Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1307-163/2013
Teisėja E. Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-05265-2013-5)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
121.17.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąją patalpą, suinteresuoti asmenys N. M., AB Swedbank bankas,
nustatė:
pareiškėjas antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas teismo priimti nutartį, leidžiančią antstoliui patekti į skolininkei bei įkeisto daikto savininkei N. M. nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-10 nutartimi netenkino pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkė vykdomojoje byloje aktyvi, priima antstolio siunčiamus procesinius dokumentus. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis būtų lankęsis skolininkės bute, nėra surašyto asmens neradimo akto, ar kitų atliktų veiksmų iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog į skolininkei priklausančias patalpas iš tiesų nėra galimybės patekti. Turto vertintojas nenurodo dėl kokių priežasčių negalėjo apžiūrėti skolininkės butą. Teismas konstatavo, kad antstolis nebuvo pakankamai iniciatyvus ir aktyvus siekiant, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl padarė išvadą, kad ne visos įstatymo leidžiamos priemonės vykdomajam dokumentui įvykdyti buvo išnaudotos prieš prašant teismo išduoti nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.
Pareiškėjas antstolis atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nutartį ir pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad skolininkei skambino ir su ja derino laiką dėl buto apžiūrėjimo, tačiau nepavyko susitarti dėl patekimo į butą. Turto vertintojas neturėjo galimybės patekti į butą, nes skolininkė atsisakė įsileisti. Mano, kad skolininkė nuolat keisdama turto apžiūrėjimo datą ir neįsileisdama turto vertintojo, siekia vilkinti išieškojimo procesą.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti paduodant atskirąjį skundą.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą turi būti taikomas CPK 315 straipsnis. Tiek ir apeliacinis, tiek ir atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis, kuria teismas atsisakė leisti antstoliui įeiti į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas. CPK 612 straipsnyje numatyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatyta tvarka – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais civiliniame proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas būtų skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, teismo nutartis, kuria atsisakyti leisti antstoliui įeiti į skolininkės gyvenamąsias patalpas, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas, be to tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta kelio antstoliui iš naujo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pateikiant įrodymus pagrindžiančius jo pareiškime nurodytas aplinkybes (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė prieštarauja CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytoms taisyklėms, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Kadangi atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nutarties.
Teisėja Alona Romanovienė