Administracinė byla Nr. A-3447-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02006-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      Jis yra laikomas Marijampolės PN 19 būrio 2 patalpoje, kuri yra 38 kv. m. ploto ir kurioje gyvena 12 nuteistųjų. Patalpoje stovi po 12 lovų ir spintelių, šaldytuvas, vos galima apsisukti.

2.2.                      Tualete nėra durelių. Pareiškėjas, sergantis (duomenys neskelbtini), smarkiai kraujuoja ir negali prie kitų susitvarkyti. Pareiškėjas dėl nurodytos aplinkybės kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau gavo įžeidžiantį atsakymą.

2.3.                      Gyvenamojoje patalpoje trūksta šviesos, todėl net dienos metu tenka įsijungti apšvietimą. Pareiškėjas yra neįgalus ir nerūkantis, tačiau 17.00 val. yra užrakinamas viduje, kur visi rūko, todėl yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių ir Kalėjimų departamentą bei teismą, kuris pripažino, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, tačiau nuteistieji toliau patalpose rūko.

2.4.                      Pareiškėjas prašė jį, kaip neįgalų asmenį, perkelti į Pravieniškių socialinės globos skyrių, tačiau buvo atsakyta, kad pareiškėjas turi 3-ią neįgalumo grupę, nors iš tiesų turėjo 2-ą grupę. Gyvenamojoje patalpoje gyvena nuteistieji, sergantys tuberkulioze ir labai dažnai prausykloje, būna prispjaudyta kraujo.

2.5.                      Išsiskalbus rūbus, nėra pakankamai vietos jiems džiovinti. Padžiovus drabužius, jie dvokia dūmais, nes koridoriuje visi rūko. Lauke drabužių džiovinti negalima, nes nuo visą kiemą dengiančio tinklo laša rūdžių lašai arba drabužius apdergia paukščiai.

2.6.                      Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas nervinasi ir kartais neatsimena, ką padarė, gali užpulti kitus asmenis, nors to ir nenori daryti, lankosi pas psichiatrą, vartoja raminančius vaistus. Pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų yra padaryta moralinė, psichinė žala.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Pareiškėjas yra ne kartą kreipęsis į teismą su skundais, kuriuos grindė tais pačiais argumentus. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2784-622/2018 pareiškėjui už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m sausio 1 d. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Regionų apygardos administracinio teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3271-554/2019, kurioje buvo skundžiamas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d., atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Kadangi pareiškėjo skundai yra tapatūs, todėl atsakovas pasisakė apie pareiškėjo gyvenimo sąlygas 19 būryje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d.

3.2.                      19 būrio patalpoje Nr. 2 kiekvienam nuteistajam tenka 3,3 kv. m ploto. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams periodiškai tikrina atitinkamos valstybės institucijos. Pastebėjęs tokius pažeidimus, pareiškėjas turėjo galimybę nedelsiant kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau to nedarė. Higienos sąlygos 19 būrio patalpoje Nr. 2 patalpoje yra tinkamos.

3.3.                      Teisės aktai nenumato pareigos kaupti duomenis apie rūkančius asmenis, todėl atsakovo atstovas tokios informacijos pateikti negalėjo. Teisės aktai nenumato pareigos būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Teisės aktai draudžia bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais bei užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose.

3.4.                      19 būryje yra skalbimo mašina, stacionari drabužių džiovykla, todėl pareiškėjas turi galimybę būryje išsiskalbti ir džiovinti drabužius. 19 būrio sanitariniame mazge įrengtos pertvaros tarp tualetų. Pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, todėl buvo užtikrintas pakankamas privatumas.

3.5.                      Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių išgyvenimų jis patyrė, kokiais faktais pasireiškė neturtinė žala ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Visi pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nuteistasis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. dėl netinkamų kalinimų sąlygų nesikreipė.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 

5.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog neturtinę žalą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., tačiau šiuo atveju vertintinos pareiškėjo kalinimo sąlygos iki skundo surašymo dienos 2019 m. rugsėjo 13 d.

6.       Teismas vertino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., kadangi nustatė, kad pareiškėjas teismui jau teikė skundus dėl per mažo gyvenamojo ploto Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d., t. y. ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3271-554/2019 (vertintas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d.) ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2308-423/2017 (vertintas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d.). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad šioje byloje vertinamu laikotarpiu gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

7.       Teismas nustatė, kad 19 būrio sanitariniai mazgai yra atskirti pertvaromis, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis gavo įžeidžiantį atsakovo atstovo atsakymą, teismas pažymėjo, jog nurodytas raštas galėjo būti skundžiamas Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad skundė minėtą raštą, ir kad buvo konstatuota, jog šis raštas yra įžeidžiantis. Todėl teismas aptariamą pareiškėjo argumentą pripažino deklaratyviu ir neįrodytu.

8.       Teismo vertinimu, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė argumentus dėl netinkamo apšvietimo, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl aptariamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas institucijas, o jos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Teisės aktai nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normos. Taigi teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisė į natūralų apšvietimą buvo pažeista.

9.       Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2695-414/2018 įvertino analogiškus nagrinėjamoje byloje pateiktus pareiškėjo argumentus dėl laikymo su rūkančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 22 d. Todėl teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje vertino pareiškėjo argumentus dėl laikymo su rūkančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d.

10.       Teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktą informaciją, kad visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte nustatyta, kad pataisos namuose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. jis kreipėsi į atsakovą ar kitą instituciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas pripažino deklaratyviomis ir neįrodytomis. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl galimybių skalbti ir džiovinti drabužius nebuvimo.

11.       Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo prašymu perkelti jį, kaip neįgalų asmenį, į Pravieniškių socialinės globos skyrių, kai jam buvo atsakyta, kad pareiškėjas turi 3-ią neįgalumo grupę, nors iš tiesų jis turėjo 2-ą grupę, teismas nurodė, kad šioje byloje vertinama žala, galimai kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, o ne atsakovo atstovo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas neteikė įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka skundė nurodytą atsakovo atstovo atsakymą, ar kad toks atsakymas nustatyta tvarka yra pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl aptariamus pareiškėjo argumentus teismas pripažino nepagrįstais.

III.

12.       Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl laikotarpio nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. ir priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

12.1.                      Pareiškėjas yra neįgalus. Kiekvienam iš patalpoje apgyvendintų 12 nuteistųjų turi tekti po 3 kv. m laisvo ploto, taigi iš viso turi būti 36 kv. m laisvo ploto. Pareiškėjui teko nepakankamai ploto, nuteistieji guli per arti vienas nuo kito.

12.2.                      Sanitariniuose mazguose turi būti užtikrinamas privatumas. Pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) ligų dažnai kraujuoja, nuteistieji, tai matydami, iš jo šaiposi, kadangi neįrengtos durelės.

12.3.                      Sanitariniuose įrenginiuose trūko vandens čiaupų, nuteistieji nespėja nusiprausti ir nueiti į tualetą, nepakanka vietos, nėra pirkti vaistų ir vitaminų, tik pakaitalai. Pareiškėjas tapo neįgaliu, buvo padaryta žala jo sveikatai.

13.       Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, pavadintus skundu ir prašymu, kuriuose akcentavo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, Kalėjimų departamentą ir teismą. LVAT 2018 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2784-622/2018 pareiškėjui už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m sausio 1 d. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau tinkamos kalinimo sąlygos vis dar nesudarytos. Pareiškėjas prašo išnagrinėti jo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d. nurodo, kad tapo neįgaliu.

14.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN.

16.       Pareiškėjas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nenurodė ginčo laikotarpio, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinę žalą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas iki skundo teismui surašymo dienos, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 13 d.

17.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) pareiškėjui teko nepakankamai laisvo ploto, kiekvienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. m laisvo ploto; 2) sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, o pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) ligų dažnai kraujuoja; 3) dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, išdėstė naujas aplinkybes, kad sanitariniuose įrenginiuose trūko vandens čiaupų, nuteistieji nespėja nusiprausti ir nueiti į tualetą, nepakanka vietos, nėra pirkti vaistų ir vitaminų, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.

19.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20.       ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai reiškiami argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini. 

21.       Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. ir papildomuose paaiškinimuose, pavadintuose skundu ir prašymu, išdėstyto prašymo išnagrinėti jo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 4 d., dar kartą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, o pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į Nutarties 16 punkte nurodytas aplinkybes ir 19–20 punktuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertins pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. (skundo pirmosios instancijos teismui surašymo diena).

22.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2308-423/2017 buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. LVAT 2018 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2784-662/2018 minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė. Paminėtoje administracinėje byloje buvo įvertintos pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN sąlygos, be kita ko, dėl jam tekusio gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d.

23.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2695-414/2018 buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, kurioje teismas, be kita ko, įvertino pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo Marijampolės PM su rūkančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 22 d. Paminėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs.

24.       Be to, Liteko duomenys patvirtina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3271-554/2019 buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl jo kalinimo Marijampolės PN sąlygų, be kita ko, jam tekusio gyvenamojo ploto nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d. Paminėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl neįsiteisėjęs, o apeliacinis skundas dar nėra išnagrinėtas.

25.       ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą.

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs šios Nutarties 22–24 punktuose nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad nagrinės pareiškėjo nusiskundimus atitinkamais aspektais tik dėl to laikotarpio, dėl kurio ginčo nenagrinėjo teismas kitose bylose tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje pareiškėjo skundą atmetė, o atitinkamų bylos dalių nenutraukė ir atitinkamos skundo dalies nepaliko nenagrinėtos. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus dėl tinkamų laikotarpių, priėmė ABTĮ nuostatų neatitinkantį sprendimą pareiškėjo skundą atmesti pilna apimtimi. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama ir bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl nepakankamo gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. ir dėl laikymo su rūkančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 22 d. nutraukiama (ABTĮ 103 str. 2 p.), o pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo už nepakankamą gyvenamąjį plotą nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d. paliekama nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.).

27.       Vertinant pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimą aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ar sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į baldus, sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai, kad turi būti atsižvelgiama į baldų užimamą plotą ir kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. m laisvo ploto. Iš byloje pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (39,6 kv. m) ir pareiškėjo nurodyto joje apgyvendintų asmenų skaičiaus (12) matyti, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

28.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo pažeidimo, pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Įvertinus tai, kad net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo nusiskundimų privatumo stoka sanitariniame mazge atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioms išvadoms pritaria. Pripažinus, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskirose tam skirtose patalpose užtikrina pakankamą privatumą naudojantis tualetu, aplinkybės, kokiose situacijose sanitariniame mazge, pareiškėjo teigimu, pasireiškė privatumo stoka, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo nurodytos teismų praktikos vertinant sanitarinių mazgų Marijampolės PN įrengimą privatumo aspektu. Be to, pareiškėjas byloje nėra nurodęs jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, kaip minėta, įrengtu atskiroje tam skirtoje patalpoje.

29.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai pritaikė proceso teisės normas, atmesdamas pareiškėjo skundą visa apimtimi, o ne nutraukdamas bylos dalį ir palikdamas nenagrinėta pareiškėjo skundo dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, kaip nurodyta šios Nutarties 26 punkte, o kita skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą iš esmės atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Bylos dalį dėl pareiškėjo A. Š. reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl nepakankamo gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. ir dėl laikymo su rūkančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 22 d. nutraukti.

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už nepakankamą gyvenamąjį plotą nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. vasario 4 d. palikti nenagrinėtą.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė