Civilinė byla Nr. e2-304-823/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02205-2017-4

                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-960-653/2018, kuria teismas pripažino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ladersa“ bankrotą tyčiniu,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       BUAB „Ladersa“ bankroto administratorius M. O. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Ladersa“ bankrotą tyčiniu.

2.       Nurodė, kad bankroto byla UAB „Ladersa“ buvo iškelta 2017 m. lapkričio 16 d. pagal vieno iš didžiausių bendrovės kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus, pareiškimą. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Ladersa“ vadovė buvo D. R., ji laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. taip pat buvo ir bendrovės akcininkė. 2017 m. rugpjūčio 25 d. D. R. perleido turėtas bendrovės akcijas A. N. (A. N.), kuris nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas bendrovės vadovu. D. R. perleidus bendrovės akcijas, bendrovė veiklos nebevykdė. Dar 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo atleisti visi bendrovės darbuotojai, išskyrus direktorę D. R., kuri iš bendrovės atleista 2017 m. rugpjūčio 8 d. Tą pačią dieną (VSDFV duomenimis) bendrovės direktoriumi paskirtas ir tą pačią dieną atleistas A. N..

3.       Iš bankroto administratoriui pateiktų apskaitos dokumentų matyti, kad bendrovė 2017 m. liepos 31 d. turėjo pradelstų įsipareigojimų 68 213,66 Eur sumai, ši suma 2017 m. rugpjūčio 15 d. išaugo iki 70 379,70 Eur. Bendrovės nemokumas vėliausiai konstatuotinas 2017 m. liepos 31 d. Tuometinė bendrovės vadovė D. R. turėjo nedelsdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos UAB „Ladersa“ iškėlimo, tačiau to ne tik nedarė, tačiau atvirkščiai – siekė išvengti atsakomybės, fiktyviai perleisdama bendrovės akcijas veiklos nebetęsusiam, nepatikimam, tikėtinai asocialiam asmeniui. A. N. atžvilgiu buvo ir yra vykdomos vykdomosios bylos, areštuotos jo sąskaitos ir turtas. Minėtas asmuo niekur nedirba ir neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, todėl kyla abejonės, ar jis apskritai galėjo įsigyti bendrovės akcijas. Kaip bankroto administratoriui tapo žinoma iš civilinės bylos Nr. e2-329-860/2017 aplinkybių, tokie A. N. neteisėti veiksmai – įmonei esant nemokiai perimti įmonės akcijas, pradanginti jos dokumentus ir turtą, prisiimti už kitus asmenis atsakomybę, yra pasikartojantys bankroto bylose. A. N. 2018 m. sausio 12 d. buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimų perduoti bendrovės turtą nevykdymą. Bankroto administratoriui nurodyta, kad bendrovės dokumentai yra pagrobti, jie neatstatyti, administratoriui neperduoti. Darytina išvada, kad buvo aplaidžiai tvarkyta bendrovės buhalterinė apskaita, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto – pareikšti ieškinių debitoriams, patikrinti bendrovės sudarytus sandorius, ginčyti juos, esant prieštaravimų kreditorių interesams. Bankroto administratoriui neperduotas ir bendrovės materialus turtas, dėl ko kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą yra panaikintos.

4.       Bankroto administratorius taip pat pažymėjo, kad UAB „Ladersa“ apskaita ilgą laiką buvo tvarkoma apgaulingai – 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, 2017 m. birželio ir lapkričio mėnesiais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atliktų operatyvinių patikrinimų metu nustatyta, kad, atliekant finansines operacijas grynaisiais pinigais, nemušami kasos čekiai, neteisingai pildomos PVM deklaracijos. Taigi, ilgą laiką truko tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, organizuojant bendrovės veiklą taip, kad būtų išvengta įsipareigojimų kreditoriams vykdymo – neteisingai pildant deklaracijas siekta nemokėti mokesčių, nemušant kasos čekių – siekta slėpti tikrąjį veiklos mastą.

5.       Bankroto administratoriaus vertinimu, UAB „Ladersa“ veikla buvo perkelta į kitą (naujai įsteigtą) įmonę – UAB „MELSETA“, kurios vadovas yra K. R., tikėtina, D. R. sūnus, gyvenantis tuo pačiu adresu kaip ir D. R.. K. R. 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, informuodamas, kad UAB „Ladersa“ veiklą nutraukė, o jos veiklą perėmė UAB „MELSETA“, kuri veiklą vykdys tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Nei UAB „Ladersa“, nei UAB „MELSETA“ neinformavo kreditorių (tiekėjų) apie šias veiklos permainas ir dėl to UAB „MELSETA“ neteisėtai bei nepagrįstai gavo finansinę naudą – saugos paslaugas teikianti bendrovė UAB „Mano sauga“ iki pat bankroto bylos UAB „Ladersa“ iškėlimo saugojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ką patvirtina UAB „Mano sauga“ kreditorinis reikalavimas ir jį pagrindžiantys dokumentai – sąskaitos už minėtų patalpų apsaugą išrašytos UAB „Ladersa“, jos neapmokėtos. Nors realiai paslaugas gavo ten veiklą vykdžiusi UAB „MELSETA“, tačiau reikalavimas pareikštas UAB „Ladersa“. Bankroto administratoriaus žiniomis, dauguma darbuotojų, atleistų iš UAB „Ladersa“, buvo perkelti dirbti į UAB „MELSETA“.

6.       Suinteresuotas asmuo D. R. su prašymu dėl UAB „Ladersa“ bankroto pripažinimo tyčiniu nesutiko, nurodė, kad nėra nei vienos iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų sąlygų UAB „Ladersa“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Vien pavėluotas kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Duomenų, kad bendrovės skolos po 2017 m. liepos 31 d. didėjo, byloje nėra. Dar daugiau, pats bankroto administratorius pažymėjo, kad po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties joks bendrovės turtas perleistas nebuvo, jokių bendrovei nenaudingų sandorių nebuvo sudaryta, bendrovės kreditoriniai reikalavimai nedidėjo.

7.       Suinteresuoto asmens pažymėjo, UAB „Ladersa“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties fiktyvumas iš esmės įrodinėjamas tik A. N. kaip asmenybės neigiamais bruožais, o tai yra visiškai nepagrįsta. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties realumą pagrindžia tai, kad D. R. perdavė A. N. visą bendrovės turtą, o A. N., perėmęs bendrovės turtą ir dokumentus, pradėjo realiai valdyti UAB „Ladersa“. Tai patvirtina 2017 m. rugpjūčio 16 d. ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo aktas; tai, kad A. N. po bankroto bylos bendrovei iškėlimo perdavė bankroto administratoriui bendrovės kasos likutį; UAB „MJS“ autoservisas transporto priemonės apžiūros – defektų aktas patvirtina, kad A. N. ilgalaikis turtas buvo realiai perleistas; A. N., po akcijų perleidimo, pradėjo realiai valdyti bendrovę, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl juridinio asmens vadovo duomenų pakeitimo, jis taip pat teikė bankroto administratoriui duomenis apie bendrovės finansinius rodiklius, balansą, kreditorių ir debitorių duomenis. Suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos perduoti bendrovės dokumentų ir turto bankroto administratoriui po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, kadangi tuo metu ji jau nebuvo bendrovės vadovė. Be to, kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 12 d. pažymos, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti dėl objektyvių aplinkybių – dokumentai buvo pavogti. Kilnojamas turtas, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės turto balansą, taip pat negali būti perduotas bankroto administratoriui dėl objektyvų priežasčių. Transporto priemonės nebuvo įtrauktos į bendrovės balansą, kadangi vienas iš automobilių – Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 14 d. buvo parduotas A. T. už 16 000 Eur. Suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių šis asmuo nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės savininko duomenų pakeitimo. Kitas automobilis – Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gedimų buvo nugabentas į UAB „MJS“ autoservisą, kur buvo atlikta transporto priemonės apžiūra, nustatyti defektai. Dėl itin didelių transporto priemonės remonto išlaidų buvo nuspręstą automobilį nurašyti.

8.       Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad vien byloje esančio Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai adresuoto 2017 m. rugsėjo 20 d. rašto egzistavimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti veiklos perkėlimą. Aplinkybės, kad abi bendrovės vykdo analogišką veiklą, nėra esminės ir lemiamos, turi būti sąsajumas, kurio nagrinėjamu atveju nėra. Nebuvo nurodyta nei viena nebaigta vykdyti sutartis, kurią perėmė UAB „MELSETA“, ir tokiu būdu gavo naudą, taip pat nėra duomenų, kad UAB „MELSETA“ būtų perėmusi UAB „Ladersa“ nerealizuotas reikalavimo teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi pripažino BUAB „Ladersa“ bankrotą tyčiniu.

10.       Teismas  nustatė, kad 2017 m. spalio 17 d. teisme buvo priimtas VSDFV pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Ladersa“ iškėlimo, remiantis kuriuo bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė nuo 2017 m. sausio mėn., dėl ko buvo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir nuo 2017 m. sausio 25 d. buvo teikti mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms. Įsiskolinimas nebuvo mokamas, lėšos pagal debeto mokėjimo nurodymus buvo nurašytos tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir tik 39,28 Eur. 2017 m. lapkričio 16 d. teismo nutartimi UAB „Ladersa“ buvo iškelta bankroto byla. Teismo nutartyje buvo analizuojama bendrovės finansinė padėtis pagal įmonių registre esančius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., nes teismui aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Teismo nutartyje konstatuota, kad bendrovės turto vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 140 373 Eur, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 129 965 Eur; įmonė turėjo skolą VSDF biudžetui bei VMI; byloje nebuvo duomenų, kad bendrovė nuosavybės teisėmis valdytų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Iš VMI patikslinto kreditorinio reikalavimo matyti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Priverstine tvarka vykdant išieškojimą skola liko neišieškota, bendrovės transporto priemonėms buvo taikytas priverstinis įkeitimas. Įvertinęs minėtus įrodymus, teismas darė išvadą, kad jau nuo 2016 m. pabaigos, t. y. D. R. vadovavimo metu, bendrovė buvo nemoki, tačiau pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovė nevykdė. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. liepos 31 d. bendrovė turėjo 68 213,66 Eur pradelstų įsipareigojimų, o 2017 m. rugpjūčio 15 d. ši suma išaugo iki 70 379,70 Eur, UAB „Ladersa“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 96 157,09 Eur sumai. Minėti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad jau D. R. vadovavimo laikotarpiu bendrovės įsiskolinimai didėjo, o priverstinis išieškojimas iš bendrovės turto buvo nerezultatyvus.

11.       Teismas pažymėjo, kad bendrovės dokumentai bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti, dėl ko bankroto administratoriaus prašymu paskutiniam vadovui A. N. 2018 m. sausio 12 d. teismo nutartimi buvo skirta bauda. Iš 2017 m. gruodžio 12 d. policijos komisariato pažymos matyti, kad A. N. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl bendrovės dokumentų vagystės. Iš 2017 m. gruodžio 12 d. pažymoje nurodytų dokumentų dingimo aplinkybių matyti, kad A. N. tinkamai nevykdė pareigos išsaugoti bendrovės dokumentus ir juos perduoti bankroto administratoriui, todėl šiuo metu nėra realios galimybės objektyviai nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, jos pokyčius ir tendencijas bendrovės veiklos laikotarpiu, identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. VMI operatyvaus įmonės patikrinimo pažymos patvirtina nevienkartinius pažeidimus bendrovėje 2016 – 2017 m.  atliekant finansines operacijas grynaisiais pinigais bei pildant PVM deklaracijas, taip pat jose konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio pažeidimai. Kadangi bendrovės dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui, nustatyti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo masto, šio pažeidimo įtakos kreditorių teisėms, objektyvios galimybės nėra.

12.       Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma – bendrovės finansinės padėties blogėjimas, išieškojimo negalimumas jau 2017 m. pradžioje, VMI mokestinės nepriemokos prievolės atsiradimas, įsiskolinimų VMI ir VSDFV nuolatinis didėjimas, sistemingas bendrovės finansinės apskaitos netinkamas tvarkymas, atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimai, savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės dokumentų nepateikimas bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui, bendrovės dokumentų neišsaugojimas ir jų neperdavimas bankroto administratoriui, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dėl bendrovės blogo valdymo jos padėtis blogėjo ir jau nemokios bendrovės padėtis tyčia buvo dar labiau pabloginta, nuolat didėjant kreditorių įsiskolinimams. Tuo buvo pažeistos esminės kreditorių teisės gauti jų finansinių reikalavimų patenkinimą. Suinteresuotas asmuo D. R., kurios vadovavimo metu bendrovė tapo nemokia, geriausiai žinojo bendrovės veiklos rezultatus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus vadovui bendrovė veiklos nebevykdė. Aplinkybių, patvirtinančių, kad nuolat blogėjančią bendrovės finansinę padėtį nulėmė būtent verslo nesėkmė, suinteresuotas asmuo D. R. nenurodė, todėl teismas darė išvadą, kad bendrovės bankroto byla nebuvo laiku inicijuota dėl sąmoningų tyčinių vadovės veiksmų, siekiant išvengti atsiskaitymų su kreditoriais. Tai, kad bendrovės valdymas buvo perduotas kitam asmeniui, neįvykdžius įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmus jokių būtinų veiksmų kreditorių teisėms apsaugoti, teismo vertinimu, tik papildomai įrodo tyčinius veiksmus toliau bloginant bendrovės turtinę padėtį.

13.       Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. e2-7896-892/2018 dėl įpareigojimo UAB „Ladersa“ pašalinti paviljoną buvo nutraukta ieškovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai atsisakius nuo ieškinio dėl to, kad atsakovė reikalavimus patenkino. Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ginčo paviljone veiklą vykdė ne UAB „Ladersa“, kuriai buvo skirta laikina prekybos vieta paviljonui įrengti, o UAB „MELSETA“ UAB „Ladersa“ leidimu. Iš UAB „MELSETA“ vadovo K. R. prašymo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl veterinarinio patvirtinimo išdavimo matyti, kad šios bendrovės vadovas pripažino, jog UAB „Ladersa“ nutraukė veiklą ir jos veiklą visiškai perėmė UAB „MELSETA“, bei prašė palikti tą patį veterinarijos patvirtinimo numerį LT 41-11EB. Byloje neginčijama, kad K. R. yra D. R. sūnus. Iš pareiškėjo pateiktų UAB „Ladersa“ ir UAB „MELSETA“ darbuotojų sąrašų matyti, kad daugelis UAB „Ladersa“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „MELSETA“. Taip pat nėra paneigti bankroto administratoriaus paaiškinimai, kad UAB „MELSETA“, kuriai vadovauja D. R. sūnus, veiklą vykdančiai tuo pačiu adresu, kaip ir UAB „Ladersa“, iki bankroto bylos UAB „Ladersa“ iškėlimo saugos paslaugas teikė bendrovė UAB „Mano sauga“, kuri vėliau pateikė kreditorinį reikalavimą UAB „Ladersa“ bankroto byloje dėl skolos už suteiktas saugos paslaugas. Teismas pažymėjo, kad, bendrovės vadovui neperdavus bendrovės dokumentų, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokios sutartys buvo sudarytos su UAB „Ladersa“ ir kokie konkrečiai įsipareigojimai buvo perduoti (ar neperduoti) UAB „MELSETA“. Nepaisant to, didėjantys bendrovės įsiskolinamai kitiems kreditoriams, tarp jų VMI ir VSDFV, bei nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Ladersa“ perkėlė UAB „MELSETA“ veiklą, siekdama išvengti kreditorių reikalavimų nukreipimo į bendrovės turtą (gaunamas pajamas ir pan.). Kitų motyvuotų racionalių paaiškinimų dėl tikslingumo vykdyti veiklą tam pačiame pavilijone, kuris buvo išnuomotas UAB  „Ladersa“, pažeidžiant nuomos sutarties sąlygas, įdarbinti UAB „Ladersa“ darbuotojus, gauti to paties numerio veterinarijos patvirtinimą, priimti saugos paslaugas UAB „Ladersa“ sąskaita, suinteresuoti asmenys teismui nenurodė. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto administratoriui neperduota transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai įkeista VMI, po bankroto bylos iškėlimo buvo eksploatuojama, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. birželio 21 d. apdrausta civilinės atsakomybės draudimu ir už draudimą apmokėjo K. R.. Analogiškai buvo apmokėta ir už bankroto administratoriui laiku neperduotos transporto priemonės Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimą. Tai teismui leido pagrįstai manyti, kad turtas tyčia nebuvo perduodamas bankroto administratoriui, bei daryti labiau tikėtiną prielaidą, jog UAB „Ladersa“ turtas buvo naudojamas kitos įmonės UAB „MELSETA“ veikloje.

14.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetą teismas sprendė, kad UAB „Ladersa“ bankrotą nulėmė tyčiniai nuoseklūs jos valdymo organų veiksmai, prieštaraujantys bendrovės interesams, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismas pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, jog bendrovės bankrotą sąlygojo kitos priežastys, byloje nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Suinteresuotas asmuo D. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti; priteisti iš BUAB „Ladersa“ administravimo išlaidų visas D. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      UAB „Ladersa“ 2015 m. ir 2016 m. savo veiklą vykdė pelningai. 2015 m. bendrovės pelnas siekė 4 878 Eur, nežymiai jis sumažėjo 2016 m., kai siekė 3 032 Eur. Teismo konstatuotos ir bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 31 d. bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma ženkliai – net 61 751, 34 Eur suma, sumažėjo, kas įrodo, kad UAB „Ladersa“ tariamo nemokumo periodu vykdė savo įsipareigojimus. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrovės kreditorių reikalavimai ne didėjo, o ženkliai sumažėjo.

15.2.                      D. R. nebuvo apklausta apie UAB „Ladersa“ finansinę situaciją ir bankroto byla UAB „Ladersa“ buvo iškelta jai nedalyvaujant; skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nebuvo nustatyti faktai, kad D. R. tyčia blogai valdė bendrovę, vykdė neteisingą investicijų politiką, ydingą bendrovės veiklą ir plėtrą, sudarė žinomai nenaudingus bendrovei sandorius, neatliko ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, t. y. teismas nenustatė požymių, kurie įrodytų, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Byloje būtinųjų aplinkybių tyčiniam bankrotui konstatuoti nustatyta nebuvo. Vien aplinkybė, kad bendrovės finansinė padėtis tam tikru laikotarpiu atitiko nemokumo kriterijus, o juridinio asmens valdymo organas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

15.3.                      2017 m. rugpjūčio 9 d. visi bendrovės dokumentai bei jos turtas buvo perduoti bendrovės vadovui A. N.. D. R. UAB „Ladersa“ bankroto bylos iškėlimo dieną nedisponavo bendrovės dokumentais ir turtu. 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą patvirtina, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pavogti. Niekas negali būti atsakingas už asmenų neteisėtus nusikalstamus veiksmus, susijusius su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pavogimu. Taigi, BUAB „Ladersa“ dokumentai nebuvo paslėpti ar sunaikinti, o buvo pavogti, todėl šiuo konkrečiu atveju dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui negali būti vertinamas kaip galimai netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas ir kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

15.4.                      Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją. Teismas nustatė, kad D. R. sūnus K. R. yra bendrovės UAB „MELSETA“, kuri vykdo analogišką veiklą kaip ir BUAB „Ladersa“, vadovas. Veiklos perkėlimas šiuo konkrečiu atveju įrodinėjamas K. R. 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuriame nurodyta, kad UAB „Ladersa“ vykdytą veiklą perėmė UAB „MELSETA“. Tačiau vien tokio rašto egzistavimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti veiklos perkėlimą. Aplinkybė, kad abi bendrovės vykdo analogišką veiklą, vertinant nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo galimybę, nėra esminė ir lemiama. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta nei viena nebaigta vykdyti sutartis, kurią perėmė UAB „MELSETA“ ir tokiu būdu gavo naudą, nėra duomenų, jog UAB „MELSETA“ būtų perėmusi UAB „Ladersa“ nerealizuotas reikalavimo teises. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia susiklosčiusios situacijos vertinti kaip neteisėto įmonės veiklos perkėlimo susijusiems asmenims, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. 

16.       BUAB „Ladersa“ bankroto administratorius M. O. atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei tinkamai, visapusiškai ir argumentuotai išnagrinėjo bylą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacijos objektu yra teismo nutarties, kuria teismas pripažino BUAB „Ladersa“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

18.       ĮBĮ 2

19.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

20.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi BUAB „Ladersa“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu konstatavus tokias aplinkybes: 1) bendrovei esant nemokiai (2016 m. pabaigoje) jos vadovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo; neįvykdžius šios pareigos, bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams didėjo, o pačios bendrovės finansinė padėtis blogėjo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) bendrovės finansinės operacijos buvo atliekamos pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 3) bendrovės dokumentai neišsaugoti ir neperduoti bankroto administratoriui, dėl ko nėra galimybių nustatyti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies5 punktas); 4) bendrovė, siekdama išvengti kreditorių finansinių reikalavimų nukreipimo į bendrovės turtą (gaunamas pajamas), veiklą perkėlė į kitą įmonę – UAB „MELSETA“ (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atskiruoju skundu nesutinkama su aptartomis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis.

Dėl BUAB „Ladersa“ nemokumo ir jos vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momento

21.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Tačiau tuo atveju, jei nustatoma, kad, neinicijavus bankroto bylos, didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai, pažeidžiamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, tokia įmonės vadovų veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, pirmiausia būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti. Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamo, taip pat ir kitų, toliau šioje nutartyje aptariamų, tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo, visų pirma, pažymi, kad tikslaus bendrovės nemokumo momento nustatymas nagrinėjamoje byloje yra apsunkintas dėl toliau šioje nutartyje aptariamo aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo – bendrovės dokumentų neišsaugojimo, jų neperdavimo bankroto administratoriui. Įrodinėjimo procesui nagrinėjamoje byloje esant apsunkintam dėl bendrovės vadovų neteisėtų veiksmų (bendrovės dokumentų neišsaugojimo), bet kokie likę neaiškumai aiškintini asmenų, pagal įstatymą turėjusių pareigą šiuos dokumentus išsaugoti ir perduoti bankroto administratoriui, nenaudai.

24.       Bylos duomenimis BUAB „Ladersa“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimo pagrindu, teismui įvertinus 2016 m. duomenis apie bendrovės turimą turtą bei įsipareigojimus kreditoriams bei konstatavus bendrovės nemokumą. Paskutiniojo Juridinių asmenų registrui teikto 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis, bedrovės turėjo turto už 140 373 Eur, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 129 965 Eur. Byloje nepateikti duomenys, kiek iš minėtų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams buvo pradelsti, tačiau VMI 2017 m. birželio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje bendrovės apskaitos registrų duomenimis nustatyta, kad bendrovės įsiskolinimas tiekėjams 2017 m. balandžio 30 d. sudarė 131 142,21 Eur, t. y. sumą beveik atitinkančią minėtą į bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įrašytą jos turimo turto vertę; kas sudaro pagrindą spręsti apie bendrovės nemokumo atsiradimo momentą 2017 pirmąjį – antrąjį ketvirtį. Pažymėtina, kad atskirajame skunde akcentuojamas bendrovės veiklos pelningumas 2015 m. ir 2016 m. šios išvados niekaip nepaneigia.

25.       VMI 2017 m. birželio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje, atlikus operatyvų UAB „Ladersa“ patikrinimą, vienas iš siūlymų, pastabų, rekomendacijų bendrovei buvo nurodymas bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau UAB „Ladersa“ vadovė bei akcininkė D. R., užuot vykdžiusi šią įstatyminę pareigą ir kreipusis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo, bendrovės vadovavimą nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. perleido A. N., kuriam 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo perleistos ir bendrovės akcijos. UAB „Ladersa“ vadovo pareigos kreiptis į teismą aptariamu laikotarpiu (savalaikiai) nepaneigia apeliantės atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 31 d. bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma ženkliai sumažėjo – net 61 751, 34 Eur suma, kas, pasak apeliantės, įrodo, kad UAB „Ladersa“ tariamo nemokumo periodu vykdė savo įsipareigojimus; kadangi, kaip bus matyti iš byloje esančių įrodymų, nors minėtu laikotarpiu bendrovė iš dalies ir vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, tačiau atsiskaitymai didžiausia apimtimi buvo vykdomi su bendrovės atskaitingais asmenims. Be to, į bylą pateiktas bendrovės 2017 m. spalio 1 d. skolų inventorizacijos aprašas patvirtina, kad vien per 2017 m. liepos mėnesį susidarė viso 70 379,70 Eur UAB „Ladersa“ įsipareigojimų kreditoriams suma. UAB „Ladersa“ bankroto byloje patvirtinta bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma iš viso siekia net 98 158,75 Eur sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis).

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytosios bei toliau šioje nutartyje aptariamos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog tęsiant faktiškai nemokios bendrovės veiklą įsipareigojimai kreditoriams didėjo, buvo atsiskaitoma su pasirinktais (susijusiais) kreditoriais, galiausiai, bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, tokiu būdu eliminuojant kitų bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto. Toks bendrovės vadovų neveikimas, rūpestingumo pareigos pažeidimas bei kiti toliau šioje nutartyje aptariami epizodai yra pakankami ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio konstatavimui.

Dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo

27.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Šios teisės normos taikymas yra siejamas su sąlyga, kad turi būti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016).

28.       VMI 2017 m. birželio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje, patikrinusi UAB „Ladersa“ pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nustatė, kad bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau ji per tikrinamąjį laikotarpį nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Remiantis minėtoje VMI pažymoje atvaizduota bendrovės kasos bei banko sąskaitų apyvarta už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., matyti, kad, nors per šį laikotarpį gautomis įplaukomis, sudariusiomis iš viso 547 930,51 Eur sumą, buvo dengiami bendrovės turimi įsipareigojimai VMI bei VSDFV, atitinkamai minėtiems kreditoriams sumokant 29 688,51 Eur bei 14 790,35 Eur sumas, taip pat išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, viso 46 846,86 Eur suma, aptariamu laikotarpiu itin didelė net 207 715,51 Eur suma buvo išmokėta atskaitingiems bendrovės asmenims. Pažymoje nurodoma, kad bendrovės apskaitos 2017 m. balandžio 30 d. duomenimis sąskaitos atskaitingi asmenys likutis sudarė vos 1 088,71 Eur (2017 m. vasario 1 d. duomenimis bendrovės skola atskaitingiems asmenims buvo 23 850,06 Eur), tuo tarpu bendrovės mokestinė nepriemoka VMI 2017 m. gegužės 4 d. duomenimis siekė 26 605,73 Eur. UAB „Ladersa“ bankroto byloje yra patvirtintas net 65 164,12 Eur VMI finansinis reikalavimas bei 28 122,84 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas.

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą – UAB „Ladersa“, būdama sudėtingoje finansinėje būklėje (nemoki), turėdama ženklius įsipareigojimus kreditoriams, atsiskaitymus didžiausia apimtimi vykdė su bendrovės atskaitingais asmenimis. Šie veiksmai buvo atliekami žinant, kad kiti kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonės nebeturės pakankamai turto, jos veikla bus perketa į kitą įmonę. Tokiais veiksmais kitų bendrovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (gauti jų reikalavimų patenkinimą) buvo apribotos / panaikintos – tą patvirtina vien jau tai, kad BUAB „Ladersa“ bankroto byloje yra patvirtinti minėtų kreditorių reikalavimai, atsiradę dar 2015 m. (pvz. VMI reikalavimas, e. b. t. I, l. 103 – 104).

Dėl apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo

30.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Aiškinant šią įstatymo nuostatą teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Kartu pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į šios nutarties 19 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.

31.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga dėl bendrovės apskaitos tvarkymo tinkamumo, bendrovės dokumentų bei turto perdavimo bankroto administratoriui, teko suinteresuotiems asmenims – buvusiems bendrovės vadovams.

32.       Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo 2016 m. balandžio 25 d. pažymoje nustatyti UAB „Ladersa“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimai. Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo 2016 m. gegužės 31 d. pažymoje nustatyta, kad bendrovėje buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto nuostatos. Į byla pateikti buvusių UAB „Ladersa“ darbuotojų (dirbusių, dirbančių ir UAB „MELSETA“) paaiškinimai bankroto administratoriui, kuriuose nurodoma, kad atlyginimai bendrovėje buvo mokami „vokeliuose“ (e. b. t. IV, l. 154); taip pat, kad atlyginimas bendrovėje buvo mokamas grynais pinigais pagal sąrašą, kuriame būdavo nurodyta tik išmokėjimo suma, dėl atlyginimo jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo pasirašomi (e. b. t. IV, l. 163). Į bylą taip pat pateikta 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, išduota A. N. (bendrovės vadovui), kuris kreipėsi į policijos komisariatą, pranešdamas, jog jis 2017 m. gruodžio 10 d. prie parduotuvės pastatė savo automobilį, ant jo stogo padėjo rankinę, kurią pamiršo ir kurios grįžęs neberado. A. N. paaiškino, kad minėtoje rankinėje, be kita ko, buvo UAB „Ladersa“ apskaitos dokumentai, žurnalai. Pagal A. N. prašyme nurodytas aplinkybes tyrimas nebuvo atliekamas.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad bendrovės valdymo organai nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, bendrovės dokumentų (turto) apsaugos – pagal aptartoje vyriausiojo policijos komisariato pažymoje paties A. N. nurodomas bendrovės dokumentų praradimo aplinkybes galima spręsti, kad bendrovės dokumentai buvo prarasti būtent dėl jo paties nerūpestingumo, t. y. jo elgesio neatitikimo minimaliems rūpestingumo standartams; taip pat apie galimą bendrovės valdymo organų siekį nuslėpti įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais, bendrovės veiklos perkėlimą į kitą įmonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo pačiu nustatytos aplinkybės buvo pakankamos pirmosios instancijos teismui spręsti dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Dėl bendrovės veiklos perkėlimo

34.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas įtvirtina prezumpciją, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

35.       Remiantis byloje esančių Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis, UAB „MELSETA“ įregistruota 2017 m. gegužės 5 d. Byloje neginčijama, kad šios įmonės vadovas bei akcininkas K. R. yra buvusios UAB „Ladersa“ vadovės bei akcininkės D. R. sūnus. UAB „MELSETA“ registruotas buveinės adresas sutampa su UAB „Ladersa“ nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. registruotu buveinės adresu. Apeliantės atskiruoju skundu neginčijama, kad abi bendrovės vykdo analogišką veiklą.

36.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. prašymu UAB „MELSETA“ vadovas K. R. kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydamas palikti šiai įmonei tą patį, kaip UAB „Ladersa“, veterinarinį patvirtinimo numerį. Minėtame prašyme UAB „MELSETA“ vadovas K. R. nurodė, kad UAB „Ladersa“ nutraukė veiklą, o jos veiklą pilnai perima UAB „MELSETA“. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu UAB „MELSETA“ buvo suteiktas tas pats, kaip UAB „Ladersa“, veterinarinis numeris (e. b. t. IV, l. 155). Byloje pateikti asmenų pas draudėją (UAB „Ladersa“ ir UAB „MELSETA“) sąrašai patvirtina, kad beveik visi UAB „MELSETA“ darbuotojai yra buvę UAB „Ladersa“ darbuotojai. Didžioji dalis šių darbuotojų iš UAB „Ladersa“ buvo atleisti ir dirbti į UAB „MELSETA“ priimti 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nurodyta, kad, remiantis 2017 m. lapkričio 16 d. viešaisiais duomenis, bendrovė turėjo tik vieną apdraustą darbuotoją. Į bylą taip pat pateiktas ir UAB „MELSETA“ darbuotojos (buvusios UAB „Ladersa“ darbuotojos) paaiškinimas bankroto administratoriui, kuriame ši darbuotoja nurodo, kad ji į UAB „MELSETA“ buvo perkelta iš UAB „Ladersa“, jokių buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo (e. b. t. IV. l. 154). Bylos duomenimis UAB „MELSETA“ vadovas K. R. 2018 m. kovo mėnesį taip pat apmokėjo ir UAB „Ladersa“ priklausančių transporto priemonių Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios nebuvo perduotos UAB „Ladersa“ bankroto administratoriui bei kurioms Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo taikytas areštas, uždraudžiant bet kokiems asmenims naudoti šias transporto priemones eisme, valdytojų civilinės atsakomybės privalomuosius draudimus (e. b. t. IV, l. 156 – 162).

37.       Taigi, apibendrinant paminėtąsias aplinkybes, UAB „MELSETA“ veikia tuo pačiu adresu, užsiima ta pačia veikla kaip ir UAB „Ladersa“, ji yra valdoma ir priklauso artimais giminystės ryšiais su UAB „Ladersa“ buvusia vadove bei akcininke susijusio asmens – jos sūnaus, UAB „MELSETA“ dirba didžioji dalis buvusių UAB „Ladersa“ darbuotojų, apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „MELSETA“ veikloje buvo naudojamas ir UAB „Ladersa“ turtas (automobiliai), UAB „MELSETA“ vadovas bei akcininkas yra pripažinęs, kad UAB „MELSETA“ visiškai perėmė UAB „Ladersa“ veiklą – visos šios aplinkybės patenka į ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos apimtį. Minėta, kad aptariamos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui turi būti nustatyta, be kita ko, ir tai, kad kita įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, tačiau šių aplinkybių nustatymas nagrinėjamoje byloje yra apsunkintas, iš esmės negalimas, dėl pačių bendrovės vadovų neteisėtų veiksmų (dėl jų nerūpestingumo prarastų bendrovės dokumentų), todėl likę neaiškumai (aptariama aplinkybė) aiškintini šių asmenų, taip pat ir apeliantės, nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė, kuriai tenka pareiga nuginčyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją, nepaneigė teismo išvados, kad UAB „Ladersa“ veikla buvo perkelta į UAB „MELSETA“, siekiant išvengti bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų nukreipimo į bendrovės turtą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Ladersa“ bankrotas pripažintinas tyčiniu taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Atskirojo skundo argumentais nepaneigus teisėtų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                      Goda Ambrasaitė-Balynienė