Pranešėjas Almantas Padvelskis                                                               Civilinė byla Nr. 2A-1738-538/2012

Teisėja Raimonda Kulberkienė                                        (Proceso Nr. 2-25-3-00269-2012-4)

                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                   75.4.; 78.2.1.;                                 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. E. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui R. E., teikianti išvadą institucija – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė prašė teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą jos (motinos) gyvenamoje vietoje, iš atsakovo priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 400 Lt per mėnesį nuo 2012-03-01 iki vaikų pilnametystės, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuo 1998 metų gyvenant kartu su atsakovu, neįregistravus santuokos, bendro šeimyninio gyvenimo metu gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus D. E., (duomenys neskelbtini) dukra M. E., (duomenys neskelbtini) dukra V. E.. Pradžioje bendras gyvenimas klostėsi neblogai, tačiau vėliau šeimyniniai santykiai faktiškai nutrūko ir 2011 m. lapkričio mėnesį atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi kitur. Ieškovė dirba, tačiau pajamos yra labai mažos, vaikus jai padeda išlaikyti tėvai. Atsakovas iš viso neskiria lėšų vaikų išlaikymui.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-06-05 sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė D. E., M. E. ir V. E. gyvenamąją vietą su motina S. Z., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš R. E. nepilnamečių vaikų D. E., dukros  M. E. ir V. E. išlaikymą, mokamą kiekvienam po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2012-03-01 ir mokėti iki vaikų pilnametystės. Paskyrė S. Z. nepilnamečių vaikų D. E., dukros M. E. ir dukros V. E. išlaikymo lėšų tvarkytoja. Priteisė iš R. E. bylinėjimosi išlaidas: 964 Lt į valstybės pajamas, 12 Lt S. Z.. Nurodė, kad ieškovė dirba, gauna nedideles pajamas, tačiau viena išlaiko, auklėja ir prižiūri tris nepilnamečius vaikus. Atsakovas apie save duomenų neteikė, teismų informacinių sistemų duomenimis iki iškeliant bylą, jis dirbo, jo vidutinis uždarbis per mėnesį buvo 2151 Lt. Nenustatyta, kad atsakovas dėl sveikatos ar kitų problemų negalėtų tinkamai vykdyti pareigą padėti išlaikyti nepilnamečius vaikus. Byloje yra duomenys, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš sugyventinę S. Z., padaryto matant jų nepilnamečiams vaikams. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis CK 3.194 str. 1. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečių vaikų išlaikymas po 400 Lt kiekvienam per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tokį išlaikymą pradedant mokėti nuo 2012-03-01.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. E. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo ir priteisti iš jo išlaikymą vaikams: D. E.,  M. E. ir V. E., nustatant jų mokėjimą formą – periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja. Nurodo, kad teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad jis vengė teikti įrodymus, todėl dokumentai, remiantis LR CPK 130 str. įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką nežinojo, todėl ir negalėjo tinkamai ginti savo interesų. Taip pat nurodė, kad teismo duomenys apie atsakovo uždarbį yra pasenę ir neatitinka tikrovės. Atsakovas šiuo metu dirba UAB „Egilora“ ir gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris yra 680 Lt, o priteista 1200 Lt suma, kuri yra beveik dvigubai didesnė nei uždirba atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą bei padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, visą sugyventą turtą paliko ieškovei ir vaikams. Taip pat bendrauja su vaikais ir turėdamas galimybę nuperka reikalingų daiktų, duoda pinigų. Dar gyvenant su ieškove buvo paimtas vartojimo kreditas iš „Bigbank“ , kuris buvo panaudotos atsakovo ir ieškovės bei viso šeimos poreikių tenkinimui. Šią paskolą atsakovas grąžina vienas, taip pat turi prievolinių įsipareigojimų kitiems asmenims, turi susitvarkyti savo buitį, apmokėti savo buto išlaikymo išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. Z. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovas neskyrė išlaikymo savo trims vaikams ir jais nesirūpino, todėl ieškovė buvo priversta ieškiniu kreiptis į teismą. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui įteikti tinkamai. Sugyventinių šeimyniniai santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės – 2012-01-26 R. E., matant nepilnamečiams vaikams, panaudojo fizinį smurtą prieš S. Z. ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Atsakovas darbo sutartį sudarė tik 2012-05-31, t. y. likus keturioms dienoms iki teismo posėdžio 2012-06-04, tai atliko siekdamas gauti įrodymus dėl pajamų neturėjimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi atsakovas ginčija tik Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, kitos sprendimo dalies neginčija, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus: sūnų D. E., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą M. E., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą V. E., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja ir priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikams po 400 Lt per mėnesį nuo 2012-03-01 iki vaikų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas nesutinka su ieškinio dalimi, kuria vaikams priteistas išlaikymas po 400 Lt per mėnesį bei prašo jį sumažinti iki 200 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas vengė teikti įrodymus bei, vadovaudamasis  CPK 130 straipsniu, dokumentus jam įteikė viešo paskelbimo būdu. Todėl apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis nežinojo bei negalėjo tinkamai ginti savo interesų.  Teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui įteikti tinkamai. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės skirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame interneto tinklapyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie parengiamąjį posėdį atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, o apie teismo posėdį – teismo šaukimu, kurį pasirašė atsakovo tėvas (CPK 122 str., 123 str. 3 d., b. l. 43). Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas negalėjo tinkamai ginti savo interesų (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės darbo užmokestis yra apie 350 Lt per mėnesį, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius paskyrė išmokas vaikui po 156 Lt (b. l. 14, 15). Atsakovo darbo užmokestis nuo 2001-03-01 iki 2012-02-01 vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 2000 Lt (b. l. 20). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012-05-31 darbo sutartį, kurioje matyti, kad atsakovas dirba UAB „Egilora“ vadybininku ir gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį (b. l. 55–56), nurodė, kad turi vartojimo kreditą, tačiau į bylą pateikė standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, t. y. nepateikė jokios kredito sudarymo sutarties. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie nekilnojamąjį turtą.

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei priteista suma nėra didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje, todėl nėra pagrindo mažinti priteistą išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra darbingos ir gali teikti nurodytą išlaikymą vaikui (CPK 178 str.,               185 str.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi             CPK 320–331 straipsniais,

n u t a r i a :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                              Almantas Padvelskis

Kolegijos teisėjos                                                                               Albina Pupeikienė

                                                                                                           Virginija Nijolė Griškevičienė