Civilinė byla Nr. 2-3769-984/2022

                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20769-2019-5

                                Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

                                2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,

sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, Aistei Dubietytei,

dalyvaujant ieškovei K. L. ir jos atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

atsakovui R. L. ir jo atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,

trečiajam asmeniui P. J. ir jo atstovei L. D.,

trečiajam asmeniui L. J. ir jos atstovei advokatei Inai Navickienei,

uždarosios akcinės bendrovės „L.“ atstovams – vadovui R. L. ir advokatei Rasai Stankauskienei,

trečiajam asmeniui E. J.,

trečiojo asmens atstovui uždarosios akcinės bendrovės „M“ – vadovui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl šalių turto padalijimo, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „P.“, „E.“, „S.“, „V.“, „L.“, „M.“, T., V. B., P. J., L. J., E. J. (buvusi A.) antstoliai Vytautas Mitkus, Dalius Traigys, Dainius Šidlauskas, Arminas Naujokaitis, V. M. ir Brigita Palavinskienė, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, civilinėje byloje pagal ieškovės K. L. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021, be kita ko, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims turimas pavardes; nustatė šalių nepilnamečio vaiko L. L. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja geranorišku tėvų susitarimu nustatytais būdais; priteisė iš atsakovo 300 Eur kas mėnesį išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės; padalijo šalių bendrą turtą, reikalavimo teises ir prievoles.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, dėl reikalavimo teisės pagal vekselius bei šalių turto padalijimo, t. y. žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies turto vertė 90 450 Eur), automobilio VW C. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m., (vertė 800 Eur), gyvenamosios priekabos C. B. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (vertė 550 Eur); 100 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L.“ akcijų (nominali vertė 2 896 Eur) ir 1 546 Eur kompensacijos priteisimo ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

3.       Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 ieškovė patikslintame ieškinyje be kita ko prašė:

4.       – padalinti santuokoje įgytą turtą – ieškovei natūra paskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viso turto vertė 21 900 Eur) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viso turto vertė 159 000 Eur), t. y. priteisti turto natūra už 180 900 Eur;

5.       – atsakovui natūra paskirti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L.“ akcijų, kurių nominali vertė 2 896 Eur; gyvenamąją priekabą CARAVELAIR (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės); transporto priemonę VW CADDY LIFE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1 000 Eur); reikalavimo teises pagal 2017 m. gruodžio 5 d. paprastąjį vekselį, išduotą P. J. (suma 160 213 Eur) ir reikalavimo teises pagal 2018 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį, išduotą P. J. (suma 54 000 Eur), t. y. turto natūra už 218 896 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo 18 998 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Ieškovė patikslintame ieškinyje dėl turto padalijimo nurodė, kad 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L.“ akcijų turėtų atitekti atsakovui, nes atsakovas iki šiol įgyvendina akcininko teises ir yra bendrovės vadovas. Atsakovui turėtų atitekti ir piniginės lėšos/reikalavimo teisės pagal abu P. J. išduotus paprastuosius vekselius 214 000 Eur sumai, nes šie vekseliai buvo išduoti asmeniškai atsakovui. Šalių nekilnojamasis turtas turi atitekti ieškovei, nes su ja lieka gyventi tiek nepilnametis vaikas, tiek ir pilnametystės sulaukęs šalių sūnus. Gyvenamoji priekaba CARAVELAIR BRASILIA ir transporto priemonė VW CADDY LIFE taip pat turi atitekti atsakovui, kadangi jis naudojasi šiuo turtu, šis turtas yra atsakovo žinioje.

7.       Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas 2017 - 2018 m. paskolino bendras sutuoktinių lėšas trečiajam asmeniui P. J.. 2017 m. gruodžio 5 d. paprastuoju vekseliu P. J. įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2018 m. vasario 1 d. 160 213 Eur, o 2018 m. birželio 1 d. paprastuoju vekseliu – iki 2018 m. rugsėjo 30 d. 54 000 Eur, iš viso 214 000 Eur. Ieškovė apie paskolintus pinigus (arba bet kokias kitokias atsakovo vykdytas operacijas grynais pinigais nieko nežinojo). Ieškovės nuomone, atsakovas nuslėpė nuo ieškovės santuokos metu gautas pajamas, ir nėra svarbu, kada ir kur pinigai buvo grąžinti (jei buvo grąžinti) atsakovui, nes tiek paskolinimo metu, tiek grąžinimo metu atsakovas vienasmeniškai tais pinigais disponavo, ir juos nuslėpė nuo sutuoktinės. Tai, kad atsakovas paskolino bendras sutuoktinių lėšas P. J., patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai – Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. patvirtinti paprastieji vekseliai ir Valstybės mokesčių inspekcijos pateikta informacija. Atsakovui teigiant, kad P. J. jam pinigų negrąžino ir jis neketina jų reikalauti grąžinti, taikytinos nuostatas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo.

8.       Atsakovas atsiliepime, be kita ko, prašė priteisti jam:

9.       – ½ dalį žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė 89 369,50 Eur); automobilį Volkswagen CADDY LIFE, (duomenys neskelbtini) (iki 600 Eur vertės), 2007 m.; gyvenamąją priekabą CARAVELAIR (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 100 eur vertės); UAB „L.“ 100 vienetų akcijų (2 896 eur vertė); 

10.       – ieškovei priteisti ½ žemės sklypo su ½ dalimi gyvenamojo namo, esančiais (duomenys neskelbtini); šalių namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, aparatūrą, baldus, kilimus, paveikslus, indus ir kt. namų apyvokos turtą (apie 10 000 eur); atmesti ieškovės reikalavimus dėl turto padalijimo ir 18 998 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimo.

11.       Nurodo, kad automobilIS Volkswagen CADDY LIFE, (duomenys neskelbtini), skyrybų proceso metu buvo naudojamas ieškovės ir atsakovo. Ieškovė jį sudaužė, atsakovas jį remontavo savomis lėšomis. Ieškovei pageidaujant automobilis gali būti priteistas ir jos nuosavybėn. Gyvenamosios priekabos CARAVELAIR (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), galima rinkos vertė yra iki 100 Eur. Jeigu Ieškovė ir toliau laikysis pozicijos dėl šios priekabos vertės (1 000 Eur), atsakovas prašo šią priekabą priteisti ieškovei, nes priekaba stovi nenaudojama ir net negalima naudoti nė vieno interesais. Atsakovui priteistinos UAB „L.“ akcijos, kurių vidutinė rinkos vertė galėtų būti apie 2 900 Eur. Ši įmonė neturi jokio ilgalaikio vertingo turto, jos vykdoma veikla – statybos darbai, įmonei vadovauja atsakovas, ieškovė įmonėje nedirba, įmonės veiklos tęstinumas pagrįstas išskirtinai atsakovo ryšiais, reputacija, jo žiniomis, profesiniais gebėjimais, todėl akcijų priteisimas atsakovui, o ne dalinimas, racionaliausias. Bendrovė yra nemoki ir jai gali būti keliama bankroto byla, o akcijų vertė nulinė.

12.       Ieškovei priteistini namų apyvokos reikmenys, buitinė technika, aparatūra, baldai, paveikslai, indai ir kitas namų apyvokos turtas, kadangi jų dalinimas būtų itin sudėtingas ir bereikalingai užtęstų skyrybų procesą, dėl ko atsakovas ir šioje pozicijoje daro nuolaidą, nors šių daiktų vertė yra ženkliai didesnė nei to turto, kuris natūra atitenka atsakovui. Todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovo piniginės kompensacijos už atsakovui priteistiną automobilį, priekabą ir UAB „L.“ akcijas.

13.       Ieškovės teiginiai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, o taip pat gyvens pilnametis sūnus nėra tie kriterijai pagal kuriuos galėtų būti nukrypta nuo lygių dalių principo, dalijant šalių turtą, nes atsakovas teikė ir teikia išlaikymą abiem vaikams ir teiks periodinėmis išmokomis. 

14.       Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad reikalavimo teisė į P. J. būtų įtraukta į bendro turto balansą ir dalinama, nes tokios reikalavimo teisės nėra. Tokios reikalavimo teisės nepatvirtina byloje nei esantys vekseliai, nei VMI pateikta informacija, nes niekur nėra fiksuojama, kad atsakovas perdavė trečiajam asmeniui P. J. pinigines lėšas. Minėti vekseliai buvo vienašališkai išduoti P. J. užtikrinant savo įsipareigojimų UAB „L.“ pagal statybos rangos sutartį vykdymą, tačiau P. J. įvykdė savo įsipareigojimus ir vekseliai nebuvo panaudoti prievolių įvykdymui. Taigi, piniginės lėšos buvo netgi ne atsakovo, o UAB „L.“ pagal sutartį, todėl negalėtų būti dalinamos šioje skyrybų byloje. Tuo atveju, jeigu ieškovė siekia, kad jos manymu egzistuojanti reikalavimo teisė pagal vekselius būtų priteisiama atsakovui, tai atsakovas neprieštarauja, kad ši reikalavimo teisė pagal vekselius būtų priteista ieškovei, o atsakovui nekilnojamasis turtas ir jam sumokama piniginė kompensacija.

15.       Trečiasis asmuo UAB „P.“ atsiliepime prašė atmesti ieškovės reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, bei atmesti ieškovės reikalavimą atsakovui priskirti reikalavimo teises pagal 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. birželio 1 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o atsakovui neigiant reikalavimo teises, taikyti nuostatas dėl bendros jungtinės nuosavybės sumažinimo ir 107 106,20 Eur sumos kompensacijos ieškovei priteisimo.

16.       Trečiasis asmuo E. J. (buvusi A.) atsiliepime prašė atmesti ieškovės reikalavimus dėl reikalavimo teisės pagal 2017 m. gruodžio 5 d. paprastąjį vekselį, išduotą P. J. (suma 160 213 Eur), reikalavimo teisės pagal 2018 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį išduotą P. J. (suma 54 000 Eur), traukimo į bendrą sutuoktinių turto balansą ir padalijimo. Nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. kovo 5 d. dirbo P. J. priklausančios įmonės UAB „S.“ direktore. Dėl P. J. ir jo verslo partnerio A. N. nesutarimų dėl verslo reikalų ir lėšų stygiaus, P. J. kreipėsi į ją 2017 m. viduryje, prašė finansuoti rangovo UAB „L.“ vykdomas namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybas (toliau – ir Namas). Kaip atlygį už pagalbą suteikė 20 proc. UAB „S.“ akcijų. Dėl šio susitarimo buvo informuota ir P. J. sutuoktinė L. J., ji tam pritarė. E. J. už P. J. namo statybas yra sumokėjusi 123 474,07 Eur sumą. P. J. statomo namo būklė už nurodytą sumą buvo pagerinta. E. J. bijojo, jog gali kilti ginčai su L. J. bei kitais P. J. kreditoriais dėl jos sumokėtų pinigų, todėl paprašė P. J. kai kurias UAB „L.“ sąskaitas rašyti tiesiogiai jos vardu, jog tai liktų įrodymas patvirtinantis jos reikalavimo teisę. Jos valdoma įmonė UAB „M.“ (buvusi „E.“) 2018 m. sausio 16 d. sumokėjo UAB „L“ 6 000 Eur P. J. prašymu. Šis mokėjimas UAB „L“ yra įtrauktas į UAB „M“ buhalterinę apskaitą, o sumokėti pinigai iki šiol P. J. nėra grąžinti. UAB „M“ neturėjo jokių sutartinių santykių su UAB „L“, jokių paslaugų negavo. E. J. yra P. J. kreditorė, nes tiek ji, tiek jos valdoma UAB „M“ sumokėjo UAB „L“ 129 474,07 Eur (123 474,07 Eur + 6 000 Eur). UAB „L“ nekreditavo P. J. namo statybų, nes jai už išlaidas buvo sumokėta. P. J. dėl tos pačios skolos vienu metu negalėtų būti skolingas ir UAB „L“ ir E. J.. Tačiau 129 474,07 Eur nėra galutinė suma, tai yra tik suma sumokėta UAB „L“. Individualią statybos darbų veiklą vykdančiam M. K. taip pat E. J. sumokėjo 35 000 Eur pagal projektavimo darbų rangos sutartį Nr. P160803. E. J. pinigų turėjo iš santaupų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 18 d. sprendimu byloje Nr. APS-36-11577 buvo nuspręsta patvirtinti E. J. ir tuometinio darbdavio UAB „S“ taikos sutartį, kurios pagrindu UAB „S“ jai išmokėjo 14 798,30 Eur ir 15 000 Eur; 2018 m. lapkričio 22 d. sutarties Nr. VLS81122VYPA su UAB „M“ pagrindu ji gavo 6 650 Eur; 2019 m. rugpjūčio 6 d. sutarties su UAB „G. F.“ pagrindu ji gavo 15 000 Eur; 2019 m. birželio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. SL-LTC-19008326 su „B“ pagrindu ji gavo 13 800 Eur. E. J. ir UAB „M“ yra įtraukti į P. J. ir L. J. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą (bylos Nr. e2-38-930/2022), t. y. dėl 158 474 Eur dėl E. J. atliktų mokėjimų už Namo įrengimo darbus ir statybines medžiagas, 6 000 Eur už UAB „M“ atliktą mokėjimą atsiskaitant su UAB „L“ už Namo darbus ir žaliavas.

17.       Trečiasis asmuo P. J. 2022 m. balandžio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. susitarimas, kuriame nurodyta, kad E. J. už P. J. sumokėjo 46 000 Eur yra rengtas advokatės L. D.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina šį faktą. E. J. už P. J. namo statybas yra sumokėjusi 129 474,07 Eur tiesiogiai UAB „L“; E. J. už P. J. namo statybas yra sumokėjusi 35 000 Eur individualią statybos darbų veiklą vykdančiam M. K. pagal projektavimo darbų rangos sutartį Nr. P160803; E. J. valdoma įmonė UAB „M“ yra sumokėjusi 6 000 Eur tiesiogiai UAB „L“. Taip pat P. J. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo UAB „R“ 4 707,18 Eur už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas Namo teritorijoje. P. J. yra apmokėjęs 2 457,14 Eur už inžinerijų komunikacijų prie Namo įrengimą pagal 2020 m. spalio 27 d. darbų rangos sutartį su „L.“. Teikiami įrodymai pagrindžia, kad atsakovas ar UAB „L“ nekreditavo P. J. namo statybų nei žaliavomis, nei darbais. UAB „L“ išrašydavo sąskaitas, o P. J. jas apmokėdavo, nėra aišku kaip atsakovas ar UAB „L“ galėjo kredituoti P. J. N. statybas. Namo įrengimui naudota suma atitinka UAB „L“ sumokėtą sumą. Visos UAB „L“ išrašytos sąskaitos susijusios su Namo statyba yra deklaruotos VMI. 2017 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matoma Namo būklė – Namas yra be langų, apdėtas pastoliais, sienos neapšiltintos, neuždengtas stogas. Tai reiškia, kad 2017 m. gruodžio 18 d. į Namo statybas akivaizdžiai nebuvo investuota 200 000 Eur suma, kaip teigia K. L.. Prasidėjus P. J. teisminiams ginčams ir santuokos nutraukimo procesui, P. J. skubėjo kuo greičiau konservuoti Namą ir stabdyti statybas, todėl po 2017 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo namo būklė keitėsi minimaliai tiek, kiek reikalinga Namo konservavimui. Tai be kita ko patvirtina ir 2020 m. lapkričio 14 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktas bei šiame akte matoma Namo būklė 2020 m. 

18.       Trečiasis asmuo UAB „L.“ atsiliepime palaikė atsakovo poziciją, jog 214 213 Eur dydžio reikalavimo teisė pagal vekselius į P. J. negali būti įtraukta į dalintino turto balansą. Nurodė, kad reikalavimo teisė neegzistuoja. Ieškovė turi reikšti prašymą dėl reikalavimo teisės pripažinimo, įrodyti reikalavimo teisės realumą, pagrįstumą ir galiojimą. Ieškovė ieškinio nepatikslino ir tokio reikalavimo nepareiškė, todėl teismas negali savo iniciatyva suformuluoti reikalavimo pripažinti reikalavimo teisę, tokiu būdu apribojant trečiųjų asmenų teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo. Teismo sprendimas dėl reikalavimo teisės įtraukimo į dalintino turto balansą ir padalijimo negalės būti vykdomas, nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl kad šioje byloje nėra spręstinas reikalavimo teisės pripažinimo ar skolos priteisimo klausimas ir šalys turėtų pradėti naują civilinę bylą dėl skolos priteisimo. Atitinkamai neįrodžius reikalavimo teisės ir atmetus skolos reikalavimą, šioje byloje klausimas dėl turto padalijimo turės būti atnaujintas, nes neteisingai padalintas turtas. Į dalintino turto balansą galima įtraukti ir dalinti tik tokį turtą, dėl kurio realumo nėra jokių abejonių, o dėl abejotino turto ir jo pripažinimo gali būti pareikšti savarankiški reikalavimai, kuriuos išsprendus ir pašalinus abejones, jis galėtų būti dalijamas. Priešingu atveju, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio, 159 straipsnio, 160 straipsnio, 225 straipsnio 265 straipsnio nuostatos. Šiuo atveju teismas negali išeiti iš bylos nagrinėjimo ribų dėl šalių turtinių klausimų. Ieškovei nepareiškus tinkamai suformuluoto prašymo dėl reikalavimo teisės pripažinimo/skolos priteisimo, neįvykdžius įrodinėjimo pareigos dėl tokio reikalavimo realumo pagrįstumo ir galiojimo, neįtraukus į bylą P. J. ir L. J. kaip atsakovų, nesumokėjus atitinkamo žyminio mokesčio kaip už turtinį reikalavimą, nėra galimybės pripažinti reikalavimo teisės ir ją įtraukti į dalintino turto balansą.

19.       Nurodo, kad šiuo atveju 2017 m. gruodžio 5 d. vekselis turėjo būti pateiktas apmokėti 2018 m. vasario 1 d., o 2018 m. birželio 1 d. vekselis – 2018 m. rugsėjo 30 d. Teismo vekselių pagrindu pripažinta reikalavimo teisė yra nerealizuotina, nes vekseliai nebeturi vertybinio popieriaus statuso ir nebegali būti realizuoti pagal vekselių apmokėjimo taisykles, nes nebėra galimybės gauti notaro vykdomąjį įrašą. Reikalavimo teisės pagal vekselius traukti į dalintino turto balansą ir jį dalinti būtų galima vieninteliu pagrindu – byloje esant išduotam notaro vykdomajam įrašui, tada teismo sprendimas būtų vykdytinas, nes be tokio notaro išduoto vykdomojo įrašo, reikalavimo teisė pagal vekselius yra negaliojanti ir nerealizuotina, tuo labiau, kad pas atsakovą nėra vekselių originalų (2017 m. gruodžio 5 d. vekselis (suma 160 213 Eur) grąžintas P. J., o apie 2018 m. birželio 1 d. vekselį atsakovas nežinojo), o vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, nes jis atliko prievolės užtikrinimo funkciją, prievolei pasibaigus, vekselis buvo grąžintas P. J.. Vekselius P. J. išdavė siekdamas užtikrinti savo įsipareigojimų pagal 2017 m. balandžio 7 d. Rangos darbų sutartį Nr. 1-04/17 įvykdymą, tai patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. susitarimas dėl įsiskolinimo dengimo, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas tačiau iki šiol nėra konstatuotas klastojimo faktas. Šiuo atveju vekseliai nebeturi specialaus vertybinių popierių statuso, jie negali būti realizuojami specialiąja tvarka. 2017 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis dėl namo P. J. statybos, pradžioje sutarties vertė buvo 152 000 Eur, o iki 2017 m. gruodžio 4 d. susitarimo buvo sumokėta 41 000 Eur. Kadangi P. J. turėjo finansinių problemų, ir nebegalėjo toliau vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, darbai kuriam laikui buvo stabdomi, o P. J. užtikrindamas tolimesnį sutarties vykdymą išdavė 160 213 Eur dydžio vekselį, nes žodiniu šalių susitarimų rangos sutarties kaina pakilo iki 200 000 Eur. Kadangi paaiškėjo, jog P. J. negalės atnaujinti savo įsipareigojimų vykdymo, o galimai sutartis negalės būti užbaigta jos įvykdymu, medžiagos, kurios UAB „L“ buvo nupirktos namo statybai buvo realizuotos jas panaudojant kituose objektuose, 160 213 Eur vekselis P. J. buvo grąžintas, o 54 000 Eur vekselis net nebuvo pateiktas atsakovui. Tokiu būdu šalių tarpusavio įsipareigojimai baigėsi. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas savo lėšomis pirko statybines medžiagas ir savo pinigais finansavo P. J. namo statybas. Kaip patvirtina kitų trečiųjų asmenų į bylą pateikti paaiškinimai ir įrodymai, būtent jie finansavo namo statybas. Jeigu ieškovė teigia (nors niekaip neįrodo), jog tarp atsakovo ir P. J. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas paskolino bendrus pinigus P. J., ji turi tai įrodyti, o jei nedavė sutikimo tokių teisinių santykių susiklostymui, turi ginčyti paskolos sutartį, reikalauti pinigų grąžinimo pagal ją, ir tokiu atveju prašyti priteisti atitinkamą pinigų sumą kaip dalintiną turtą, nes dalintinas turtas yra reikalavimo teisė, o ne piniginės lėšos.

20.       Trečiasis asmuo L. J. atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu (byla Nr. e2-303-989/2019) buvo nutraukta jos ir trečiojo asmens P. J. santuoka. Šalių santuoka iširo 2017 m. lapkričio 20 d. Jai nebuvo žinoma apie P. J. ir/ar atsakovo, ir/ar UAB „L“ buvusius/nebuvusius susitarimus/vekselius. Bylose nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra pagrindas nurodytus vekselius susieti su jos santuokos su P. J. įvykdyta gyvenamojo namo statyba. Dar iki gyvenimo skyrium su P. J., šis turtas buvo sukurtas iš bendrų santuokinių lėšų. Jos turto dalies statybų nefinansavo atsakovas, UAB „L“ ir E. J., todėl nėra pagrindo teigti, jog jo sukūrimui galėjo būti skirtos atsakovo, UAB „L“ ar E. J. lėšos. Tai, kad jame nuo 2017 m. gruodžio 18 d. nebuvo vykdomi jokie darbai patvirtina ir 2021 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. P. J. vekselius bandė naudoti siekdamas tokiu būdu gauti didesnę santuokos metu iš bendrų lėšų sukurto turto dalį. Nepavykstant to padaryti, atsirado ir E. J. finansavimas. Jeigu byloje bus pateikti objektyvūs duomenys patvirtinantys pinigų perdavimo P. J., faktą, tai gali būti laikoma išimtinai asmenine P. J. prievole.

21.       Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „L“ teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

22.       Trečiasis asmuo E. J. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Taip pat teikė paaiškinimus dėl J. namo finansavimo savo lėšomis, pagal jai pateiktas sąskaitas faktūras, ar P. J. prašymu. Atliktų darbų aktų nematė.

23.       Trečiasis asmuo P. J. teismo posėdyje palaikė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ginčo vekseliai buvo pasirašyti jo iniciatyva, kadangi turėjo finansinių problemų, o atsakovo prašė tęsti jo namo statybos darbus; jo sklype buvo daug statybinių medžiagų, todėl norėjo atsakovui užtikrinti savo prievolių įvykdymą. Konkrečių datų, mokėtų pinigų sumų už savo namo statybos darbus negalėjo prisiminti dėl įvykių senumo. Prašė remtis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

24.       Trečiasis asmuo L. J. atsisakė duoti parodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Jos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

25.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko šalims turimas pavardes; nustatė šalių nepilnamečio vaiko L. L. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja geranorišku tėvų susitarimu nustatytais būdais; priteisė iš atsakovo 300 Eur kas mėnesį išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės padalijo šalių bendrą turtą, reikalavimo teises ir prievoles.

26.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3061-861/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, dėl reikalavimo teisės pagal vekselius bei šalių turto padalijimo, t. y. žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), automobilio VW C. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios priekabos C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L.“ akcijų ir 1 546 Eur kompensacijos ieškovei priteisimo už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

27.       Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo (duomenys neskelbtini) (turto vertė 180 900 Eur), automobilį VW C. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m., gyvenamąją priekabą C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L“ akcijų.

28.       Ieškovė byloje taip pat reiškia reikalavimą dėl turtinių teisių padalijimo, pagal 2017 m. gruodžio 5 d. paprastąjį vekselį (160 213 Eur) ir pagal 2018 m. birželio 1 d. paprastąjį vekselį (54 000 Eur), išduotą trečiojo asmens P. J. atsakovui.  

Dėl reikalavimo teisės pagal vekselius egzistavimo ir jungtinės nuosavybės sumažinimo

29.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

30.       CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). 

31.       Pagal CK 3.123 straipsnio 4 dalį,  vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.

32.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo P. J. 2017 m. gruodžio 5 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui 2018 m. vasario 10 d. 160 213 Eur), o 2018 m. birželio 1 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui 2018 m. rugsėjo 30 d. 54 000 Eur. Tarp šalių kilęs ginčas dėl P. J. prievolių egzistavimo atsakovui pagal minėtus vekselius.

33.       CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis).

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ), nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

35.       Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 44 punktas). Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jei paskolos sutarties dalyko perdavimo faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).

36.       Vilniaus apygardos teismas, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bylos dalį dėl šalių turto padalijimo nurodė, kad vekseliai dėl praleisto senaties termino, numatyto ĮPVĮ, atitinka paprastus skolos raštelius, dėl ko K. L. ir R. L. turėtų įrodyti, kad R. L. asmeniškai turėjo 214 213 Eur; R. L. perdavė P. J. 214 213 Eur; R. L. ar K. L. disponuoja vekselių originalais. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė nutartyje, kad ieškinio reikalavimai formuluojami ydingai.

37.       Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta vekselių originalų. I. K. L. ir atsakovas R. L. nedisponuoja vekselių originalais. Trečiojo asmens P. J. teigimu, vekselių originalų jam nepavyko rasti, tačiau jie yra jo žinioje, o prievolė pagal minėtus vekselius yra pasibaigusi. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas P. J. perdavė 214 213 Eur. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys santuokos metu buvo užgyvenę 214 213 Eur grynais pinigais, ir kad tokią pinigų sumą ieškovė būtų mačiusi šeimos namuose, ar pasigedusi jos. Atsakovas, vykdydamas veiklą statybos versle, neginčijo aplinkybės, kad užsakovai pagal statybos rangos sutartis, už darbus ir medžiagas atsiskaitydavo grynais pinigais, tačiau tokių lėšų epizodinis turėjimas niekaip nepatvirtina faktinių aplinkybių, kad tai buvo šalių santuokos metu užgyventas turtas, kadangi iš klientų gautų lėšų buvo statomi klientams gyvenamieji namai.

38.       Teismas pažymi, kad atsakovo galimybę paskolinti trečiajam asmeniui P. J. 214 213 Eur paneigia ir pačios ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai (DOK 153168), iš kurių matyti, kad šalys 2014 m. – 2017 m. gavo 100 221 Eur ir patyrė 32 270 Eur išlaidų (neįvertinus vartojimo išlaidų) ir atsakovui pagal pirmąjį vekselį P. J. perdavimui trūko 92 262 Eur. Atlikus atsakovo stebėsenos veiksmus, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamentas nusprendė, kad kitus kontrolės veiksmus netikslinga atlikti.

39.       Atsakovas, tretieji asmenys P. J. ir UAB „L“ proceso metu laikėsi pozicijos, kad  reikalavimo teisės pagal minėtus vekselius nėra, kadangi atsakovas P. J. neskolino pinigų. UAB „L“ ir P. J. 2017 m. balandžio 7 d. buvo sudarę rangos darbų sutartį dėl namo P. J. statybos; sutarties vertė buvo 152 000 Eur, o iki 2017 m. gruodžio 4 d. susitarimo buvo sumokėta 41 000 Eur. Darbų pagal sutartį atlikta už 90 000 Eur. K. P. J. turėjo finansinių problemų, negalėjo toliau vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, todėl statybų darbai tam tikram laikotarpiui buvo stabdomi, o trečiasis asmuo P. J. užtikrindamas tolimesnį sutarties vykdymą atsakovui išdavė 160 213 Eur vekselį. Minėtu laikotarpiu rangos sutarties kaina išaugo iki 200 000 Eur, tačiau paaiškėjus, kad artimiausiu metu P. J. negalės atnaujinti savo įsipareigojimų vykdymo, o sutartis negalės būti užbaigta jos įvykdymu, statybinės medžiagos, kurios UAB „L“ buvo nupirktos namo statybai buvo realizuotos kituose objektuose, 160 213 Eur vekselis buvo grąžintas P. J., o 54 000 Eur vekselis net nebuvo pateiktas atsakovui. Tokiu būdu šalių tarpusavio įsipareigojimai baigėsi.

40.       Ieškovė savo reikalavimą pagal vekselius taip pat grindė ir UAB „L“ ir P. J. 2017 m. gruodžio 4 d. susitarimu (kuris vėliau buvo koreguotas). Byloje buvo keliamas klausimas dėl šio susitarimo klastojimo. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro D. Š. 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00597-21, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių.

41.       Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad susitarimai, tiek vekseliai buvo pasirašyti kaip garantas prie 2017 m. balandžio 7 d. rangos darbų sutarties Nr. 1-04/17 tarp P. J. ir UAB „L“. Minėtus dokumentus pasirašiusios šalys vieni kitiems pretenzijų neturi. Kadangi tyrimu metu nustatyta, jog asmenų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje požymių visumos, todėl nėra pagrindo asmenų veiksmuose įžvelgti ir tyčios apgaule išvengti turtinės prievolės nagrinėjamose civilinėse bylose. Aplinkybę, kad R. L. realiai neskolino pinigų P. J. patvirtina apklausti liudytojai L., P. J., L. D., iš dalies E. J. bei iš VMI gauti dokumentai. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs.

42.       Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo L. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad P. J. namą statė iš šeimos lėšų, o šioje byloje minimi vekseliai jos manymu, buvo pasirašyti tam, kad P. J. sumažintų turto masę savo skyrybų byloje. L. J. atstovė kategoriškai nesutiko, kad šioje byloje būtų nagrinėjamos J. namo statybos ir finansavimo aplinkybės, kadangi tai yra ne šios bylos dalykas ir šios aplinkybės bus nustatinėjamos kitoje civilinėje byloje, t. y. Jasaičių santuokos nutraukimo byloje.   

43.       Šioje byloje trečiasis asmuo E. J. į bylą taip pat teikė rašytinius įrodymus, jog apmokėjo didelę dalį sąskaitų trečiajam asmeniui UAB „L.“ už P. J. namo statybą, nurodydama turėtų lėšų šaltinius, o tokiu atveju išeitų, kad J. namo statybas finansavo J., E. J. ir dar atsakovas 214 213 Eur suma, kai tuo tarpu iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad Jasaičių namas be stogo, langų, durų, nesutvarkyta teritorija, o tai neatitinka ieškovės nurodomų pinigų sumų (214 213 Eur), kurias anot ieškovės, atsakovas investavo į J. namą.

44.       Taigi įrodymų visuma – vekselių originalų neturėjimas, tokio dydžio šalių santaupų neturėjimas, nesant duomenų apie realiai atsakovo trečiajam asmeniui P. J. perduotus 214 213 Eur, aplinkybės, kad ieškovė nėra mačiusi ir žinojusi apie šeimos santaupas (214 213 Eur), galiausiai šalių turimas turtas (vienas gyvenamasis namas ir senos laidos viena transporto priemonė bei menkavertė gyvenamoji priekaba ir UAB „L.“ akcijos, be kita ko ir įmonės kreditorinių įsipareigojimų kiekis), nepatvirtina reikalavimo teisės pagal minėtus vekselius egzistavimo.

45.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė proceso metu nebuvo nuosekli. Viena vertus prašė dalinti reikalavimo teisę, pagal minėtus vekselius. Kita vertus teigė, kad pinigus P. J. atsakovui grąžino, pastarasis sau už šias lėšas statosi naują namą. Vėliau jau teigė, kad atsakovas naują namo statosi iš pasiskolintų iš brolio lėšų, tačiau šio turto netrauks į dalintino turto masę, nes bus sunku įrodyti, jog jis pastatytas iš sutuoktinių lėšų. Taigi, ir ieškovės nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, jog ir pati ieškovė nėra tikra dėl atsakovo savo žinioje turėtų šeimos 214 213 Eur santaupų. Dėl šios priežasties taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovas sumažino jungtinę nuosavybę.

Dėl transporto priemonės, gyvenamosios priekabos ir akcijų padalijimo     

46.       Tarp šalių nėra ginčo dėl automobilio VW C. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios priekabos C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L“ (nominali akcijų vertė 2 896 Eur) priteisimo atsakovui. Tačiau šalys nurodo skirtingas automobilio ir priekabos vertes. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko šio turto vertę apskaičiuoti pagal šalių nurodytą šio turto verčių vidurkį (ieškovės teigimu, automobilio vertė 800 Eur), o atsakovas sutiko, jog automobilio vertė yra 500-600 Eur, o priekabos vertė apie 100 Eur. Atsakovas nurodė, kad automobilis yra jau priduotas į metalo laužą, tačiau dar nėra išregistruotas, o priekaba yra medinė, supuvusi ir nenaudojama, todėl iš esmės bevertė. Ieškovei laikantis pozicijos, kad priekabos vertė vis dar yra 1000 Eur, prašė šią priekabą priteisti ieškovei. Šalys byloje neįrodinėjo kitos UAB „L.“ akcijų vertės.  Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui priteistinas automobilis VW C. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji priekaba C. B. 330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L.“ akcijų.

47.       Kadangi šalys nesusitarė dėl gyvenamosios priekabos vertės, o ieškovė proceso metu teigė, kad neketina užsakyti šio turto vertinimo, atsakovo teigimu minėta priekaba ilgą laiką nenaudojama, yra medinė ir jau supuvusi, labiau tikėtina, kad vis tik minėtos priekabos vertė neviršija 100 Eur.

48.       Teismas, nustatydamas minėto automobilio vertę, laiko, kad automobilio vertė yra šalių nurodytų verčių vidurkis, t. y. 675 Eur (800 Eur + 550 Eur = 1350 Eur : 2). Toks automobilio verčių apskaičiavimas atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), kadangi tokia vertė artima šalių nurodytai transporto priemonės vertei.

49.       Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

50.       Tarp šalių taip kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovė prašo jai priteisti visą gyvenamąjį namą su žemės sklypu, kadangi su ja lieka gyventi vaikai, iš kurių vienas yra nepilnametis. Pasak ieškovės, vaikų gyvenimo sąlygos neturi pablogėti vien dėl to, kad jų tėvai skiriasi. Ginčo namas turi vieną rūsį, šildymo ir kitas sistemas, šalių santykiai konfliktiški, todėl ginčo namas negali būti padalintas taip, kaip prašo atsakovas, kiekvienam priteisiant po ½ dalį šio namo natūra. Ieškovė nurodo, kad neturi galimybės atsakovui sumokėti kompensacijos už ½ dalį gyvenamojo namo, o pardavus šį namą ir pasidalijus lėšas, ieškovė neturėtų galimybės už 90 450 Eur įsigyti gyvenamojo būsto.

51.       Atsakovas prašo ginčo namą padalinti natūra po ½ dalį, kadangi taip pat neturi galimybės ieškovei sumokėti kompensacijos už ½ dalį ginčo namo. Ieškovei negalinti vaikams užtikrinti gyvenamojo būsto, ateityje gali būti sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo su atsakovu. Be to, vaikams gyvenamoji vieta gali būti užtikrinta ne tik name, tačiau ir bute.

52.       Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

53.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tačiau taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.).  

54.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

55.       Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos 637,71 Eur (2022-09-01 – 2022-09-31) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus mokama išmoka. Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, akcijų. Atsakovas nedirba. Atsakovo vardu registruota šioje byloje dalijama transporto priemonė, priekaba bei 100 vnt. UAB „L.“ akcijų. Šalys byloje dalijasi žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini); kito turto neturi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021, nutraukiant šalių santuoką, visus kreditorinius įsipareigojimus priteisė atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis prastesnė. Byloje nėra duomenų dėl ieškovės sunkios sveikatos būklės, galimybių dirbti, gauti pajamas (taip pat ir atsakovo), ir realizavus šeimos turtą, iš gautų lėšų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar papildomai kredituojantis.

56.       Minėta, kad nepilnamečio vaiko (taip pat ir pilnamečio) gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas, nėra teisinis pagrindas priteisti ieškovei visą nekilnojamąjį turtą natūra. Po šalių santuokos nutraukimo, vaikams tinkama gyvenamoji vieta galėtų būti užtikrinta ir mažesniame gyvenamajame būste, nei 300 kv. m. gyvenamajame name. Atsakovė vaikų gyvenamąją vietą gali užtikrinti taip pat ir nuomojantis būstą. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas, vaikų gyvenamoji vieta gali būti ateityje keičiama ir su atsakovu.

57.       Teismas taip pat pažymi, kad ieškovei laikant savo šeimą nepasiturinčia šeima, ieškovė turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl paramos būsto nuomai gauti, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą Nr. XII-1215.

58.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad viso nekilnojamojo turto priteisimas ieškovei, prieštarautų ir atsakovo kreditorių interesams, kadangi tokiu atveju, būtų apribotos atsakovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

59.       Kadangi nei viena iš šalių neturi galimybių sumokėti kompensacijos viena kitai už ½ dalį nekilnojamojo turto, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, šalims nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas kiekvienam po ½ dalį natūra.

60.       Teismo vertinimu, šalims siekiant išvengti ateityje konfliktų dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, ar teisminių ginčų ateityje, šis turtas šalių galėtų būti realizuojamas, pasidalijant iš šio turto gautas lėšas.

61.       Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad kilnojamąjį turtą pasidalijo ir ginčo dėl to nėra, todėl teismas nesprendžia dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Dėl kompensacijų priteisimo

62.       Taigi, šalims priteisus natūra po ½ dalį turimo žemės sklypo (21 900 Eur) ir gyvenamojo namo (159 000 Eur), esančių (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė 180 900 Eur), šalims kompensacijos už šį turtą nepriteistinos.

63.       Atsakovui priteisus automobilį VW C. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją priekabą C. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L“ akcijų, atsakovui atitenka turto už 3671 Eur (675 Eur +100 Eur + 2896 Eur). Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 835,50 Eur kompensacija.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

65.       Ieškovė pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 3 963,97 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovė teismo prašo papildomai priteisti 2 530 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės jai teiktas teisines paslaugas, kurios nebuvo paskirstytos 2021 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu.  

66.       Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 015 Eur atstovavimo išlaidų.

67.       Trečiasis asmuo UAB „L.“ pateikė įrodymus, kad patyrė 484 Eur atstovavimo išlaidų.

68.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys neteikė rašytinių įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

69.       Teismas pasisakydamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 530 Eur) paskirstymo pažymi, kad ieškovė teikdama apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021, neskundė šios sprendimo dalies, o apeliacinės instancijos teismas šios dalies nepakeitė. Taigi, ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi ir teismas, pakartotinai nagrinėjant bylą šių bylinėjimosi išlaidų neskirsto.

70.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-298-1094/2021 laikė, kad yra patenkinta 50 proc. ieškovės turtinių reikalavimų. Nagrinėjant bylą pakartotinai, teismas laiko, kad ieškovės reikalavimai dėl turtinių teisių priteisimo tenkintas 0 proc; dėl gyvenamojo namo padalijimo 50 proc.; dėl UAB „L.“ akcijų priteisimo 100 proc; dėl automobilio padalijimo (vertės) 90 proc., o dėl priekabos padalijimo (vertės) 10 proc. Taigi, teismas tenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų, todėl nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų turto padalijimo dalyje, atitinkamai teismas sprendžia dėl papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Minėta, ieškovė patyrė 3 963,97 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 981,98 Eur atstovavimo išlaidų.

71.       Teismas atsakovo reikalavimus iš esmės tenkino 98 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 994,70 Eur atstovavimo išlaidų.    

72.       Trečiasis asmuo UAB „L.“ palaikė atsakovo poziciją dėl turtinių teisių padalijimo (jų neegzistavimo). Šioje dalyje atsakovo pozicija patenkinta 100 proc., todėl UAB „L.“ iš ieškovės priteistina 484 Eur atstovavimo išlaidų.

73.        Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Po santuokos nutraukimo šalims padalinti santuokoje įgytą turtą:

Priteisti ieškovei K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn:

-        ½ dalį (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė – 10 950 Eur) ir ½ dalį (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 79 500 Eur) natūra.

Priteisti atsakovui R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn:

- ½ dalį (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė – 10 950 Eur) ir ½ dalį (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 79 500 Eur) natūra;

- automobilį VW C. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (675 Eur vertė);

- gyvenamąją priekabą C. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (100 Eur vertė);

- 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „L.“ (į. k. 302679001) akcijų (nominali vertė 2 896 Eur). 

Priteisti ieškovei K. L. iš atsakovo R. L. 1 835,50 Eur kompensaciją, už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. 

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei K. L. iš atsakovo R. L. 1 981,98 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti atsakovui R. L. iš ieškovės K. L. 994,70 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „L“ iš ieškovės K. L. 484 Eur atstovavimo išlaidų.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Asta Katinienė