokį prisijungimo ir (ar) autoriaus vardą.

25.       CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė apeliantės pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad teismas sprendžia dėl įrodymų ryšio su byla, t. y. teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs ginčo aplinkybes, pagrįstai anksčiau minėtų dokumentų nepridėjo prie bylos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

26.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie civilinės bylos: V. J. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo kopiją; pirkimo ir logistikos direktoriaus V. J. pareiginių nuostatų kopiją; 2012 m. spalio 23 d. V. J. elektroninio laiško kopiją; 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. spalio 31 d. pažymos „Dėl AB (duomenys neskelbtini) pirkimo procedūros vykdymo“ kopiją; 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. pažymos „Dėl AB (duomenys neskelbtini) pirkimo procedūros vykdymo“ kopiją; 2014 m. pirkimo plano kopiją; J. S. 2015 metais parengto (duomenys neskelbtini) modernizavimo ekonominio efekto apskaičiavimų lentelės kopiją. Teigia, jog prašomi pridėti prie civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pirkimus kontroliavo ne ieškovės (duomenys neskelbtini), o AB (duomenys neskelbtini) viceprezidentas pirkimui ir logistikai V. J.. Šiuos duomenis ieškovas pateikė Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1023-480/2020 dėl žalos atlyginimo priteisimo (su dubliku 2020 m. balandžio 6 d.), todėl atsakovas negalėjo šių duomenų pateikti anksčiau, kadangi atsakovas tiesiogiai nedalyvavo pirkimuose, apie konkrečių dokumentų egzistavimą jam nebuvo žinoma. Taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pateikė su apeliaciniu skundu naujus argumentus, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teisme, todėl prašo pridėti prie šios civilinės bylos J. S. 2015 metais parengtą (duomenys neskelbtini) modernizavimo ekonominio efekto apskaičiavimą. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, ieškovė galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

27.       Atsakovas, be kita ko, prašo pridėti V. B. autoriaus metaduomenis. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas priims 2020 m. kovo 30 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) pažymą, prašo pridėti su šiuo atsiliepimu V. B. rašytų laiškų metaduomenis. Įvertinęs su šiuo įrodymu susijusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, pirmiau aptartą įrodymą atsisako priimti.

28.       2020 m. gegužės 21 d. teisme gautas AB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato D. B. prašymas atidėti civilinės bylos Nr. e2A-740-253/2020 nagrinėjimą ir sustabdyti civilinę bylą Nr. e2A-740-253/2020; pridėti prie bylos medžiagos pridedamus dokumentus. Kartu su minėtu prašymu pateikė: AB (duomenys neskelbtini) ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-742-460/2020 kopiją; J. G. prašymo sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-742-460/2020 kopiją; AB (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-742-460/2020 kopiją; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-742-460/2020 kopiją; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. pranešimo civilinėje byloje Nr. e2-742-460/2020 kopiją. Pažymėtina, jog pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Taigi apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys bet kuriuo atveju yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, todėl jie nepriimtini.

29.       2020 m. birželio 23 d. kartu su procesiniu dokumentu atsakovo atstovė pateikė: išrašo iš Užimtumo tarnybos atsakovo paskyros apie skirtus apsilankymo laikus kopiją; 2020 m. birželio 22 d. Užimtumo tarnybos elektroninio laiško kopiją; 2020 m. birželio 22 d. išrašų iš banko sąskaitos kopijas (3 vnt.); (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo kopiją; (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo kopiją; AB „Swedbank“ būsto paskolos išrašo kopiją; VĮ Registrų centro Asmens duomenų teikimo suvestinės kopiją; 2020 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) straipsnio kopiją. Atsakovo atstovė neprašo pridėti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių juos pateikti apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja. Tokiu atveju vertintina, kad atsakovo atstovės tikslas yra teikiamų dokumentų pridėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovės teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako atsakovo atstovės kartu su pateiktu procesiniu dokumentu (2020 m. birželio 23 d.) teikiamus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos, jų nevertina (CPK 312, 314 straipsniai). 

Faktinės bylos aplinkybės

30.       Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 10 d. tarp ieškovės AB (duomenys neskelbtini) (buvę pavadinimai AB (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. G. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2011 m. vasario 11 d. įmonėje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis keista kelis kartus, nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. jis paskirtas (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 m. vasario 20 d. paskirtas (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas) (1 t., e. b. l. 35–46). 

31.       2019 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) laikinai einantis pareigas (duomenys neskelbtini) V. M. įteikė (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G. reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo. Paaiškinti, kodėl ilgą laiką su jo žinia buvo perkamas (duomenys neskelbtini) krakmolas, o faktiškai gamybai pristatomas (duomenys neskelbtini) krakmolas, kuris yra gerokai pigesnis (1 t., e. b. l. 33). 2019 m. gegužės 17 d. atsakovas į šį reikalavimą pateikė paaiškinimą, jame nurodė, jog jis nežinojo, kad yra perkamas kitas krakmolas nei nurodytas gavimo dokumentuose, jis jokių sutarčių su tiekėjais nesudarinėjo, visus pirkimus vykdė Pirkimo skyrius, jis nėra atsakingas už sutarčių sudarymą (1 t., e. b. l. 34). 

32.       2019 m. gegužės 17 d. AB (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurį padarė (duomenys neskelbtini) J. G.. Padarymo data nėra aiški, pažeidimai tęstiniai. Darbo pažeidimų paaiškėjimo diena – 2019 m. gegužės 15 d. darbo pareigų pažeidimas: su darbuotojo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą ir dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei ir taip pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas (1 t., e. b. l. 161). 2019 m. gegužės 17 d. AB (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi DK 65 straipsnio 1 dalimi nusprendė nutraukti su J. G. 2011 m. vasario 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Darbo santykių pasibaigimo diena 2019 m. gegužės 17 d. (1 t., e. b. l. 159). 

33.       Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas (kompensacijas). Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tenkino atsakovo prašymą ir pripažino, kad J. G. ieškovės AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 17 d. iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai. Nustatė, kad darbo sutartis tarp J. G. ir AB (duomenys neskelbtini) nutraukta Komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną. Nusprendė išieškoti iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) J. G. 13 587,42 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 17 d.) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2019 m. liepos 30 d.), o nuo 2019 m. liepos 31 d. išieškoti po 266,42 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus ir keturių ieškovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – 22 272,72 Eur (neatskaičius mokesčių) (3 t., e. b. l. 2–9).

34.       Remiantis bylos duomenimis, 2014 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) V. B. patvirtino AB (duomenys neskelbtini) gamybos padalinio, (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus. Pagal pareiginius nuostatus atsakovo pareigos buvo: organizuoti gamybos padalinio darbą, kontroliuoti gamybos technologinį procesą (Nuostatų 5.1 punktas); suderinti ir užtikrinti gamybinių užduočių vykdymą pagal nustatytus techninius-technologinius rodiklius (Nuostatų 5.2 punktas); užtikrinti pagamintos ir vartotojui pateiktos produkcijos kokybę, neatitiktinio produkto valdymą, būti atsakingam už iš vartotojų gautas pretenzijas, jų tyrimą, sprendimų priėmimą joms šalinti (Nuostatų 5.3 punktas); užtikrinti mašinos aprangos, cheminių medžiagų savalaikį užsakymą, laikantis normatyvų; dokumentuoti jų sunaudojimą (Nuostatų 5.4 punktas); užtikrinti priešgaisrinio inventoriaus tvarkingą būklę gamybos padalinyje (Nuostatų 5.5 punktas); organizuoti ir vadovauti tiesiogiai pavaldaus personalo darbui, užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos instrukcijų laikymąsi (Nuostatų 5.6 punktas). Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų matyti, kad atsakovas, be kita ko, privalėjo: organizuoti gamybos padalinio darbą, visiškai išnaudojant esamus gamybinius pajėgumus nepertraukiamai produkcijos gamybai, vykdyti nustatytus planus (Nuostatų 7.2 punktas); organizuoti ir kontroliuoti gamybos technologinį procesą (Nuostatų 7.3 p.); kontroliuoti žaliavų, medžiagų ir kitų materialinių išteklių tikslinį panaudojimą, ruošti aprangos, žaliavų, medžiagų sunaudojimo normų pakeitimų pasiūlymus (Nuostatų 7.5 punktas); dalyvauti modernizuojant veikiančius įrengimus, kuriant barų rekonstrukcijos projektus, priimant sprendimus, įgalinančius užtikrinti aukštą techninį lygį, produkcijos kokybę, gamybos ekonomiškumą. Teikia rekomendacijas, pasiūlymus dėl naujos technologijos įdiegimo (Nuostatų 7.11 punktas); dalyvauja investicinių planų, susijusių su naujais technologiniais įrengimais, procesais, kitų techninių priemonių gamybos linijose paruošime ir įdiegimo stadijose (Nuostatų 7.12 punktas); informuoja savo vadovus apie atliktus darbus, iškilusias problemas ir numatytas priemones joms spręsti. Teikia siūlymus dėl darbo kokybės ir efektyvumo gerinimo (Nuostatų 7.36 punktas); saugo Bendrovės nuosavybę: tinkamai laiko ir naudoja darbo priemones, inventorių ir kitas materialines vertybes, esančias jo žinioje (Nuostatų 7.37 punktas) (1 t., e. b. l. 137–140).

35.       Nustatyta, kad atsakovą J. G. komandiruočių metu ir dėl kt. priežasčių nebūnant darbe laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. pavaduodavo (duomenys neskelbtini) I. Z. ir (duomenys neskelbtini) M. B. ir V. P..

36.       Nustatyta, jog AB (duomenys neskelbtini) Pirkimo skyriaus pirkimo vadovo pareiginiai nuostatai, pasirašyti 2014 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) V. B., numatė, kad pirkimo vadovo pareigybės tikslas yra organizuoti ir vadovauti pavaldaus personalo darbui, užtikrinant būtinų gamybiniam procesui žaliavų, technologinių medžiagų, atsarginių dalių bei eksploatacinių medžiagų tiekimą (1 t., e. b. l. 116–117). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minėtus nuostatus 2014 m. birželio 1 d. pasirašė M. J., 2019 m. kovo 28 d. – E. M..

37.       Iš AB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 21 d. patvirtintų gamybos padalinio inžinieriaus technologo pareiginių nuostatų nustatyta, kad jo pareiga buvo informuoti savo vadovus apie atliktus darbus, iškilusias problemas ir numatytas priemones joms spręsti. Teikti siūlymus dėl darbo kokybės ir efektyvumo gerinimo. 

38.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) I. Z. pareigybės / darbo aprašyme, patvirtintame 2018 m rugsėjo 14 d., yra numatyta, kad jis yra pavaldus (duomenys neskelbtini), pareigybės 4.2 punkte numatyta, kad jis užtikrina sklandžią produktų kokybės patikros eigą pagal nustatytą procesą; pastebėjęs neatitikimus, fiksuoja juos pagal nustatytą procedūrą, inicijuoja reikalingus korekcinius veiksmus, užtikrina jų įgyvendinimą (Nuostatų 4.3 punktas); skatina savo komandos narius laikytis produkto ir kokybės kontrolės proceso, o pastebėjęs neatitikimus juos fiksuoja ir inicijuoja sisteminius sprendimus, būtinus išvengti pasikartojančių neatitikimų ateityje (Nuostatų 4.4 punktas). 

39.       Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. vyko bandymai siekiant įvertinti galimybę naudoti vien tik (duomenys neskelbtini) krakmolą popieriaus gamyboje ir kiti bandymai. Bandymus 2008 m. rugsėjo 24 d.–2008 m. rugsėjo 25 d., 2008 m. spalio 14 d.–2008 m. spalio 16 d. atliko AB (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 25 d., 2011 m. liepos 11 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. vasario 5 d. – AB (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 12–50). 

40.       2012 m. kovo 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) krakmolo bandymų išsiuntė J. G. ir V. B. elektroninį laišką su siūlymu paskutinę kovo mėn. savaitę atlikti bandymus dėl 100 proc. (duomenys neskelbtini) krakmolo panaudojimo gamyboje (1 t., e. b. l. 14). 

41.       2012 m. balandžio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) atliko bandymą, kurio tikslas – gaminamų popierių kokybinių rodiklių gerinimas naudojant tik (duomenys neskelbtini) krakmolo hidrolatą. Atlikę bandymą rekomendavo įsigyti prietaisą (duomenys neskelbtini), su kuriuo galėtų tiksliai nustatyti hidrolizato klampą ir esant poreikiui atlikti reikiamas korekcijas hidrolizato paruošimo receptūroje (1 t., e. b. l. 132–136). 

42.       Nustatyta, kad bendrą procedūros (duomenys neskelbtini) dokumentą 2015 m. sausio 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 18 d. pasirašė AB (duomenys neskelbtini) pirkimo vadovas M. J., AB (duomenys neskelbtini) viceprezidentas pirkimui ir logistikai V. J. ir AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. B. (1 t., e. b. l. 72, 47).

43.       2015 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) siuntė P. S. el. laišką – pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., e. b. l. 44–45).

44.       2016 m. spalio 27 d. buvo priimtas finansų direktoriaus, laikinai pavaduojančio generalinį direktorių, įsakymas dėl AB (duomenys neskelbtini) metinės inventorizacijos atlikimo (2 t., e. b. l. 72–75). 

45.       Byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl (duomenys neskelbtini) krakmolo tiekimo. Krakmolas į įmonę (duomenys neskelbtini) buvo tiekiamas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Elektroniniai laiškai patvirtina, kad T. B. į įmonę (duomenys neskelbtini) siuntė etiketės pavyzdį, kurią įmonė jos nurodymu turi naudoti ant didelių pakuočių. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, su kokiomis etiketėmis ir kokiomis pakuotėmis įmonė (duomenys neskelbtini) siuntė krakmolo pakuotes (byloje faile (duomenys neskelbtini)).

46.       2017 m. birželio 6 d. AB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) krakmolo paviršiniam įklijinimui“ buvo atlikti bandymai, kurių tikslas – nustatyti krakmolo sąnaudas išlaikant tuos pačius popieriaus mechaninius rodiklius. Gamybinio bandymo pradžia 2017 m. birželio 1 d., gamybinio bandymo pabaiga – 2017 m. birželio 3 d. (4 t., e. b. l. 19–20). 2018 m. rugsėjo 24 d. bandymo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini) krakmolo gamybinio bandymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad bandymo tikslas buvo nustatyti šios bendrovės krakmolo išeigą 1 tonai produkcijos ir palyginti su dabartinėmis naudojamo krakmolo rūšimis. Pateikta išvada, kad išvirto krakmolo tirpalas buvo keistai rudos spalvos, palyginti su kitų gamintojų. Bendrovės „(duomenys neskelbtini) krakmolo kaina už 1 t produkcijos 26,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 28,3 Eur (2 t., e. b. l. 85–86). Iš 2019 m. sausio 15 d. bendrovės (duomenys neskelbtini) krakmolo gamybinio bandymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bandymas Nr. 2 / 2018 m. gruodžio 21 d.–2019 m. sausio 12 d., matyti, kad tikslas – nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) krakmolo išeigą 1 tonai produkcijos ir palyginti su dabartinėmis naudojamo krakmolo rūšimis. Išvados – norint naudoti bendrovės (duomenys neskelbtini) krakmolą būtinai reikia pakeisti krakmolo virimo programą, nes bandymo metu buvo naudojama (duomenys neskelbtini) krakmolo virimo programa, dėl šių priežasčių galimi technologinio virimo proceso sutrikimai ir klampumo skirtumai (4 t., e. b. l. 29–30). 

47.       Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad tarp ieškovės atstovų E. M., M. J. ir įmonės (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m vasario 7 d.) vyko susirašinėjimas dėl netinkamų dokumentų pridėjimo prie siunčiamos krakmolo partijos ir užsakymų sustabdymo (4 t., e. b. l. 33–36).

48.       Nustatyta, kad ant popieriaus lapo (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 12 d. yra surašyti 7 vnt. krakmolo pavadinimai, nuotraukoje mėginių maišelių yra 6 vnt. Nustatyta, kad minėtame lape nurodyta: krakmolas 1 ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); krakmolas 2 ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), krakmolas 3 ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (DE); krakmolas 4 ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); krakmolas 5 ((duomenys neskelbtini)) kukurūzas; krakmolas 6 ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); krakmolas 7 ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (SE). Pateiktoje fotonuotraukoje pirmuoju numeriu pažymėtas mėginių maišelis „Krakmolas 1 (duomenys neskelbtini)“, kiti (2, 3, 4, 6, 7) mėginių maišeliai pažymėti „Krakmolas“ (4 t., e. b. l. 55–56). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. tarp E. M. ir I. L. (Biokuro tyrimų laboratorijos technikos vadovės) vyko susirašinėjimas dėl paimtų mėginių ištyrimo. 2018 m. spalio 24 d. el. laišku E. M. gavo atsakymą su rezultatais, kad Nr. 1 yra (duomenys neskelbtini) (standartas), 2 – (duomenys neskelbtini), 3 – (duomenys neskelbtini), 4 – (duomenys neskelbtini), 5 – (duomenys neskelbtini), 6 – (duomenys neskelbtini); 7 – (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 145–148). (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) atsiuntė pranešimą dėl krakmolo botaninės kilmės nustatymo, kuriame nurodė, jog buvo atliekami krakmolo botaninės kilmės tyrimai mikroskopavimo metodu, lyginant tiriamuosius metodus su skirtingos rūšies kilmės krakmolo standartais. Ištirti 7 krakmolo mėginiai ir nustatyta jų botaninė kilmė (1 t., e. b. l. 141–144).

49.       Byloje (4 t., e. b. l. 94) pateiktas popieriaus lapas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos trys grupės krakmolo po tris pavadinimus ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iš viso 9 krakmolo rūšys, po tris mėginius paimta iš (duomenys neskelbtini), tris iš (duomenys neskelbtini) ir tris iš (duomenys neskelbtini) (4 t., e. b. l. 94). 

50.       2019 m. sausio 3 d. generalinio direktoriaus V. B. siųstame laiške, kuris adresuotas atsakovui, M. J., E. M., nurodyta: „kadangi eilę suplanuotų techninių pagerinimų krakmolo tirpalo ruošimo / virimo procese yra užbaigta, prašau šį mėnesį pradėti gamybinį bandymą, pereinant dirbti vien su (duomenys neskelbtini) krakmolu, t. y., pilnai atsisakant (duomenys neskelbtini) krakmolo rūšies. <...> planuokite papildomų (duomenys neskelbtini) krakmolo kiekių nupirkimą“ (1 t., e. b. l. 166). 

51.       2019 m. birželio mėn. 7 d. ieškovė (el. laiško gavėjas E. M.) gavo krakmolo mėginių ((duomenys neskelbtini)) tyrimų rezultatus iš įmonės (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog mėginiai ištirti mikroskopu. Pirmieji du pavyzdžiai atrodo kaip įprastas (duomenys neskelbtini) krakmolas, o trečiasis yra (duomenys neskelbtini) krakmolas (4 t., e. b. l. 85–86).

52.       2019 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas pareiškėjų AB (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų bendras pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, taip pat ir dėl J. G. galbūt nusikalstamų veiksmų. 2019 m. liepos 2 d. šis pareiškimas pagal kompetenciją buvo persiųstas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja 2019 m. liepos 15 d. nutarimu, vadovaudamasi BPK 168 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavusi, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjų AB (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų bendri skundai buvo atmesti (4 t., e. b. l. 3). 

53.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą ir konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, jog atsakovas ieškovės 2019 m. gegužės 17 d. iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 5 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai. 

54.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog remiantis išdėstytais ieškinyje ir į bylą pateiktais pagrindais darytina išvada, jog atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl pripažintina, jog darbo sutartį ieškovė nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Teigia, kad ginčijamame sprendime išdėstyti teismo motyvai yra nepagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas dalies byloje esančių duomenų nepagrįstai neįvertino, o atsakovo teiginiams nepagrįstai suteikė įrodomąją galią ir taip pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

55.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

56.       Nagrinėjamoje byloje darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Ginčas tarp šalių (susijusių darbo teisiniais santykiais – ieškovės (darbdavės) ir atsakovo (darbuotojo)) kilo dėl drausminės atsakomybės – atleidimo iš darbo už darbuotojo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – taikymo teisėtumo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. 

57.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

58.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Kai už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).

59.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019). 

60.       Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kuris buvo darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pagrindas, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.

61.       Kasacinio teismo konstatuota, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

62.       DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti iš darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).

63.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė reikalavimą atsakovui pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo, o būtent: „Kodėl su jūsų žinia AB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) ilgą laiką pirko (duomenys neskelbtini), o faktiškai buvo pristatomas ir gamyboje naudojamas (duomenys neskelbtini) krakmolas, t. y., pigesnė žaliava, negu nurodyta PVM sąskaitose faktūrose? Kodėl jūs, (duomenys neskelbtini), būdamas atsakingas už žaliavų panaudojimą nesiėmėte jokių veiksmų? Kodėl jūs būdamas gamybos vadovas ir žinodamas, kad perkami dažai kartono gamybai per tarpininką, keičiant etiketes, nieko nedarėte? Tokiais savo veiksmais jūs dėl savo kalto veikimo ar neveikimo tyčia padarėte itin didelės žalos Bendrovei ir taip pažeidėte Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas).“ Minėtame reikalavime nurodyta: „Savo rašytinį pasiaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimo prašome pateikti per 30 min. nuo reikalavimo pasiaiškinti gavimo momento.“ Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nurodytą ieškovės raštą gavo 2019 m. gegužės 17 d. 11.10 min. ir per tame rašte nurodytą terminą ieškovei pateikė paaiškinimą (2019 m. gegužės 17 d. 11.20 val.). Ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė 2019 m. gegužės 17 d. remdamasi DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodė, jog „su darbuotojo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, dėl tokio savo kalto veikimo ar neveikimo Darbuotojas tyčia padarė itin didelės žalos Bendrovei ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas“.

64.       Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu, savo reikalavimą dėl atsakovo J. G. atleidimo iš darbo ir darbo sutarties su atsakovu nutraukimo pripažinimo teisėtu grindė tuo, kad pagrindiniai nustatyti atsakovo šiurkštūs darbo pažeidimai buvo tie, kad atsakovas, žinodamas, kad ieškovė gali pereiti prie pigesnių žaliavų naudojimo, nevykdė savo pareigų inicijuoti tokius gamybos proceso pakeitimus ir kad atsakovas, ilgą laiką žinodamas, kad ieškovei yra tiekiamas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) krakmolas, kaip nurodyta sąskaitose, nesiėmė jokių veiksmų ir taip ieškovei padarė didelės žalos. Ieškovė taip pat įrodinėjo, jog atsakovas, būdamas ieškovės (duomenys neskelbtini) ir pasirašytinai supažindintas su jam privalomais (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, jų nesilaikė. O būtent prekių, žaliavų pirkimai buvo organizuojami vadovaujantis gamybos receptūra, už kurios parengimą pagal Pareiginių nuostatų 5.2 p. buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) – atsakovas. Taigi ieškovė teigė, kad būtent atsakovas šioje byloje aktualiu laikotarpiu faktiškai nustatė, kokia medžiaga ir kokiais kiekiais turi būti naudojama produkcijos gamybai. 

65.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatęs atsakovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

66.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovas, rengdamas tiek 2019 metų, tiek ir ankstesnes receptūras, elgėsi priešingai pareiginiams nuostatams, nes gamyboje naudoti (duomenys neskelbtini) krakmolą vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo galimybė buvo dar ir iki 2019 m. sausio 3 d. Atsakovas sąmoningai, tikslingai receptūrose ir toliau nurodydavo naudoti ir (duomenys neskelbtini) krakmolą, dėl to buvo daroma žala ieškovei. Prekių, žaliavų pirkimai organizuojami vadovaujantis gamybos receptūra, už kurios parengimą, kaip nurodyta, buvo atsakingas atsakovas. Dėl atsakovo parengtų receptūrų ieškovė užsakydavo iš tiekėjų (duomenys neskelbtini) krakmolą, nors galėjo gamyboje naudoti vien tik pigesnį (duomenys neskelbtini) krakmolą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nelaikytinas atsakingu už tai, kad gamyboje iki 2019 m. sausio 3 d. nebuvo nuspręsta pradėti naudoti tik (duomenys neskelbtini) krakmolą, kadangi ankstesnį tokių įgaliojimų jis neturėjo pagal pareiginius nuostatus. Apeliantės nuomone, atsisakyti gamyboje naudoti (duomenys neskelbtini) krakmolą nebebuvo jokių kliūčių jau nuo 2017 m. gegužės 15 d., tačiau tai nebuvo padaryta dėl atsakovo kaltės. 

67.       Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui nebuvo pateiktas šioje byloje ieškovės ieškiniu ir teismo posėdžio metu įrodinėjamas anksčiau aptartas reikalavimas, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys nepagrindžia šio, pažeidžiant DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsakovui ieškovės inkriminuoto darbo pareigų pažeidimo. 

68.       Nurodytos DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs iš darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo iš darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019). 

69.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), pagrindinės darbo pareigos buvo organizuoti ir kontroliuoti gamybos technologinį procesą bei žaliavų, medžiagų ir kitų materialių išteklių tikslinį panaudojimą, priimti sprendimus, įgalinančius užtikrinti gamybos ekonomiškumą, saugoti ieškovės nuosavybę. Pagal savo darbo pareigas atsakovas spręsdavo, ar tam tikra medžiaga savo savybėmis yra tinkamiausia gamybos procedūrai, sudarydavo gamybos receptūrą ir teikdavo ją tvirtinti įmonės vadovui. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad receptūros buvo sudarinėjamos dalyvaujant ir konsultuojantis su technologais. 

70.       Atsakovas teigia, kad receptūrose niekada nenurodė naudoti tik (duomenys neskelbtini) krakmolą, taip pat nenurodė naudoti konkretaus tiekėjo (duomenys neskelbtini) teikiamos (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu V. B. paaiškino: „Konkrečios rūšies krakmolą, ar tai yra (duomenys neskelbtini), ar tai yra (duomenys neskelbtini), ar tai yra kitas pakaitalas priimdavo sprendimą pirkimo skyrius.“ Taip pat nurodė, kad vien tik Pirkimų skyrius negalėjo nuspręsti, kad vietoje (duomenys neskelbtini) bus užsakomas (duomenys neskelbtini) krakmolas (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nagrinėjamoje byloje 2020 m. vasario 10 d. ieškovė pateikė papildomus dokumentus (2012-2019 metų receptūros), šie dokumentai patvirtinti įmonės generalinio direktoriaus. Iš pirmiau nurodytų dokumentų (2 priedas), „Žaliavų ir medžiagų naudojimų 1 tonai pagaminti ir įpakuoti sunaudojimo normos“ receptūrų matyti, jog lentelėse nurodytos medžiagų „krakmolas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitas pakaitalas“ normos.

71.       Šiame kontekste svarbu ir tai, kad 2019 m. sausio 3 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) V. B. išsiuntė tiek atsakovui, tiek kitiems įmonės darbuotojams elektroninį laišką: „Kadangi eilę suplanuotų techninių pagerinimų krakmolo tirpalo ruošimo / virimo procese yra užbaigti, prašau šį mėnesį pradėti gamybinį bandymą, pereinant dirbti vien su (duomenys neskelbtini) krakmolu“ (1 t., e. b. l. 166). V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo priimtas sprendimas atlikti ilgalaikį gamybinį bandymą siekiant pereiti prie vienos rūšies krakmolo gamyboje naudojimo, nes nebuvo aišku, ar ilgesnį laiką naudojant tik (duomenys neskelbtini) krakmolą tai bus finansiškai naudinga įmonei, taip pat neaišku, kokie bus produkcijos kokybiniai parametrai (2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).

72.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad vienas pats atsakovas negalėjo priimti sprendimo pereiti prie gamybos vien iš (duomenys neskelbtini) krakmolo, nes tokių įgaliojimų jis neturėjo ir tai nebuvo numatyta (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad įmonėje buvo atliekama daug bandymų, skaičiavimų, siekiant pereiti vien prie gamybos iš (duomenys neskelbtini) krakmolo, ir prie šio įgyvendinimo prisidėjo daugelis darbuotojų, tarp jų ir atsakovas. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad neva atsakovas žinojo apie tai, kad yra galimybė produkcijos gamyboje pereiti prie vien (duomenys neskelbtini) krakmolo naudojimo, ir pagal savo kompetencijątokio sprendimo nepriėmė, bet tyčia dėl savanaudiškų tikslų siekė, jog toliau būtų naudojamas (duomenys neskelbtini) krakmolas. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje esančios ataskaitos bei liudytojų parodymai patvirtina tai, kad atsakovas dalyvavo įdiegiant naują technologiją, t. y. dalyvavo įrengimų modernizavimo, gamybos ekonomiškumo didinimo procese, teikė skaičiavimus ir siūlymus vadovui siekiant pereiti prie gamybos vien tik iš (duomenys neskelbtini) krakmolo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neturėjo teisės (įgalinimų) vien savo nuožiūra nuspręsti dėl vienos rūšies krakmolo naudojimo gamyboje, receptūros sudarymas priklausė nuo ieškovės generalinio direktoriaus arba valdybos sprendimų pereiti prie vienos rūšies krakmolo naudojimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas anksčiau aptartus ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

73.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas žinojo apie tai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) teikė ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) krakmolą, ir savanaudiškais tikslais atliko neteisėtus veiksmus, kad ieškovė nesužinotų apie ne tos rūšies krakmolo tiekimą (apeliacinio skundo 65–117 punktai).

74.       Byloje neginčijamai nustatyta ir tiek ieškovė, tiek atsakovas neneigė ir tos aplinkybės, kad popieriaus produkcijos gamybai buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) krakmolas maišant jį lygiomis dalimis su (duomenys neskelbtini) rūšies krakmolu. Minėta, kad ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, kaip šiurkštų jo darbo pareigų pažeidimą nurodė tai, kad jis, žinodamas, jog ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, dėl tokio savo kalto veikimo ar neveikimo tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei.

75.       Apeliantė nurodo, kad (duomenys neskelbtini). ieškovei turėjo tiekti tik (duomenys neskelbtini) krakmolą, tačiau kartu su 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d krakmolo siuntomis pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad tai yra (duomenys neskelbtini) krakmolas.

76.       Atsakovas nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad neįmanoma atskirti krakmolo „plika akimi“, tačiau tai, kad gamyboje būtų naudojamas ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) krakmolas, būtų matyti pagal krakmolo ir kitų sudedamųjų dalių ((duomenys neskelbtini)) sunaudojimo kiekius, nes verdant (duomenys neskelbtini) krakmolą reikia papildomų virimų. Atsakovas taip pat nurodė, kad kinta ne tik krakmolo, bet ir kitų komponentų sunaudojimo sąnaudos, kurias, be abejonės, būtų pastebėję ne tik gamybos padalinio darbuotojai, bet ir Finansų skyrius, nes visų krakmolo virimo komponentų sąnaudos buvo griežtai kontroliuojamos, tiek krakmolo, tiek krakmolo virimo kitų komponentų normos buvo įtrauktos į biudžetą, kurį tvirtindavo valdyba. Pažymėjo, kad atsakovas nevirė krakmolo, tai darydavo kiti ieškovės įmonės darbuotojai. 

77.       Remiantis bylos duomenimis ieškovei krakmolą tiekė įmonė (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 1 d. tarp šalių sudaryta sutartis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė 2018 m. kovo 29 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl natūralaus (duomenys neskelbtini) krakmolo pirkimo laikotarpiu nuo 2018 m balandžio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (kiekis 696 000 kg). Iš įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 5 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog laikotarpiu nuo rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo susitarta dėl 696 000 kg natūralių (duomenys neskelbtini) krakmolo pirkimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje apklausti liudytojai E. M., I. Z., M. J., V. B. nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas galbūt žinojo apie (duomenys neskelbtini) tiekiamą ne tą krakmolą, kuris buvo deklaruojamas dokumentuose, jie patvirtino, jog įtarė, jog gamyboje yra naudojamas ne (duomenys neskelbtini) krakmolas, o (duomenys neskelbtini), tačiau kas dėl to buvo atsakingas, pasakyti negalėjo.

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog atsakovas neturėjo nei pareigos, nei teisės parinkti tiekėją, taip pat sudaryti sutartis su tiekėju, tikrinti tiekėjo pateikiamos produkcijos kokybę bei atitiktį pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms. Žaliavų pirkimas nebuvo numatytas atsakovo pareiginiuose nuostatuose. Žaliavas produkcijai pirko ir užsakymus darė Pirkimo skyrius. Pirkimo vadovo pareiginiuose nuostatuose numatyta, kad pirkimo vadovo pareigybės tikslas yra užtikrinti būtinų gamybiniam procesui žaliavų, technologinių medžiagų, atsarginių dalių, eksploatacinių medžiagų tiekimą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje pagrįstai nurodė, kad pretenzijas dėl netinkamo krakmolo tiekimo ieškovė turėjo reikšti įmonei (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, jog įrodymų, kad ieškovė būtų pareiškusi pretenzijas įmonei (duomenys neskelbtini) dėl netinkamos produkcijos tiekimo, ieškovė teismui nepateikė, išskyrus užklausą dėl pridėtų dokumentų prie 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 7 d. krakmolo siuntų. Ieškovė teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad ieškovė sprendė tiekėjos (duomenys neskelbtini) atsakomybės dėl netinkamo krakmolo pristatymo aplinkybių klausimą. 

79.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės pateikti į bylą duomenys, esantys USB atmintinėje, yra nepatikimi ir jais nesivadovauti. Ieškovė mano, kad teismas turėjo pagrindą šiuos ieškovės pateiktus įrodymus įvertinti kaip patvirtinančius atsakovo ryšius su įmone (duomenys neskelbtini) kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini) krakmolo tiekimo vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo ieškovei klastojant dokumentus organizavimu. 

80.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). 

81.       Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo teisėje darbdaviui kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, tačiau tai nereiškia, jog darbuotojas visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Darbdavys turi didesnę įrodinėjimo pareigą vien todėl, jog tam tikrais atvejais būtent jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais rašytiniais dokumentais. 

82.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog, vertinant šio įrodymo patikimumą, svarbu yra ir tai, kad USB rakto duomenys teismui buvo pateikti jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu, po ieškovės atstovo apklausos, kurios metu ieškovės atstovas apie šių duomenų egzistavimą teismui nebuvo užsiminęs. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė USB rakto. Be to, byloje pateiktos USB laikmenos fotonuotraukos ir joje esančių dokumentų turinys neįrodo, kad būtent ši USB laikmena su joje esančia informacija apie krakmolo etiketes ir važtaraščių ruošinius priklauso būtent atsakovui, o ir atsakovas teismo posėdžio nepripažino, kad būtent ieškovės pateiktoje nuotraukoje esanti USB laikmena ir joje esantys duomenys priklausė jam. Pažymėtina, jog ieškovė CMR važtaraščius, kurių neva ruošinys yra įrašytas į atsakovo USB raktą, pateikė bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė nepateikė teismui ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, įrodančio, kad būtent ši USB laikmena su joje esančiais duomenimis buvo paimta iš atsakovui priklausančio kompiuterio ar jo darbo vietos. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai anksčiau aptartą įrodymą vertino kritiškai ir juo nesivadovavo.

83.       Apeliantė nurodo, kad po dokumentų, gautų iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pateikimo teisme bendrovė (duomenys neskelbtini) gavo grasinimus iš (duomenys neskelbtini) dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, tai, ieškovės nuomone, jai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ne tik palaiko tamprius ryšius su įmone (duomenys neskelbtini) bet ir inicijuoja šios bendrovės aktyvų elgesį prieš įmonę (duomenys neskelbtini) ir taip siekia, kad ši bendrovė nebeteiktų ieškovei naudingos informacijos ir su ja nebendradarbiautų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Analizuojant tokius apeliantės teiginius nustatyta, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrovė (duomenys neskelbtini) susilaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sąsajas su tiekėja (duomenys neskelbtini)

84.       Apeliantė teigia, kad teismas selektyviai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus ir analogiškas aplinkybes patvirtinančius įrodymus nemotyvuotai vienu atveju atmetė, o kitu – pripažino šias aplinkybes įrodančiais duomenimis. Nurodo, kad teismo nurodyti motyvai, kurias jis motyvavo (duomenys neskelbtini) rašto UAB (duomenys neskelbtini) kaip įrodymo netinkamumą, yra nepagrįsti byloje esančios medžiagos tinkama analize ir vertinimu. 2018 m. rugsėjo 12 d. paimtų mėginių tyrimo rezultatai yra tinkamas įrodymas ir patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. iš ieškovės sandėlio paimti (duomenys neskelbtini) atvežto ieškovei krakmolo mėginiai, pažymėti 3 ir 7 numeriais, yra (duomenys neskelbtini) krakmolas, nors turėjo būti (duomenys neskelbtini) krakmolas, nes, minėta, įmonė (duomenys neskelbtini) pagal sutartį turėjo ieškovei tiekti tik (duomenys neskelbtini) krakmolą. 

85.       Byloje nustatyta, jog nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje ieškovė 2019 m. liepos 16 d. paaiškinime nurodė, kad „tyrimo, kurio rezultatai užfiksuoti (duomenys neskelbtini) centro rašte „Dėl krakmolo kilmės nustatymo“ mėginių paėmimas nebuvo įformintas aktu“ (7 punktas) (3 t., e. b. l. 200–201). 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė su prašymu dėl papildomų įrodymų pridėjimo pateikė krakmolo mėginių paėmimo duomenis, t. y. 2018 m. rugsėjo 12 d. datuotą failą su mėginių paėmimo aktu ir nuotrauka, kuriuose nurodyti mėginiai. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog vienoje iš jų yra nufotografuotas popieriaus lapas su užrašu (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 12 d. surašyti 7 vnt. krakmolo pavadinimai, o kitoje fotonuotraukoje – mėginių maišeliai, kurių 6 vnt. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) atsiuntė pranešimą dėl krakmolo botaninės kilmės nustatymo, kuriame nurodė, jog buvo atliekami krakmolo botaninės kilmės tyrimai mikroskopavimo metodu, lyginant tiriamuosius metodus su skirtingos rūšies kilmės krakmolo standartais. Ištirti 7 krakmolo mėginiai ir nustatyta jų botaninė kilmė (Nr. 1 yra (duomenys neskelbtini), 2 – (duomenys neskelbtini), 3 – (duomenys neskelbtini), 4 – (duomenys neskelbtini), 5 – (duomenys neskelbtini), 6 – (duomenys neskelbtini); 7 – (duomenys neskelbtini)). Analizuojant minėtą atsakymą pažymėtina, jog jame nurodytos 7 pozicijos, kartu pateikta 6 vnt. nuotraukų. Toje vietoje, kurioje turėtų būti septinta nuotrauka, matyti, kad šis skaičius nubrauktas ir ši nuotrauka nepateikta. Taip pat minėtame rašte 5 punkte nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas bei liudytojai patvirtino, kad jų įmonėje buvo naudojamas tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krakmolas. Sutiktina su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, kad ieškovės į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes byloje nėra pateiktas mėginių paėmimo aktas, patvirtinantis, kad mėginiai buvo paimti tik iš (duomenys neskelbtini) siuntų ar iš kitų tiekėjų, nepateikti duomenys, ar buvo sudaryta komisija mėginiams paimti, koks asmuo paėmė mėginius. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog anksčiau aptartas instituto raštas nėra laikytinas tinkamu įrodymu byloje siekiant įrodyti, kad su atsakovo žinia ieškovės gamybos veikloje vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo buvo naudojamas tik (duomenys neskelbtini) krakmolas.

86.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog 2019 m. liepos 16 d. ieškovė, vykdydama Darbo ginčų komisijos nurodymą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kurių 6 punkte nurodyta, jog 2018 m. gruodžio mėn. tyrimui krakmolo mėginiai buvo paimti dalyvaujant V. B. (nebedirba), M. J. (nebedirba), E. M. ir J. G., taigi jų paėmimo aplinkybės J. G. yra žinomos. Taip pat nurodė, jog mėginių paėmimas nebuvo įformintas aktu. Teigė, kad mėginių tyrimo akto atsakovė (šioje byloje ieškovė) neturi, kadangi tyrimas atliekamas iki šiol (3 t., e. b. l. 200–201).

87.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu ir tai, kad tiek atsakovas, tiek ir liudytojai M. J., V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. gruodžio mėnesio viduryje E. M., stebint jiems, paėmė mėginius iš bendrovių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tiekiamo krakmolo siuntų, kuriuos užplombavo, kiekvienam suteikdamas numerį, po to E. M. juos išsiuntė į bendrovę (duomenys neskelbtini) ištirti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2019 m. birželio 19 d. ieškovė gavo atsakymą, kad mėginiai iš (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) krakmolas. Apeliantė neneigia bendrovės (duomenys neskelbtini) atliktų botaninės kilmės tyrimų išvadų. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad byloje pateiktus 2018 m. rugsėjo 12 d. aktą bei 2018 m. gruodžio aktą teismas nepagrįstai vertino skirtingai, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

88.       Pažymėtina, jog, kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas pareiškėjų AB (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų bendras pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taip pat ir dėl J. G. galbūt padarytų nusikalstamų veiksmų, tačiau prokuroro 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjų AB (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų bendri skundai buvo atmesti, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, požymių. 

89.       Apeliantė argumentuoja, jog atsakovas pažeidinėjo darbo drausmę galbūt ne vienerius metus iki jo atleidimo, ieškovė to nežinojo iki 2019 gegužės mėnesio, todėl 3 mėnesių terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas. Taip pat teigia, kad atsakovo daromo pažeidimo pobūdis yra tęstinis, todėl jo padarymas nėra sietinas tik su (duomenys neskelbtini) tiekiamo krakmolo neatitikimais 2018 metų gegužę ir rugsėjį – remiantis bylos duomenimis, atsakovas dar ir 2019 m. sausio 3 d. pažeidinėjo darbo drausmę todėl 6 mėnesių terminas taip pat nėra praleistas. Nurodo, kad rašytinės formos tyrimo akto nebuvimas savaime nepaneigia, kad ieškovė tyrimą atliko ir jo metu surinkta informacija (ne tik dokumentai, bet ir darbuotojų žodiniai paaiškinimai, atsakymai į klausimus) leido ieškovei priimti sprendimą, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovės vidinis tyrimas buvo atliktas tokiu būdu ir tokia forma, kokie ieškovei atrodė tinkami ir įmanomi susiklosčiusiomis aplinkybėmis – V. B. ir atsakovas buvo suinteresuoti nuslėpti, sunaikinti visus duomenis, galinčius tapti jų neteisėtų veikų įrodymais, dėl to ieškovei byloje yra ypatingai apsunkinta galimybė įrodinėti atsakovo atleidimo iš darbo pas ieškovę teisėtumo pagrindus. 

90.       DK 58 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, svarbus yra darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo momentas, nuo kurio prasideda DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eiga. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams (DK 14, 16, 24 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas; 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-701/2019, 50 punktas). Nors šie išaiškinimai pateikti, taikant 2002 m. DK normas, tačiau 2016 m. DK darbo sutarties nutraukimas taip pat siejamas su darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimu (58 straipsnio 6 dalis), paaiškėjimo momentas kitaip neaptartas, todėl gali būti taikomi nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019).

91.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019). Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019). Pažymėtina, kad nors teisinis reguliavimas pasikeitė ir pagal 2016 m. Darbo kodeksą nebeliko drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, taigi ir jos skyrimo procedūrų reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimai išlieka aktualūs ta apimtimi, kiek juose pasisakyta dėl pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui momento, nuo kurio skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

92.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu atsakovui buvo taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas už tai, kad su jo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę, nei nurodyta sąskaitose, alternatyvą ir dėl to dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas padarė itin didelės žalos bendrovei ir taip pažeidė Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Sprendime nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimo aplinkybės – darbo pareigų pažeidimo diena nėra aiški, pažeidimai tęstiniai; darbo pareigų paaiškėjimo diena – 2019 m. gegužės 15 d. Minėtame sprendime nebuvo nurodyta, kad atsakovas darė netinkamas receptūras ir (ar) laiku nepriėmė sprendimo pereiti prie produkcijos gamybos tik naudojant (duomenys neskelbtini) krakmolą.

93.       Pažymėtina, jog, remiantis bylos duomenimis (ir dėl to byloje tarp šalių nėra ginčo), ieškovės (duomenys neskelbtini) V. B. iš darbo buvo atleistas bendru šalių sutarimu. Atsakovą ieškovė atleido nesulaukusi bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakymo, kuris remiantis bylos duomenimis gautas 2019 m. birželio mėn. Teisėjų kolegija vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas atleisti darbuotoją iš darbo laikytinas kraštutine priemone, taikytina darbo teisiniuose santykiuose, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad būtų ištirtos visos galbūt reikšmingos aplinkybės nustatant padarytų darbo pareigų pažeidimų faktą ir jų tapatumą. Aptariamame kontekste pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad iš viso būtų buvęs atliktas vidinis tyrimas, kurio metu, ieškovės teigimu, buvo nustatytas atsakovo J. G. darbo pareigų pažeidimas ir jo kaltė. 

94.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, jog ieškovė leistinais įrodymais neįrodė, kad vietoje (duomenys neskelbtini) krakmolo buvo tiekiamas (duomenys neskelbtini) krakmolas ir kad atsakovas apie tai žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovė tiek Darbo ginčų komisijai, tiek teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų atlikusi tyrimą, kad būtų kreipusis į tiekėją su pretenzija dėl krakmolo pristatymo aplinkybių, nustatinėjusi kaltus asmenis, todėl, teismo vertinimu, ieškovės atsakovui inkriminuotas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – su darbuotojo žinia ilgą laiką kartono gamybai buvo perkama žaliava / medžiagos, faktiškai tiekiant pigesnę nei nurodytą sąskaitose alternatyvą, ir dėl to dėl savo kalto veikimo ar neveikimo darbuotojas tyčia padarė itin didelės žalos bendrovei – yra pagrįstas tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais įrodymais.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 

95.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo išspręsti klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

96.       Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014). 

97.       Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas). Taigi keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta pirmosios instancijos teisme, suteikiant atsakovui galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

98.       Remiantis bylos duomenimis, 2019 m. lapkričio 6 d. pirmosios instancijos teismas perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir nustatė šalims 7 dienų terminą iki kito paskirto teismo posėdžio pateikti visus su bylos nagrinėjimus susijusius duomenis. Teismo posėdis buvo paskirtas 2020 m. sausio 7 d., taigi, šalims terminas pateikti naujus įrodymus (norimus duomenis) buvo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ieškovė patikslintą ieškinį pateikė 2020 m. vasario 6 d. 2020 m. vasario 11 d. teismas nusprendė patikslinto ieškinio nepriimti. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad: patikslintame ieškinyje suformuotas naujas atsakovo atleidimo pagrindas; DK nuostatos nenumato / nesuteikia teisės ieškovei bylos nagrinėjimo metu keisti atsakovo atleidimo pagrindo; patikslintas ieškinys buvo pateiktas jau nagrinėjimo iš esmės metu (2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamu atveju yra pagrįsta. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, nepažeidė proceso teisės normų. Dėl to pirmiau aptartas apeliantės argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. 

99.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

100.       Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

101.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). 

102.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas. 

103.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010  ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

104.       Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija, proceso teisės laikymosi aspektu įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir visų liudytojų parodymus, atsižvelgė į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir įrodymų visumą ir savo išvadas dėl įrodymų vertinimo pagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta. Dėl to jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

105.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o 7 dalyje įtvirtinta, kad, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Dėl to nereikia teismui sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti ir (ar) panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo, nes įstatyme nustatytas momentas, nuo kurio nustoja galioti darbo ginčų komisijos sprendimas. Taigi naikintina sprendimo rezoliucinės dalies dalis, kuria teismas pripažino, jog teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas netekusiu galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

106.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

108.                      Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 2 000,00 Eur atstovavimo išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodytą dydį, todėl, atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinas 1 765,40 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t  a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuria teismas pripažino, jog teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas netekusiu galios.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G. 1 765,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai      Almantas Padvelskis

                                                                                                                             Albina Pupeikienė

                                                                                                                             Alvydas Žerlauskas