Civilinė
byla Nr. 3K-3-546/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco
Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio
apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal
Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos
Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja –
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus rajono
savivaldybei, R. Č. dėl potvarkių dalies panaikinimo, žemės sklypo
pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo –
notarė L. Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas
dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą civilinėje byloje, kai
prašymą pateikia prokuroras, ginantis viešąjį interesą, remdamasis apeliacinės
instancijos teismo sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida,
aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis
prokuroras 2007 m. spalio 15 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą,
prašydamas: 1) panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio
1992 m. liepos 27 d. potvarkio Nr. 26 dalį, kuriuo R. Č. papildomai skirtas 500
kv. m namų valdos žemės sklypas; 2) Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone
1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. 1333 p dalį, kuriuo R. Č. leista pirkti papildomai
skirtą 500 kv. m namų valdos žemės sklypą; 3) pripažinti negaliojančia 1993 m.
balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini),
sudarytos Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Z. P., veikiančios pagal Vilniaus
rajono valdybos 1993 m. vasario 10 d. potvarkį Nr. 180p, ir R. Č., dalį, kuria R.
Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skl.
Nr. 516; 4) R. Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra - priteisti valstybės naudai
2000 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini), dalį, t. y. papildomai R. Č. skirtą 500 kv. m žemės sklypą;
6) priteisti R. Č. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 15 Lt.
Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimu
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikino ir
priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras 2009 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti
procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008; 2) panaikinti Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą
ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d.
sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. gavo L. L. prašymą
inicijuoti civilinės bylos atnaujinimą ir jos išnagrinėjimą kasacine tvarka,
ginant (duomenys neskelbtini) gatvių ir
kitų gyventojų interesus. Nagrinėdamas pateiktą prašymą pareiškėjas nustatė,
kad Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas Vilniaus rajono prokuroro ieškinį,
padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9
punktas). Prašomoje atnaujinti nagrinėjimą byloje buvo sprendžiama dėl
administracinių aktų, kuriais R. Č. skirti ir parduoti valstybinei žemei
priklausę sklypai, teisėtumo. Šie aktai priimti po to, kai buvo priimtas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89, kuriame
buvo nustatyta, kad miesto teritorijose nuo 1992 m. vasario 7 d. , o kitose
vietovės – nuo 1992 m. kovo 15 d. negalima skirti valstybinės žemės sklypų ne
ūkio veiklai. Be to, pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų
įstatymo 11 straipsnį žemės skyrimą juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo
nustatytais atvejais ir tvarka savo sesijoje galėjo svarstyti ir dėl to priimti
sprendimus tik apylinkės gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) taryba,
todėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. 26
laikytinas priimtu netinkamo subjekto. Papildomas sklypas R. Č. turėjo būti
formuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos
žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tačiau to
nepadaryta. R. Č. neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės sklypo, į kurį
patenka ir (duomenys neskelbtini) g.,
ir jį užtvėrus tvora, pažeista viena iš Konstitucijos saugomų vertybių – teisė
netrukdomai ir laisvai naudotis keliu; valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą
reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, kartu ir viešąjį
interesą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi procesą civilinėje byloje
atnaujinti atsisakyta.
Teismas nurodė,
kad civilinė byla Nr. 2-468-341/2008 buvo iškelta pagal
Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ir buvo išnagrinėta pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacine tvarka CPK nustatytais terminais
apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nuomone, tai
reiškia, kad prokuroras iš esmės sutiko su apeliacinės instancijos teismo sprendimu.
Teismas sprendė,
kad prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies
9 punkte nustatytu pagrindu galima tik dėl įsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo
sprendimų, kurie išnagrinėti apeliacine tvarka ir įsiteisėja apeliacinės instancijos
teismo sprendimo ar nutarties priėmimo dieną, jei sprendimas (nutartis) nėra panaikinti.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nurodė, kad klaidą padarė ne
pirmąja instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas, o 2008 m.
gruodžio 10 d. apeliacine tvarka sprendimą peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Dėl to teismas konstatavo, kad, patenkinus pareiškėjo prašymą, susidarytų
situacija, jog, byloje atnaujinus procesą, pirmosios instancijos teismas turėtų
spręsti dėl Vilniaus apygardos teismo (t. y. aukštesnės instancijos teismo) sprendimo
teisėtumo, tačiau CPK nesuteikia galios pirmosios instancijos teismui panaikinti
aukštesnės instancijos teismo priimto sprendimo.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesas negali būti atnaujinamas dėl to, jog prašoma atnaujinti procesą ne dėl pirmosios
instancijos teismo, o dėl apeliacinės instancijos teismo sprendime padarytos
aiškios teisės taikymo klaidos. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingu
atveju kasacijos institutas prarastų prasmę, o proceso atnaujinimo institutas
galėtų būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų
teismų sprendimų vykdymą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Prokuratūros įstatymo
normos, suteikiančios teisę prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį
interesą, turi būti taikomos atsižvelgiant į CPK 366 straipsnio
1 dalies 9 punkto nustatytą pagrindą ir jo ribas. Prokuroro teisė ginti
viešąjį interesą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į
kitus teisės aktus ir laikantis juose nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija nurodė, kad viena
būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio
1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į
teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą
nurodė, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas
nuo 2009 m. birželio 1 d., kai prokuratūra gavo iš L. L. prašymą inicijuoti
proceso atnaujinimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškinį buvo pareiškęs prokuroras, kuris
prieš kreipdamasis į teismą turėjo nustatyti, ar ginčijami aktai, jo nuomone,
pažeidžia viešąjį interesą ir (ar) yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo
intereso gynimo; jis dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismuose; apeliacinės instancijos teismo sprendimo neskundė
kasacine tvarka. Teisėjų kolegija laikė, kad ta aplinkybė, jog prašymą
atnaujinti procesą pateikė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,
neesminė ir nekeičia termino prašymui atnaujinti procesą pateikti eigos
pradžios. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingu atveju būtų paneigta CPK 368
straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paskirtis. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas, kurį, atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas prašo panaikinti,
priimtas 2008 m. gruodžio 10 d., o prašymas atnaujinti procesą teismui
pateiktas 2009 m. liepos 8 d., todėl teisėjų kolegija sprendė, kad trijų
mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti yra praleistas ir,
nustačiusi, jog nėra svarbių termino praleidimo priežasčių, nurodė, kad toks
prašymas negali būti tenkinamas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 25 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d.
nutartis ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008
ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Teismų išvada, kad procesas negali būti
atnaujinamas dėl aukštesnės pakopos – apeliacinės ar kasacinės instancijos –
teismo padarytos aiškios ir esminės klaidos, prieštarauja kasacinio teismo
suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. ir kt. v. AB „Kauno alus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2008; 2010 m.
birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
,,flyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010). Proceso
atnaujinimas nagrinėjamu atveju yra vienintelė priemonė pasiekti, kad būtų
apgintas viešasis interesas, t. y. panaikinti administraciniai aktai, susiję su
neteisėtu valstybinės žemės suteikimu, ir šios žemės pirkimo-pardavimo
sutartis. Pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą teismai turėjo
vertinti bylos aplinkybių kontekste ir vadovautis viešojo intereso ir asmenų
teisių bei teisėtų interesų apsaugos ir gynybos pusiausvyros principu. Be to,
kai prašymas atnaujinti procesą grindžiamas aiškia teisės normos taikymo klaida
(CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), turi būti taikomos ne tik CPK
nuostatos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7
protokolo 4 straipsnis, įpareigojantis teismus, nagrinėjančius prašymus
atnaujinti procesą, tikrinti, ar ankstesniame procese nebuvo padaryta aiškios
teisės normos taikymo klaidos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, 2008 m. gruodžio 10
d. nutartimi atmesdama Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį,
aiškiai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas (Žemės reformos
įstatymo 4 straipsnį, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vietos savivaldos
pagrindų įstatymo 11 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m.
vasario 27 d. nutarimo Nr. 89 nuostatas, CPK 176 straipsnį, 185 straipsnio 1
dalį), kartu ir viešąjį interesą.
2. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas, praleidus CPK
386 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Prokuratūros įstatymo
19 straipsnio 2 dalies 1 punktas suteikia prokurorams įgaliojimus, ginant
viešąjį interesą, kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Šio įstatymo
8 straipsnio 7 punktas viešojo intereso gynimą priskiria Generalinės
prokuratūros funkcijoms, tačiau viešąjį interesą turi teisę ginti ir
teritorinės prokuratūros pagal joms suteiktą kompetenciją (Prokuratūros
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 4 dalies 7 punktas). Kasatoriaus
teigimu, vadovaujantis šiomis nuostatomis ir Prokuratūros įstatymo 2
straipsniu, pagal kurį prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir
vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymu ir protingumo principais, darytina išvada,
kad prokuroras, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktus įgaliojimus ginti teisme
viešąjį interesą, veikia kaip valstybės įgaliotas pareigūnas pagal
kompetenciją, t. y. be atskiro prokuroro įgaliojimo. Dėl to, kasatoriaus
nuomone, jis negalėjo žinoti apie Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo
prokuroro pateiktą teismui ieškinį. Aplinkybę, kad Vilniaus rajono apylinkės
vyriausiojo prokuroro parengtas kasacinis skundas prašomoje atnaujinti procesą
byloje nebuvo priimtas, kasatorius sužinojo tik 2009 m. birželio 1 d., gavęs L.
L. prašymą atnaujinti procesą, todėl ši data laikytina aplinkybių, sudarančių
proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo diena. Be to, kasatoriaus nuomone, jo
teisė inicijuoti proceso atnaujinimą grindžiama ne tik CPK 356 straipsnio 2
dalies, bet ir Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 19
straipsnio, kuriuose įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą
įstatymų nustatyta tvarka, nuostatomis. Dėl to, kasatoriaus teigimu,
generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą
dėl proceso atnaujinimo visais atvejais, nustatęs teisės aktų pažeidimą, t. y.
turėdamas pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti tokią išvadą, ir kai
viešojo intereso pobūdis, kasatoriaus nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų
grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro
pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 22 d.
Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose
civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007).
Prisidėjimu prie kasacinio skundo
Vilniaus rajono apylinkės teismo vyriausiasis prokuroras prašė kasacinį skundą
tenkinti.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas R. Č. prašė kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas
grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punktas neįtvirtina proceso atnaujinimo galimybės dėl
apeliacinės instancijos teismo sprendimų, kuriuose padaryta aiški teisės normos
taikymo klaida. Atsakovo nuomone, tokią išvadą pagrindžia sisteminis CPK 345,
346, 365 straipsnių, 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 379 straipsnio 1 dalies,
367 straipsnio 3 dalies, 371 straipsnio nuostatų aiškinimas. Be to, kasatorius
nepagrindė viešojo intereso buvimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
Tai konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m.
gruodžio 10 d. sprendime. Kasatorius kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą
įvardija Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto
pažeidimą, t. y. kad privačion nuosavybėn buvo parduota kelio atkarpa. Vilniaus
rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 21 d.
sprendimu Nr. 415 patvirtinti Vilniaus rajono Buivydiškių tarybinio ūkio
technikumo ir kitų centrinių gyvenviečių generaliniai planai, iš kurių matyti,
kad tuo metu (duomenys neskelbtini) g.
pusėje, priešais atsakovui skirtą žemės sklypą, nebuvo suformuota sklypų
individualių namų statybai, už atsakovo žemės sklypo ribos buvo laisva
valstybinė žemė, kurioje buvo suformuotas kelias. Atsakovas, sudarydamas žemės
pirkimo-pardavimo sandorį, negalėjo žinoti, kad atsakovui papildomai skirtas
500 kv. m sklypas ateityje gali tapti kelio atkarpa tarp sklypų. Naujas
Vilniaus rajono detalusis planas iki šiol nepatvirtintas. Dėl to nepagrįstas
kasatoriaus aiškinimas, kad atsakovui parduota kelio atkarpa. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad generalinio prokuroro teisė
pareikšti prašymą atnaujinti procesą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama
laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.
2. Kasatorius
praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui
atnaujinti procesą pateikti. Prokuroras dalyvavo nagrinėjant bylą, kurioje
prašoma atnaujinti procesą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme,
kasacine tvarka skundė apeliacinės instancijos teismo sprendimą, bet kasacinis
skundas nepriimtas. Pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ta
aplinkybė, jog prašymą atnaujinti procesą pateikė Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras, neesminė ir nekeičia termino tokiam prašymui pateikti
eigos pradžios. Kasatorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą
praleido dėl svarbių priežasčių.
3. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės
29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č.,
bylos Nr. 3K-3-2/2009, išnagrinėjusi L. L. kasacinį skundą dėl pažeistų teisių
gynimo ir servituto nustatymo, sprendė, kad nėra tikslinga nustatyti ieškovų
prašomą servitutą ginčijamoje žemės sklypo dalyje, o tai, atsakovo nuomone, yra
reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Ministro
pirmininko tarnybos, prašė kasacinį skundą atmesti, remdamasi apeliacinės
instancijos teismo nutartyje nurodytais negalimumo atnaujinti procesą prašomoje
byloje motyvais.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė kasacinį
skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9
punkto aiškinimo ir taikymo
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi
nuostatos, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos
turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius. Proceso
atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į
teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo
pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir
pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti
atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį
interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų
teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.
Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų - teisinio apibrėžtumo
principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik
esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis
teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. balandžio
15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Utenos apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali
būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
ir sprendimas (nutartis) nebuvo
peržiūrėtas apeliacine tvarka; Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nurodytu pagrindu taip pat turi teisę
paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine
tvarka. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad,
įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip
aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi
atskleisti prašymą atnaujinti procesą
nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti
teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso,
tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne
tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
,,flyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010).
Pagal įstatymą teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi šalys ir tretieji asmenys, taip pat
neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis), tačiau šie asmenys gali kreiptis į
teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu
pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma
atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Demokratinėje
teisinėje valstybėje teisinis visuomeninių santykių reglamentavimas grindžiamas
viešojo intereso, kaip pamatinių visuomenės vertybių, prioritetine gynyba; kad
būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, įstatymo leidėjo CPK 365 straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad prašymus atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį
interesą, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Generalinis
prokuroras turi teisę prašyti atnaujinti procesą CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ne tik dėl apeliacine tvarka neperžiūrėtų
pirmosios instancijos teismo sprendimų, bet ir tada, kai sprendimas (nutartis) yra peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario
28 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos
apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr.
3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius v. M. J.
ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005; 2010 m. birželio 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje AB ,,flyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v.
VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010). Be to, generalinis prokuroras turi teisę
paduoti prašymą visose bylose, nepaisant to, ar prokuroras dalyvavo
ankstesniame teismo procese.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte
įtvirtinta galimybė dėl viešąjį interesą pažeidusios teisės taikymo klaidos
peržiūrėti bylą, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei
pagrįstumą instancine tvarka patikrino apeliacinės instancijos teismas. Kai
procesas atnaujinamas dėl apeliacine tvarka peržiūrėtų teismo sprendimų
(nutarčių), turi būti patikrinamas abiejų instancijų – tiek pirmosios, tiek
apeliacinės - teismų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu generalinis prokuroras gali
paduoti prašymą atnaujinti procesą visais atvejais, kai byla užbaigta
pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nepaisant to, ar
skirtingų instancijų teismų sprendimai vienodi, ar apeliacinės instancijos
teismas yra pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priėmęs naują.
Tokias išvadas patvirtina teismų praktika, pvz., kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje
D. P. ir kt. v. AB
„Kauno alus“ ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-204/2008, nagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, kai apeliacinės instancijos
teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas.
Proceso atnaujinimo instituto
specifika pasireiškia inter alia skirtingai negu instancinio
nagrinėjimo atveju reglamentuojant bylą nagrinėjančio teismo teises ir priimto
sprendimo teisines pasekmes. CPK 367 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais,
kai prašymas atnaujinti procesą pagrįstas kitais pagrindais, negu nurodyti CPK
366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose, prašymas paduodamas pirmosios
instancijos teismui, pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį, teismui sprendimą
(nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų
sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios. Taigi iš esmės įstatyme
nustatyta bendrosios teismų sprendimų instancinės hierarchijos taisyklės išimtis,
pagal kurią pirmosios instancijos teismo sprendimas gali lemti aukštesnių
instancijų teismų priimtų sprendimų galiojimą. Kartu pažymėtina, kad ši išimtis
yra santykinė, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl proceso
atnaujinimo gali būti peržiūrėtas instancine tvarka.
Dėl aptartų aplinkybių teisėjų
kolegija pripažįsta pagrįstais kasatoriaus argumentus dėl neteisingo CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkto normų taikymo ir konstatuoja, kad bylą nagrinėję
teismai negalėjo atsisakyti atnaujinti procesą dėl to, kad byla buvo užbaigta
apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo
sprendimą ir priėmus naują, bei dėl to, kad prašymas pateiktas pirmosios
instancijos teismui.
Dėl CPK 386 straipsnio 1 dalyje
nustatyto trijų mėnesių termino pradžios, kai prašymą atnaujinti procesą
pateikia generalinis prokuroras
CPK 368
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti
pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo
sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo
pagrindą. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės
teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino
prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo
(nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės
24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-183/2010). Kai
prašymą atnaujinti procesą pateikia byloje nedalyvavę asmenys, taip pat ir
generalinis prokuroras, termino prašymui paduoti pradžia per se
nesiejama su teismo sprendimo ar nutarties paskelbimu, kiekvienu konkrečiu
atveju turi būti konstatuotos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo sužinojo ar
turėjo sužinoti apie teismo sprendimą, pažeidžiantį privatų ar viešąjį
interesą.
Apeliacinės instancijos teismas
sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas, praleidus CPK 386 straipsnio
1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nes byloje, kurioje prašoma
atnaujinti procesą, ieškovas buvo apygardos prokuroras; ta aplinkybė, jog tokį
prašymą pateikė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, apeliacinės
instancijos teismo požiūriu, neesminė ir nekeičia termino prašymui atnaujinti
procesą pateikti eigos pradžios. Taigi iš esmės prašymą nagrinėjęs teismas
laikėsi pozicijos, kad proceso dalyviu civilinėje byloje yra ne prokuroras, o
prokuratūra, kaip centralizuota valstybės institucija. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta neteisingai
išaiškinus proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias
prokurorų kompetenciją ir procesinį statusą.
CPK 49 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui
ginti, tokiu atveju prokuroras įgyja ieškovo procesinį statusą. Tiek
teritorinių prokuratūrų, tiek generalinės prokuratūros prokurorai, tiek
generalinis prokuroras, veikdami pagal kompetenciją, gali įgyvendinti nurodytas
teises. Minėta, kad CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta išimtinė Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro teisė pateikti prašymą atnaujinti procesą taip pat ir dėl
teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.
CPK nedetalizuota tvarka, kurios
laikydamiesi prokurorai imasi ginti viešąjį interesą ir kuria nustatomos jų
kompetencijos ribos. Šie klausimai reglamentuojami Prokuratūros įstatyme ir jį
lydinčiuose teisės aktuose. Prokuratūros įstatymo 3 straipsnyje, kuriame
įtvirtinti prokuratūros veiklos teisniai pagrindai, inter alia
nustatyta, kad prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai,
vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir
laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui,
valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens
socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų,
kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo; prokuroro
veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami
aukštesniajam prokurorui ir teismui. Taigi prokurorai veikia savarankiškai,
tačiau jų veiksmus bei sprendimus kontroliuoja ir gali pakeisti aukštesni
prokurorai ir teismas.
Viešojo intereso gynimas pagal
Prokuratūros įstatymą yra bendroji prokuroro pareiga (Įstatymo 8 straipsnio 1
dalies 7 punktas); kartu viešojo intereso gynimas įstatyme įvardytas kaip Generalinės
prokuratūros, apygardos bei apylinkių prokuratūrų funkcija (Įstatymo 9
straipsnio 3 dalies 8 punktas ir 4 dalies 7 punktas). Atlikdami savo
funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje; Generalinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus
veikti visuose teismuose; teritorinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro
įgaliojimus veikti teismuose pagal generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo
nustatytą kompetenciją (Įstatymo 13 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų
kompetencijos nuostatų (patvirtinti generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 31
d. įsakymu Nr. I-215) 88–109 punktų normas, gindami viešąjį interesą, visų
grandžių prokurorai turi teisę ir pareigą imtis įstatyme nustatytų viešojo
intereso gynimo veiksmų savarankiškai, be atskiro aukštesniojo ar generalinio
prokuroro pavedimo ar išankstino suderinimo su jais; vykdydami veiklos
kontrolę, aukštesni prokurorai gali peržiūrėti žemesnės grandies prokurorų
priimtus sprendimus dėl viešojo intereso gynimo.
Taigi aptartas teisinis reglamentavimas,
grindžiamas prokurorų veiklos ir procesinio statuso savarankiškumu, nesuteikia
pagrindo išvadai, kad ta aplinkybė, jog teritorinis prokuroras pagal savo
kompetenciją, gindamas viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui, per se
reiškia, kad generalinis prokuroras žino ar turi žinoti apie viešojo intereso
pažeidimo atvejį.
Nagrinėjamoje byloje, siekdamas
apginti viešąjį interesą, ieškinį pareiškė Vilniaus rajono apylinkės
vyriausiasis prokuroras, byloje nėra duomenų, kad apie bylos iškėlimą ir proceso
eigą generalinis prokuroras buvo informuotas iki jam gaunant L. L. skundą,
todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prašymas pateiktas praleidus
terminą, nepagrįsta.
Dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje
CPK 370 straipsnyje yra reglamentuota prašymų
atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka - teismo atliekamų procesinių veiksmų
eiliškumas bei turinys. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalies reikalavimus priėmęs
prašymą, teismas proceso atnaujinimo klausimą nagrinėja teismo posėdyje,
kurio metu sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio
Kodekso 368 straipsnyje, ir ar jis pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje
nustatytais pagrindais; teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos
nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako,
jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas,
nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso
atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės
atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą,
nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio
17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė,
atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-572/2009). Kai procesą
prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti
pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1
dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo
nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos
visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar
pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti
įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų
teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. ir kt. v. AB „Kauno alus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2008) .
Generalinis prokuroras prašyme atnaujinti procesą nurodė
materialiosios teisės klaidas, kurias, jo nuomone, padarė bylą nagrinėjęs
apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinių aktų,
kuriais R. Č. 1992 m. individualiai statybai skirtas ir parduotas papildomas
500 kv. m valstybinės žemės sklypas, teisėtumo. Prokuroras nurodo, kad buvo
pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89
nustatytas draudimas, kad miesto teritorijose nuo 1992 m. vasario 7 d. negalima
skirti valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai; be to, pagal tuo metu
galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį dėl žemės skyrimo
juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka
priimti sprendimus buvo įgaliota tik apylinkės gyvenvietės (valsčiaus), rajono
(apskrities) taryba, todėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d.
potvarkis Nr. 26 laikytinas priimtu netinkamo subjekto; papildomas sklypas R.
Č. turėjo būti formuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės
reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis),
tačiau šio reikalavimo nesilaikyta. Teismai, skundžiamose nutartyse motyvuotai
neįvertinę pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindžia teiginį, kad
byloje padaryta esminių materialiosios teisės taikymo klaidų, pažeidė prašymų
dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisykles, nustatytas CPK 370 straipsnio 3
dalyje, kurios įpareigoja teismą vertinti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo
pagrindo pagrįstumą ir tik tada spręsti, ar procesas atnaujintinas, ar jį atnaujinti
atsisakytina.
Dėl nurodytų argumentų
visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacine tvarka skundžiamose nutartyse
yra padaryti proceso teisės normų pažeidimai, turėję įtakos neteisėtų nutarčių
priėmimui. Nurodyti pažeidimai gali būti pašalinti perduodant bylą iš naujo
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris turėtų iš esmės įvertinti
proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir priimti sprendimą dėl proceso
atnaujinimo. Konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos
teismo nutartis naikintina ir proceso atnaujinimo klausimas perduotinas
apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 82,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas lygiomis
dalimis priteistinas iš atsakovų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25
d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis
panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Priteisti
iš atsakovų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Ministro pirmininko
tarnybos, 20,73 Lt (dvidešimt litų 73 ct), Nacionalinės žemės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos 20,73 Lt (dvidešimt litų 73 ct), Vilniaus rajono
savivaldybės 20,73 Lt (dvidešimt litų 73 ct), R. Č. 20,73 Lt (dvidešimt litų 73
ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą
valstybei.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Sigita
Rudėnaitė
Vincas
Verseckas