Civilinė byla Nr. e2-2464-1048/2020

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00726-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.5; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.1.

   (S)

Telšių APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 12 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovo AB „E. W. A.“ atstovams A. S. ir advokato padėjėjai Justei Vaščegienei, atsakovo V. M. atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „E. W. A.“ ieškinį atsakovui ūkininkui V. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. M..

Teismas

nustatė:

        ieškovas i AB „E. W. A.“ 2019-07-15 ieškiniu  pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo V. M. 10635,44 Eur įsiskolinimą, 493,02 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sutarta atlikti traktoriaus M. F. (duomenys neskelbtini) remonto darbus ir aptarnavimą. Ieškovė darbus atliko, o darbų atlikimo faktą įtvirtino atliktų remonto darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta serviso paslaugų kaina bei detalus sunaudotų medžiagų sąrašas. Darbų perdavimo – priėmimo aktą atsakovas pasirašė ir jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų,  nei dėl išrašytos PVM sąskaitos – faktūros iki pat pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dienos ieškovei nereiškė. Po darbų atlikimo, atsakovui 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo išrašyta minėta PVM sąskaita faktūra 10 635,44 Eur sumai, kurioje nurodytos tos pačios sunaudotos medžiagos bei atlikti darbai, kaip ir buvo nurodyta šalims pasirašant darbų perdavimo – priėmimo aktą. Išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas baigėsi 2018-09-01, tačiau iki šiol atsakovas už atliktus darbus bei sunaudotas medžiagas neatsiskaitė. 2019-05-15 ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją dėl 10 635,44 Eur skolos sumokėjimo pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą iki 2019-05-24. Ši Pretenzija atsakovui įteikta 2019-05-21, tačiau iki nurodytos dienos ir šiai dienai skola nėra apmokėta. Pagal 2018-08-17 PVM sąskaitą faktūrą 10635,44 Eur suma turėjo būti sumokėta iki 2018-09-01, todėl paskaičiuotos palūkanos iki 2019-06-10 (pareiškimo teismui surašymo dienos) sudaro 493,02 Eur (10635,44 x 6 proc. : 365 x 282).

        Ieškovas 2020-09-01 pareiškimu patikslino ieškinio reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti 7635,44 Eur įsiskolinimo, 493,02 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad atsakovas ieškovui 2020-01-20 sumokėjo 3000,00 Eur pagal 2018-08-17 PVM sąskaitą faktūrą.

        Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. liepos mėnesį atsakovas telefonu kreipėsi į ieškovą dėl atsakovui priklausančio traktoriaus remonto – neveikė viena iš traktoriaus greičių dėžės pavarų. Ieškovo atstovas nurodė traktorių atvaryti į ieškovo serviso dirbtuves. Nuvarius traktorių ieškovo darbuotojas nurodė, kad remonto darbai, įskaitant detales, kainuos nuo 3000,00 Eur iki 5000,00 Eur, kad remonto darbai bus atlikti per vieną savaitę. Ieškovas nei traktoriaus priėmimo metu, nei vėliau nepateikė atsakovui pasirašyti traktoriaus remonto darbų užsakymo paraiškos, traktoriaus defektacijos akto, sutarties, priėmimo-perdavimo akto ar kito dokumento, kur būtų aptarta užsakoma traktoriaus remonto darbų apimtis, kaina, atlikimo terminai. Be to, traktoriaus remonto metu ieškovas niekada neinformavo atsakovo, kad kilo poreikis atlikti papildomus traktoriaus darbus, o atsakovas niekada ir jokia forma neakceptavo padidintos kainos. Traktoriaus remonto darbų eiga atsakovas domėjosi telefonu. 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovas buvo informuotas telefonu, kad traktoriaus remontas baigtas, atsakovas atvyko jo atsiimti. Traktoriaus greičių dėžės pavarų neveikimas buvo pašalintas, tačiau atsiėmimo metu ieškovo atstovai jokių dokumentų atsakovui nepateikė ir apie remonto darbų apimtį, kainą atsakovo neinformavo. Atsakovui paklausus apie dokumentus, ieškovo atstovas atsakė, kad dokumentus atsiųs paštu. Atsakovas nepasirašė jokių dokumentų. Po daugiau nei 2 mėnesių atsakovas paštu gavo ieškovo 2019-08-17 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bendrai 10653,44 Eur sumai. Atsakovas buvo nustebęs dėl tokios kainos, su ja nesutiko ir sąskaitos neapmokėjo. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nėra nurodyta jo surašymo data, atsakovui buvo įteiktas tik kartu su ieškiniu šioje byloje, be to, minėto akto atsakovas nepasirašė, tai patvirtina ir prokuroro 2020-02-12 nutarimas. Pažymėjo, kad aktą pasirašęs ieškovo atstovas M. R. remonto darbų atlikimo metu ieškovo įmonėje dar nedirbo (įdarbintas 2018-12-03), o tai reiškia, kad aktas surašytas atgaline data. Be to, akte nesutampa skirtingose vietose nurodytas remontui sugaištas laikas – prie „Užduoties trukmė“ nurodytas bendras laikas 50,27 val., o prie „užtruktas laikas“ – 58,00 val. Taigi, atsakovui paliekant traktorių pas ieškovą sutartis dėl jo remonto tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, nes nebuvo susitarta dėl esminių tokios sutarties sąlygų – remonto darbų apimties, kainos ir terminų. Kadangi atsakovui atsiimant traktorių gedimas – vienos greičių dėžės pavaros neveikimas buvo pašalintas, atsakovas laiko, kad už atliktą traktoriaus remontą yra mokėtina ieškovo nurodyta minimali remonto darbų kaina – 3000,00 Eur, kurią atsakovas ieškovui 2020-01-20 pavedimu sumokėjo. Atsakovui nėra žinoma konkreti ieškovo atliktų remonto darbų, panaudotų medžiagų ir detalių apimtis, darbų priėmimo-perdavimo aktą atsakovas gavo beveik po metų po traktoriaus grąžinimo ir atsakovas neturėjo galimybės patikrinti akte nurodytos darbų apimties bei panaudotų detalių ir medžiagų. Atsakovas su ieškovu bendravo per savo sūnų V. M. (trečiąjį asmenį). Ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyta atsakovo. Kadangi byloje nėra įrodymų nei kada ieškovas išsiuntė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą, nei kada ji buvo įteikta atsakovui, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

        Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. į trečiąjį asmenį kreipėsi jo tėvas (atsakovas) ir paprašė padėti surasti, kas galėtų suremontuoti jam priklausančio traktoriaus M. F. (duomenys neskelbtini) gedimą – neveikė viena iš traktoriaus greičių dėžės pavarų. Trečiasis asmuo telefonu kreipėsi į ieškovą dėl traktoriaus remonto, ieškovo atstovas pasakė, jog traktorių reikia atvaryti pas ieškovą į serviso dirbtuves, kad gedimą būtų galima apžiūrėti. Nuvarius traktorių pas ieškovą, traktoriaus pridavimo metu darbuotojas, priėmęs traktorių, pasakė, jog remonto darbai, įskaitant detales ir medžiagas, kainuos nuo 3000,00 Eur iki 5000,00 Eur, remonto darbai bus atlikti per 1 savaitę laiko. Traktoriaus priėmimo metu ieškovo darbuotojai nepateikė pasirašyti remonto darbų užsakymo paraiškos, traktoriaus defektacijos akto, sutarties, priėmimo-perdavimo akto ar kito dokumento, kur būtų aptarta užsakoma traktoriaus remonto darbų apimtis, kaina, atlikimo terminai. Paliekant traktorių pas ieškovą buvo pasakyta, kad traktoriaus remonto darbai gali kainuoti nuo 3000 Eur iki 5000 Eur. Ieškovas nei trečiajam asmeniui, nei atsakovui nepateikė jokios informacijos apie traktoriaus greičių dėžės gedimo apžiūrą, konkrečias traktoriaus remonto darbų apimtis ir kainą bei nepateikė pasirašymui jokių dokumentų, kuriuose būtų nustatytos šios esminės remonto darbų sąlygos. 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovo atstovas telefonu trečiąjį asmenį informavo, kad remonto darbai baigti. Trečiajam asmeniui nuvykus atsiimti traktoriaus, gedimas – vienos iš traktoriaus greičių dėžės pavarų neveikimas buvo pašalintas, tačiau atsiėmimo metu atsakovui jokių dokumentų nepateikė ir apie traktoriaus remonto darbų apimtį ir kainą, panaudotų detalių kiekį ir kainą nei trečiojo asmens, nei atsakovo neinformavo. Paklausus apie dokumentus, ieškovo atstovas atsakė, kad dokumentus atsiųs paštu. Ieškovas nei trečiojo asmens, nei atsakovo jokia forma nesupažindino su siūloma atlikti remonto darbų apimtimi, reikiamomis detalėmis, medžiagomis ir jų kainomis, o atsakovas jokia forma šių esminių remonto sąlygų neakceptavo. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo sudarymą. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo galimybės ginčyti ar kitaip nesutikti su darbų aktu, nes šis dokumentas nei jam, nei atsakovui nebuvo pateiktas iki šios bylos iškėlimo dienos, o tuomet jau buvo per vėlu tikrinti, ar visos darbų akte nurodytos detalės, medžiagos ir darbai buvo faktiškai pakeisti ir panaudoti bei atlikti, nes buvo praėję beveik metai laiko, o traktorius tą laiką buvo eksploatuojamas. Atkreipė dėmesį, kad parašas darbų priėmimo-perdavimo akte yra suklastotas, nei darbų aktas, nei sąskaita traktoriaus atsiėmimo metu nebuvo pateikti, jokie dokumentai nepasirašyti. Ieškovas teigia, kad sąskaita išrašyta pagal darbų aktą, kuris, kaip dabar aišku, yra suklastotas, kas reiškia, jog sąskaita yra išrašyta nepagrįstai.

        Ieškovo atstovė advokato padėjėja Justė Vaščėgienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo telefoninio pokalbio metu žodžiu buvo susitarta atlikti traktoriaus remonto darbus. Atsakovo atstovas – trečiasis asmuo su vairuotoju pristatė traktorių į ieškovo padalinį (duomenys neskelbtini). Aptartus darbus ieškovas atliko nuo 2018-07-25 iki 2018-08-16. Atlikus darbus buvo sugeneruotas atliktų dabų perdavimo-priėmimo aktas ir tą dieną – 2018-08-16 atsakovui buvo perduotas traktorius, atsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nepateikė. Kadangi pretenzijų nesulaukta, 2018-08-17 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūrą, kuri vėliau paštu buvo išsiųsta atsakovui. Tarp šalių žodžiu buvo susitarta atlikti traktoriaus remonto darbus. Atsakovas patvirtino, kad sąskaitą už darbus gavo, atsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovui nepareiškė. Atsakovas pristatydamas ieškovui traktorių patvirtino, kad buvo susitarta dėl remonto darbų, atsiimdamas traktorių patvirtino, kad remonto darbai buvo atlikti. Atsakovas nei atsiimdamas traktorių, nei gavęs sąskaitą jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovui nepareiškė. Šiuo atveju tarp šalių buvo susitarta dėl traktoriaus darbų atlikimo sąlygų. Susitarimas buvo įformintas sąskaita. Šalys buvo sutarusios dėl sutarties dalyko – atlikti traktoriaus remonto darbus. Be to, ieškovas atsakovui pateikė sąskaitą, kurioje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – remonto darbai, papildomos sąlygos – darbų kaina, medžiagų kaina, apmokėjimo sąlygos. Ieškovas šią sutartį įvykdė, o atsakovas sutartį įvykdė iš dalies, t. y. sumokėjo ieškovui 3000 Eur. Šiuo atveju sąskaita patvirtina tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Sąskaitoje nurodyta, kad atsakovas sąskaitą turi apmokėti iki 2018-09-01. Ieškovas nesulaukęs apmokėjimo, 2019-05-15 pateikė pretenziją atsakovui, kuria pakartotinai informuotas dėl įsiskolinimo, paragino iki 2019-05-24 sumokėti įsiskolinimą. Atsakovas į pretenziją nesureagavo, jokių pretenzijų ieškovui nepareiškė. Ši sąskaita buvo įregistruota į mokesčių administravimo sistemą. Pažymėjo, kad prokuroro nutarime nėra konstatuota, kad jį suklastojo ieškovas. Darbų akto ieškovas nesudarė atgaline data, kadangi pačioje sąskaitoje faktūroje yra nurodytas atliktų darbų akto numeris. Dėl pavardžių akte susiklostė tokia situacijai, kad darbų atlikimo metu buvo atsakingas asmuo – D., po to keitėsi darbuotojas – R., todėl automatiškai visoje sistemoje atsirado kito darbuotojo pavardė. Atliekant traktoriaus darbus atsakovas telefonu buvo informuojamas apie atliekamus darbus, apie rastus gedimus, apie darbų eigą. Ieškovas nebuvo nurodęs konkrečios remonto darbų kainos, kadangi iš pradžių nebuvo žinoma kaina. Šiuo atveju paraiška pildyta nebuvo. Sutarties sąlygos buvo aptartos telefoninio pokalbio metu. Sąskaita nebuvo perduota traktoriaus pasiėmimo dieną galimai dėl to, kad buvo taikoma nuolaida. Kada atsakovui buvo išsiųsta ir įteikta sąskaita, pagrįsti ieškovas negali. Po traktoriaus pasiėmimo atsakovas į ieškovą nesikreipė, su ieškovu nebendravo. Palūkanas ieškovas skaičiuoja nuo sąskaitoje nurodytos apmokėjimo datos. Pažymėjo, kad darbų perdavimo-priėmimo akte skiriasi darbų trukmė dėl to, kad yra nurodytos papildomos 8 valandos už pagalbinio darbuotojo darbą. Pažymėjo, kad ieškinys reiškiamas ūkininkui V. M..

        Ieškovo atstovas A. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino, kad dirba ieškovo įmonėje, atstovauja įmonę gamykloje, bendrauja su klientais, vykdo mokymus. Jis paaiškino, kad su atsakovu V. M. pažįstamas seniai, tačiau dėl traktoriaus gedimo telefonu paskambino V. (su juo gerai nepažįstami, tačiau anksčiau yra kažkur susitikę) ir pasakė, kad traktorius nevažiuoja trečia pavara, girgžda pavarų dėžė. Išklausęs jis pasakė, koks galėtų būti gedimas, t. y. kad reiks išimti pavarų dėžę, pakeisti sinchronizatorių, guolį ir liepęs pristatyti traktorių į servisą. Apie kainą ir darbų atlikimo terminą telefonu nekalbėjo. Remonto metu buvo rastas dar vienas sutrūkęs mazgas – priekinio tilto jungimas, kuris buvo suremontuotas. Visi remonto darbai buvo derinami su V. telefonu. Traktorių priėmė (duomenys neskelbtini) serviso atstovas D., kuris šiuo metu servise nebedirba, A. S. pats traktoriaus priėmimo dieną nedalyvavo. Šiuo metu viskas atliekama Tasker programėle. Nagrinėjamu atveju ne viskas buvo atliekama Tasker programėle, turėjo būti sudaromas traktoriaus perdavimo priėmimo aktas. Su darbų įkainiais turėjo supažindinti priimantis darbuotojas, darbų apimtį, kainą, darbų atlikimo terminą prognozuoti labai sunku. Šiuo atveju su V. telefonu jis pats derino visus atliekamus darbus, jų eigą, kiekvieną kartą iš V. buvo gautas patvirtinimas dėl atliekamų darbų ir užsakomų detalių. Jis pats (A. S.) su V. visą laiką bendravo telefonu, nepamena kiek kartų bendravo telefonu, mažiausiai 5 kartus. V. darbų kaina nesidomėjo. Pažymėjo, kad darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašius negalima uždaryti Tasker programėlės. Pasirašius aktą jis automatiškai patenka į kliento elektroninį paštą. Negali atsakyti, ar šiuo atveju aktas buvo išsiųstas atsakovui elektroniniu paštu. Sąskaita nebuvo išrašyta tą pačią dieną dėl to, kad buvo pritaikyta nuolaida. Iš karto darbų kainą pasakyti neįmanoma, kadangi sunku prognozuoti, kokie darbai bus atliekami, kokios detalės bus užsakomos. Jeigu klientas neprašo sudaryti sąmatos, tai jos ir nesudaro. Paaiškino, kad sąskaitos 25 eilės numeryje yra padaryta pavadinimo klaida, t. y. vietoje remonto darbai turi būti kondicionieriaus pildymas.

        Teismo posėdžio metu atsakovo V. M. atstovas advokatas Arūnas Juodis nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, paaiškino, kad sugedus traktoriui įmonės bendruoju skelbtu telefonu buvo kreiptasi dėl remonto darbų atlikimo, buvo pasakyta, jog reikia atvežti traktorių ir, kad defektavus traktorių bus nustatyta gedimo apimtis. Atvarius traktorių į servisą, priimantis darbuotojas apžiūrėjęs traktorių nurodė, kad tokio gedimo šalinimas kainuos 3000 Eur, bet gali padidėti iki 5000 Eur. Atsakovo atstovas paliko traktorių su lūkesčiu, kad traktoriui bus nustatytas konkretus gedimas, gedimo apimtis. Nepagrįstas teiginys, kad atsakovo nedomino darbų kaina ir terminas. Buvo rugpjūčio pradžia, todėl terminas akivaizdžiai buvo aktualus. Kaina taip pat svarbi, nes galima perrinkti visą traktorių ir rasti įvairių gedimų. Traktorius buvo paliktas nesudarius jokios sutarties dėl remonto darbų, pasakius tik preliminarią kainą. Atsakovo atstovas į servisą skambino kelis kartus klausdamas dėl remonto termino, kadangi atsakovas buvo išsinuomojęs kitą traktorių ir dėl to turėjo išlaidų. Tačiau atsakovo atstovui buvo atsakoma, kad pats darbymetis, nespėjo apžiūrėti ir nustatyti konkrečių darbų, atsakovas nebuvo informuotas apie nustatytus gedimus, atliekamų darbų sąrašą, kainą. Ir galiausiai vieną dieną yra pranešama, kad traktorius yra sutvarkytas, atvykite pasiimti. Traktorių atvyko pasiimti atsakovo atstovas, jis atsiimdamas klausė apie dokumentus, tačiau jam buvo pasakyta, jog dokumentus atsiųs paštu. 2018 metų vėlyvą rudenį ar žiemą atsakovas gavo sąskaitą ir pamatęs 10000 Eur sumą labai nustebo ir neapmokėdamas sąskaitos jis išreiškė savo nesutikimą su tokia kaina. Tuo tarpu aiškinimai, kad nepareiškiant pretenzijų dėl atliktų remonto darbų buvo išreikštas sutikimas, yra nepagrįsti. Tylėjimas nesukelia akcepto, jis nebuvo suteiktas ir kita forma. Darbų perdavimo-priėmimo aktą atsakovas gavo tik posėdžio metu, kas jį pasirašė nėra aišku. Elektroniniu būdu sukurtiems dokumentams yra keliami reikalavimai, kurių aktas neatitinka. Po asmens pasirašymo negali būti keičiamos pavardės akte, tai rodo, kad aktas po pasirašymo gali būti keičiamas. Be to, atsižvelgiant į akte nurodytą numerį kyla abejonių, ar aktas nesukurtas atbuline data. Be to, kyla abejonių dėl akte nurodytų darbų trukmę, t. y. skirtingose vietose nurodyta skirtinga trukmė. Be to, sąskaitoje atsiranda nauji darbai – kondicionieriaus pildymas. Jei byloje nėra susitarimo, kiek darbai užtruks, tai neaišku, kodėl darbai negalėjo būti padaryti per 10 valandų, o vyko 58 valandas. Byloje pateikti darbų įkainiai, tačiau iki šiol atsakovas su jais nebuvo supažindintas. Iš pateikto ieškovo išrašo nematyti, kada sąskaita buvo įtraukta į mokesčių sistemos bazę. Neaišku, kodėl sąskaita buvo išrašyta vėliau ir išsiųsta paštu. Sąskaita paprastai išrašoma apmokėjimo metu. Ieškovas turėtų įrodyti sutartinius įsipareigojimus tarp šalių. Šiuo atveju sutartinių įsipareigojimų tarp šalių nebuvo, tokios kainos atsakovas niekada neakceptavo. Atsakovas sumokėjo 3000 Eur, kadangi atsiėmė traktorių su veikiančia pavara, nors defektų buvo, darbais buvo nepatenkintas. Tačiau visos kainos neakceptavo, atsakovas suprato 3000 Eur kainą. Apie kainos padidėjimą atsakovas nebuvo informuotas. Atsakovas darbų perdavimo-priėmimo akto atsakovas iš viso negavo, jį pamatė teisme. 2018-08-17 atsakovas gavo 2018 metų vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje, gavo paštu. Pretenziją gavo pats atsakovas, galėjo tai būti 2019-05-24 diena. Pažymėjo, kad ieškinį V. M. gavo kaip fizinis asmuo. Sutartis nebuvo sudaryta nei priduodant traktorių, nei jį atsiimant, nebuvo susitarta dėl darbų apimties, darbų kainos, terminų. Tarp šalių buvo susitarta, kad traktorius bus išardytas ir defektuojamas, nurodoma galutinė darbų kaina. Atsakovas sutarties sudarymo momentą laiko 3000 Eur sumokėjimą ieškovui.

        Trečiasis asmuo V. M. teismo posėdžio metu su ieškovo reikalavimu nesutiko, paaiškino, kad traktorius priklauso tėvui (atsakovui), ne kartą buvo remontuotas, serviso darbuotojai atvykdavo į vietą šalinti gedimų. Neveikiant traktoriaus pavarai, tėvas davė jam telefono numerį ir paprašė paskambinti. Paskambinus į ieškovo įmonę ir pasakius apie gedimą, atstovas telefonu informavo, kad traktorių reikia atvaryti į servisą, kadangi gedimas greičiausiai bus pavarų dėžėje. Paklausus, kiek užtruks remonto darbai, informavo, kad darbai bus atlikti maždaug savaitės bėgyje, kad traktorių reikia pristatyti į (duomenys neskelbtini). Atvykus su vairuotoju  į servisą ir darbuotojui apžiūrėjus traktorių, buvo pasakyta, kad darbai kainuos 3000 – 5000 Eur, kad darbai bus atlikti savaitės bėgyje. Darbuotojas pasakė, kad greičiausiai reikės keisti pavaros „frikcioną“, apie darbų apimtį nebuvo aptarta. Jokių dokumentų, jokio perdavimo-priėmimo akto nebuvo sudaryta. Užsiminus apie dokumentus, buvo pasakyta, kad viskas bus padaryta. Su darbų įkainiais jis supažindintas nebuvo. Palikus traktorių jokių skambučių telefonu nebuvo. Trečiasis asmuo savo iniciatyva savaitės pabaigoje ir kitos savaitės pradžioje skambino ir klausė, kada bus atlikti remonto darbai. Atsakovas neigė, kad jam skambino serviso darbuotojas. Jam 2018-08-15 paskambino serviso atstovas ir pasakė, kad galima pasiimti traktorių. 2020-08-16 su vairuotoju nuvyko pasiimti traktoriaus, išėjo jaunuolis su kombinezonu, papasakojo, kad buvo „išėjęs frikcionas ir pan.“, nebuvo detalizuoti atlikti darbai. Nuėjus pas vadybininkus paklausti apie dokumentus, buvo pasakyta, kad dokumentai bus atsiųsti paštu. Paklausus remonto darbų kainos, pasakė, jog pamatysite sąskaitoje. Ilgai teko laukti sąskaitos, ją tėvas paprastu paštu gavo 2018 metų spalio-lapkričio mėnesiais, tėvas labai nustebo dėl joje nurodytos kainos. Trečiasis asmuo nurodė, kad iki sąskaitos gavimo į servisą darbų apmokėjimo, dokumentų gavimo skambino gal kelis kartus serviso atstovui, bet jam buvo pasakyta, kad dokumentus išsiuntė. Keista, kad buvo išsiųsta tik sąskaita, kadangi pagrindinis dokumentas yra darbų perdavimo-priėmimo aktas, kurį sutikdamas pasirašai arba nepasirašai, šiuo atveju tokio dokumento nebuvo. Gavus sąskaitą atsakovas jos neapmokėjo, į servisą  dėl darbų kainos ir kokybės nesikreipė. Po Naujųjų metų atsakovui kelis kartus skambino serviso buhalterė ir ragino apmokėti sąskaitą. Vėliau atsakovas gavo raštišką ieškovo pretenziją, o po to ir ieškinį. Pažymėjo, kad darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė nei jo tėvas (atsakovas), nei vairuotojas, vykęs kartu pasiimti traktorių. Darbus vertina minimalia kaina, kadangi neaišku, kokie darbai buvo atlikti, kokios detalės buvo panaudotos. Šiuo metu nustatyti, ar sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti ir panaudotos tokios detalės, gali nustatyti tik ekspertai. Klausimas detalių kainoje ir ar tos detalės buvo panaudotos. Pirmiausiai turi būti tinkami nustatyti defektai. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovui siūlė taikos sutartį, atsakovas ieškovui siūlė sumokėti aptartos kainos ribose – iki 5000 Eur, tačiau ieškovas nesutiko, todėl šiuo metu gal 5000 Eur nebemokėtų. Trečiasis asmuo pripažino aplinkybes, kad sugedus jo tėvui (atsakovui) priklausančio traktoriaus pavarų dėžei, į ieškovo servisą buvo pristatytas traktorius remonto darbams atlikti, preliminari remonto dabų kaina trečiajam asmeniui buvo nurodyta 3000-5000 Eur, remonto terminas – apie savaitę. Remonto darbai užtruko ilgiau kaip savaitę, tačiau traktoriaus gedimas (pavarų dėžė) buvo suremontuotas, nors nelabai kokybiškai, tačiau nei atsiimant, nei vėliau atsakovas ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė.

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        Iš trečiojo asmens V. M. paaiškinimų matyti, kad sugedus trečiojo asmens tėvui (atsakovui) priklausančio traktoriaus pavarų dėžei, trečiasis asmuo paskambino viešai skelbtu ieškovo įmonės telefono numeriu ir papasakojo dėl traktoriaus M. F. (duomenys neskelbtini) gedimo, telefonu įmonės darbuotojas pasakęs, jog traktorių reikia pristatyti į servisą. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. S. patvirtino, kad telefonu su trečiuoju asmeniu kalbėjo būtent jis, kad telefonu išklausęs trečiąjį asmenį dėl traktoriaus gedimo, pasakęs, jog traktorių reikia pristatyti į servisą, kad reikės išimti pavarų dėžę, keisti sinchronizatorių ir kt. 2018-07-25 trečiasis asmuo kartu su vairuotoju traktorių pristatė į ieškovo servisą (duomenys neskelbtini). Priimantis traktorių darbuotojas apžiūrėjęs jį trečiajam asmeniui pasakęs, kad greičiausiai reikės keisti pavaros „frikcioną“, konkrečiai darbų apimtis nebuvo aptarta, dabų kainą serviso darbuotojas nurodė nuo 3000 iki 5000 Eur, darbų terminą – apie savaitę. Kaip nurodė trečiasis asmuo, jokių dokumentų jam nedavė, su darbų įkainiais nebuvo supažindintas. Šių aplinkybių ieškovas neginčijo.

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga (CK 6.652 straipsnio 1 dalis) Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (CK 6.653 straipsnio 1 dalis).

        Teismas pažymi, kad transporto techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo reikalavimai yra nustatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto „Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše“ (toliau – Aprašas) 9 dalyje numatyta, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys privalo: prieš įformindami techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką (toliau – užsakymo paraiška) suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą (Aprašo 9.1. punktas); pateikti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos kaina (Aprašo 9.2 punktas); transporto priemonės valdytojui, prieš įforminant užsakymo paraišką, turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su informacija apie teikiamas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas. Visa informacija turi būti pateikta techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo priėmimo patalpoje matomoje vietoje (Aprašo 10 dalis). Pažymėtina, kad automobilių remonto paslaugų teikimo atvejais pagrindinis įrodymas, patvirtinantis aukščiau išdėstytus reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimą vartotojui prieš jam suteikiant automobilio remonto paslaugas, yra užsakymo paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti Apraše, pvz., reikalavimas nurodyti numatytus atlikti transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto darbus (Aprašo 11.6 punktas), taip pat paslaugų (darbų) bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminarią kainą (Aprašo 11.10 punktas).

        Apraše taip pat įtvirtinti reikalavimai dėl transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto surašymo. Jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą, kuriame turi būti nurodyti techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė, transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris, transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai, transporto priemonės priėmimo ir perdavimo datos. Priėmimo–perdavimo aktas įforminamas dviem egzemplioriais. Priėmimo–perdavimo aktą pasirašo transporto priemonės valdytojas ir techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo prieš transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų suteikimą. Priėmimo–perdavimo akto vienas egzempliorius atiduodamas transporto priemonės valdytojui, kitas lieka techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui (Aprašo 16 dalis).

        Nagrinėjamu atveju  tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties, byloje nėra nei užsakymo paraiškos, nei transporto priemonės priėmimo perdavimo akto, t. y. užsakymas nebuvo įformintas tiksliai pagal minėto Aprašo nuostatas. Taigi, ieškovas neįvykdė jam Apraše numatytų pareigų,  šalys rašytinės sutarties nesudarė. Tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, pristačius traktorių į servisą šalys žodžiu sutarė dėl šių sąlygų: servisas įsipareigojo atlikti traktoriaus pavarų dėžės remonto darbus, šalys aptarė remonto darbų kainą – nuo 3000 iki 5000 Eur, taip pat numatė darbų atlikimo terminą – apie savaitę. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad šalys aptarė esmines sutarties sąlygas,  ieškovą ir atsakovą, kurį servise atstovavo jo sūnus – trečiasis asmuo V. M., sieja sutartiniai rangos sutarties santykiai. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Pažymėtina, kad automobilio remonto darbų sutartis kvalifikuojama kaip rangos sutartis ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

        Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties ir kainos. Kaip jau minėta, priimant traktorių į servisą nebuvo užpildyta užsakymo paraiška ir nebuvo surašytas transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas, todėl nėra aišku, dėl kokios darbų apimties šalys susitarė. Šiuo atveju pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka rangovui (ieškovui). Trečiasis asmuo teigia, jog traktoriaus priėmimo metu jis nebuvo supažindintas su remonto paslaugų apimtimi, jų turiniu, kainomis, trečiojo asmens teigimu, priimantis serviso darbuotojas abstrakčiai nurodė, kad reikės keisti „pavaros frikcioną“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė aplinkybės, dėl kokių konkrečiai traktoriaus remonto darbų, medžiagų, detalių traktoriaus priėmimo metu, kuris laikytinas sutarties sudarymo momentas, šalys susitarė. Tačiau tai neleidžia teigti, jog sutartis tarp šalių visai nebuvo sudaryta, kadangi šalys dėl esminių sutarties sąlygų susitarė: ieškovas įsipareigojo atsakovui priklausančiam traktoriui suremontuoti pavarų dėžę, šalys numatė remonto darbų terminą – apie savaitę, bei aptarė remonto darbų kainą – nuo 3000 iki 5000 Eur. Teismas sprendžia, kad šioje byloje egzistuoja bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.644-6.671 straipsniai), nes atsakovas yra ūkininkas – specialus komercinių teisinių santykių dalyvis, traktorių naudojantis ne savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams, bet poreikiams, susijusiems su jo vykdoma ūkininko veikla, tenkinti.

        Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šioje byloje ieškovas atsakovui atliktus traktoriaus remonto darbus įrodinėja atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutinka su šiuo aktu, teigdami, kad pasiimant traktorių iš serviso minėtas aktas trečiajam asmeniui nebuvo įteiktas, šio akto nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, nei su trečiuoju asmeniu atvykęs vairuotojas  tikrai nepasirašė, akte yra ne atsakovo parašas, šį aktą atsakovas ir trečiasis asmuo gavo tik prasidėjus teisminiam procesui. Iš byloje pateikto prokuroro 2020-02-12 priimto nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad dėl galimai suklastoto parašo minėtame atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte atsakovo prašymu 2020-01-27 Telšių apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau prokuroro 2020-02-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog  atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Klientas“ parašas yra ne darbų užsakovo V. M., o galimai kito asmens. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta aplinkybė, kuris asmuo pasirašė minėtame akte ties grafa „Klientas“. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog minėtą aktą pasirašė atsakovas V. M.. Trečiojo asmens tvirtinimu, jam traktoriaus atsiėmimo dieną nebuvo pateikti jokie dokumentai, tarp jų ir remonto darbų perdavimo-priėmimo aktas, nei atsakovas, nei su juo kartu atvykęs vairuotojas jokių dokumentų nepasirašinėjo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog traktoriaus atsiėmimo iš serviso dieną atsakovui ar trečiajam asmeniui būtų pateiktas remonto darbų perdavimo-priėmimo aktas. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad atlikus traktoriaus remonto darbus atsakovui ar trečiajam asmeniui buvo pateiktas ir pasirašytas remonto darbų perdavimo-priėmimo aktas ir kad tokiu būdu atsakovas priėmė ieškovo atliktus traktoriaus remonto darbus. Be to, teismas akcentuoja, kad iš ieškovo atstovės paaiškinimo matyti, jog darbuotojas M. R. traktoriaus remonto darbų atlikimo metu bei remonto darbų perdavimo – priėmimo akto sudarymo metu dar nedirbo (jis buvo įdarbintas vėliau),  kad už remonto darbus buvo atsakingas kitas ieškovo įmonės  darbuotojas – D., tačiau kaip matyti iš pateikto atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, aktą pasirašė M. R., t. y. tuo metu servise nedirbęs darbuotojas. Esant tokioms aplinkybės, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateikto atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto duomenų tikrumo.

        Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

        Kaip jau teismas aukščiau konstatavo, ieškovas neįrodė aplinkybes, jog trečiajam asmeniui atsiimant traktorių iš serviso būtų pateiktas darbų perdavimo-priėmimo aktas ir tokiu būdu būtų priimti remonto darbai. Tačiau iš trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad jo tėvui priklausančio traktoriaus pavarų dėžė ieškovo įmonėje buvo suremontuota (nors, kaip nurodė trečiasis asmuo, ir nelabai kokybiškai), jis nei atsiimdamas traktorių iš serviso, nei vėliau pretenzijų servisui nereiškė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas pradėjo faktiškai naudotis suremontuotu traktoriumi, tokiu būdu faktiškai priėmė ieškovo įmonės atliktus traktoriaus remonto darbus. Esant tokioms aplinkybėms, užsakovui (atsakovui) rangos sutarties pagrindu kyla prievolė sumokėti už rangovui (ieškovui) už ieškovo įmonėje atliktus atsakovui priklausančio traktoriaus remonto darbus.

        Iš šalių paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo suremontuotą traktorių iš serviso atsiėmė 2018-08-16 dieną. Trečiojo asmens teigimu, traktoriaus atsiėmimo iš serviso dieną už remonto darbus jis nemokėjo, jokių dokumentų jam pateikta nebuvo, serviso darbuotojas teigė, jog visus dokumentus, tarp jų ir dėl apmokėjimo, atsiųs paštu. Tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo iki 2018 metų spalio-lapkričio mėnesio jokių dokumentų iš ieškovo negavo, jie į servisą dėl apmokėjimo už remonto darbus nesikreipė. 2018 metų spalio-lapkričio mėn. gavus ieškovo 2018-08-17 išrašytą sąskaitą 10635,44 Eur sumai  dėl traktoriaus remonto darbų apmokėjimo, jos neapmokėjo, nenuvyko į servisą kalbėtis dėl sąskaitoje nurodytos remonto darbų kainos ar dėl atliktų darbų kokybės. Pažymėtina, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kada atsakovui tiksliai buvo įteikta 2018-08-17 PVM sąskaita faktūra. Trečiojo asmens teigimu, jis tiksliai nepamena, kada sąskaitą atsakovas gavo, tai buvo 2018 metų spalio-lapkričio mėnesiais. Trečiasis asmuo pripažino, kad po Naujųjų Metų jam kelis kartus skambino serviso buhalterė ir ragino apmokėti sąskaitą. Vėliau atsakovas gavo raštišką ieškovo pretenziją. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (pašto dokumentų) matyti, kad 2019-05-15 rašytinė ieškovo pretenzija dėl įsiskolinimo už remonto darbus sumokėjimo  atsakovui buvo įteikta 2019-05-21 dieną. Pažymėtina, kad ieškovo pretenzijoje atsakovas buvo paragintas įsiskolinimą už traktoriaus remonto darbus sumokėti iki 2019-05-24 dienos. Tačiau net ir gavęs rašytinę pretenziją, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo už traktoriaus atliktus remonto darbus nei pretenzijoje nurodytu terminu, nei vėliau ieškovui nesumokėjo. Ieškovas 2019-06-11 teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko (atsakovo) V. M. atžvilgiu, teismo įsakymu buvo išieškotas sąskaitoje nurodyto dydžio įsiskolinimas už remonto darbus, tačiau skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir ieškovui AB „E. W. A.“ pareiškus ieškinį, 2019-07-19 teismo nutartimi ieškinys buvo priimtas ir teismo įsakymas panaikintas. Vykstant teisminiam procesui  ieškovas prie apeliacinio skundo dėl pirmos instancijos priimto teismo sprendimo pateikė rašytinį įrodymą – sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad V. M. 2020-01-20 ieškovui AB „E. W. A.“ sumokėjo 3000,00 Eur už traktoriaus  M. F. (duomenys neskelbtini) remontą. Taigi,  kaip matyti, atsakovui priklausančio traktoriaus remonto darbai ieškovo įmonėje buvo atlikti ir trečiasis asmuo traktorių atsiėmė 2018-08-16 dieną, o atsakovas už atliktus remonto darbus ieškovui sumokėjo tik 2020-01-20 dieną, t. y praėjus pusantrų metų. Teismas pažymi, kad atsakovas, kaip sutarties šalis, privalo bendradarbiauti su kita šalimi, būti aktyvus, vykdyti sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus arba ginti savo galimai pažeistas teises įstatymo numatytais gynimo būdais. Nepateisinamas atsakovo pasyvus elgesys, kuomet ieškovui atlikus traktoriaus remonto  darbus ir atsakovui atliktais darbais faktiškai pradėjus naudotis, atsakovas pusantrų metų  nesumoka ieškovui už atliktus remonto darbus ir nesiima jokių aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms apginti. Galimų pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Taigi, atsakovui kyla prievolė sumokėti ieškovui už atliktus traktoriaus remonto darbus.

        Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų traktoriaus remonto darbų kainos. Ieškovas už traktoriaus remonto darbų apmokėjimą atsakovui paštu išsiuntė 2018-08-17 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 10635,44 Eur sumai. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sąskaitos įteikimą atsakovui, tačiau teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad sąskaitą atsakovas gavo 2018 metų spalio-lapkričio mėnesiais, tikslios datos nurodyti negalėjo. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas su sąskaitoje nurodyta remonto darbų ir detalių kaina nesutinka, kadangi priimant traktorių remontuoti darbų ir detalių kaina jam buvo nurodyta  3000-5000 Eur. Trečiasis asmuo atliktus remonto darbus vertina sutarta minimalia kaina, kadangi nebuvo nustatyti defektai, dėl ko neaišku, kokie darbai buvo atlikti, kokios detalės buvo panaudotos, tai gali nustatyti tik ekspertai. Nors, kaip pats trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį sumokant ieškovui 5000 Eur, tačiau ieškovas nesutiko.

        Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė aplinkybės, dėl kokių konkrečiai traktoriaus remonto darbų ir detalių šalys susitarė priimant traktorių į servisą, sudarant sutartį žodžiu buvo aptarta tik abstrakčiai, jog bus atliekamas traktoriaus pavarų dėžės remontas. Iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad sąskaitoje nurodyti atlikti remonto darbai, detalės, jų kainos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A. S. patvirtino, kad buvo atlikti visi darbai  ir panaudotos detalės, nurodyti sąskaitoje, remonto darbų atlikimo metu jis pats derino visus darbus, užsakinėjo detales, dėl atliekamų darbų ir užsakomų detalių trečiasis asmuo visą laiką buvo informuojamas telefonu. Tačiau trečiasis asmuo nepripažino aplinkybės, kad su juo telefonu buvo derinta dėl atliekamų darbų ir detalių užsakymo.

        Pažymėtina, kad CK 6.653 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, įtvirtinanti, kad, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą.

        Kaip teismas aukščiau konstatavo, priimant traktorių į servisą remonto darbų atlikimui, trečiajam asmeniui rangovas nurodė maksimalią remonto darbų kainą – 5000 Eur, todėl ši suma laikytina maksimalia sutarties kaina. Ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie padidėjusią remonto darbų kainą, teismas pripažįsta, jog, remiantis CK 6.653 straipsnio 5 dalimi,  rangovas (ieškovas) neturi teisės reikalauti iš užsakovo didesnės kainos, nei sutartyje numatyta maksimali remonto darbų kaina. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju iš atsakovo už jam priklausančio traktoriaus remontą negali būti priteista didesnė nei 5000 Eur suma. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsižvelgdamas į ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus remonto darbus, detales ir jų kainas, atsižvelgdamas į ieškovo A. S. duotus paaiškinimus, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus darbų įkainius (2018-01-15 įsakymą dėl serviso darbų įkainių nustatymo), sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui už atliktus traktoriaus remonto darbus sumokėti maksimalią šalių sutartą remonto darbų kainą – 5000,00 Eur. Kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas ieškovui už atliktus traktoriaus remonto darbus sumokėjo 3000,00 Eur, iš atsakovo ieškovui priteistina 2000,00 Eur.

        Be to, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 493,02 Eur palūkanų, paskaičiuotų 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 10635,44 Eur už laikotarpį nuo 2018-09-01 (PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos apmokėjimo dienos) iki 2019-06-10 (pareiškimo surašymo teismui dienos) (už 282 dienas).

        Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 d.). Šiuo atveju atsakovas yra ūkininkas, todėl skaičiuotina 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad  trečiasis asmuo pripažino, jog atsakovas PVM sąskaitą faktūrą gavo 2018 metų spalio-lapkričio mėnesiais, pripažintina, jog yra pagrindas už piniginės prievolės mokėjimo termino praleidimą skaičiuoti palūkanas nuo 2018-12-01 (sąskaitos gavimo dienos) iki kreipimosi į teismą dienos – 2019-06-11 (pareiškimo dėl teismo įsakymo teisme gavimo) dienos. Palūkanos skaičiuotinos nuo 5000,00 Eur sumos, kadangi atsakovas ieškovui 3000,00 Eur sumokėjo 2020-01-20 dieną. Taigi paskaičiuotos 6 proc. metinės palūkanos nuo 5000 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-06-11 sudaro 184,00 Eur.  

        CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas yra ūkininkas, todėl abi sutarties šalys yra verslo subjektai. Atsakovui priklausantis traktorius  naudojamas ūkinei veiklai, tai tarp šalių sudaryta sutartis yra komercinė, todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovui priteistina 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo  2000,00 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-06-11 (pareiškimo dėl teismo įsakymo gavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Vadovaujantis CPK 93 straipsnio1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad viso teisminio nagrinėjimo metu jo bylinėjimosi išlaidas sudaro 250,00 Eur žyminis mokestis ir 5263,50 Eur išlaidos už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog mokėtina suma už traktoriaus remonto darbus sudaro 5000,00 Eur, o  atsakovas ieškovui 3000 Eur įsiskolinimą už traktoriaus remonto darbus sumokėjo įpusėjus teisminiam procesui, dėl ko ieškovas sumažino pareikštą reikalavimą dėl įsiskolinimo už traktoriaus remonto darbus, laikytina, kad patenkinta 47 proc. ieškovo reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, proporcingai iš atsakovo ieškovui priteistina 118,00 Eur žyminio mokesčio ir  2474,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

        Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 172,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 708,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas atmestas  53 proc., iš ieškovo atsakovui priteistina 91,00 Eur žyminio mokesčio ir 376,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

               Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ūkininko V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur  įsiskolinimo už atliktus traktoriaus remonto darbus, 184,00 Eur palūkanų, viso 2184,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis Eur), nuo šios sumos 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2592,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų (118,00 Eur žyminis mokestis ir 2474,00 Eur už advokato (padėjėjo) teisinę pagalbą) ieškovui AB „E. W. A.“, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „E. W. A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 91,00 Eur žyminio mokesčio ir 376,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt  dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja                                                                                  Aušra Diržienė