Civilinė byla Nr. e2A-719-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00903-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.6.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo ir 2022  m. kovo 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Šiaulių bankui, atstovaujamam akcinės bendrovės Šiaulių banko Vilniaus filialo, notarei V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, antstolei R. G. dėl vekselio laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, vykdomojoje byloje išieškotino skolos dydžio sumažinimo, laidavimo sandorio ir laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą, neišmokėtos garantijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovo laidavimą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. išduotą paprastąjį vekselį pasibaigusiu ir / ar negaliojančiu bei dėl ieškovo vidinės valios trūkumo; 2) nustatyti, kad laidavimas ieškovo atžvilgiu pasibaigė 2007  m. birželio 6  d., kai suėjo visi imperatyvūs ir naikinamieji terminai; 3) pripažinti 2007 m. liepos 3  d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr.  1- VŠ  1370 negaliojančiu (ab initio) (nuo sudarymo momento) bei jį panaikinti; 4) sumažinti vykdomojoje byloje Nr.  0090/07/01219 iš ieškovo išieškomos skolos dydį išieškotojai akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Šiaulių bankas pagal paprastąjį vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 15 156,08  Eur; 5) pripažinti ieškovo laidavimo sandorį ir laidavimą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. išduotą paprastąjį vekselį pasibaigusiu nuo 2011  m. birželio 15 d. dėl 2011 m. birželio 14 d. laiduotojų pagal vekselį pasirašytos / sudarytos taikos sutarties su kreditoriumi banku; 6) įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr.  0090/07/01219; 7) įpareigoti atsakovę AB Šiaulių banką gražinti ieškovui neteisėtai iš ieškovo banko sąskaitų nurašytas pinigines lėšas sumoje 627,05 Eur (2 165,08 Lt), įskaitant padidintas 12  proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šių sumų neteisėto nusirašymo dienos – 2008 m. gegužės 28 d. iki grąžinimo dienos (įskaitytinai); 8) pripažinti pasibaigusiais ieškovo laidavimo sandorį, kilusį iš 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03, ir teismo sprendimu atleisti ieškovą nuo likusios sumos pagal 2005  m. gruodžio 14  d. paprastąjį vekselį; 9) priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos 29 167,63 Eur nesumokėtų lėšų pagal garantijos sutartį. Įpareigoti šią sumą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pervesti tiesiogiai AB Šiaulių bankas skolai pagal paprastąjį vekselį padengti arba priteisti šią sumą BUAB „NBG grupė” kreditoriams bei paskirstyti šias pinigines lėšas BUAB „NBG grupė” kreditoriams, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo; 10) įpareigoti atsakoves AB Šiaulių banką ir notarę V. Š. išimti iš civilinės apyvartos 2009 m. gruodžio 13 d. paprastąjį vekselį ir 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. visus išduotus ieškovo atžvilgiu vykdomojo įrašo Nr. 1-VŠ 1370 originalius egzempliorius bei perduoti Vilniaus apygardos teismui saugoti pastaruosius dokumentų originalus šioje civilinėje byloje; 11)  priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

2.       Ieškovas nurodė, kad ieškovas kaip bendrovės UAB „NBG grupė“ administracijos vadovas su AB Šiaulių bankas Vilniaus filialu pasirašė 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr.  IL- 2005- 025-03 (toliau – ir Kreditavimo sutartis). Kreditavimo sutarties užtikrinimui: įkeistas AB Šiaulių bankui UAB „NBG grupė“ nekilnojamasis turtas – pastatai su (duomenys neskelbtini) žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (Kreditavimo sutarties 4.1.1.1  ir  4.1.1.2 punktai); AB Šiaulių bankas parengtas ir surašytas už UAB „NBG grupė“ paprastasis vekselis 300 000 Lt sumai, kurį laidavo akcininkai D. S. ir R. K. (toliau – ir Vekselis) (Kreditavimo sutarties 4.1.1.3 punktas); 2005 m. lapkričio 15  d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija Nr. 045 (Kreditavimo Sutarties 4.1.1.4 punktas). R. ir K. K. 2006  m. balandžio 7 d. visas nuosavybės teise turėtas UAB „NBG grupė“ akcijas pardavė akcininkui D. S., kuris tapo vieninteliu UAB „NBG grupė“ akcininku.

3.       UAB „NBG grupė“ 2007 m. gegužės 10 d. buvo iškelta bankroto byla, 2015 m. spalio 6 d. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro.

4.       Ieškovas 2007 m. gruodžio 27 d. iš antstolės R. G. gavo 2007 m. lapkričio 30 d. raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta, kad AB Šiaulių bankas yra pateikęs išieškojimui Vekselį, o antstolė R. G. yra užvedusi vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219.

5.       Ieškovas teigė, kad vekselio turėtoja AB Šiaulių bankas prarado teisę pareikšti reikalavimą Vekselio laiduotojui D. S. pagal Vekselį, nes laiduotojui (kaip ir skolininkui) nebuvo pranešta apie Vekselio neapmokėjimą, Vekselis nebuvo pateiktas, be to, AB Šiaulių bankas praleido naikinamuosius terminus pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ir ĮPVĮ).

6.       Bankroto byloje teismui priėmus sprendimą dėl UAB „NBG grupė“ pabaigos, pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo Sutartį Nr. IL-2005-025-03 buvusi pagrindinė prievolė pasibaigė, todėl AB Šiaulių bankas privalėjo visą likusį negražintos iš 300 000 Lt suteiktos paskolos likutį nurašyti, t. y. skola pagal pagrindinę prievolę AB Šiaulių bankas tapo lygi nuliui.

7.       Ieškovas teigė, kad skolos likutis AB Šiaulių bankas pagal ginčo Vekselį šiai dienai yra 15 156,08  Eur.

8.       Kreditorius AB Šiaulių bankas notarei V. Š. pateikė daugiau nei dešimt tūkstančių litų neteisėtai padidintą savo naudai piniginę sumą – 10 237,27 Lt (288  817,27  Lt – 278  580  Lt). Notarė V. Š. nepatikrino, ar yra teisės aktuose, įskaitant ĮPVĮ, sąlygos išduoti Vykdomąjį įrašą ginčo Vekselio turėtojai AB Šiaulių bankui. Atsižvelgiant į tai, kad vekselio laiduotojui nebuvo pranešta apie neapmokėtą Vekselį bei Vekselio turėtoja praleido Vekselio pateikimo terminą, notarei nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti AB Šiaulių bankui 2007  m. liepos 3  d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo D. S. atsakovei AB Šiaulių bankui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė AB Šiaulių bankas ieškovo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vekselis išrašytas 2005 m. gruodžio 14 d., t. y. prieš šešiolika metų. Notarės V. Š. AB Šiaulių bankas išduotas vykdomasis įrašas – 2007  m. liepos 3  d., t. y. prieš keturiolika metų. UAB „NBG grupė” iškėlus bankroto bylą 2007  m. gegužės 10  d., atsirado reikalavimo teisė į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos išmokas. Šioje byloje ieškovo ieškinys pareikštas tik 2021 m. rugpjūčio 16 d., taigi net daugiau nei po dvylikos metų nuo pirmojo ieškinio pateikimo. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytiems ieškinio reikalavimams yra praleistas dešimties metų senaties terminas.

12.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškinio reikalavimams pareikšti, konstatavęs, kad ieškovas nepagrindė (nenurodė ieškinio senaties terminą lėmusių aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų) senaties termino praleidimo priežasčių, ir sprendė, jog tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131  straipsnio 2  dalis).

13.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors šiuo atveju yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti ieškinio senaties pagrindu, tačiau pasisakė ir dėl ginčo esmės.

14.       Teismas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės AB Šiaulių bankas yra susiklostę vekselio laidavimo santykiai.

15.       Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentas, kad vekselis negali būti prievolės užtikrinimo priemone, prieštarauja kasacinio teismo praktikoje pateiktam išaiškinimui. Kasacinis teismas išaiškino, kad išvada, jog vekselis negali būti naudojamas kaip priemonė kitu sandoriu prisiimtos prievolės įvykdymui užtikrinti, neatitinka vekselio išdavimu sukuriamų teisinių santykių teisinio reglamentavimo ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013  m. birželio 20  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

16.       Dėl vekselio laiduotojo atsakomybės ir jo laidavimo prievolės pabaigos nurodė, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2  straipsnio 1  dalis). Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu (ĮPVĮ 32  straipsnio 1  dalis). Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (ĮPVĮ 34 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši taisyklė taikytina taip pat ir tiems atvejams, kai laidavimu užtikrinta prievolė pasibaigia dėl paprastojo vekselio davėjo – juridinio asmens likvidavimo (kaip ir yra nagrinėjamu atveju). Likvidavus vekselio davėją – juridinį asmenį – laiduotojo prievolės pabaigai taikytinos Vekselių įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentą, kad, Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą dėl BUAB „NBG grupė“ pabaigos, pasibaigė pagal 2005  m. gruodžio 14  d. Kreditavimo Sutartį Nr. IL-2005-025-03 buvusi pagrindinė prievolė, taip pat, ieškovo tvirtinimu, pasibaigė ir vekselio laiduotojo prievolė, laikė nepagrįstu.

17.       Teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio 14 d. buvo išrašytas UAB „NBG grupė“ Vekselis 300  000  Lt sumai, kurį laidavo įmonės akcininkai – ieškovas D. S. bei R. K.. Nustatytas Vekselio apmokėjimo terminas – 2009 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2007 m. gegužės 21 d.) Vekselio davėjai iškelta bankroto byla. 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. atsakovei AB Šiaulių bankui išdavė vykdomąjį įrašą solidariai išieškoti iš Vekselio davėjos UAB „NBG grupė”, laiduotojo D. S. ir laiduotojo R. K. neapmokėtą vekselio sumą. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad Vekselio turėtoja reikalavimą pareiškė praleidusi Vekselyje nustatytą terminą. Dėl to teismas ieškinio argumentus, kad Vekselio turėtoja neteko teisės pareikšti reikalavimą Vekselio laiduotojui dėl pasibaigusio apmokėjimo termino (ĮPVĮ 55  straipsnio 1 dalies 3 punktas), laikė nepagrįstais ir neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.

18.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė AB Šiaulių bankas nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, ar ieškovas kaip Vekselio laiduotojas buvo informuotas apie neapmokėtą Vekselį. Teismas sprendė, kad nors atsakovė įrodymais nepagrindė, kad ieškovas buvo informuotas apie neapmokėtą Vekselį, tačiau, atsižvelgęs į taikytą ieškinio senaties terminą, atsakovės saugomų dokumentų terminus, šią aplinkybę vertino ieškovo nenaudai, pripažįstant, kad ieškovas nepagrindė, kad atsakovė pažeidė ĮPVĮ 47  straipsnio 1  dalyje nustatytą tvarką dėl ieškovo informavimo. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo Vekselio davėjos akcininkas, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti UAB „NBG grupė” bankroto byloje, gauti informaciją, tame tarpe ir apie Vekselio apmokėjimo aplinkybes.

19.       Teismas pasisakydamas dėl ieškovo prašymo Vekselio laidavimą pripažinti negaliojančiu dėl ieškovo vidinės valios trūkumo nurodė, kad ieškovas buvo Vekselio davėjos UAB „NBG grupė” akcininkas, jis buvo suinteresuotas sandorio sudarymu. Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, ieškovas turėjo teisę rinktis – laiduoti Vekselį ar ne. Ieškovas, būdamas verslininku, turėdamas sandorių sudarymo patirties, turėjo suprasti sandorio sąlygas bei sandorio sudarymo pasekmes. Aplinkybė, kad ikisutartiniuose santykiuose buvo deramasi dėl kitų sąlygų (kuo remiasi ieškovas), nesant duomenų, kad ieškovas buvo apgautas, nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo valios trūkumo sudarant sandorį. Teismas ieškovo argumentą, kad Vekselis laiduotas esant vidinės valios trūkumui, atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.90 straipsnis).

20.       Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 29  167,63  Eur nesumokėtų lėšų pagal garantijos sutartį ir įpareigoti šią sumą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pervesti tiesiogiai AB Šiaulių bankui skolai pagal Vekselį padengti arba priteisti šią sumą BUAB „NBG grupė” kreditoriams bei paskirstyti šias pinigines lėšas BUAB “NBG grupė” kreditoriams.

21.       Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 23 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ su AB Šiaulių banku pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. BS/2003/01/G. 2005 m. gruodžio 21  d. buvo suteikta paskolos garantija Nr.  00643 už UAB „NBG grupė“ išduotą paskolą. 2007  m. lapkričio 30  d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, atsižvelgdama į AB Šiaulių bankas 2007 m. spalio 29 d. pateiktą prašymą ir UAB „NBG grupė“ iškėlus bankroto bylą, sumokėjo 64  290  Lt (18 619,67 Eur) išmoką (avansą), o 2009 m. rugsėjo 9 d., atsižvelgdama į AB Šiaulių bankas 2009 m. rugpjūčio 20  d. pateiktą prašymą ir turto realizavimo eigą, sumokėjo likusią garantijos išmokos dalį – 64  290  Lt (18  619,67  Eur). Po išmokos sumokėjimo, 2009  m. spalio 5  d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pateikė prašymą įtraukti į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą BUAB „NGB grupė“ bankroto byloje. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ teismo 2009 m. spalio 8  d. nutartimi buvo įtraukta į paskolos gavėjo kreditorių sąrašą. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantuota prievolė – paskolos gavėjui suteikiamos paskolos pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03, kurios dydis 300 000 Lt, pirmosios dalies (150 000 Lt) grąžinimas. Teismas, įvertinęs tai, kad paskolos gavėja AB Šiaulių bankui pagal paskolos sutartį grąžino 21  420  Lt, maksimali mokėtina garantijos išmoka sudarė 128 580 Lt (150 000 Lt – 21 420 Lt). UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pateikė duomenis, kad nurodyto dydžio maksimali garantijos išmoka ir buvo išmokėta AB Šiaulių bankas. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė byloje nėra paneigta (CPK 178  straipsnis).

22.       Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas, kad garantijos išmoka privalėjo būti ne mažesnė kaip 240 000  Lt (69 508,80  Eur), yra nepagrįstas bei prieštaraujantis tiek Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001  m. spalio 29  d. įsakymu Nr. 322 (toliau – ir Garantijų teikimo nuostatai), tiek suteiktos Garantijos sąlygoms.

23.       Teismas sprendė, kad nepateikus įrodymų, kada ir kokiu būdu ieškovas sumažino savo įsiskolinimą AB Šiaulių bankui iki 15 156,08 Eur sumos, nepagrindus AB Šiaulių bankui įsiskolinimo 627,05  Eur sumoje, ieškinio reikalavimas dėl skolos dydžio sumažinimo bei 627,05  Eur skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

24.       Ieškovo reikalavimus pripažinti 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 negaliojančiu (ab initio) bei jį panaikinti, sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 iš ieškovo išieškomos skolos dydį išieškotojai AB Šiaulių bankui pagal Vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 15 156,08 Eur, įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą, laikė išvestiniais reikalavimais ir juos atmetė kaip nepagrįstus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022  m. kovo 4  d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų, 2 dalies, 329  straipsnio 2  dalies 4 ir 7 punktų, 330 straipsnio pagrindais. Dalis ieškovo reikalavimų (pripažinti vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 negaliojančiu (ab initio) ir jį panaikinti; įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219, pripažinti pasibaigusiais ieškovo laidavimo sandorį bei išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakoves AB Šiaulių bankas ir notarę V. Š. išimti iš civilinės apyvartos Vekselį ir priteisti solidariai iš atsakovių ieškovui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bylinėjimosi išlaidas) nebuvo išnagrinėta, kita dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Sprendime padarytos grubios faktinės (vietoje nurodomos iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ priteisti sumos 29  167,63  Eur turi būti 32  269,46  Eur) ir teisinės klaidos bei neatskleista bylos esmė.

25.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino Vekselio tikrosios paskirties ir atsiradimo aplinkybių. Neįvertino aplinkybės, kad pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutarties Nr.  IL- 2005- 025-03 prievolių užtikrinimo priemones yra visiškai padengta 300 000 Lt paskolos suma ir skolos pagal Vekselį nėra.

25.3.                      Pirmosios instancijos teismas byloje laikė įrodymais akivaizdžiai suklastotus dokumentus: AB Šiaulių bankas 2021 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. 21-14809 „Dėl informacijos apie D. S. įsiskolinimą“, AB Šiaulių bankas 2019 m. liepos 30 d. raštą Nr.  19/10347 „Informacijos pateikimas“, antstolės R. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. elektroninį laišką AB Šiaulių bankas darbuotojai K. K., AB Šiaulių bankas 2022  m. sausio 11  d. raštą Nr.  22- 00536 „Dėl informacijos apie įsiskolinimą“. Neapklausė atsakovės AB Šiaulių banko darbuotojų, pasirašiusių suklastotus dokumentus apie galimos skolos likučius skirtingais laikotarpiais skirtingoms institucijoms.

25.4.                      Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo būtinų rašytinių įrodymų, reikalingų esminėms bylos aplinkybėms nustatyti. Byloje, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas du kartus AB Šiaulių bankas įpareigojo pateikti dokumentus, jie nebuvo pateikti. Nepateikti UAB „NBG grupė“ suteiktos 300  000  Lt apskaitymo pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03 autentiški finansiniai dokumentai, autentiški finansiniai dokumentai pagal Vekselį. Apeliantas teigia, kad yra būtina imtis priemonių teismo nurodymą gauti reikšmingus įrodymus įvykdyti priverstinai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė procesinės pagalbos į Lietuvos kriminalinės policijos biurą su prašymu gauti reikalingus duomenis priverstinai, dėl ko nebuvo gauti esminiai bylai įrodymai.

25.5.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė atskirų ieškinio reikalavimų senaties terminų pradžios. Nepagrįstai senaties terminus skaičiavo ir pagal prievolių teisės instituto teisės normas, dėl ko pažeidė teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Nukrypo nuo teisės aiškinimo taisyklių, mechaniškai ir matematiškai buvo taikytas ieškinio senaties terminas visiems be išimties ieškinio reikalavimams. Pažymi, kad vekselio davėjui ir vekselio laiduotojui pagal ĮPVĮ, Ženevos vekselių konvenciją, nėra nustatyti senaties terminai.

25.6.                      Apeliantas mano, kad dešimties metų senaties terminai ieškinio reikalavimams, išskyrus ieškinio reikalavimą įpareigoti AB Šiaulių bankas grąžinti 627,05 Eur sumą, nėra suėję. Iš notarės V. Š. dokumentai buvo gauti 2015 m. lapkričio 26 d., todėl ieškinio senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 27 d. arba anksčiausiai nuo 2014  m. vasario 26  d. (dokumentai pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui). Teigia, kad 2019  m. liepos 24  d. Kauno apygardos teisme susipažinęs su UAB „NBG grupė“ bankroto bylos dokumentais, sužinojo, kad AB Šiaulių bankas nuo negrąžintos paskolos garantijos forma jau yra padengęs UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Apelianto manymu, ieškinio reikalavimas ieškovo skolos dydį išieškotojui AB Šiaulių bankas pagal Vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 15 156,08  Eur, yra tęstinis pažeidimas, todėl turi būti taikoma CK 1.127  straipsnio 5  dalis terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 25 d. Ieškinio termino pradžia 2019  m. liepos 25  d. turėtų būti laikoma ir ieškovo reikalavimui pripažinti ieškovo laidavimo sandorį ir laidavimą pasibaigusiu. Pažymi, kad tik nuo BUAB „NBG grupė“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro momento ieškovas įgijo teisę reikalauti teismo pripažinti pasibaigusiais ieškovo laidavimo sandorį ir laidavimą pagal Vekselį.

25.7.                      Apeliantas pažymi, kad su ieškiniu atsakovei AB Šiaulių bankui 2008 m. kreipėsi į Kauno apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-2706-324/2009), kuris net du metus sprendė ieškinio priėmimo klausimą (tris kartus Kauno apygardos teismas nutartimis buvo atsisakęs priimti ieškovo ieškinį). Šiaulių apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2-454-267/2012, iš Kauno apygardos teismo perduotas ieškinys) ieškovo ieškinį 2012 m. birželio 11 d. nutartimi nepagrįstai paliko nenagrinėtą. Ieškovas mano, kad ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. birželio 12 d., o ne nuo 2008 m. kaip nurodo pirmosios instancijos teismas sprendimo 72 punkte. Pažymi, kad ieškovas 2008– 2011  m. sunkiai sirgo, todėl negalėjo tinkamai pateikti ieškinio teismui, taip pat, tinkamai pasinaudoti valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba. 

25.8.                      Jeigu ieškinio reikalavimams senaties terminas praleistas, ieškovas įsitikinęs, kad yra pagrindas praleistą dėl svarbių priežasčių ir nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių senaties terminą atnaujinti. Atsakovė AB Šiaulių bankas visą tą laiką elgėsi nesąžiningai ir slėpė reikšmingas aplinkybes, dokumentus, bei juos slepia iki šiol. Atsakovės AB Šiaulių bankas ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prarado arba sunaikino dokumentus, o tai įrodo jų tyčinį siekį pakenkti ieškovui apginti pažeistas teises, todėl pirmosios instancijos teismas teikiamų prašymų ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį turėjo atsisakyti tenkinti (CK 1.137  straipsnio 2,  3  ir  5  dalys).

25.9.                      Pažymi, kad AB Šiaulių bankas nepateikė skolininkei UAB „NBG grupė“ ir laiduotojams apmokėti Vekselio. Nei UAB „NBG grupė“ nei ieškovas negavo Vekselio turėtojos AB Šiaulių banko reikalavimo apmokėti Vekselį ir pranešimo, kad Vekselis neapmokėtas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo notarės V. Š. pateiktais išlikusiais autentiškais oficialiais dokumentais, iš kurių turinio būtų pakakę nustatyti aplinkybę, kad Vekselis nebuvo pateiktas apmokėti. AB Šiaulių bankas ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikė apmokėti Vekselio, todėl prarado teisę pareikšti reikalavimą laiduotojui (ieškovui).

25.10.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Vekselio laidavimą dėl ieškovo vidinės valios trūkumo ir nebuvimo, nurodant CK 1.90  straipsnį. Apelianto nuomone ši pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neteisingai kvalifikuojant aplinkybes ir neteisingai nurodant CK 1.90 straipsnį. Be jokio teisinio pagrindo ir įrodymų padaryta išvada, kad ieškovas, kai buvo vienas iš dviejų UAB „NBG grupė“ akcininkų, buvo suinteresuotas ir Vekselio laidavimo pasirašymu.

25.11.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vekselio tikroji paskirtis yra 2005 m. gruodžio 14  d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03 prievolės užtikrinimo priemonė, neatitinka civilinės bylos aplinkybių. UAB „NBG grupė“ pinigų pagal Vekselį iš atsakovės AB Šiaulių banko nėra gavusi. Pinigų pagal Vekselį nėra gavę ir vekselio laiduotojais įrašyti fiziniai asmenys. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokią tikrąją paskirtį atliko 2005  m. gruodžio 14  d. Kreditavimo sutarties Nr.  IL-2005-025-03 4.1.1.3 punkte įvardintas dokumentas, pavadinimu vekselis, kokio tikslo siekė šalys ir ar šis dokumentas atspindi tikrąją abiejų šalių valią ir turinį.

25.12.                      Teigia, kad notarė V. Š. nepatikrino, ar yra teisės aktuose, įskaitant ĮPVĮ, sąlygos išduoti vykdomąjį įrašą ginčo Vekselio turėtojai atsakovei AB Šiaulių bankui, nebuvo pranešta skolininkei UAB „NBG grupė“ ir laiduotojui ieškovui apie Vekselio neapmokėjimą bei nepateikta pačiai skolininkei UAB „NBG grupė“ ir laiduotojui ieškovui Vekselį apmokėti. Vekselio turėtoja atsakovė AB Šiaulių bankas praleido naikinamuosius terminus pagal ĮPVĮ. Dėl to, ieškovas mano, kad notarei V. Š. nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį įrašą. 

25.13.                      Dėl 2005 m. lapkričio 15 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos Nr. 045 pažymi, kad atsakovės AB Šiaulių bankas ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nepateikė įrodymų, kad 2005 m. lapkričio 15 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija Nr.  045 būtų atšaukta, panaikinta, pakeista ar pripažinta negaliojančia. Todėl UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kilo pareiga pagal 2005 m. lapkričio 15 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantiją Nr. 045 išmokėti 80 proc. išmoką nuo AB Šiaulių bankas suteiktos ilgalaikės 300  000  Lt paskolos sumos, kas sudaro 240  000  Lt. Apeliantas mano, kad vienašališkai sumažinusi garantijos sumą nuo 80 proc. iki 50  proc. ir dar UAB „NBG grupė“ nenaudai atėmusi 21 420 Lt sumą nuo AB Šiaulių bankas sugrąžintos iki UAB „NBG grupė“ bankroto bylos iškėlimo 2007 m. gegužės 10 d. paskolos dalies, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ apgavo UAB „NBG grupė“, dėl ko vėliau finansiškai nukentėjo laiduotojai pagal Vekselį. Todėl mano, kad likęs iki šiol UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ neišmokėtas skirtumas sumoje 32 269,46  Eur priteistinas iš atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

25.14.                      Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai atsakovei AB Šiaulių bankas priteisė 500  Eur bylinėjimosi išlaidų. AB Šiaulių bankas dirba teisininkai, todėl jai nebuvo poreikio samdyti teisininkų iš išorės.

26.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

26.1.                      Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, yra

26.2.                      Atsakovės įsitikinimu ieškovas nepagrindė ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, todėl senaties terminas neturėtų būti atnaujintas. Ieškovo prie apeliacinio skundo pateikti įrodymai, susiję su ieškovo sveikatos būkle, negali būti laikomi pakankamu pagrindu ieškinio senaties termino atnaujinimui, nes ieškovas atsakovei teikė analogiškus reikalavimus 2009  metais Šiaulių apygardos teisme, 2013 metais Vilniaus apygardos teisme, ne kartą bandė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013. Šios aplinkybės reiškia, kad dar 2009 metais ieškovas žinojo apie tariamus savo teisių pažeidimus. Be to, jei ieškovui galėjo trukdyti kreiptis į teismą jo sveikatos sutrikimai, ieškovas turėjo teisę pasinaudoti advokato teisine pagalba ar valstybės garantuojama teisine pagalba tinkamai ir laiku ieškovo teisėms apginti, tuo pačiu nepažeidžiant atsakovių teisių.

26.3.                      Nurodo, kad negali pateikti ieškovo reikalaujamų dokumentų, nes dokumentai turi ribotą galiojimo laiką. Tiek popieriniai, tiek skaitmenizuoti dokumentai, priklausomai nuo jų rūšies, saugomi ribotą laiką. Nuolatinis dokumentų saugojimas ne tik būtų netikslingas, bet ir pareikalautų daug sąnaudų, nes tiek patalpos dokumentams saugoti, tiek serveriai nėra nemokami. Banko dokumentų pateikimą šiuo atveju apsunkina tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad pateikė dokumentus, kurie įrodo ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų dydį ir kuris yra užfiksuotas banko apskaitoje, banko darbuotojas šiuos duomenis gauna iš apskaitos sistemos.

26.4.                      Teigia, kad ieškovo teiginiai apie pateiktų dokumentų suklastojimą turėtų būti laikytini prasimanytais ir juos reiktų vertinti kritiškai, nes atsakovei nėra jokio tikslo ir poreikio šiuos dokumentus klastoti. Nepalankus įrodymų vertinimas vienai iš šalių nėra pagrindas išvadai, kad teismas apskritai neteisingai įvertino įrodymus.

26.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo teisingo sprendimo priėmimą.

26.6.                      Dėl papildomo sprendimo nurodo, kad atsakovė dar iki bylos išnagrinėjimo pabaigos buvo pateikusi 2021 m. gruodžio 17 d. prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Prie prašymo buvo pridėti dokumentai, pagrindžiantys turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad atsakovės byloje patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ne tik neviršijo, bet ir buvo žymiai mažesnės už išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą maksimalius dydžius, nustatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, kasacinio teismo praktika, atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

26.7.                      Šalies teisė vesti bylą pačiam (ar per savo darbuotojus) arba per advokatą yra įtvirtinta CPK 51  straipsnyje. Pažymi, kad bankas yra finansų įstaiga, kuri teikia finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, centrinės kredito unijos, kredito unijos, mokėjimo įstaigos savo veikloje be kita ko turi vadovautis 2019  m. vasario 25  d. Europos bankininkystės institucijos gairėmis EBA/GL/2019/02 dėl užsakomųjų paslaugų, taip pat Lietuvos banko valdybos 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 03-166 „Dėl Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklėmis, kuriose nustatyta finansų rinkos dalyvių veiklai nebūdingų funkcijų perdavimo kitiems asmenims valdymo sistema ir reikalavimai. Teisinės paslaugos, atstovavimas teismuose niekaip nėra susijęs su finansinių paslaugų teikimu, todėl bankams teisminiuose procesuose paprastai atstovauja advokatai. Apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika yra susijusi su valstybės institucijų dalyvavimu teismuose ir advokatų paslaugų pirkimu. Bankas yra privatus juridinis asmuo, kuriam apribojimai pasitelkti advokatus negalioja.

27.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

27.1.                      UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašo ieškovo reikalavimams UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl tariamai nesumokėtų lėšų pagal garantijos sutartį taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovo byloje minimas Vekselis, kuris buvo laiduotas ieškovo, išrašytas prieš šešiolika metų. UAB „NBG grupė“ iškėlus bankroto bylą, atsirado reikalavimo teisė į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos išmokas. Atsižvelgiant į tai, dešimties metų ieškinio senaties terminas yra seniai praleistas. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašo teismo ieškinio senaties termino neatnaujinti, nes nėra aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios ieškovui laiku ginti savo tariamai pažeistas teises.

27.2.                      Garantijų teikimo nuostatų 18 punkte numatyta, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į tokią skolininko pinigų sumą, kurią UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sumokėjo už skolininką. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išmokėjus 128 580 Lt (37  239,34  Eur) dydžio garantijos išmoką AB Šiaulių bankui už paskolos gavėjo prievolę, AB Šiaulių banko kreditorinis reikalavimas paskolos gavėjo atžvilgiu sumažėjo išmokėtos garantijos išmokos dydžio suma, o UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ tapo paskolos gavėjo kreditore, kurios kreditorinio reikalavimo dydis yra 128 580 Lt (37 239,34 Eur).

27.3.                      Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nėra išmokėjusi visos garantijos išmokos sumos. Pagal AB Šiaulių bankas prašyme mokėti garantijos išmoką pateiktą informaciją, paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį grąžino 21  420  Lt, negrąžintos paskolos likutis sudaro 278 580 Lt, o maksimali mokėtina garantijos išmoka – 128  580  Lt. Pagal Garantijų teikimo nuostatų 2 punktą bei 15 punktą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantuoja paskolos pirmosios dalies grąžinimą ir ši dalis yra pirmiausia dengiama skolininkui grąžinant paskolą. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantuota prievolė – paskolos gavėjui suteikiamos paskolos pagal 2005  m. gruodžio 14  d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03, kurios dydis 300 000 Lt, pirmosios dalies (150  000  Lt) grąžinimas. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos gavėjas bankui pagal paskolos sutartį grąžino 21 420 Lt, maksimali mokėtina garantijos išmoka sudarė 128  580  Lt (150 000  Lt (garantuota paskolos pirmoji dalis) – grąžinta suma (21 420 Lt)). Nurodyto dydžio maksimali garantijos išmoka ir buvo išmokėta AB Šiaulių bankui. Dėl to mano, kad ieškovo reikalavimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išmokėti likusią dalį garantijos išmokos yra visiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis tiek Garantijų teikimo nuostatų, tiek suteiktos Garantijos sąlygoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329  straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi apeliantas teigia, kad yra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija šioje nutartyje vėliau patikrins, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

Dėl ieškovo prašymo pavesti Lietuvos kriminalinės policijos biurui padaryti įrodymų poėmį iš atsakovių

29.       Apeliantas prašo pavesti Lietuvos kriminalinės policijos biurui padaryti įrodymų poėmį iš atsakovių: iš atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ UAB „NBG grupė“ bylos medžiagą, 2005  m. lapkričio 15  d. garantiją Nr. 045, iš atsakovės AB Šiaulių banko autentišką skaitmenizuotą laikmeną su istorija pagal kredito gavėjos UAB „NBG grupė“ visas banko sąskaitas, UAB „NBG grupė“ kredito bylą. 

30.       Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik išimtinais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

32.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartyje ieškovui išaiškino, kad CPK normos nenumato teismui teisės vykdyti ieškovo prašomus veiksmus. Ieškovui nepaneigus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė padaryti įrodymų poėmį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo  taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytą išimtį ir atmeta šį ieškovo prašymą.

Bylai reikšmingos aplinkybės

33.       AB Šiaulių bankas ir „NBG grupė“ 2005 m. gruodžio 14 d. sudarė Kredito sutartį Nr.  IL- 2005- 025-  03, kuria kredito davėja AB Šiaulių bankas suteikė kredito gavėjai UAB „NBG grupė“ 300 000  Lt (86 886 Eur) kreditą žemės sklypui, gamybinėms patalpoms pirkti, joms rekonstruoti ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Pagal Kredito sutarties Nr. IL-2005-025-03 4.1.  punktą kredito gavėja įsipareigojo Kredito sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinti AB Šiaulių bankas pateikiant UAB „NBG grupė“ Vekselį 300 000 Lt sumai, kurį laiduoja akcininkai D. S. ir R. K., kredito gavėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2005 m. lapkričio 15  d. garantija Nr. 045 (pateikti AB Šiaulių bankui Sutarties pasirašymo dieną). <...> UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2005 m. lapkričio 15 d. garantija Nr. 045 ir Vekselis yra neatskiriamos Sutarties dalys (Kredito sutarties Nr. IL- 2005-025-03 4.1.1.3 ir 4.1.1.4 papunkčiai). Kredito sutartį Nr. IL-2005-025-03 kredito gavėjo UAB „NBG grupė“ vardu pasirašė direktorius D. S..

34.       UAB „NBG grupė“ 2005 m. gruodžio 14 d. išdavė Vekselį 300 000 Lt sumai, kurį laidavo UAB „NBG grupė“ akcininkai – ieškovas ir R. K.. Nustatytas Vekselio apmokėjimo terminas 2009  m. gruodžio 13  d. 

35.       UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2005 m. gruodžio 21 d. suteikė UAB „NBG grupė“ paskolos garantiją Nr.  00643.

36.       Kauno apygardos teismo 2007  m. gegužės 10  d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-668-173/2007 UAB „NBG grupė“ iškelta bankroto byla. 2015 m. spalio 6 d. bankrutavusi UAB „NBG grupė“ išregistruota iš juridinių asmenų registro.

37.       Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. AB Šiaulių bankui 2007 m. liepos 3  d. išdavė vykdomąjį įrašą solidariai išieškoti iš Vekselio davėjos UAB „NBG grupė“, laiduotojų D. S. ir R. K. neapmokėtą Vekselio sumą – 288 817,28 Lt (83 647,26  Eur), taip pat 1 444 Lt (418,21 Eur) vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų – iš viso 290 261,28 Lt (84 065,48  Eur).

38.       Vykdomasis įrašas 2007 m. lapkričio 23 d. buvo pateiktas vykdymui antstolei R. G. dėl išieškojimo iš D. S. ir 2008 m. sausio 25 d. pateiktas vykdymui antstoliui I. G. dėl išieškojimo iš R. K..

39.       UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2007 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių bankas sumokėjo 64 290  Lt (18 619,67  Eur) išmoką (avansą), o 2009 m. rugsėjo 9 d. sumokėjo 64 290  Lt (18 619,67  Eur).

40.       AB Šiaulių bankas ir laiduotojas R. K. 2011 m. birželio 15 d. sudarė taikos sutartį.

41.       Ieškovas D. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą (civilinė byla Nr.  2- 454-267/2012, teisminio proceso Nr. 2-56-3-01208-2009-8) su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais ab initio kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03 4.1.1.3  punktą, laidavimo sutartį, garantiją, Vekselį, Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro 2007 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr.  1- VŠ 1370, panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219, įpareigoti atsakoves antstolę R. G. ir AB Šiaulių banką grąžinti neteisėtai nurašytas ieškovo lėšas iš jo banko sąskaitos.

42.       Ieškovas D. S. 2010 m. gegužės 21 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03, 2005 m. gruodžio 14 d. sudarytos tarp AB Šiaulių banko ir UAB „NBG grupė“, 4.1.1.3 punktą, šiame punkte nurodytą garantiją, Vekselį ir D. S. laidavimo sandorį, panaikinti Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro 2007 m. liepos 3 d. AB Šiaulių bankui išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370, panaikinti vykdomąją bylą Nr.  0090/07/01219.

43.       Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė priimti D. S. 2010  m. gegužės 21  d. patikslintą ieškinį, AB Šiaulių bankas, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui, bankrutavusiai UAB „NBG grupė“, antstolei R. G., tretiesiems asmenims UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomosios bylos panaikinimo. Ieškovo D. S. reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei AB Šiaulių bankui, uždraudžiant vykdyti išieškojimą iš D. S. pagal 2009 m. gruodžio 13 d. išduotą Vekselį, kuriuo D. S. laidavo 300  000  Lt UAB „NBG grupė“ skolos grąžinimą, bei Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro 2007  m. liepos  3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370.

44.       Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2KT-134/2011) Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1776-324/2011 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms AB Šiaulių bankui, Vilniaus m. 21-ajam notarų biurui, antstolei R. G., UAB „NBG grupė“ dėl kreditavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, laidavimo sandorio, vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K., perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

45.       Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms AB Šiaulių bankui, Vilniaus miesto 21-ajam notarų biurui, antstolei R. G., BUAB „NBG grupė“, tretiesiems asmenims UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K. dėl kreditavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, laidavimo sandorio, Vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo paliko nenagrinėtą.

46.       Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012  m. birželio 11  d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį suteikė ieškovui galimybę realizuoti savo konstitucinę teisę į teisingą teismą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tris pirminius ieškovo prašymus ir bylos nagrinėjimas 2011 m. gruodžio 7 d., 2012 m. vasario 17 d. bei 2012 m. balandžio 16  d., ieškovui neatvykus į posėdžius dėl ligos, buvo atidėtas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjimas vyko ilgiau nei trejus metus – ieškovas D. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 8 d. buvo gautas jau ketvirtas ieškovo D. S. prašymas dėl pablogėjusios sveikatos (dėl duomenys neskelbtini) atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes nelaikė jų svarbiomis ir tinkamai taikė CPK 246 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad ieškovas tik 2012  m. balandžio 10  d., nors kaip buvo minėta šioje nutartyje ieškinys pateiktas teismui 2009  m. rugpjūčio 13  d., kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno tarnyba) su prašymu teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas nesiekė savo teises ginti greitai ir operatyviai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kauno tarnyba 2012 m. balandžio 30  d. sprendimu atsisakė teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, nes ieškovo nurodyti argumentai negalėjo būti pripažinti įrodymais, patvirtinančiais objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012  m. spalio 30  d. sprendimu paliko Kauno tarnybos sprendimą nepakeistą.

Dėl taikytinos ieškinio senaties vekselio laidavimo sandoriui

47.       Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK  1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127  straipsnio 1  dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

48.       Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m. vasario 21  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas). Praleista ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso koncentruotumo principą, visų pirma aptaria apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senatis buvo praleista.

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, viena vertus, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga, kita vertus, užtikrina, kad ieškinys bus pareikštas per laikotarpį, ne per daug nutolusį nuo paties teisių pažeidimą sukėlusio įvykio, ir todėl yra reali galimybė ištirti įrodymus ir nustatyti objektyvią tiesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 51- 701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50.       Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovo laidavimą už UAB „NBG grupė“ 2005  m. gruodžio 14 d. Vekselį pasibaigusiu ir / ar negaliojančiu (ĮPVĮ 40  straipsnio, 55  straipsnio 1,  2  dalių, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų ir kt. pagrindais) bei dėl ieškovo vidinės valios trūkumo CK 1.90 straipsnis) (pirmasis šioje nutartyje nurodytas ieškinio reikalavimas). 

51.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimui dėl Vekselio laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu taikė bendrąsias ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisykles (CK 1.127  straipsnio 1  dalis), t. y. ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo ieškovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisių pažeidimą momento ir ieškovo reikalavimui dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu taikė bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125  straipsnio 1 dalis).

52.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 16  d., kai tuo tarpu ginčijamas Vekselis išrašytas prieš šešiolika metų, ieškovas Vekselį laidavo 2005  m. gruodžio 14  d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovas vėliausiai turėjo žinoti 2009 m. rugpjūčio 13 d., nes civilinėje byloje Nr.  2- 454- 267/2012 reiškė iš esmės tapačius ieškinio reikalavimus, t. y. 2009 m. rugpjūčio 13  d. Kauno apygardos teismui pateiktame ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiu Vekselį ir D. S. laidavimo sandorį, kilusį iš Vekselio ir Kredito sutarties Nr. IL-2005-025-03.

53.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinio reikalavimams, atsirandantiems pagal Vekselį, specialūs įstatymai ĮPVĮ ir Ženevos vekselių konvencija nenustato senaties terminų. Be to, apelianto teigimu, jei dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas ir skaičiuotinas, tai turėtų prasidėti nuo 2015  m. lapkričio 26  d., kai ieškovas šią dieną gavo dokumentus iš notarės V. Š..

54.       Byloje nustatyta, kad ieškovo laidavimo sandoriui taikytini ĮPVĮ 32–34 straipsniai, reglamentuojantys vekselių laidavimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl laidavimo pagal CK ir vekselio laiduotojo atsakomybės santykio. Nurodė, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 7- 278/2011, 2017  m. birželio 14  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).

55.       ĮPVĮ numato specialius ieškinio senaties terminus reikalavimams indosantams ir akceptantui pareikšti (ĮPVĮ 79 straipsnio 3  dalį indosantai turi teisę pareikšti reikalavimus vieni kitiems ir davėjui per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai indosantas apmokėjo vekselį, arba nuo tos dienos, kai jam pačiam buvo pareikštas reikalavimas. Pagal to paties straipsnio 1 dalį visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos), tačiau šiame įstatyme nėra specialių ieškinio senaties terminų reikalavimams pripažinti vekselio laidavimo sandorį negaliojančiu.

56.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nors vekselių laidavimui ir taikomas specialus reglamentavimas, ĮPVĮ nenustato ieškinio senaties terminų ieškovo pareikštiems reikalavimams, atsirandantiems pagal Vekselį, tačiau iš to nėra daroma išvada, kad tokiems reikalavimams ieškinio senatis apskritai nėra taikoma.

57.       Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija laidavimą pagal Vekselį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, teigdamas, kad laidavimas neatitiko jo vidinės valios, taigi iš esmės teigia, kad suklydo laiduodamas ginčo Vekselį (CK 1.90 straipsnis), taigi šiuo atveju taikytinos bendrosios sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, nuginčijimo taisyklės ir ieškinio senaties terminai.

58.       Apeliantas siekia pagrįsti aplinkybę, kad apie savo vidinės valios neatitikimą dėl Vekselio laidavimo sandorio sužinojo tik 2015  m. lapkričio 26  d., tačiau teiginys, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik iš vykdomosios bylos 2015  m. lapkričio 26  d., tuomet kai gavo dokumentus iš notarės V. Š., nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Išanalizavus medžiagą, esančią Kauno miesto apylinkės teismo 2009  m. vasario 24  d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.  2- 241-435/2009 pagal D. S. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, nustatyta, kad 2007  m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. išdavė vykdomąjį įrašą Nr.VŠ-1370/07 solidariai išieškoti iš vekselio davėjos UAB „NGB grupė“, laiduotojo D. S. ir laiduotojo R. K. neapmokėtą vekselio sumą – 288  817,28  Lt ir 1  444  Lt atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą, viso – 290  261,28  Lt išieškotojos AB Šiaulių banko naudai. Šis vykdomasis įrašas antstolei R. G. buvo pateiktas 2007  m. lapkričio 29  d. 2007  m. lapkričio 30  d. raginimas įvykdyti sprendimą geruoju patvirtina tai, jog antstolė išsiuntė šį raginimą D. S. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau jis grįžo 2007 m. gruodžio 3  d. su pranešimu, kad adresatas nurodytu adresu negyvena. Tačiau D. S. prašymas antstolei R. G. patvirtina tai, kad D. S. jau 2007 m. gruodžio 27  d. apsilankė antstolės R. G. kontoroje, susipažino su vykdomąja byla, gavo vykdomojo įrašo Nr.  VŠ- 1370/07 nuorašą ir raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, taigi objektyviai turėjo suprasti apie iš Vekselio laidavimo sandorio kilusias pasekmes. 

59.       Todėl spręstina, kad ieškovas apie Vekselio laidavimo sandorio pasekmes sužinojo vėliausiai tada, kai iš šio sandorio jam kilo neigiamos pasekmės – prievolė sumokėti Vekselyje nurodytą sumą. Taigi apie savo teisių pažeidimą ji turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 13 d., kai kreipėsi į Kauno apygardos teismą (civilinė byla Nr. 2-454-267/2012) su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais tuos pačius sandorius, kuriuos ginčija ir šioje byloje (Kreditavimo sutarties Nr.  IL- 2005-025-03 4.1.1.3 punktą, laidavimo sutartį, garantiją, Vekselį, Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro 2007 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370, panaikinti vykdomąją bylą Nr.  0090/07/01219, įpareigoti atsakoves antstolę R. G. ir AB Šiaulių banką grąžinti neteisėtai nurašytas ieškovo lėšas iš jo banko sąskaitos).

60.       Įvertinus, kad ieškovas į teismą su ieškiniu šioje byloje kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 16 d., taigi po beveik dvylikos metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo, spęstina, kad jis praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti.

61.       CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą svarstyti ieškinio senaties atnaujinimo klausimą savo iniciatyva, jeigu yra konstatuojamas jo praleidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010  m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 170/2010; 2010 m. gruodžio 10  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

62.       CK ir kiti įstatymai nenurodo ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių, kurias nustačius jau būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, tokių aplinkybių nustatymas priskirtas teismo diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-393/2012).

63.       Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, tuo atveju sprendžia, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties ir praleistą terminą atnaujina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013  m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

64.       Ieškovas teigia, kad ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinio reikalavimams teismui turėtų būti atnaujintas, nes dėl jo sveikatos būklės ir teisinių žinių trūkumo jam buvo sunku apginti savo pažeistas teises.

65.       Dėl ieškovo negalėjimo įgyvendinti teisės į ieškinį pažymėtina, kad ieškovo nurodomos sveikatos problemos netrukdė jam aktyviai ginti savo teises BUAB „NBG grupė“ bankroto procese, tam pakako ir sveikatos, ir žinių. Iš Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.  B2- 34- 173/2012 nustatyta, kad BUAB „NBG grupė“ bankroto procesas tęsėsi aštuonis metus, penkis metus – tik dėl BUAB „NBG grupė“ kreditoriaus D. S. užvestų bylų.

66.       Ieškovo procesinis elgesys kitose ieškinio senaties atnaujinimo terminui aktualiu laikotarpiu taip pat pagrindžia, kad ieškovui nebuvo objektyvių kliūčių įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.  2-454-267/2012, kurioje ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiais kreditavimo sutarties IL-2005-025-03  4.1.1.3  punktą, laidavimo sutartį, garantiją, vekselį, Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro 2007 m. liepos 3 d. vykdomąjį įrašą Nr.  1-VŠ 1370, panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219, įpareigoti atsakovus antstolę R. G. ir AB Šiaulių banką grąžinti neteisėtai nurašytas ieškovo lėšas iš jo banko sąskaitos, dėl ieškovo D. S. neatvykimo į posėdžius bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus (2011  m. gruodžio 7  d., 2012 m. vasario 17 d., 2012 m. balandžio 16  d.). Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes, nelaikė jų svarbiomis, ieškovo veiksmus visame teismo procese vertintino kaip proceso vilkinimą ir piktnaudžiavimą procesu, o ieškinį paliko nenagrinėtą.

67.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-102/2013 (teisminio proceso Nr.  2- 56- 3- 01208-2009-8) 2013 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad dėl ieškovo proceso vilkinimo bylos nagrinėjimas vyko ilgiau nei trejus metus – ieškovas D. S. 2009  m. rugpjūčio 13  d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 8 d. buvo gautas jau ketvirtas ieškovo D. S. prašymas dėl pablogėjusios sveikatos (dėl duomenys neskelbtini) atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas aplinkybes, pagrįstai nelaikė jų svarbiomis.

68.       Minėtoje byloje teismas taip pat nurodė, kad ieškovas 2012 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kauno tarnyba 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu atsisakė teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, nes ieškovo nurodyti argumentai negalėjo būti pripažinti įrodymais, patvirtinančiais objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, o Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 30  d. sprendimu paliko Kauno tarnybos sprendimą nepakeistą.

69.       Taigi iš šių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas nepagrindė, jog šio ieškinio pareikšti per įstatyme nustatytą terminą jis objektyviai negalėjo dėl sveikatos būklės ar dėl negalėjimo pasinaudoti teisine pagalba, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas laiku ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių susiklostymo, nesugebėjo jų apginti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino praleidimas negali būti pateisintas svarbiomis priežastimis.

70.       Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl ginčo esmės.

Dėl ieškinio senaties reikalavimui įvykdyti prievolę natūra ir priteisti iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 29  167,63 Eur nesumokėtų lėšų pagal garantijos sutartį

71.       Ieškinio reikalavimu ieškovas teismo prašė priteisti iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 29  167,63  Eur nesumokėtų lėšų pagal garantijos sutartį. Įpareigoti šią sumą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pervesti tiesiogiai AB Šiaulių bankui skolai pagal Vekselį padengti arba priteisti šią sumą BUAB „NBG grupė” kreditoriams bei paskirstyti šias pinigines lėšas BUAB „NBG grupė” kreditoriams, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo.

72.       Pirmosios instancijos teismas šiam ieškovo reikalavimui taikė ieškinio senatį. Ieškovo reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikė bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „NBG grupė” iškėlus bankroto bylą 2007 m. gegužės 10 d., atsirado reikalavimo teisė į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos išmokas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą ieškovas vėliausiai turėjo žinoti 2009 m. rugpjūčio 13 d., nes civilinėje byloje Nr. 2-454-267/2012 reiškė iš esmės tapačius ieškinio reikalavimus.

73.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „NBG grupė“ 2015 m. spalio 6  d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Kreditorė AB Šiaulių bankas nuo tos dienos įgijo teisę reikalauti likusios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išmokos sumos, kuri būtų padengusi ir net viršijusi šiandien dienai pagal Vekselį nepadengtos AB Šiaulių bankas skolos sumą.

74.       Taigi iš apelianto nurodomų aplinkybių darytina išvada, kad jis siekia pareikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, kurio UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nereiškė apelianto skolininkė BUAB „NBG grupė“, tačiau teigia, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo BUAB „NBG grupė“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

75.       Su šia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad kreditoriui (apeliantui) reiškiant netiesioginį ieškinį skolininkės  BUAB „NBG grupė“ vardu, reikalavimui taikomos ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės pagal tai, kada pati skolininkė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

76.       Atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nurodo, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado UAB “NBG grupė” iškėlus bankroto bylą, kai atsirado reikalavimo teisė į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijos išmokas. Su šiuo atsakovės teiginiu sutiktina, nes būtent tada BUAB “NBG grupė” galėjo pareikalauti sumokėti didesnę garantinę išmoką, jei manė turinti tokią teisę. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad dešimties metų senaties terminas yra praleistas.

77.       Papildomai pažymėtina, kad BUAB „NBG grupė“ bankroto bylos nustatyta, kad ir pats ieškovas jau 2008  m. rugpjūčio 5 d. žinojo apie tai, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ išmokėjo AB Šiaulių bankui sumą pagal Kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03 4.1.1.4 punktą. Todėl darytina išvada, kad ieškovas žinodamas apie ginčijamais sandoriais pažeistas jo teises turėjo jas ginti nedelsdamas (tuo tarpu į teismą kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų).

78.       Dėl pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tiek skolininkė, tiek kreditorius (ieškovas) neturėjo galimybės tinkamai ginti savo pažeistas teises, tačiau to nepadarė, taigi pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra. Ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių BUAB „NBG grupė“ negalėjo pasinaudoti teise į ieškinį per visą ieškinio senaties termino eigą.

79.       Dėl jo paties negalėjimo įgyvendinti teisės į ieškinį, viena vertus, pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo nurodomos sveikatos problemos netrukdė jam aktyviai ginti savo teises BUAB „NBG grupė“ bankroto procese, todėl liko nepaneigta prielaida, kad jis galėjo pareikšti netiesioginį ieškinį laiku. Kaip minėta, iš Kauno apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.  B2-34-173/2012 nustatyta, kad BUAB „NBG grupė“ bankroto procesas tęsėsi aštuonis metus, penkis metus – tik dėl BUAB „NBG grupė“ kreditoriaus D. S. užvestų bylų.

80.       Dėl kitų apelianto nurodomų aplinkybių, kaip pagrindo ieškinio senačiai atnaujinti jau pasisakyta sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ginčyti Vekselio laidavimo sandorį, todėl argumentai nekartojami.

81.       Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nors iš dalies ir kitais motyvais, pagrįstai nustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimams pareikšti senaties terminas praleistas ir taikė ieškinio senatį (CK 1.131  straipsnio 2 dalis). Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje galioti, dėl ginčo esmės plačiau nepasisakytina.

Dėl laidavimo prievolės pasibaigimo

82.       Ieškovas prašė teismo pripažinti laidavimą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. išduotą Vekselį pasibaigusiu (pirmasis ieškinio reikalavimas). Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas teismo prašė nustatyti, kad laidavimas ieškovo atžvilgiu pasibaigė 2007 m. birželio 6 d., kai suėjo visi imperatyvūs ir naikinamieji terminai. Penktuoju ieškinio reikalavimu ieškovas teismo prašė pripažinti ieškovo laidavimo sandorį ir laidavimą pagal 2005 m. gruodžio 14 d. išduotą paprastąjį vekselį pasibaigusiu nuo 2011 m. birželio 15 d. dėl 2011 m. birželio 14 d. laiduotojų pagal vekselį pasirašytos / sudarytos taikos sutarties su kreditoriumi AB Šiaulių banku. Aštuntuoju ieškinio reikalavimu pripažinti pasibaigusiais ieškovo laidavimo sandorį, kilusį iš 2005 m. gruodžio 14  d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2005-025-03, ir teismo sprendimu atleisti ieškovą nuo likusios sumos pagal 2005  m. gruodžio 14 d. Vekselį.

83.       CK 6.76 straipsnyje numatyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, kuri pasibaigia iš karto pasibaigus pagrindinei. Byloje nenustatyta, kad pagrindinė prievolė būtų pasibaigusi kuriuo nors iš prievolių pasibaigimo pagrindų (CK 6.123–6.129 straipsniai). Priešingai, byloje yra duomenys, kad pagrindinė prievolė neįvykdyta – BUAB “NBG Grupė” skola AB Šiaulių bankui nepadengta. Kadangi ieškovas laidavo BUAB “NBG Grupė” įsipareigojimą AB Šiaulių bankui, nepadengus BUAB “NBG Grupė” skolos, nėra pagrindo teigti, kad laidavimo prievolė pasibaigė ĮPVĮ  40 straipsnio, 55  straipsnio 1, 2 dalių, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų ir kt. pagrindais.

84.       Apeliantas nurodo, kad Vekselio turėtoja neteko teisės pareikšti reikalavimą Vekselio laiduotojui dėl pasibaigusio apmokėjimo termino (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ĮPVĮ 55  straipsnio 1  dalies 3  punktas nustato, kad Vekselio turėtoja netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“. ĮPVĮ 40  straipsnio 1 dalis numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

85.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 14 d. buvo išrašytas UAB „NBG grupė“ Vekselis 300  000  Lt sumai, kurį laidavo įmonės akcininkai – ieškovas D. S. bei R. K.. Nustatytas Vekselio apmokėjimo terminas – 2009 m. gruodžio 13 d. Taigi spręstina, kad Vekselis buvo išrašytas apmokėti nustatytą dieną (ĮPVĮ 35 straipsnis 1 dalis 4  punktas).

86.       Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2007 m. gegužės 21  d.) Vekselio davėjai iškelta bankroto byla. 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21 notarų biuro notarė V. Š. AB Šiaulių bankui išdavė vykdomąjį įrašą solidariai išieškoti iš Vekselio davėjos UAB „NBG grupė”, laiduotojo D. S. ir laiduotojo R. K. neapmokėtą Vekselio sumą. Kadangi Vekselis pateiktas apmokėti iki jame nurodytos datos, nėra pagrindo išvadai, kad Vekselio turėtoja reikalavimą pareiškė praleidusi Vekselyje nustatytą terminą.

87.       Apeliantas taip pat remiasi ĮPVĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teigdamas, kad jo prievolė pagal vekselio laidavimą pasibaigė, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie Vekselio neapmokėjimą. ĮPVĮ 47  straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka apie neakceptuotą ar neapmokėtą vekselį buvo pranešta vekselį pasirašiusiam asmeniui, per tokį pat laiką turi būti apie tai pranešta ir asmenims, kurie už jį laidavo.

88.       Byloje nustatyta, kad vekselio gavėja (AB Šiaulių bankas) nėra pateikusi duomenų, leidžiančių spręsti, ar ieškovas kaip Vekselio laiduotojas buvo informuotas apie neapmokėtą Vekselį. Nurodė, kad negali pateikti dokumentų originalų, taip pat kredito bylos, nes dokumentai saugojami dešimt metų, saugojimo terminai yra pasibaigę.

89.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vekselio gavėjas gali nevykdyti pareigos pateikti įrodymus dėl vekselio laiduotojo tinkamo informavimo apie vekselio neapmokėjimą motyvuodamas Vekselio davėjos BUAB „NBG grupė” bankrotu ir kreditavimo bylos perdavimu į archyvą, kadangi, kaip nurodo pati atsakovė AB Šiaulių bankas, ieškovo prievolė jai, kilusi iš BUAB „NBG grupė” Vekselio laidavimo, nėra pasibaigusi. Kita vertus, ĮPVĮ 47  straipsnio 6  dalyje nurodyta, kad laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda, taigi nėra pagrindo pritarti ieškovo argumentui, jog aplinkybė, kad nėra įrodymų apie tinkamą pranešimą jam apie tai, jog BUAB „NBG grupė” neapmokėjo Vekselio, yra pagrindas pripažinti pačią laidavimo prievolę pasibaigusia.

90.       Apeliantas taip pat reiškia reikalavimą pripažinti laidavimą pagal Vekselį pasibaigusiu nuo 2011  m. birželio 15  d. dėl 2011 m. birželio 14 d. laiduotojų pagal Vekselį pasirašytos taikos sutarties su kreditoriumi. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys tik apie AB Šiaulių bankas ir vieno iš laiduotųjų R. K. 2011 m. birželio 14 d. pasirašytą taikos sutartį. Kadangi ieškovas ir R. K. buvo solidarūs skolininkai pagal Vekselio laidavimo prievolę, o kreditorė AB Šiaulių bankas atliko novaciją tik vieno iš skolininkų (R. K.) atžvilgiu, nėra pagrindo teigti, kad ir ieškovo prievolė kilusi iš Vekselio laidavimo AB Šiaulių bankas buvo kaip nors modifikuota ar pasibaigė.

91.       Apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Vekselio laidavimo sandorio pasibaigimo pagrindų.

Dėl tapačių ieškinio reikalavimų 

92.       Ieškovas šios nutarties trečiuoju ieškinio reikalavimu teismo prašė pripažinti Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. 2007 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr.  1- VŠ  1370 negaliojančiu bei jį panaikinti. Šeštuoju ieškinio reikalavimu teismo prašė įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219. Septintuoju ieškinio reikalavimu teismo prašė įpareigoti atsakovę AB Šiaulių bankas grąžinti ieškovui neteisėtai iš ieškovo banko sąskaitų nurašytas pinigines lėšas sumoje 627,05 Eur (2 165,08 Lt), įskaitant padidintas 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šių sumų neteisėto nusirašymo dienos – 2008 m. gegužės 28 d. iki grąžinimo dienos (įskaitytinai).

93.       CPK 293

94.       Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams AB Šiaulių bankas, Vilniaus miesto 21–ojo notarų biuro notarei V. Š., antstolei R. G., BUAB „NBG grupė“, tretiesiems asmenims UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K. dėl Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3.  punkto, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, 2  165,08  Lt neteisėtai išieškotų sumų grąžinimo buvo iškelta ir išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4983-345/2013.

95.       Skundžiamu sprendimu išnagrinėtas ieškovo D. S. ieškinys atsakovams AB Šiaulių bankas, notarei V. Š., UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, antstolei R. G. dėl vekselio laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, vykdomojoje byloje išieškotino skolos dydžio sumažinimo, laidavimo sandorio ir laidavimo pripažinimo pasibaigusiu, įpareigojimo nutraukti vykdomąją bylą, neišmokėtos garantijos priteisimo.

96.       Nustatyta, kad nagrinėjamos ir ankstesnių išnagrinėtų bylų šalys sutampa, nes ieškovas yra tas pats asmuo, atsakovai AB Šiaulių bankas, notarė V. Š. ir antstolė R. G..

97.       Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.  2- 4983-345/2013, konstatuotų aplinkybių matyti, kad toje byloje ieškovas D. S. pareiškė tokius reikalavimus: panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro 2007 m. liepos 3 d. atsakovei AB Šiaulių bankas išduotą vykdomąjį raštą Nr.  1- VŠ 1370 ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovus antstolę R. G. ir AB Šiaulių banką solidariai grąžinti neteisėtai nusirašytas iš ieškovo banko sąskaitų lėšas – iš viso 2 165,08  Lt (627,05 Eur), įskaitant padidintas 12 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo sumų neteisėto nusirašymo dienos iki grąžinimo dienos (įskaitytinai).

98.       Bylą nagrinėjęs teismas sprendimu bylą dalyje dėl atsakovės Vilniaus miesto 21–ojo notarų biuro notarės V. Š. 2007 m. liepos 3 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1-VŠ 1370 pripažinimo negaliojančiu, vykdomosios bylos Nr. 0090/07/01219 panaikinimo, įpareigojimo atsakovę antstolę R. G. grąžinti 2  165,08  Lt nutraukė (CPK 293  straipsnio 3  punktas). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ieškovo reikalavimai dėl antstolės neteisėtų veiksmų, vykdomosios bylos nutraukimo buvo išnagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo 2009  m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-241-435/2009 (CPK 179  straipsnio 3  dalis). Dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais notarės veiksmus, kadangi yra praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo 2007 m. gruodžio 27 d., skundui dėl notarinių veiksmų paduoti (CPK 293 straipsnio 1 dalis, 512 straipsnis), bylą taip pat nutraukė.

99.       Šioje byloje ieškovas D. S. pareiškė reikalavimus: pripažinti 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus  m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 negaliojančiu (ab initio) bei jį panaikinti, įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr.  0090/07/01219, įpareigoti atsakovą AB Šiaulių banką gražinti ieškovui neteisėtai iš ieškovo banko sąskaitų nurašytas pinigines lėšas sumoje 627,05 Eur, įskaitant padidintas 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šių sumų neteisėto nusirašymo dienos – 2008  m. gegužės 28 d. iki grąžinimo dienos (įskaitytinai).

100.       Išanalizavus civilinės bylos Nr. 2-4983-345/2013 ir šios bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, yra pagrindas konstatuoti šių bylų tapatumą ne tik subjektų, dalyvavusių įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 ir dalyvaujančių nagrinėjamoje byloje, bet ir ieškinio pagrindų bei dalykų tapatumą. Darytina išvada, kad išnagrinėtoje byloje teismo priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas ieškovui D. S. turi galutinio sprendimo galią ir jis šioje byloje nebegali iš naujo reikšti tapačių ieškinio reikalavimų (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

101.       CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

102.       CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

103.       Pirmiau konstatavus, kad ieškovas šioje civilinėje byloje siekia iš naujo nagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 nustatytus materialiuosius teisinius santykius dėl Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. 2007 m. liepos 3  d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1- VŠ 1370 galiojimo, atsisakymo įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219, reikalavimo atsakovės AB Šiaulių bankas grąžinti ieškovui neteisėtai iš ieškovo banko sąskaitų nurašytas 627,05  Eur pinigines lėšas atmetimo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakartotinai spręsta dėl šių reikalavimų, panaikinama, o civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl likusių reikalavimų

104.       Ieškovas šios nutarties ketvirtuoju reikalavimu teismo prašė sumažinti vykdomojoje byloje Nr.  0090/07/01219 (antstolė R. G.) ieškovo skolos dydį išieškotojui pagal Vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 15 156,08 Eur.

105.       CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti ir jis negali būti teismo atnaujintas dėl jokių priežasčių. Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

106.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovui rengiant ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 2019  m. liepos 24 d. Kauno apygardos teisme susipažinus su dokumentais sužinojo, kad BUAB „NBG grupė” paskolos dalį AB Šiaulių bankas jau yra padengusi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Į teismą ieškovas su reikalavimu sumažinti vykdomojoje byloje Nr.  0090/07/01219 ieškovo skolos dydį kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 16 d., jau suėjus 90 dienų naikinamajam terminui Be to, ieškovas teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į antstolį dėl šių jo paties nustatytų aplinkybių.

107.       Byla nutrauktina ir dalyje dėl reikalavimo sumažinti vykdomojoje byloje iš ieškovo išieškomas sumas, kadangi yra praleistas CPK 512  straipsnyje nustatytas naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas, šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 24 d., skundui dėl antstolio veiksmų paduoti (CPK 293 straipsnio 1 dalis, 512 straipsnis).

108.       Ieškovas dešimtuoju reikalavimu teismo prašė įpareigoti atsakoves AB Šiaulių banką ir notarę V. Š. išimti iš civilinės apyvartos 2009  m. gruodžio 13 d. paprastąjį vekselį ir 2007  m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. visus išduoto ieškovo atžvilgiu vykdomojo įrašo Nr. 1-VŠ 1370 originalius egzempliorius bei perduoti Vilniaus apygardos teismui saugoti pastaruosius dokumentų originalus šioje civilinėje byloje.

109.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė R. G. vykdomojoje byloje Nr.  0090/07/01219 vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo pagal nenuginčytą Vekselio laidavimo sandorį, todėl spręstina, kad nėra teisinių pagrindų įpareigoti atsakoves AB Šiaulių banką ir notarę V. Š. išimti iš civilinės apyvartos 2009 m. gruodžio 13 d. paprastąjį vekselį ir 2007  m. liepos 3  d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. visus išduoto ieškovo atžvilgiu vykdomojo įrašo Nr. 1-VŠ 1370 originalius egzempliorius.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

110.       Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų, 2 dalies, 329 straipsnio 2  dalies 4  ir  7  punktų, 330 straipsnio pagrindais. Dalis ieškovo reikalavimų (pripažinti vykdomąjį įrašą Nr.  1-VŠ 1370 negaliojančiu (ab initio) ir jį panaikinti, įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219, pripažinti pasibaigusiu ieškovo vekselio laidavimo sandorį bei išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakoves AB Šiaulių bankas ir notarę V. Š. išimti iš civilinės apyvartos Vekselį ir priteisti solidariai iš atsakovių ieškovo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bylinėjimosi išlaidas) nebuvo išnagrinėta, kita dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Sprendime padarytos grubios faktinės (vietoje nurodomos iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ priteisti sumos 29 167,63 Eur turi būti 32 269,46 Eur) ir teisinės klaidos bei neatskleista bylos esmė.

111.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1)  nustatomi šio CPK 329  straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

112.       CPK 329  straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pagal CPK 329  straipsnio 2  dalies 7 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu taip pat yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 330  straipsnyje nustatyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

113.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 329  straipsnio 2  dalyje nustatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindų panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1  dalies 2  punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 

114.       Pažymėtina, kad dalis ieškovo reikalavimų pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą jiems pareikšti ir byloje nenustatyta pagrindų jį atnaujinti, todėl teismo nepasisakymas dėl reikalavimų, kurių atžvilgiu ieškinio senatis praleista, esmės, nėra sprendimo be motyvų atvejis.

115.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendime yra jo nurodomos rašymo apsirikimo klaidos, pažymėtina, kad ieškovas 2021  m. rugpjūčio 16  d. ieškinyje 10  reikalavimu (37  ieškinio puslapis) teismo prašė priteisti iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 29  167,63  Eur nesumokėtų lėšų pagal garantijos sutartį. Apeliaciniame skunde ieškovo pateikti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties terminų praleidimo ir jų atnaujinimo pagrindų, netinkamai taikė juos reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos yra nepagrįsti.

Dėl papildomo sprendimo

116.       Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei AB Šiaulių bankui, nes AB Šiaulių bankas patyrė ne būtinąsias išlaidas (nebuvo poreikio samdytis teisininkų iš išorės).

117.       Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu atsakovei AB Šiaulių bankas iš ieškovo priteisė 500  Eur bylinėjimosi išlaidų.

118.       Byloje nekeistinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo faktas ir dydis atsakovei AB Šiaulių bankui, kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai ir jos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98  straipsnis). Priteistos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, yra pagrįstos bei proporcingos teiktoms teisinėms paslaugoms, todėl nemažintinos. Į bylą yra pateikta 2021  m. lapkričio 3 d. teisinių paslaugų sutartis, AB Šiaulių bankas bylinėjimosi išlaidų patyrimą patvirtinantys įrodymai.

119.       Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nebūtinos, vertintini kaip deklaratyvūs. Apeliaciniame skunde pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra susijusi su valstybės institucijų dalyvavimu teismuose ir advokatų paslaugų pirkimu. AB Šiaulių bankas yra privatus juridinis asmuo, todėl pateikti išaiškinimai nėra aktualūs sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėjamoje byloje.

120.       Sutiktina su atsakovės AB Šiaulių bankas atsiliepime nurodyta pozicija, kad šalies teisė vesti bylą pačiam (ar per savo darbuotojus) arba per advokatą yra įtvirtinta CPK 51 straipsnyje. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, centrinės kredito unijos, kredito unijos, mokėjimo įstaigos savo veikloje be kita ko turi vadovautis 2019 m. vasario 25 d. Europos bankininkystės institucijos gairėmis EBA/GL/2019/02 dėl užsakomųjų paslaugų, taip pat Lietuvos banko valdybos 2020  m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr.  03-166 „Dėl Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklėmis, kuriose nustatyta finansų rinkos dalyvių veiklai nebūdingų funkcijų perdavimo kitiems asmenims valdymo sistema ir reikalavimai. Taisyklių 27.7  punkte numatyta, kad funkcijas, kurios įprastai nėra būdingos banko veiklai (pvz., teisinės konsultacijos ir atstovavimas, automobilių priežiūra, viešasis maitinimas, kelionių paslaugos, architekto konsultacija, įstaigos patalpų valymas ir aplinkos priežiūra, medicinos paslaugos, pardavimo automatų paslaugos, kanceliarinės paslaugos, pašto paslaugos, priimamojo, sekretorių, dispečerių paslaugos ir pan.), prekių (pvz., kompiuteriai, baldai, raštinės reikmenys, plastikinės kortelės, kortelių skaitytuvai ir pan.) arba komunalinių paslaugų įsigijimas, taigi šios paslaugos turi būti perduodamos kitiems asmenims.

121.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovės AB Šiaulių banko patirtos išlaidos turėjo būti atlyginamos bendrais pagrindais iš bylą pralaimėjusios šalies.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

122.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas ir toje dalyje byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kitoje dalyje ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas – teismas šiuo atveju tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas. 

123.       Nustačius, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė AB Šiaulių bankas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1  punktas).

124.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

125.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93  straipsnio 3 dalis).

126.       Atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė prašymą priteisti 460 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022  m. kovo 4 d. sprendimo ir 2022 m. kovo 14 d. papildomo sprendimo parengimą.

127.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2  dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijų nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl 2022 m. kovo 4 d. sprendimo atmestas, o bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kuris spręstas 2022 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu, yra procesinio pobūdžio ir savaime nelemia kitokio bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, palikus nepakeistą, sprendžia, kad atsakovė AB Šiaulių bankas turi teisę į visų apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Atsakovės AB Šiaulių bankas patirtos 460  Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka Rekomendacijų dydžius, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo D. S. ieškinio reikalavimai, kuriais buvo prašoma pripažinti 2007 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarės V. Š. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370 negaliojančiu (ab initio) bei jį panaikinti, įpareigoti antstolę R. G. nutraukti vykdomąją bylą Nr.  0090/07/01219, įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę Šiaulių banką gražinti ieškovui neteisėtai iš ieškovo D. S. banko sąskaitų nurašytas pinigines lėšas sumoje 627,05 Eur, įskaitant padidintas 12 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šių sumų neteisėto nusirašymo dienos – 2008 m. gegužės 28 d. iki grąžinimo dienos (įskaitytinai) ir sumažinti vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 iš ieškovo išieškomos skolos dydį išieškotojai akcinei bendrovei Šiaulių bankui pagal Vekselį ir vykdomąjį įrašą iki 15 156,08 Eur, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 14  d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 460 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                     Dalia Kačinskienė

                                                                                     Neringa Švedienė

                                                                             Agnė Tikniūtė