Civilinė byla Nr. e2A-378-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00122-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 2.6.11.4.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos, įvykdžius neteisėtą viešąjį pirkimą, atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transjuda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 174 395,09 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė supaprastintą atvirą konkursą investicijų projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir rangos darbams įsigyti, pirkimo Nr. 501171 (toliau – Pirkimas). Ieškovė pateikė pasiūlymą, kurio kaina 713 900 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. atmetė ieškovės pasiūlymą dėl neatitikties Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams. Atsakovė Pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens UAB ,,Šilutės polderiai“ pasiūlymą (pasiūlymo kaina 726 000 Eur su PVM). Atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė 2020 m. spalio 23 d. Rangos darbų sutartį Nr. R5-(4.1.5.)-807 (toliau – Rangos sutartis). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑1112‑777/20202 panaikintas atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑486‑553/2021 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovės teigimu, neteisėtas atsakovės sprendimas lėmė tai, kad ieškovė nebuvo pripažinta Pirkimo laimėtoja nors pasiūlė mažiausią kainą Pirkime. Atsakovei panaikinus neteisėtą savo sprendimą dar iki Rangos sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo, ieškovė būtų įgijusi teisę vykdyti viešojo pirkimo sutartį ir gavusi 174 395,09 Eur grynojo pelno, kurį laiko savo negautomis pajamomis (nuostoliais).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 14 349,25 Eur nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (14 349,25 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1 130,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei 13 230,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1112-777/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-486-553/2021 buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas Pirkime, (ne)teisėtumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. galutine nutartimi konstatavo atsakovės sprendimo neteisėtumą ir jį panaikino. Ši aplinkybė yra prejudicinis faktas, kuris nebegali būti ginčijamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Aptariamose bylose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu pasekmių. Atsakovė sudarė Rangos sutartį su trečiuoju asmeniu.

5.       Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu pripažinus perkančiųjų organizacijų veiksmų neteisėtumą, jos įpareigotinos (net to konkrečiai nenurodžius teismui) toliau tęsti pirkimo procedūras, jose atlikti pakartotinius veiksmus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras ar pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties bei nuo ieškovės suformuluoto reikalavimo dėl Rangos sutarties panaikinimo. Teismo vertinimu, atsakovė turi atlyginti ieškovei turtinę žalą, nes imperatyvių teisės normų pažeidimas vykdant Pirkimą įrodo atsakovės veiksmų neteisėtumą.

6.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad Pirkime ne trečiasis asmuo, o ieškovė turėjo teisę atlikti rangos darbus pagal Rangos sutartį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad viešojo pirkimo sutartis su ieškove nebūtų buvusi sudaryta. Teismas pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai – imperatyvių įstatymų reikalavimų vykdant Pirkimo procedūras pažeidimas – susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė byloje yra pateikusi dvi lokalines sąmatas – savo pačios sudarytą 2020 m. rugpjūčio 12 d. sąmatą ir sąmatininko P. D. sudarytą 2024 m. sausio 25 d. sąmatą. Teismas, nustatęs aritmetines klaidas P. D. parengtoje lokalinėje sąmatoje, nusprendė vadovautis ieškovės su ieškiniu pateikta 2020 m. rugpjūčio 12 d. lokaline sąmata. Ieškovė, remdamasi savo pačios sudaryta sąmata, prašo priteisti negautas pajamas, kurias skaičiuoja taip: iš ieškovės pasiūlymo kainos, t. y. 713 900 Eur, atimami sutarties vykdymo kaštai 337 629,31 Eur, o likusi suma (205 170,69 Eur) laikoma ieškovės pelnu. Iš pelno atimamas 15 proc. dydžio pelno mokestis (30 775,60 Eur) ir gaunama 174 395,09 Eur ieškovės negautų pajamų suma. Teismas pripažino, kad ieškovė, apskaičiuodama negautas pajamas, pagrįstai iš savo pasiūlyme nurodytos kainos (713 900 Eur) atima 337 629,31 Eur sutarties vykdymo kaštus, tačiau iš ieškovės pateiktų apskaičiavimų nustatyta, jog ieškovė skaičiuoja 60,76 proc. dydžio pelną nuo tiesioginių išlaidų. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė nurodo neįprastus pelningumo rodiklius. Sąmatos statybų sektoriuje skaičiuojamos naudojant SISTELA programą, kurioje nustatomi bendrieji ekonominiai normatyvai statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui, vienas iš šių normatyvų – 5 proc. pelnas nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos. Taigi, statybų sektoriaus veiklos vidutinis pelningumas yra 5 proc. 2023 m. rugsėjo 18 d. trečiojo asmens lokalinėje sąmatoje, sudarytoje Pirkime, taip pat nurodytas 5 proc. pelnas. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, ieškovei negautų pajamų dydį įrodinėjant sąmata, kurioje numatytas neįprastai didelis 60,76 proc. dydžio pelningumas, ji turėjo pateikti konkrečius įrodymus, kad ginčo projektas galėjo būti įgyvendintas su neįprastai dideliu pelningumo rezultatu. Ieškovė neįrodė, kad, vykdydama Rangos sutartį, ji galėjo tikėtis gauti 60,76 proc. dydžio pelną nuo tiesioginių išlaidų.

8.       Teismas, įvertinęs duomenis dėl negautų pajamų apskaičiavimo, nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos įrodytos tik įprasto pelningumo viešuosiuose pirkimuose apimtimi (5 proc.) ir sudaro 16 881,46 Eur. Negautų pajamų suma skaičiuojama nuo ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų tiesioginių išlaidų 310 273,61 Eur be PVM (5 proc. – 15 513,68 Eur) ir pridėtinių išlaidų 27 355,70 Eur be PVM sumos (5 proc. – 1 367,78 Eur). Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktoje 2023 m. rugsėjo 15 d. Konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys, jog polderio rekonstrukcijos darbų grynasis pelnas, suskaičiavus darbų lokalines sąmatas tiriamuoju laikotarpiu naudojant programą SISTELA, naudojantis UAB „Šilutės polderiai“ atliktų darbų aktuose nurodytais rekonstrukcijos darbais ir apimtimis, galėjo sudaryti 17 188,34 Eur. Nors nurodyta suma nėra pagrindo vadovautis, nes ji apskaičiuota pagal trečiojo asmens atliktus darbus, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė pasiūlė mažesnę kainą Pirkime nei trečiasis asmuo, trečiojo asmens grynasis pelnas yra panašus į teismo nustatytą ieškovės pelną (16 881,46 Eur). Teismas iš 16 881,46 Eur atėmė 2 532,21 Eur, t. y. 15 proc. pelno mokestį, nes negautos pajamos yra siejamos su ieškovės grynuoju pelnu, atėmus visas sąnaudas, įskaitant ir pelno mokestį. Nustatęs visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 14 349,25 Eur negautų pajamų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

9.       Ieškovė prašė priteisti 13 753,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimas patenkintas 8,22 proc., teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 130,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Atsakovė prašė priteisti 31 908,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 14 036 Eur ekspertinio tyrimo išvados parengimo išlaidos ir 17 872,31 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė pagrindą atsakovės prašomas priteisti išlaidas sumažinti. Pirma, vadovaujantis CPK 88 straipsniu, atsižvelgus į tai, kad atsakovės pateikta konsultacinė išvada nelaikytina ekspertizės išvada ir parengta atsakovės iniciatyva, atsakovės prašoma priteisti 14 036 Eur išlaidų privačiam ekspertui suma sumažinta iki 200 Eur. Antra, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nedetalizavo, už kokias teisines paslaugas prašoma priteisti 17 872,31 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, teismas atsakovės išlaidas už kiekvieną byloje pateiktą procesinį dokumentą apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Teismas išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažino iki 14 215 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas atmestas 91,78 proc., iš ieškovės atsakovei priteista 13 230,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė (apeliantė) UAB ,,Transjuda“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismo rėmimasis įprastu pelningumu viešuosiuose pirkimuose (5 proc.) yra nepagrįstas nei teisės aktais, nei kitais byloje esančiais duomenimis. Pirma, pelnas priklauso nuo konkretaus projekto, tiekėjo pasirinktos finansų valdymo strategijos, kitų veiksnių ir negali būti tapatinamas su įprastu pelnu ar vidutiniu pelningumu. Antra, atsakovė nenuginčijo ieškovės negautų pajamų (pelno) dydžio. Trečia, atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti apskaitos politiką, sąskaitų planą (didžiąją knygą), sąskaitų apyvartos žiniaraščius už 2021 m. ir 2022 m., tačiau teismas šio prašymo netenkino. Teismas taip pat atsisakė ieškovės prašymu byloje skirti ekspertizę. Taigi, pats pirmosios instancijos teismas įvertino, kokiais duomenimis, į bylą pateiktais įrodymais remsis vertindamas ieškovės nuostolių dydį. Ketvirta, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad nustatant grynąjį pelną turi būti remiamasi išimtinai konkrečios viešojo pirkimo sutarties duomenimis.

11.2.                      Byloje nesant duomenų, kokius darbus ir kokia apimtimi atliko trečiasis asmuo, už kokius konkrečiai darbus atsakovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu, ar nebuvo užsakomi papildomi darbai, nėra pagrindo remtis atsakovės pateiktoje Konsultacinėje išvadoje apskaičiuotu galimu pelnu, kuris nėra susijęs su trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ sugeneruotu pelnu ir neįrodo pelno realumo. Teismo išvada, kad trečiojo asmens grynojo pelno suma artima ieškovei priteistai sumai, nepagrįsta.

11.3.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo, ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymas lėmė ieškovei priklausančios kompensacijos netekimą.

12.       Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

12.1.                      Teismas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovė neįrodė, kodėl ginčo atveju ieškovės pelnas turėjo būti neproporcingai didelis (174 395,09 Eur), daugiau nei dešimt kartų didesnis nei įprasta rinkoje, be kita ko, didesnis už pačios ieškovės faktinį grynąjį pelningumą 2021 m. (-3,31 proc.) ir 2022 m. (0,85 proc.). Dešimt kartų didesnis pelno dydis nuo įprasto pelningumo nėra vertinamas kaip realus ir tikėtinas, iš esmės yra neįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė objektyviais duomenimis neįrodė prašomo priteisti nuostolių dydžio, pagrįstai vadovavosi visais byloje pateiktais įrodymais. Programos SISTELA skaičiavimo metodika yra plačiai taikoma ir naudojama ekspertų, taip pat pripažįstama teismų praktikoje, todėl, ieškovei neįrodžius prašomų priteisti nuostolių dydžio, teismas galėjo vadovautis ir SISTELA normatyvais.

12.2.                      Teismas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistino nuostolių dydžio, trečiojo asmens pasiūlymas nebus vertinamas bei analizuojamas. Aplinkybė, kad sprendime nurodyta, jog įprastas 5 proc. pelno dydis yra artimas trečiojo asmens nurodytam pelno dydžiui, nereiškia, kad teismas vadovavosi trečiojo asmens lokalinėje sąmatoje nurodyta informacija.

12.3.                      Ieškovės reikalavimas perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas. Viena vertus, ieškovė neįrodinėja atsakovės nesąžiningo elgesio CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su privataus eksperto atliktu ekspertiniu vertinimu, iš esmės nukrypo nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       CPK esant įtvirtintai ribotai apeliacijai, ji pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑143‑1075/2021).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

16.       Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 7 d. per CVP IS paskelbė supaprastintą atvirą konkursą investicijų projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir rangos darbams įsigyti, pirkimo Nr. 501171:

16.1.                      Pirkimo objektas – techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcijos darbai (Pirkimo sąlygų 2.1, 2.4 punktai).

16.2.                      Projekto įgyvendinimo metu planuojami atlikti (pasiekti projekto priežiūros rodikliai) rekonstrukcijos darbai: griovių rekonstrukcija – 5 070 km; pylimų rekonstrukcija – 2 960 km; siurblinių rekonstrukcija – 1 vnt; vidaus kelių rekonstrukcija – 1 112 km; pralaidų rekonstrukcija – 7 vnt; tiltų rekonstrukcija – 1 vnt. Šie planuojami rodikliai yra (preliminarūs) orientaciniai. Vienas iš techninio darbo projekto rengimo tikslų – nustatyti tikslius projekto techninius rodiklius. Tiekėjas rekonstrukcijos darbus turės atlikti pagal parengtą, suderintą bei ekspertuotą techninį darbo projektą, užtikrindamas sausinimo sistemų ir jų statinių veikimą techniniame darbo projekte nurodytuose plotuose. Techninio darbo projekto rengimo ar rekonstrukcijos darbų metu paaiškėjus, kad siekiant užtikrinti tinkamą sausinimo sistemų ir jų statinių funkcionavimą, būtina atlikti rekonstrukcijos darbų daugiau negu buvo įsivertinta tiekėjo pasiūlyme, tiekėjas savo lėšomis privalės įvykdyti visus techniniame darbo projekte numatytus ir papildomus darbus. Tiekėjas savo pasiūlyme privalo numatyti ir įvertinti visų galimų papildomų rekonstrukcijos darbų atsiradimą (Techninės specifikacijos 7 punktas).

17.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pasiūlymą Pirkime, kurio kaina 713 900 Eur su PVM.

18.       Atsakovė 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. R3-(4.1.22)-4913 informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas atmetamas dėl pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygų 3.6.1, 3.6.2 punktuose numatytiems kvalifikacijos reikalavimams.

19.       Atsakovė 2020 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. R3-(4.1.22)-4964 informavo ieškovę, kad Pirkimo laimėtoju pripažintas UAB ,,Šilutės polderiai“ pasiūlymas (pasiūlymo kaina 726 000 Eur su PVM).

20.       Atsakovė ir UAB ,,Šilutės polderiai“ 2020 m. spalio 23 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. R5‑(4.1.5.)-807 dėl techninio darbo projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugų ir Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcijos darbų (Rangos sutarties 3.1 punktas). Bendra Rangos sutarties kaina – 726 000 Eur su PVM.

21.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑1112‑777/2020, be kita ko, pripažino neteisėtu atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Transjuda“ pasiūlymas. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑486‑553/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

22.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 174 395,09 Eur grynojo pelno, kurį laiko savo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais).

23.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 14 349,25 Eur nuostolių (negautų pajamų), 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 349,25 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gegužės 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1 130,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei 13 230,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame kvestionuoja sprendimo dalis dėl žalos dydžio nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, pagrindinius civilinio proceso principus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydžio

25.       VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjų teisė iš perkančiųjų organizacijų reikalauti atlyginti netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑199/2007; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑359‑469/2018 107 punktas).

26.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės sąlygas apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018 108 punktas).  

27.       Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

28.       Negautų pajamų, patirtų dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, įrodinėjimas, taip pat pasižymi tam tikrais ypatumais, kuriuos lemia viešųjų pirkimų teisinių santykių specifika. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjo patirtos netiesioginės žalos dydis privalo būti grindžiamas atsižvelgiant į konkursiniame pasiūlyme nurodytas kainas, kurios galiojo pirkimo metu, t. y. tiekėjo gautinomis pajamomis yra laikoma tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-656/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 110 punktas). Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiūlymo kaina (pajamos) yra žinoma, pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieškovo pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų. Šiame kontekste gali būti svarbu, be kita ko, įvertinti viešojo pirkimo dokumentus, kuriuose galbūt buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti detalius tiekėjų siūlomos kainos skaičiavimus, atitinkamų dalių įkainius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑359‑469/2018 110 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, priklausomai nuo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo sutarties specifikos, pristatytas negautų pajamų įrodinėjimo modelis gali iš dalies ar visiškai netikti, todėl gali būti aktualu vertinti ir kitokio pobūdžio įrodymus, inter alia, įprastinę tam tikros ekonominės veiklos rūšies pelno maržą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑359‑469/2018 113 punktas).

29.       Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateiktos 2020 m. rugpjūčio 12 d. lokalinės sąmatos nustatė, kad ieškovė skaičiuoja 60,76 proc. dydžio pelną nuo tiesioginių išlaidų. SISTELA programoje, kuri naudojama statybų sektoriuje statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui, numatytas normatyvas – 5 proc. pelnas nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, priėjo prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog, vykdydama Rangos sutartį, ji galėjo tikėtis gauti neįprastai didelį 60,76 proc. pelną nuo tiesioginių išlaidų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos įrodytos tik įprasto pelningumo (5 proc.) apimtimi ir sudaro 14 349,25 Eur (atėmus pelno mokestį).

30.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žalos dydžio nustatymo, nurodo, kad, pirma, pirmosios instancijos teismo rėmimasis įprastu pelningumu viešuosiuose pirkimuose (5 proc.) nepagrįstas nei teisės aktais, nei kitais byloje esančiais duomenimis. Antra, nėra pagrindo remtis atsakovės pateiktoje Konsultacinėje išvadoje apskaičiuotu galimu pelnu ir daryti išvados, kad trečiojo asmens grynojo pelno suma artima ieškovei priteistai sumai.

31.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos nagrinėjamoje byloje, pažymi, kad rungtyniško proceso esmė yra ta, jog įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑28‑701/2020 59 punktas). 

32.       Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑270‑915/2018 28 punktas).

33.       CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši nuostata reiškia, jog kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 242-611/2018 46 punktas).

34.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑561‑378/2016 23 punktą; 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑9‑1075/2024 28–30 punktus).

35.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė pačios ieškovės atsakingo asmens 2020 m. balandžio mėn. kainomis parengtą 2020 m. rugpjūčio 12 d. lokalinę sąmatą. Pagal lokalinėje sąmatoje pateiktus apskaičiavimus, vykdydama Rangos sutartį, ieškovė būtų patyrusi 337 629,31 Eur tiesioginių išlaidų, 27 355,70 Eur pridėtinių išlaidų ir gavusi 205 170,69 Eur pelno. Lokalinėje sąmatoje išlaidos apskaičiuotos už šiuos darbus: 1) griovių ir juose esančių melioracijos statinių rekonstrukcija; 2) pylimo rekonstrukcija; 3) siurblinės rekonstrukcija; 4) vidaus kelių rekonstrukcija (1 112 km); 5) pralaidų rekonstrukcija (7 vnt.); 6) tilto rekonstrukcija (1 vnt.).

36.       Atsakovė 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė 2023 m. rugsėjo 15 d. Kompleksinio ekspertinio tyrimo konsultacinę išvadą Nr. A1887-ŠRSA, kurioje, be kita ko, pateiktos šios išvados:

36.1.                      UAB „Transjuda“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas grynasis rekonstrukcijos projekto darbų pelningumas reikšmingai skiriasi tiek nuo pačios ieškovės faktinio 2021 m. (-3,31 proc.) ir 2022 m. (0,85 proc.) grynojo pelningumo, tiek nuo konkurentų faktinio grynojo pelningumo (nuo -4,45 proc. iki 3,15 proc.), tiek ir nuo statybos sektoriaus faktinio 2021 m. (5,30 proc.) ir 2022 m. (4,90 proc.) grynojo pelningumo rodiklių (išvada Nr. 2);

36.2.                      polderio rekonstrukcijos darbų grynasis pelnas, suskaičiavus darbų lokalines sąmatas tiriamuoju laikotarpiu programos SISTELA pagalba, naudojantis UAB „Šilutės polderiai“ atliktų darbų aktuose nurodytais rekonstrukcijos darbais ir apimtimis, galėjo sudaryti 17 188,34 Eur (išvada Nr. 4).

37.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą skirti byloje ekspertizę ieškovės negauto pelno dydžiui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2023 m. spalio 1 d. nurodyti prašomos atlikti ekspertizės rūšį, ekspertinės įstaigos pavadinimą, eksperto rekvizitus, pateikti jo sutikimą atlikti ekspertizę, nurodyti ekspertizės kainą, suformuluoti ekspertui klausimus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su ekspertizės paskyrimu.

38.       Ieškovė 2023 m. spalio 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė skirti statybos ekspertizę, suformulavo klausimus ekspertui. Kartu su rašytiniais paaiškinimais buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakymas į ieškovės raštą, kuriame nurodyta, kad į ieškovės rašte nurodytus klausimus dėl lokalinių sąmatų skaičiavimo su programa SISTELA ir sąmatos duomenų panaudojimo galimam nuostolių dydžiui apskaičiuoti Lietuvos teismo ekspertizės centras negalės atsakyti, nes šie klausimai nėra apskaitos ir finansų ar statybos ekspertizės kompetencija. Kaip vienas iš galimų (dalinis) keliamos problemos sprendimų galėtų būti nepriklausomo atestuoto sąmatininko pasitelkimas, kuris, taikydamas vienodas sąmatines kainas, apskaičiuotų UAB „Transjuda“ ir UAB „Šilutės polderiai“ projektų sąmatas ir nurodytų darbų apimčių ir sąmatinių verčių skirtumus. Apskaitos ir finansų ekspertams galima pateikti klausimą dėl UAB „Transjuda“ negautų pajamų dydžio nustatymo, tačiau šio klausimo sprendimui reikalingi išsamūs duomenys apie būtinų darbų kiekius, jų kokybinius ir kiekybinius parametrus, rinkos sąlygas atitinkančias statybos darbų kainas, jau atliktų darbų apimtį, savikainą, sąmatinėje dokumentacijoje numatytą darbų apimtį ir kainą.

39.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra keliami klausimai dėl pastatų ar statinių statybos atitikties projektams, jų dalims, kitiems galiojantiems teisės aktams, pastatų, statinių ar jų elementų suirimo ar sugadinimo priežastis,  statybos darbų poreikis suardytiems ar pažeistiems pastatų ar statinių elementams atstatyti, atmetė ieškovės prašymą byloje skirti statybos ekspertizę.

40.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi pasiūlė ieškovei iki 2024 m. vasario 1 d. pateikti rašytinius įrodymus, paruoštus nepriklausomų atestuotų sąmatininkų. Ieškovė 2024 m. vasario 2 d. į bylą pateikė atestuoto sąmatininko P. D. 2020 m. balandžio mėn. kainomis sudarytą 2024 m. sausio 25 d. lokalinę sąmatą Nr. S001, kurioje nurodoma, kad vykdydama Rangos sutartį ieškovė būtų patyrusi 304 737,87 Eur tiesioginių išlaidų, 23 163,87 Eur pridėtinių išlaidų. Sąmatoje nenurodoma, kokį pelną būtų gavusi ieškovė, tačiau iš pateiktų skaičiavimų matyti, jog ieškovės pelnas sudarytų 227 408,07 Eur.

41.       Atsakovė 2024 m. vasario 12 d. į bylą pateikė 2024 m. vasario 8 d. Forensic and Investigation Services, UAB paaiškinimus dėl UAB ,,Transjuda“ rašytinių įrodymų, kuriuose nurodoma, kad 2024 m. sausio 25 d. sąmatoje padarytos aritmetinės klaidos, o negauto pelno apskaičiavimas yra metodiškai neteisingas.

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės patirtos žalos dydžio nustatymo yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

43.       Pirma, nesutinkama su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas pats nusprendė, kokiais duomenimis remsis vertindamas ieškovės nuostolių dydį, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir atsakovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

43.1.                      Kaip minėta, pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga, o CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti.

43.2.                      Ieškovė byloje prašė skirti statybos ekspertizę, nepaisant to, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodė, jog ieškovės keliami klausimai nepatenka į apskaitos ir finansų ar statybos ekspertizės kompetenciją. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės prašymą dėl statybos ekspertizės skyrimo, ieškovė neteikė naujo prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir (ar) neformulavo naujų klausimų ekspertui, o, pasiūlius pirmosios instancijos teismui, pateikė atestuoto sąmatininko P. D. 2024 m. sausio 25 d. parengtą lokalinę sąmatą Nr. S001. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad ekspertizė byloje nebuvo paskirta dėl ieškovės pasirinkto nuostolių dydžio įrodinėjimo būdo. Be to, prašymas skirti ekspertizę negautas ir apeliacinės instancijos teisme.

43.3.                      Viena vertus, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindžia, kokias byloje įrodinėjimas aplinkybes apie prašomų priteisti nuostolių dydį patvirtintų arba paneigtų ieškovės apskaitos politika, sąskaitų plano (didžiosios knygos) apyvartos žiniaraščiai už 2021 m. ir 2022 m., kuriuos atsakovė prašė išreikalauti iš ieškovės, o bylą nagrinėjusios teisėjos 2023 m. liepos 28 d. rezoliucija šiuos duomenis išreikalauti atsisakyta. Kita vertus, ieškovei manant, kad šie duomenys reikšmingi teisingam ginčo išnagrinėjimui, pagal jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ieškovė šiuos duomenis galėjo ir turėjo pateikti į bylą pati.

44.       Antra, pirmosios instancijos teismas P. D. 2024 m. sausio 25 d. parengta lokaline sąmata Nr. S001 atsisakė remtis nustatęs joje aritmetines klaidas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų – apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑311‑415/2016 21 punktą). Ieškovei apeliaciniame skunde apskritai nenurodant argumentų dėl P. D. 2024 m. sausio 25 d. parengtos lokalinės sąmatos ir (ar) pirmosios instancijos teismo atsisakymo ja remtis, apeliacinės instancijos teismas nurodytais aspektais plačiau nepasisako.  

45.       Trečia, ieškovė apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. lokalinę sąmatą nurodo neįprastai didelį 60,76 proc. pelną nuo tiesioginių išlaidų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal ieškovės pateiktą sąmatą rekonstrukcijos projekto grynasis pelningumas siekia 32,13 proc. (174 395,09 Eur grynasis pelnas / 542 800 Eur sąmatoje nurodytos gautinos pajamos * 100 proc.). Nors, kaip teisingai nurodo ieškovė, pelnas priklauso nuo konkretaus projekto, tiekėjo pasirinktos finansų valdymo strategijos, kitų veiksnių, tačiau, atsižvelgus į tai, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 12 d. sąmatą ieškovės apskaičiuotas grynasis pelningumas (32,13 proc.) reikšmingai skiriasi tiek nuo pačios ieškovės faktinio grynojo pelningumo (2021 m.-3,31 proc.) ir 2022 m. (0,85 proc.), tiek nuo statybos sektoriaus faktinio grynojo pelningumo (2021 m. (5,30 proc.) ir 2022 m. (4,90 proc.) sutinkama su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė turėjo pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius ieškovės apskaičiuoto grynojo pelno ir (ar) pelno nuo tiesioginių išlaidų realumą. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokių aplinkybių ir (ar) įrodymų nenurodė bei nepateikė (CPK 178 straipsnis).

46.       Ketvirta, šioje nutartyje minėta, kad nustatant negautų pajamų dydį, be kita ko, gali būti vertinama įprastinė tam tikros ekonominės veiklos rūšies pelno marža ar kiti ekonominiai rodikliai (žr. šios nutarties 28 punktą). Ieškovei neįrodžius būtent jos prašomo priteisti nuostolių dydžio, įvertinant kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 32 punktą), pirmosios instancijos teismas nusprendė remtis SISTELA programoje naudojamu normatyvu – 5 proc. pelnu nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė Pirkimu siekė įsigyti, o Rangos sutartis su trečiuoju asmeniu sudaryta ne tik dėl rangos darbų ir projekto priežiūros paslaugų, bet ir dėl techninio darbo projekto parengimo paslaugų. Pagal Pirkimo dokumentus juose nurodyti preliminarūs darbų kiekiai tikslinami parengus techninį darbo projektą. Ieškovės parengtoje lokalinėje sąmatoje apskaičiavimai pateikti pagal Pirkimo dokumentuose nurodytus preliminarius darbų kiekius, taip pat nenurodytos išlaidos dėl techninio darbo projekto parengimo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė neįrodė jos apskaičiuoto grynojo pelno ir (ar) pelno nuo tiesioginių išlaidų realumo (objektyvumo), o apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo argumentų, kokiu kitu ekonominiu rodikliu ar normatyvu remiantis galėtų būti apskaičiuotas ieškovės grynasis pelnas ir (ar) pelnas nuo tiesioginių išlaidų, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos įrodytos tik įprasto pelningumo apimtimi (5 proc.) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovės argumentas, kad atsakovė nepaneigė ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio, atmetamas kaip nepagrįstas, nes procesinę pareigą įrodyti prašomų priteisti nuostolių dydį turėjo ieškovė. Taip pat, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, nustatant nuostolių (negautų pajamų) dydį, be kita ko, atsižvelgiama į viešojo pirkimo dokumentus.

47.       Penkta, priešingai nei apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovė, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės nuostolių (negautų pajamų) dydį, pažymėjo, kad trečiojo asmens pasiūlymas nebus vertinamas bei analizuojamas. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktoje 2023 m. rugsėjo 15 d. Konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys, jog polderio rekonstrukcijos darbų grynasis pelnas, suskaičiavus darbų lokalines sąmatas tiriamuoju laikotarpiu naudojant programą SISTELA, naudojantis UAB „Šilutės polderiai“ atliktų darbų aktuose nurodytais rekonstrukcijos darbais ir apimtimis, galėjo sudaryti 17 188,34 Eur. Teismas pažymėjo, kad nurodyta suma nėra pagrindo vadovautis, nes ji apskaičiuota pagal trečiojo asmens atliktus darbus, tačiau kaip papildomą argumentą teismo nustatytam ieškovės pelnui pagrįsti nurodė, jog trečiojo asmens grynasis pelnas Konsultacinėje išvadoje yra panašus į teismo nustatytą ieškovės pelną (16 881,46 Eur). Atsižvelgus į tai, kad teismas, nustatydamas ieškovės pelną nesirėmė Konsultacinėje išvadoje nustatyta grynojo pelno suma, apskaičiuota pagal trečiojo asmens atliktų darbų apimtis, o tik pabrėžė šios sumos ir teismo nustatytos ieškovės pelno sumos panašumą, ieškovės argumentai dėl Konsultacinėje išvadoje apskaičiuoto galimo pelno nepagrįstumo nėra teisiškai reikšmingi.

48.       Atsižvelgus į išdėstytus argumentus nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies dėl nuostolių dydžio nustatymo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49.       Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 13 753,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 283 Eur žyminis mokestis ir 11 470,80 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei lokalinės sąmatos parengimą). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimas patenkintas 8,22 proc., teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 130,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 14 215 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas atmestas 91,78 proc., teismo sprendimu iš ieškovės atsakovei priteista 13 230,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymas lėmė ieškovei priklausančios kompensacijos netekimą.

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

52.       Taigi, CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktas).

53.       Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas per se (savaime) nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr., EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/ 10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (žr., EŽTT 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18).

54.       Kasacinis teismas, remdamasis aptarta EŽTT praktika, yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 51 punktas).

55.       Byloje buvo sprendžiama dėl ieškovės patirtos žalos atlyginimo, jos reikalavimas patenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje konstatuota, jog dėl atsakovės VPĮ pažeidimo – nepagrįstai atmetus ieškovės pasiūlymą Pirkime, ieškovė patyrė žalą, įvertinus prašomos priteisti žalos įrodinėjimo specifiką, ieškovei priteistų nuostolių dydį (14 349,25 Eur), taip pat iš ieškovės atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (13 230,27 Eur), vertina, jog byloje paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, paneigiama ieškovės teisė į teismą ir pažeidžiamas visiško žalos atlyginimo principas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatas iš esmės lemia ieškovei pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos (priteistų nuostolių) netekimą, juolab kad jos teisių pažeidimas viešųjų pirkimų srityje yra konstatuotas.

56.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad: (i) abi šalys procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai; (ii) nors ieškovės teisių pažeidimas konstatuotas, didžioji dalis ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo atmesta (91,78 proc.); (iii) šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašios savo dydžiu (ieškovės 13 753,80 Eur, atsakovės, pirmosios instancijos teismui jas sumažinus, 14 215 Eur).

57.       Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 61 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu, tik patikslinama jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

58.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamos bylos atveju, siekiant užtikrinti tiek ieškovės teisės į kompensaciją proporcingumą, tiek šalių teisių į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą balansą, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nei vienai šaliai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

59.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

60.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos nustatymą, taip pat įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės patirtos žalos dydžio nustatymo paliekama nepakeista.

61.       Teismas ne visai tinkamai šios konkrečios situacijos atveju pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslinama.

62.       Kai skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo ir ši sprendimo dalis dėl šių reikalavimų paliekama nepakeista, laikytina, kad asmens skundas atmestas visiškai, nepaisant to, ar pagrįstais pripažinti šalies argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žemesnės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). 

63.       Atsižvelgus į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės apeliacinis skundas laikomas atmestu, todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 473,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos yra už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, suteikta ir apmokėta 2024 m. II ketvirtį, todėl apskaičiuojant jos maksimalų dydį atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 110,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 743,39 Eur.

65.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Be to, šiuo atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei dydžio apeliacinėje instancijoje pažymėtinos šios aplinkybės. Pirma, nors ieškovės apeliacinis skundas laikomas iš esmės atmestu, ieškovės argumentai dėl nesąžiningo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, lėmusio ieškovei priklausančios kompensacijos netekimą, pripažinti iš esmės pagrįstais. Antra, byloje konstatuota, kad dėl atsakovės VPĮ pažeidimo (nepagrįstai atmetus ieškovės pasiūlymą Pirkime), ieškovė patyrė žalą, ieškovei priteista 14 349,25 Eur nuostolių, o šia nutartimi nutarta bylos šalims neatlyginti jų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų. Trečia, byla nesudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, o atsakovei apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats atstovas, kuris atsakovę atstovavo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad abi šalys apeliacinės instancijos teisme savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, siekiant užtikrinti tiek ieškovės teisės į kompensaciją proporcingumą, tiek atsakovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą balansą, teisėjų kolegija sumažina atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, dydį iki 1 371,70 Eur (t. y. pusę nuo Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 743,39 Eur).

66.       Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies – iš ieškovės atsakovei priteisiama 1 371,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, šalims – ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Transjuda“ ir atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai – neatlyginti.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transjuda“, juridinio asmens kodas 301577545, atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188723322, 1 371,70 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                Irmantas Šulcas 

Alma Urbanavičienė