Byla Nr. 1S-542-579/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68032-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. (S. S.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- S. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 16 d.
- Komisija 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. LK-73 nutarė nuteistajam S. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
- Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.
- Nuteistasis S. S. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
- Nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucijai), įstatymo leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, todėl turi būti panaikinta.
- Skunde nuteistasis nesutinka su nutartyje išdėstytais prokuroro atsiliepimo argumentais, teigia, kad iš nutarties turinio neaišku, ar teismas jiems pritaria, ar ne.
- Skundo autoriaus nuomone, įstatymo leidėjas teismui suteikė teisę tikrinti tik Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ne jo pagrįstumą. Juo labiau neturi būti vertinami tokie veiksniai kaip bausmės tikslų, teisingumo įgyvendinimas, kadangi tai yra bausmę už padarytą nusikalstamą veiką skiriančio teismo kompetencija.
- Nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir per trumpą laiko tarpą ženkliai (21 balu) sumažėjusi, jis yra skatintas, nėra baustas drausmine tvarka, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, o priešingas teismo sprendimas pažeidžia Konstitucijos nuostatas, diskriminuoja skundo autorių kitų nuteistųjų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikymas net ir esant didesnei nusikalstamo elgesio rizikai, atžvilgiu. Nuteistojo įsitikinimu, nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą patvirtinti teisėtą ir teisingą Komisijos nutarimą. Be to, pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo nėra atleidžiamas nuo bausmės, o tik sušvelninama jo teisinė padėtis.
- Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, teistumų skaičių, kadangi šios aplinkybės jau įvertintos skiriant bausmę, o vertinant tai pakartotinai yra pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti principai.
- Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus atsiliepime į nuteistojo skundą siūlo skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį.
- Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados ir prokuroro atsiliepime išdėstyti argumentai teismo nesaisto, tačiau tiek Komisijos, tiek prokuroro nuomonė padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
- Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka.
- Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (71 balas). Pažymėtina, kad nuo paskutinio vertinimo, priešingai nei kad teigia skundo autorius, ji pakito ne itin ženkliai (sumažėjo nuo 82 balų iki 71 balo). Iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių veiksnių net 31 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kurie dar gali kisti. Jau vien šios aplinkybės leidžia teigti, jog akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jo kriminogeniniais veiksniais laikomi ankstesni nusikalstami veiksmai, darbo įgūdžių stoka, gyvenimo būdas ir impulsų kontrolės stoka, neleidžia manyti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. S. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, susijusias su smurto panaudojimu. Skundo autoriaus daromose nusikalstamose veikose vyrauja turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Be to, praeityje jam net keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, kartą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Nuteistasis anksčiau buvo pažeidęs tiek bausmės atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas, ir nors paskutiniojo lygtinio paleidimo metu jis lygtinio paleidimo sąlygų ir nepažeidė, tačiau atlikęs bausmę vėl padarė naują nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, kuri yra jo nusikaltimų modelio dalis (kaip minėta, S. S. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei). Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos, ir aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia abejoti tuo, kad jis sugebės dorai gyventi visuomenėje, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, ypač įvertinus ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis žino ryšį tarp jo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina ar mano, jog neturi kito pasirinkimo, išreiškia tam tikras nuostatas, remiančias bendrą nusikalstamumą.
- Abejonių kelia ir S. S. darbinė motyvacija. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę ir anksčiau yra teistas, kaip minėta, už turtinio pobūdžio nusikaltimus, prieš suėmimą buvo bedarbis, jo darbinė patirtis menka. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, sutiktų dirbti tik už atitinkamą darbo užmokestį, kuris turėtų būti apie 500 eurų. Visuomeniniais pagrindais jis taip pat nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad jo požiūris į darbinę veiklą pataisos namuose nėra pozityvus. Pataisos namuose finansiškai jam padeda artimieji. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais, juolab, kad darbo įgūdžių stoka išskiriama kaip jo kriminogeninis veiksnys.
- Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir S. S. teiginiai, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesniojo teismo formuojama praktika, kadangi teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, sietinas ne tik su „OASys“ rezultatais (kaip kad tai suvokia nuteistasis), bet, kaip minėta, ir kitomis nuteistojo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi iš esmės (ne visi nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos namuose, elgiasi vienodai, ne visų jų mąstymas keičiasi vienodai teigiama linkme, nevienodas ir jų ankstesnis (iki nuosprendžio priėmimo) elgesys ir pan.), todėl nuteistojo minima diskriminacija šiuo konkrečiu atžvilgiu neįžvelgiama.
- Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. S. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartis paliekama galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo S. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Evaldas Gražys
Danguolė Šiugždinytė