Administracinė byla Nr. eA-237-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03035-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4  

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) ir kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad įgyvendindamas projektą „Socialinio būsto pažeidžiamoms gyventojų grupėms įsigijimas ir pritaikymas“ Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0006 (toliau – ir Projektas), atviro pirkimo būdu atliko supaprastintą „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rangos darbai“ pirkimą (toliau – ir Pirkimas), 2017 m. balandžio 14 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. 20-200 su ūkio subjektų grupe, kurią sudarė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Avona“ ir „Versina“ (toliau – ir Sutartis). Atsakovas, kaip įgyvendinančioji institucija, inicijavo pažeidimo tyrimą ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, 32 straipsnio 1 ir 2 dalį. Atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, CPVA pritaikė 5 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms (837 542,05 Eur), nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 41 877,10 Eur, iš kurių 35 595,53 Eur sudaro Europos Sąjungos (toliau – ir ES) skiriamas finansavimas.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo sąlygų 3.3 papunkčio 2 lentelės 3.3.9 papunktyje nurodyto kvalifikacijos reikalavimo, kad tiekėjas per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs (ir) ar vykdąs bent 1 (vieną) sutartį, susijusią ypatingos paskirties gyvenamojo statinio naują statybą (ir) ar rekonstrukciją, kurios vertė ne mažesnė kaip 550 000,00 Eur su PVM (toliau – ir Kvalifikacijos reikalavimas). CPVA nuomone, Kvalifikacijos reikalavime esanti nuoroda į gyvenamąjį statinį buvo neproporcinga Pirkimo objektui ir apribojo tiekėjų konkurenciją Pirkime.

4.       Pareiškėjas teigė, kad prieš vykdydamas pirkimą, 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė CPVA Pirkimo sąlygas išankstiniam vertinimui. 2017 m. sausio 26 d. atsakovas pateikė pastabas dėl Pirkimo sąlygų, tačiau pastabų dėl Kvalifikacijos reikalavimo arba jo dalies, dėl kurios buvo nustatytas pažeidimas, nebuvo. Pareiškėjas, pakoregavęs Pirkimo sąlygas pagal CPVA pastabas, paskelbė Pirkimą. Pirkimo metu pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimų nebuvo. Įvykdęs pirkimą, pareiškėjas pateikė CPVA Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, įvertinusi Pirkimą, 2017 m. birželio 2 d. pastabų nepateikė, pažeidimo tyrimo nepradėjo, išmokėjo pareiškėjui Projektui skirtą finansavimą. 2019 m. birželio 6 d. Sutartis ir Projektas baigti įgyvendinti.

5.       Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnio principus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 25 skirsnio nuostatas. CPVA veiksmai, kai neaišku dėl kokių priežasčių pradedamas tyrimas ir priimamas Sprendimas, kuris panaikina anksčiau priimtą sprendimą, kuriuo Pirkimas buvo pripažintas tinkamu ir išmokėta finansavimo suma, pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus ir teisėtus lūkesčius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, draudžiama viešojo administravimo subjektams panaikinti anksčiau savo priimtus individualius administracinius sprendimus. Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Įstatymai nesuteikia teisės CPVA panaikinti savo sprendimą dėl Pirkimo tinkamumo, o Sprendimas turi būti panaikintas, nes priimtas viršijant CPVA kompetenciją. Individualus administracinis teisės aktas gali būti panaikintas vien tuo pagrindu, kad jis priimtas nesant teisinio pagrindo, net nevertinat jo motyvų.

6.       Pareiškėjo vertinimu, jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas Pirkimą atliko netinkamai, nors su tuo jis nesutinka, turi būti pripažinta, kad atsakovas netinkamai atliko jam teisės aktų pavestas funkcijas. CPVA funkcijas atlikus tinkamai, pareiškėjas būtų galėjęs ištaisyti nustatytus pažeidimus ir būtų išvengęs ES skirto finansavimo, t. y. 35 595,53 Eur, grąžinimo ir nepatyręs nuostolių (žalos). Už šią žalą turėtų atsakyti CPVA pagal žalos atlyginimo taisykles. 

7.       Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas pažeidžia VAĮ 8 straipsnį, nes jame nepateikta jokių argumentų (motyvų), kurie pagrįstų išvadas dėl viešųjų pirkimų pažeidimo. Sprendime argumentuotai nepaaiškinta, kokiu būdu perkančioji organizacija, pirkdama gyvenamojo pastato statybos darbus ir nustatydama Kvalifikacijos reikalavimą, kurį susiejo su gyvenamojo pastato statybos darbais, nustatė neproporcingą pirkimo objektui ir diskriminuojantį kvalifikacijos reikalavimą. Pirkti gyvenamosios paskirties pastato kapitalinio remonto rangos darbai, pastatas priskiriamas prie ypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastatų, todėl ir buvo nustatytas toks Kvalifikacijos reikalavimas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į perkamą objektą ir VPĮ reguliavimą bei siekdamas įsitikinti tiekėjų kompetencija, nustatė Kvalifikacijos reikalavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu ir jam proporcingas. CPVA Sprendimas prieštaringas, nes vienu atveju teigiama, kad Kvalifikacijos reikalavimas apribojo tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime, o kitu atveju, jog konkurencija ribojama nebuvo (tai patvirtina aplinkybė, kad Pirkime dalyvavo net 17 tiekėjų, nė vienas iš jų nebuvo atmestas, kaip neatitinkantis Kvalifikacijos reikalavimo). Todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad Kvalifikacijos reikalavimas neproporcingas ir diskriminuojantis, nes jis yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu, t. y. gyvenamosios paskirties pastatu ir jokiu būdu neapribojo tiekėjų konkurencijos. Pirkimo metu buvo gautas UAB „Nimetus“ paklausimas, į kurį atsakyta, kad Kvalifikacijos reikalavimas keičiamas nebus, pretenzijų nebuvo pateikta. Tik vieno iš tiekėjo paklausimas negali būti pakankamu įrodymu, kad Kvalifikacijos reikalavimas buvo kokiu nors būdu neproporcingas arba diskriminuojantis.

8.       Pareiškėjas nesutiko su deklaratyviu teiginiu, kuriuo grindžiamas Kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumas, kad rangovas, atlikęs negyvenamojo pastato statybos darbus, būtų kompetentingas įgyvendinti gyvenamojo pastato statybos darbus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 18 straipsnio 3 dalies 6 punktas nepagrindžia CPVA teiginio, kad gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai bei jų statybos darbai yra tapatūs, kartu ir teiginio, jog Kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Ypatingo statinio statybos rangovai yra atestuojami vykdyti rangos darbus abiejose pastatų grupėse atskirai, todėl nesant jokio skirtumo, atestatuose nebūtų tikslo išskirti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupių bei pogrupių. Atestuodamasis rangovas privalo savo prašyme nurodyti ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamus statinius bei statinių grupes. Rangovas, atestuotas atlikti darbus negyvenamosios paskirties pastate, negalės jų atlikti gyvenamosios paskirties pastate. Jeigu rangovas, neturintis teisės vykdyti darbų ypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties pastate, juos atliktų, jis padarytų rimtą profesinį pažeidimą ir jo atestatas šiuo pagrindu būtų panaikintas (SĮ 22 str. 7 d. 7 p.). Pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3.3 papunkčio 1 lentelės 3.3.6 papunktyje buvo nustatęs kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, t. y. turėtų teisę verstis statybos veikla (atlikti ypatingo statinio statybos darbus: statinio kategorija – ypatingi statiniai; statinių grupė – gyvenamieji pastatai). Dėl šio kvalifikacijos reikalavimo CPVA pažeidimo tyrimo neiniciavo.

9.       Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

10.       Atsakovas nurodė, kad remiantis Pirkimo dokumentuose aprašytu Pirkimo objektu, VPĮ ir Statybos techninio reglamentu STR 1.1.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir Statinių klasifikavimo STR), svarbu, jog tiekėjas turėtų patirties vykdant statybą ne bet kokios rūšies statiniuose, o būtent pastatuose (ne inžineriniuose statiniuose), tačiau nėra skirtumo ar tiekėjas turi patirties vykdant statybas gyvenamosios, ar negyvenamosios paskirties pastatuose. Abiejų pastatų grupių statybos specifika yra tokia pati, o Kvalifikacijos reikalavime tinkamai įvykdyta sutartis nebūtinai turėjo būti siejama su gyvenamųjų pastatų grupe. Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs, susiję su pirkimo objektu, negali būti ribojantys ir turi būti proporcingi siekiamam tikslui – sudaryti sutartį su tiekėju, kurio turimi pajėgumai būtų pakankami. Vienas galimų kvalifikacinių reikalavimų yra reikalauti būti įvykdžius ar vykdyti panašią sutartį (ne identišką). CPVA išvadoje nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pernelyg susiaurino reikalavimą tiekėjui dėl panašios sutarties įgyvendinimo, nes pagal Pirkimo objektą ir jame numatytų darbų pobūdį, darbus būtų galėjęs atlikti ir tiekėjas, įgijęs patirtį kituose pastatuose. Sprendimas motyvuotas ir atitinka visus VAĮ reikalavimus. CPVA patikrinimą atliko vadovaudamasi „Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) bei PAFT. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 122 straipsnio 2 dalį valstybės narės privalo užkirsti kelią pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti. Jei de facto (faktiškai, iš tikrųjų) pažeidimas egzistuoja, valstybė narė jį privalo ištaisyti. Galimas pažeidimas gali būti nustatytas net ir po projekto įgyvendinimo. Pareiškėjas atsako už atliktus veiksmus, būdamas atsakingas už Projekto įgyvendinimą, turi vadovautis teisės aktais ir taisyklėmis.

11.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjo argumentas apie patiriamus didelius finansinius nuostolius nėra pagrindas mažinti finansinę korekciją ar jos nenustatyti. Net jei yra nustatomas pažeidimas ir tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, neišmokamas (arba įpareigojamas grąžinti) nustatyto procento dydis tik nuo ES fondų lėšomis finansuojamos dalies. Pareiškėjas turėtų prisidėti savo lėšomis, neatsižvelgiant į tai, pažeidimas nustatytas, ar ne. Be to, pareiškėjas, pasirašydama Projekto finansavimo ir administravimo sutartį įsipareigojo padengti visas netinkamas finansuoti išlaidas, įskaitant tas, kurios atsirado dėl nustatyto pažeidimo

12.       Atsakovo vertinimu, kvalifikacijos reikalavimai turi būti ne tik susiję su Pirkimo objektu bet ir jam proporcingi, t. y. tokie, kurie riboja konkurenciją tik tiek, kiek yra būtina. Pareiškėjas, nustatydamas Kvalifikacijos reikalavimą ir susiedamas jį tik su gyvenamosios paskirties pastatais, pernelyg susiaurino tiekėjų, galinčių teikti konkurencingus pasiūlymus, ratą. Nenurodydamas aplinkybių, kurios, pateisintų Kvalifikacijos reikalavimo tikslingumą, pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė fakto, kad tiekėjas, turintis patirties atlikti darbų kitos paskirties statiniuose (ne gyvenamosios) negalėtų įrodyti savo pajėgumo (bendrąją prasme vykdyti darbus). Nesvarbu, kad pasiūlymus Pirkime pateikė 17 tiekėjų, nes nėra žinoma, kiek tiekėjų dar negalėjo pasiūlymų pateikti dėl neatitikimo Kvalifikacijos reikalavimui, o prie Pirkimo buvo prisijungę 25 tiekėjai, tačiau ne visi pateikė pasiūlymus. Nesvarbu, ar pretenzija buvo pateikta, taip pat kaip ji įvardyta, svarbu, kad tiekėjas UAB „Nimetus“ savo paklausimu išreiškė pretenziją dėl perteklinio ir ribojančio tiekėjų konkurenciją Kvalifikacijos reikalavimo. CPVA nuomone, Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas yra ribojantis tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė sąlygų pirkime dalyvauti visiems sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams, ir pažeidžiantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14.       Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0006 „Socialinio būsto pažeidžiamoms gyventojų grupėms įsigijimas ir pritaikymas“ sutartį. Vėliau šios sutarties terminas buvo pratęstas. 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į CPVA raštu „Dėl pirkimo dokumentų išankstinės patikros“ ir nurodė, kad siunčia Projekto gyvenamosios paskirties pastato dalies kapitalinio remonto darbų pirkimo dokumentus išankstinei patikrai. 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė supaprastintą „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto rangos darbai“ pirkimą Nr. 183580. Pirkimas vykdytas atviro konkurso būdu, į dalis neskaidytas. 2017 m. kovo 1 d. UAB „Nimetus“ kreipėsi į pareiškėją pranešimu, kuriame nurodė, kad Kvalifikacijos reikalavimas dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, o tiekėjų kvalifikaciją gali įrodyti svarbiausių tinkamai įvykdytų sutarčių sąrašai administracinės, švietimo, mokslo, gydymo ir panašios negyvenamosios paskirties objektuose. 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjas visiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams pateikė atsakymą, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustatyti jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti. 2017 m. gegužės 4 d. pareiškėjas per CVP IS vertinimui pateikė Pirkimo dokumentus. 2017 m. sausio 26 d. CPVA raštu „Dėl projekto „Socialinio būsto pažeidžiamoms gyventojų grupėms įsigijimas ir pritaikymas“ Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0006 kapitalinio remonto darbų pirkimo dokumentų išankstinio vertinimo“ Nr. 2017/2-604 pateikė rekomendacijas dėl Pirkimo dokumentų tobulinimo. 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjas sudarė Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rangos darbų sutartį Nr. 20-200 su ūkio subjektų grupe, kurią sudarė UAB „Avona“ ir UAB „Versina“. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas ir UAB „Avona“ pasirašė Užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą Nr. 1.

15.       Teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. CPVA surašė Įtarimą apie pažeidimą Nr. IT0. 2020 m. gegužės 29 d. CPVA surašė pareiškėjui skirtą raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 08.1.2- CPVA-R-408-01-0006“ Nr. 2020/2-3866, kuriame nurodė, jog įtariama, kad Pirkimo sąlygose nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas buvo galimai dirbtinai ribojantis konkurenciją, kadangi tiekėjai, turintys pakankamą negyvenamosios paskirties statinio statybos darbų patirtį ir esantys pajėgūs įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas, negalėjo dalyvauti Pirkime. Įtariama, kad Projekto vykdytojas galbūt pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, todėl Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01. Pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai. 2020 m. birželio 5 d. pareiškėjas pateikė raštą „Dėl paaiškinimų dėl įtariamo pažeidimo“ Nr. (6.9)18-2497.

16.       Teismas nustatė, kad CPVA 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, 32 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes nustatė neproporcingą Kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams, ir pritaikė 5 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms (837 542,05 Eur). Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 41 877,10 Eur, iš kurių 35 595,53 Eur sudaro ES skiriamas finansavimas.

17.       Teismas pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 122 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos užtikrinti, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 72, 73 ir 74 straipsnių, bei valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Esant ES ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš ES biudžeto. Reglamento 143 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą.

18.       Teismas aptarė Taisyklių ir PAFT nuostatas, reglamentuojančias CPVA kompetenciją pažeidimų nustatyme ir tyrime bei pažymėjo, kad vien tas faktas, kad iki pasirašant Sutartį CPVA įvertino projektą ir nusprendė jį finansuoti ar, kad CVPA vertino pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą su pirkimo dokumentais ir projekto išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti, nereiškia jog pareiškėjas galėjo įgyti lūkestį, kad gali Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus ar, jog atsakomybė už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą pasibaigė.

19.       Teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad Projektą įgyvendinančioji institucija atliko pateikiamų pirkimo dokumentų įvertinimą (tiek išankstinį, tiek ir paskesnįjį) ir nenustatė pažeidimų iš karto, tačiau būtent viešųjų pirkimų organizatorius atsako už tinkamą pirkimų dokumentų parengimą ir tinkamą viešojo pirkimo konkurso organizavimą. Todėl atsakovas pagrįstai teigia, kad pareiškėjas, gaudamas Projektui lėšas, negali tikėtis, kad įgyvendinančioji institucija nekontroliuos Projekto įgyvendinimo ar kad pirkimas nebus atrinktas išsamiam ar pakartotiniam patikrinimui. Paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, nes kontrolė negali reikšti ir nereiškia pakartotinio baudimo. Pirkimų dokumentų patikrinimas neatleido perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis VPĮ reikalavimų, esminių viešųjų pirkimų principų. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, jog CVPA neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo pradėti ir atlikti pažeidimo tyrimo ir priimti skundžiamo sprendimo, atmetė.

20.       Teismas nurodė, kad šalių pozicijos išsiskyrė dėl skirtingai vertinamo Pirkimo sąlygų 3.3.9 punkte nustatyto Kvalifikacinio reikalavimo – tiekėjo per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) sėkmingai įvykdyta (ir) ar vykdoma bent 1 (viena) sutartis, susijusi ypatingos paskirties gyvenamojo statinio nauja statyba (ir) ar rekonstrukcija, kurios vertė ne mažesnė kaip 550 000 Eur su PVM – proporcingumo Pirkimo objektui. Teismas vertino, ar pagrįsta atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingą Pirkimo objektui Kvalifikacinį reikalavimą, taip dirbtinai apribodamas konkurenciją ir padidindamas kaštus sutarties vykdymui.

21.       Teismas aptarė VPĮ nuostatas ir teismų praktiką dėl kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatymo viešuosiuose pirkimuose ir pažymėjo, kad įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, ji privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

22.       Teismas pritarė atsakovo Sprendime padarytoms išvadoms, kad pareiškėjo reikalavimas turėti patirties būtent gyvenamųjų pastatų statyboje ar rekonstravime yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Tokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą pareiškėjas grindžia daugiau subjektyviais argumentais, o ne įtikinamais objektyviais įrodymais. Jų pareiškėjas nepateikė ir teismui paprašius pateikti paaiškinimus, kurios Sutarties sąlygos lemia Kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą.

23.       Teismas nustatė, kad Pirkimo dokumentų 3 priedo „Techninė specifikacija“ nurodyta statinio statybos rūšis – kapitalinis remontas. Taigi pirmiausia pats tiekėjas, prieš dalyvaudamas pirkime ir susipažinęs su šia sąlyga, turėtų įsivertinti savo turimus žmogiškuosius išteklius, t. y., ar su turimais specialistais būtų pajėgus atlikti kapitalinį remontą gyvenamosios paskirties pastate. Prioritetiškai vertinant, pareiškėjui šiuo atveju svarbu tai, kad pastato kapitalinio remonto darbai būtų atlikti, neišskiriant (kaip esminės aplinkybės) tiekėjo patirties būtent gyvenamosios paskirties statinio statybos (rekonstravimo). Pareiškėjo skunde dėstomas argumentas, kad gyvenamosios paskirties pastatai skiriasi nuo negyvenamosios paskirties pastatų yra nepakankamai motyvuotas. Pareiškėjas, gavęs vieno iš tiekėjų užklausą dėl Kvalifikacinio reikalavimo, pateikė atsakymą, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos laisvę nustatyti tiekėjams Kvalifikacijos reikalavimą, o ne pagrindė savo atsakymą konkrečiomis aplinkybėmis (Sutarties nuostatomis), kurios lemia Kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą.

24.       Teismas pažymėjo, kad 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-34 patvirtintame Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) prie kvalifikacijos reikalavimų taip pat nurodoma alternatyviai (gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties pastatai).

25.       Teismas sprendė, kad CVPA Sprendime pagrindė priimtą išvadą, jog pareiškėjo keliamas Kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, nustatė nepagrįstą (draudžiantį) reikalavimą tiekėjams, todėl tuo apribojo kitų tiekėjų, turinčių patirtį statant naują, rekonstruojant remontuojant ar griaunant negyvenamosios paskirties pastatų, dalyvavimą Pirkime. Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad tuo pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus bei VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Pareiškėjas rėmėsi iš esmės abstrakčiais ir subjektyvaus pobūdžio argumentais ir CPVA priimtų išvadų nepaneigė.

26.       Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių, o pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

27.       Teismas nurodė, kad atsakovas finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasis PAFT 311 punkto bei 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės), o taip pat atsižvelgė į konkurso tipą (buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai), kitas svarbias aplinkybes: pirkimu buvo susidomėję 25 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 17 tiekėjų, atmestų pasiūlymų nebuvo, pretenzijų nebuvo, atsižvelgta į pažeistas VPĮ normas bei pareiškėjos veiksmus.

28.       Teismas vertino, kad turi būti remiamasi pirkimo metu galiojusiomis Gairėmis, tačiau CPVA taikyta sankcija atitinka 2013 m. Gairių reikalavimus. Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Todėl teismas sprendė, kad CPVA atsižvelgė į su pažeidimu susijusias aplinkybes ir vadovaudamasi proporcingumo principu pagrįstai pritaikė pareiškėjui 5 proc. dydžio finansinę korekciją, proporcingą padarytam pažeidimui.

29.       Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo. Sprendime nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir negali būti mažinamas. Teisiniai ir faktiniai sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias VPĮ nuostatas pareiškėjas pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovas taikė finansinę korekciją. Teismas nenustatė Sprendimo panaikinimo pagrindų. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

30.       Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad CPVA gali bet kuriuo metu inicijuoti pažeidimo tyrimą, nes tai nepaneigia tos aplinkybės, jog pažeidimo tyrimo inicijavimas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Teismas, priimdamas sprendimą visiškai nevertino, ar egzistuoja objektyvios faktinės aplinkybės, kurios leistų CPVA panaikinti sprendimą dėl Pirkimo tinkamumo ir inicijuoti pažeidimo tyrimą bei tokiu būdu, remdamasis abstrakčiomis Reglamento nuostatomis, paneigė pareiškėjo teisėtus lūkesčius dėl CPVA anksčiau priimtų sprendimų nekintamumo. Vertinant, ar pareiškėjas padarė pažeidimą, taip pat būtina įvertinti ir CPVA veiksmus, nustatant kiek jie lėmė menamą pareiškėjo pažeidimo padarymą. Teismui tokio vertinimo neatlikus, negalima sutikti, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Būtent CPVA netinkamas funkcijų vykdymas sukuriant pareiškėjui teisėtus lūkesčius, lėmė, kad vėliau CPVA pažeidimą, kurį pradėjo dėl neaiškių priežasčių, iš esmės nustatė ne dėl pareiškėjo veikimo arba neveikimo, bet dėl savo padarytų klaidų. CPVA tinkamai atlikus funkcijas, pažeidimo buvo galima išvengti arba laiku jį ištaisyti, pareiškėjui nepatiriant finansinių nuostolių.

32.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su CPVA pozicija, visiškai nevertino to, kad CPVA nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius dėl Kvalifikacijos reikalavimo neproporcingumo, t. y., kad darbai vykdomi negyvenamosios paskirties statiniuose, savo specifika yra tapatūs gyvenamosios paskirties statiniuose vykdomiems darbams. Jeigu tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų rangos darbų nebūtų jokio skirtumo, teisės aktuose nebūtų tikslo atskirti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, o visų pastatų statybos darbams ir jais siekiamiems rezultatams būtų taikomas vienodas reguliavimas. CPVA neįrodė, jog gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupių statybos specifika yra tokia pati, o pastatai savo esme vienodi, todėl rangovas, atlikęs negyvenamojo pastato statybą būtų kompetentingas įgyvendinti gyvenamojo pastato statybos darbus. Neįrodžius šių aplinkybių, negalima sutikti, kad pareiškėjo nustatytas Kvalifikacijos reikalavimas buvo neproporcingas Pirkimo objektui ir ribojo tiekėjų konkurenciją, ypač kai Pirkime dalyvavo net 17 tiekėjų. Aprašas, kuriuo rėmėsi teismas, spręsdamas dėl kvalifikacijos reikalavimų, perkančiosioms organizacijoms nėra taikomas (Aprašo 1 p.) ir jos juo remtis, nustatant kvalifikacijos reikalavimus negalėjo. Perkančiosios organizacijos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbus ir kitas paslaugas privalo pirkti vadovaudamosi VPĮ reguliavimu. Be to, CPVA pažeidimo tyrime Aprašu nesivadovavo.

33.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad kaip perkančioji organizacija tinkamai atliko jam pavestą pareigą įsitikinti tiekėjų pajėgumu (patirtimi) atliekant gyvenamosios paskirties pastato statybos darbus, kurie savo pobūdžiu skiriasi nuo negyvenamosios paskirties pastatų statybos darbų. Priešingu atveju, jeigu būtų nustatytas CPVA siūlomas kvalifikacijos reikalavimas, Pirkimą būtų galėjęs laimėti tiekėjas, kuris neturėtų jokios patirties vykdant rangos darbus gyvenamosios paskirties pastatuose.

34.       Pareiškėjas nurodo, kad CPVA Sprendime remiasi ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Naujosios gairės), kurios pakeitė CPVA Sprendime nurodomas Gaires. Pareiškėjas pateikia Gairių ir Naujųjų gairių nuostatų vertinimą ir teigia, kad nurodyti finansinių korekcijų dydžiai yra tik rekomendaciniai ir CPVA savo nuožiūra, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, gali taikyti kitokius korekcijų dydžius arba jų iš viso netaikyti, o  vertinant pažeidimo sunkumą yra atsižvelgiama ir į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį.

35.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPVA pritaikyta finansinė korekcija proporcinga padarytam pažeidimui. Aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti atitinkamo dydžio finansinę korekciją, buvo įvertintos formaliai, nevertinant realaus jų poveikio Pirkimo vykdymui ir rezultatui, neindividualizuojant atsakomybės, o tiesiog taikant Gairių lentelėje nurodytą dydį, nors pažeidimas, jeigu jis būtų nustatytas, yra visiškai formalus, nesukeliantis jokių neigiamų pasekmių ES biudžetui, todėl finansinė korekcija net neturėtų būti taikoma. Pirkimą laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, kuris atitiko Pirkimo sąlygų reikalavimus, ir jo pasiūlyta kaina neviršijo Pirkimui suplanuotų lėšų.

36.       Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37.       Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas teigia, kad nei teismas, nei atsakovas nekvestionuoja fakto, jog Projekto vykdytojas turi teisę nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, kurie leistų įsitikinti teikėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį, tačiau sistemiškai vertinant viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, turi būti įvertinamas kiekvieno nustatomo reikalavimo būtinumas ir tokiu reikalavimu įrodomo egzistuojančio fakto atitikimas pirkimo tikslui. Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Vien faktas, kad iki pasirašant Pirkimo sutartį CPVA įvertino Projektą ir nusprendė jį finansuoti ar tai, jog CPVA vertino pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą su Pirkimo dokumentais ir Projekto išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti, nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti lūkestį, jog gali Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus ar, kad atsakomybė už tinkamą Pirkimo dokumentų parengimą ar tinkamą Pirkimo įvykdymą pasibaigė. Būtent Projekto vykdytojas atsako už tinkamą pirkimų dokumentų parengimą ir tinkamą viešojo pirkimo konkurso organizavimą, todėl egzistuojant pažeidimui, negali turėti jokių lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, jog dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. 

38.       Atsakovas nurodo, kad remiantis teismų suformuota praktika, kiekvienu atveju dėl tiekėjų ribojimo turi būti vertinama ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė, jog tiekėjų galėjo būti dar daugiau. Pagal viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, tiekėjams nustatomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Įvertinus tai, kad Pirkimo dokumentuose nurodytas Pirkimo objektas buvo darbai, susiję su gyvenamosios paskirties pastato kapitaliniu remontu, sutiktina, kad tiekėjai turi turėti teisę verstis veikla būtent gyvenamosios paskirties pastatuose, tačiau statyba – veikla, kurios tikslas pastatyti statinį ir statybos darbai savo esme yra tapatūs, bet kokios paskirties pastatuose, tiekėjo patirtis, įgyta vykdant statybos darbus tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties pastatuose, įrodo tą pačią esminę statybos darbų patirtį. CPVA neturi pareigos įrodinėti aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde. Pareiškėjas savo veiksmais apribojo tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė galimybių Pirkime sudalyvauti ir konkurencingus pasiūlymus pateikti tiekėjams, kurių patirtis ir negyvenamųjų pastatų statybose būtų visiškai atitikusi ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą. Nagrinėjamo pažeidimo atveju pareiškėjas savo veiksmais pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu. Pažeidimas nebuvo formalus, o pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

39.       Byloje kilo ginčas dėl Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija už pažeidimą viešųjų pirkimų srityje, vykdant projektą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

40.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas buvo perteklinis ir apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, kuo buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principai, pažeidimas nėra formalus, sprendė, kad CPVA pagrįstai ir proporcingai pareiškėjui taikė 5 procentų dydžio finansinę korekciją.

41.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pradiniame skunde nurodytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas iš esmės tik pritarė atsakovo konstatuotoms aplinkybėms, deklaratyviai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

43.       Pareiškėjui finansinė sankcija paskirta už tai, kad jis, paskelbęs supaprastintą gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto rangos darbų pirkimą , tarp kvalifikacinių reikalavimų tiekėjui numatė reikalavimą būti per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) sėkmingai įvykdžius (ir) ar vykdant bent 1 (vieną) sutartį, susijusią  su ypatingos paskirties gyvenamojo statinio nauja statyba (ir) ar rekonstrukcija, kurios vertė ne mažesnė kaip 550 000 Eur su PVM. Tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo nuomone, reikalavimas turėti reikiamos patirties būtent gyvenamojo statinio statyboje ar rekonstrukcijoje buvo perteklinis, nes gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nėra iš esmės skirtingos.

44.       Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“).

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPVA nustatytą pažeidimą siejo su kvalifikacinių reikalavimų nustatymu tiekėjams, todėl aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33–38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPĮ 35–38 straipsnių pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais (VPĮ 47 str. 2 d.). 

48.        Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pagrįstai atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimui įvykdyti – tiekėjams nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie nėra minimalūs.

49.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad reikalavimas tiekėjui turėti reikiamos patirties gyvenamosios paskirties statinių statyboje buvo būtinas nagrinėjamu atveju. Tiek gyvenamosios, tiek negyvenamosios paskirties pastatų statyba yra pakankamai panaši, todėl tiekėjas, turėdamas pakankamai patirties administracinės, švietimo, mokslo, gydymo ir panašios negyvenamosios paskirties objektų statyboje, galėtų tinkamai įvykdyti ir pareiškėjo paskelbto pirkimo sąlygas. Sutiktina su pareiškėju, jog daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie ypatingos paskirties statinių ir jo statybai/ rekonstrukcijai atlikti reikalingas  tiekėjo atitikimas aukštesniems reikalavimams, nei  neypatingų ar nesudėtingų statinių, tačiau pareiškėjui nebuvo keliamos pretenzijos dėl to, kad tiekėjams buvo nustatytas reikalavimas turėti patirties ypatingos paskirties pastatų statyboje, o dėl to, kad iš šios statinių grupės nepagrįstai buvo išskirta gyvenamosios paskirties statiniai.

50.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su potencialių tiekėjų galimu dalyvavimu Pirkime, pažymėtina, kad, kaip yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas, nustatydamas Pirkimui neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą, nepagrįstai apribojo konkurenciją, todėl pareiškėjo teiginiai dėl didelio tiekėjų, kurie dalyvavo konkurse, kiekio,  teisiškai nereikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia.

51.       Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad vykdant Pirkimą nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų. Tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas ir ar buvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.  Be to, pažymėtina, kad vienas iš potencialių tiekėjų vis dėlto buvo išreiškęs nusiskundimą Pirkimo sąlygomis.

52.       Apeliantas taip pat teigia, jog atsakovas atliko išankstinį Pirkimo dokumentų patikrinimą ir pretenzijų neturėjo, todėl turėtų prisiimti atsakomybę dėl galimai padaryto pažeidimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ši aplinkybė neatleido perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis VPĮ reikalavimų, esminių viešųjų pirkimų principų ir negalėjo sukelti tokių lūkesčių, kad Pirkimo procedūros nebebus kontroliuojamos. PAFT 295 punktas nustato, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Atsakovui gavus duomenų, jog vykdant Pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, jis ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pradėti pažeidimo tyrimą. Reglamento 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užkirsti kelią de facto (faktiškai, iš tikrųjų) egzistuojantiems pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei neriboja šios pareigos kokiu nors Pirkimo ar sutarties vykdymo laikotarpiu.

53.        Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos proporcingumo, pažymėtina, kad  Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

54.       Rekomendacijų 26 punkte nustatyta, jog institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu, kuris yra Rekomendacijų priedas. Finansinių korekcijų taikymo aprašo 7 punktas nustato, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamo normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas nekelia tarptautinio susidomėjimo (išskyrus tarptautinį pirkimą); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama ar sudarytos sąlygos bet kuriam potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmestų pasiūlymų; kitas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, laikantis proporcingumo principo sprendimą dėl nustatyto pažeidimo priimančios institucijos nustatytas aplinkybes (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

55.       Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 10 punktu, kuriame nustatyta, kad jis taikytinas, kai galima įrodyti, jog minimalūs pajėgumo reikalavimai, konkrečiai pirkimo sutarčiai įgyvendinti, nėra susiję arba neproporcingi pirkimo objektui, tokiu būdu neužtikrinant lygių galimybių tiekėjams dalyvauti pirkime arba neteisėtai apribojant konkurenciją pirkime. Už aptartą pažeidimą numatyta 25 procentų finansinė pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

56.       Šios Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui. Šiuo atveju teisingai konstatavus, jog buvo nustatytas dirbtinai ribojantis konkurenciją reikalavimas teikėjų kvalifikacijai, tačiau atsižvelgus į konkurso tipą, dalyvavusių tiekėjų skaičių bei kitas svarbias aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas pagrįstas sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 5 proc. Sutarties vertės, t.y. mažiausia galima sankcija. Toks sankcijos dydis numatytas ir Naujosiose gairėse, todėl vien ta aplinkybė, atsakovas nurodė ne pirkimo metu galiojusį teisės aktą, esminės reikšmės sankcijos taikymui neturėjo. Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, todėl skundžiamu Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių  pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teisėjų kolegija nenustatė.

57.       Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. 

58.        Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų bei pritaikęs reikalingus teisės aktus, padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga pasisakyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą. Todėl, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.

59.       Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.