Civilinė byla Nr. 2S-245-485/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;
Procesinio sprendimo kategorija: 102.5.; 110.1.;122.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Lindorff Oy atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4219-475/2008 pagal kreditorės Lindorff Oy pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. B..
Teisėjų kolegija
nustatė:
kreditorė Lindorff Oy kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu (b. l. 2), kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės R. B. 3 889,38 Lt skolą, 1 000 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė pateikė prašymą įteikti teismo procesinius dokumentus skolininkei per antstolį, jei teismui nepavyktųjų įteikti skolininkei procesinių dokumentų paskutinėje žinomoje skolininkės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 11d. teismo įsakymu (b. l. 9) kreditorės prašymą tenkino.
2009-10-26 Kauno miesto apylinkės teisme buvo gauti skolininkės R. B. prieštaravimai, kuriais skolininkė prašė priimti prieštaravimus dėl 2008-02-11 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-4219-475/2008 ir sustabdyti išieškojimo pagal minėtą teismo įsakymą vykdymą. Skolininkė nurodė, jog apie priimtą teismo įsakymą ir vykdomą išieškojimą sužinojo tik 2009-10-08, kadangi jai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai, jie buvo perduoti saugojimui Šančių seniūnijai. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, skolininkė apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2009-10-12 ir būtent dėl to negalėjo laiku pateikti prieštaravimų teismui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi (b . l. 31-32) atnaujino terminą skolininkei prieštaravimams pateikti, prieštaravimus priėmė, taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė antstolės Linos Ugnės Dzikienės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0050/08/01101, vykdomus pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-11 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4219-475/2008.
Teismas nustatė, jog siunčiami procesiniai dokumentai skolininkei registruotu paštu nebuvo įteikti, kadangi iš antstolės Linos Ugnės Dzikienės 2008-07-24 patvarkymo matyti, kad skolininkė pareiškime nurodytu adresu - Kaišiadorių g. 25 - 1, Kaune negyvena ir yra išvykusi į JAV. Dėl šių priežasčių antstolei procesinių dokumentų įteikti nepavyko, o dokumentai įteikimui buvo perduoti Šančių seniūnijai. Teismas rėmėsi 2009-10-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos raštu, kuris patvirtino, kad dokumentai R. B. įteikti nebuvo, nes ji neatvyko jų atsiimti, o dokumentai yra saugomi Šančių seniūnijoje. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai skolininkei tinkamai įteikti nebuvo. Aplinkybes, jog procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti tinkamai, skolininkė šiuo metu yra išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas ir dėl to negalėjo laiku pateikti teismui prieštaravimų, o apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2009-10-12, teismas laikė svarbiomis, kurių pagrindu atnaujino skolininkei terminą prieštaravimams pateikti. Taip pat teismas nustatė, jog antstolės Linos Ugnės Dzikienės kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. L2-4219-475/2008. Antstolė 2009-10-15 patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotą 6 992,99 Lt sumą paskirstė išieškotojams - Kauno apskrities VMI, Lindorff Oy bei antstolei. Taip pat, 2009-10-16 siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas, antstolė skolininkei pasiūlė sumokėti 1 521,05 Lt susidariusių vykdymo išlaidų. Teismas laikė, jog skolininkei ginčijant vykdomojo dokumento, t. y. 2008-02-11 teismo įsakymo teisėtumą, o byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstolei realizavus tolimesnius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0050/08/01101, gali būti neproporcingai pažeistas šalių pusiausvyros principas ir nepamatuotai apsunkinta skolininkės turtinė padėtis, dėl ko ji galimai patirtų didelių nuostolių.
Kreditorė atskiruoju skundu (b. l. 34-37) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti, skolininkės R. B. prašymo priimti prieštaravimus dėl 2008 m. vasario 11 d. teismo įsakymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas.
Kreditorė nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs apie jas kreditorei, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kreditoriaus pažeista teisė šioje byloje yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo įsakymu, kurio vykdymas yra užtikrinamas antstolio taikomomis priverstinio vykdymo priemonėmis. Kreditorės nuomone, nepranešdamas kreditorei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo svarstymą, teismas patenkino nepagrįstą skolininkės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neįsitikinus vykdomojo dokumento nepagrįstumu, vykdymo veiksmų sustabdymas kelia žalą kreditorei. Be to, kreditorė negalėjo įtakoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jokios papildomos grėsmės kilti jų taikymui nebūtų galėję. Teismas nevertino aplinkybės, jog nepranešdamas apie skolininkės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sukūrė sąlygas, nebetaikant antstolio iki tol taikytų priverstinių vykdymo priemonių, skolininkei laisvai disponuoti lėšomis, turtu, keliant realią grėsmę apginti kreditorės interesus tinkamai įvykdant teismo įsakymą.
Taip pat kreditorės nuomone, teismas nutartimi ex officio išsprendęs įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą, pažeidė procesinės teisės normas. Kreditorės nuomone, CPK 439 str. 1 d. nustatytas praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str., 1 d., 13 p.), o už tokį pareiškėjo prašymą turi būti sumokamas 100 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str., 1 d., 5 p.), todėl teismas skundžiama nutartimi atnaujindamas nustatytą terminą skolininkės prieštaravimas pareikšti, pažeidė CPK 78 str., CPK 576 str.
Skolininkė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 44-46) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš kreditorės bylinėjimosi išlaidas.
Skolininkė nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:
- teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1 p., 3 p., 438 str.). Nutartyje Nr. L2-4219-475/2008 teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai skolininkei tinkamai nebuvo įteikti, vadinasi teismo įsakymas neįgijo res judicata galios ir kreditoriaus teisė šiuo atveju negali būti pažeista;
- teismas dokumentų įteikimo datą fiksavo 2009-10-12, kuomet skolininkė sužinojo apie priimtą teismo įsakymą, ir priėmė skolininkės prieštaravimus per CPK 437 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą. Tai rodo, jog skolininkė įstatymo imperatyviai nurodyto 20 dienų nustatyto termino prieštaravimams pareikšti nepraleido ir teismas tai pripažino, todėl prieštaravimus priėmė;
- teismo išduotas teismo įsakymas buvo neįsiteisėjęs, tačiau pradėtas realiai vykdyti, todėl iš skolininkės sąskaitos išieškotos piniginės lėšos, kurias beliko tik pervesti išieškotojui, vykdymas turėjo būti stabdytinas iki teismas išspręs teismo įsakymo panaikinimo klausimą CPK 439 str. 3-6 dalyje nurodytais pagrindais ir atsiras CPK 629 str. 1 d. 5 d. įvardintos pareigos antstoliui;
- teismas, pritaikydamas laikinąją apsaugos priemonę - vykdymo veiksmų sustabdymą - nesudarė sąlygų skolininkei laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios yra pervestos ir saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje. Priešingai, teismas apsaugojo skolininkę nuo nesąžiningų kreditorės veiksmų. Skolininkė, prieštaravimuose nurodė, kad iš esmės nesutinka su Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio paslaugų naudojimo sutartimi Nr. 091068 ir ją ginčys, nurodo, kad tokios sutarties nėra sudariusi ir sutarties pasirašymo dieną (1998-07-01) nebuvo Lietuvoje;
- kreditorė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tai įrodo aplinkybė, jog teismui priėmus skolininkės prieštaravimus, kreditorė nesikreipė į teismą per 14 dienų su ieškiniu ir nesiekia, kad ginčas būtų išspręstas iš esmės. Kreditorius skundžia nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodydamas neteisingas aplinkybes dėl skolininkės galimybės laisvai disponuoti lėšomis, turtu, keliant realią grėsmę apginti kreditorės interesus. Kreditorei nepareiškus ieškinio ir apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą, teismo įsakymas turi būti panaikinamas CPK 439 str. 6 d. nustatyta tvarka, kas netrukdo kreditorei pareikšti ieškinį bendra tvarka.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
CPK 75 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).
CPK 436 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Šis dvidešimties dienų terminas prieštaravimams pateikti nėra naikinamasis, todėl terminui pasibaigus, neišnyksta asmens procesinė teisė pateikti prieštaravimus, nes tuo atveju, jeigu CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka praleistas terminas atnaujinamas, o nurodyta teisė gali būti įgyvendinama.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kreditorė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės R. B. 3 889,38 Lt skolą, 1 000 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismo įsakymo išdavimo institutą, siekė proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo. Tačiau įstatymo leidėjas, nustatęs tokį teisinį reglamentavimą, kad teismo įsakymo priėmimo metu, teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, siekė šį institutą vis tik suderinti su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi įstatymu teismui suteikta diskrecijos teisė vertinti termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas šį klausimą turi spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Šiuo atveju būtina pažymėti, kad skolininkės prieštaravimų priėmimas yra vienintelis būdas skolininkei apginti savo interesus, kadangi teismo įsakymo jis negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 436 str. 7 d.). Atskirajame skunde kreditorė nurodo, jog teismas nepagrįstai ex officio išsprendė įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą. Kolegija nesutinka su tokia kreditorės nuomone, kadangi byloje yra nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. įsakymas skolininkei nebuvo tinkamai įteiktas, o apie tokį teismo įsakymo egzistavimą skolininkė sužinojo tik 2009-10-12. Tai reiškia, kad ir CPK 437 str. 2 d. 1 p. įtvirtintas terminas prieštaravimams pateikti galėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo teismo nustatytos skolininkės tinkamo informavimo dienos. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkė prieštaravimus teismui pateikė 2009-10-26, t.y. nepraėjus įstatyme nustatytam 20 dienų terminui nuo jo įteikimo skolininkei. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Kitu atskirojo skundo argumentu kreditorė nurodė, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs apie jas kreditorei, taip teismas sukūrė sąlygas, nebetaikant antstolio iki tol taikytų priverstinių vykdymo priemonių, skolininkei laisvai disponuoti lėšomis, turtu, keliant realią grėsmę apginti kreditorės interesus tinkamai įvykdant teismo įsakymą. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekse įtvirtintos civilinio proceso stadijos eina nuosekliai viena paskui kitą, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir ištaisant ankstesnėse stadijose padarytas klaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, o ir pati kreditorė neginčija, jog buvo pradėtas realiai vykdyti dokumentas, kuris nebuvo įsiteisėjęs. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad teismas privalėjo imtis visų įmanomų priemonių šiam procesui sustabdyti, nes priešingu atveju, šioje byloje būtų prarasta šalių lygybės pusiausvyra. Kolegija sutinka su skolininkės argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir vykdymo proceso sustabdymas šioje byloje užtikrins abiejų šalių tesėtų interesų apsaugą, kadangi antstolės išieškotos lėšos bus saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje, o realus jų paskirstymas priklausys nuo bylos baigties. Kreditorės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ginčijamos nutarties kreditorės iš anksto apie tai neįspėjęs, vertintinas kaip formalus, todėl atmestinas (CPK 328 str.), kadangi kreditorės pateiktus argumentus teisėjų kolegija vertina kaip neįtakojančius ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgdama į tai, kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais atskirąjį skundą atmeta, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Skolininkė atsiliepime į atskirąjį skundą, prašydama Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašė priteisti iš kreditorės bylinėjimosi išlaidas. Kolegija pažymi, kad CPK 93 str. 1 d. numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos tik tuomet, kai ginčas yra išspręstas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar termino atnaujinimo, nesprendžia ginčo iš esmės ir nepasisako dėl šioje byloje pateikto pareiškimo (ieškinio) pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, skolininkės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kreditorės atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Remeika
Kolegijos teisėjai Rūta Palubinskaitė
Gintautas Koriaginas