Civilinė byla Nr. e2A-714-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02459-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1;

 (S)

1.3.2.9.5

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ieškovę  į buvusį darbą ir išieškoti iš atsakovės VšĮ „Ekoagros“ ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad pagal 2018 m. gegužės 18 d. terminuotą darbo sutartį Nr. 178 buvo priimta dirbti VšĮ „Ekoagros“ vyriausiąja finansininke. Darbo sutarties terminas apibrėžtas įvykiu: „iki vyriausiojo finansininko pareigas užims asmuo, laimėjęs konkursą vyriausiojo finansininko pareigoms užimti“; nuo 2018 m. liepos 2 d. darbo sutartis pakeista nuolatiniam darbui. Ieškovei 2019 m. rugpjūčio 21 d. įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuo ji informuota, kad ieškovės atliekamai darbo funkcijai darbdaviui tampant pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų, ir jos pareigybei esant naikinamai, darbo sutartis bus nutraukta po vieno mėnesio nuo įspėjimo gavimo dienos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Įspėjime nurodyta, kad darbo organizavimo pakeitimai atliekami vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 3D-476, kuriuo patvirtinta VšĮ „Ekoagros“ valdymo struktūra ir pareigybių sąrašas, panaikinęs Finansų skyrių ir vyriausiojo finansininko pareigybę. Ieškovė 2019 m. spalio 18 d. atleista iš darbo dėl Darbo sutarties pasibaigimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atleidimo dieną jai išmokėtas darbo užmokestis, 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

3.       Ieškovė nurodo, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes atleidimo dieną dar galiojo Žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 3D-725 ,,D. V. įstaigos „Ekoagros“ valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo“, o šiuo įsakymu patvirtintame valdymo struktūros ir pareigybių sąraše buvo ir Finansų skyrius, ir vyriausiojo finansininko pareigybė. Ieškovės atleidimo dieną, priešingai nei įspėjime yra nurodyta, vyriausiojo finansininko pareigybė nebuvo panaikinta, taigi, viešojoje įstaigoje „Ekoagros“ nebuvo įvykusių jokių darbo organizavimo pakeitimų, kad ieškovės darbo funkciją būtų pagrindas laikyti pertekline. Atsakovė privalėjo vykdyti DK 57 straipsnio 3 dalyje numatytą darbuotojų atranką į naujas pareigybes, tačiau to nedarė. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės darbo funkcija po struktūrinių pakeitimų tapo pertekline. Palyginus ieškovės eitų vyriausiojo finansininko pareigybės ir po struktūrinių pakeitimų patvirtintų vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą matyti, kad abiejų pareigybių turinys yra beveik identiškas, formaliai skiriasi tik pavadinimas ir šiek tiek lingvistiškai pakeista reikalaujamo išsilavinimo formuluotė, tačiau ji nedaro jokio esminio skirtumo. Išliko tas pats ne mažesnės kaip trejų metų vyriausiojo buhalterio darbo patirties reikalavimas, kurio ieškovė, priimta į vyriausiojo finansininko pareigas, negalėjo neatitikti. Aplinkybė, kad po struktūrinių pakeitimų vyriausiąja buhaltere tapo L. B., kuri iki struktūrinių pakeitimų ėjo vyresniosios buhalterės pareigas, leidžia spręsti, kad ir pati atsakovė nesureikšmina šiek tiek pakitusių išsilavinimui keliamų reikalavimų lingvistinių formuluočių. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad po įsakymo įsigaliojimo panaikinta tik vyriausiojo finansininko pareigybė, nes nuo įsakymo įsigaliojimo nebeliko ne tik vyriausiojo finansininko, bet ir vyresniojo buhalterio pavadinimus turinčių pareigybių, o vyriausiojo buhalterio pavadinimą turinčių pareigybių iki įsakymo įsigaliojimo apskritai nebuvo. Iki įsakymo įsigaliojimo buvusi vyresniojo buhalterio ir po įsakymo įsigaliojimo atsiradusi vyriausiojo buhalterio pareigybė savo turiniu skiriasi iš esmės. Taigi, ieškovės eita pareigybė faktiškai išliko, o po įsakymo įsigaliojimo perteklinė ir tapusia nereikalinga laikytina ne ieškovės, bet L. B. eita vyresniojo buhalterio pareigybė. Atleidimas iš darbo neteisėtas ir todėl, kad ieškovės įspėjimo laikotarpiu iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos ieškovės darbo vieta nebuvo panaikinta, o nauja valdymo struktūra ir pareigybių sąrašas, kurių pagrindu darbdavys sprendė apie laisvų darbo vietų buvimą, dar negaliojo.

4.       Atsakovė VšĮ „Ekoagros“ su ieškovės reikalavimais ir argumentais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė 2020 m. liepos 17 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė ir paaiškino, kad atsakovės savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 856 „Dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“ savininko turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo“ pavedė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai įgyvendinti VšĮ „Ekoagros“ teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 3D-476 (toliau – ir įsakymas) patvirtinus naują atsakovės valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą, įstaigos pareigybių skaičius sumažintas nuo 74 iki 69. Naujai patvirtintoje struktūroje, be kita ko, panaikintas Finansų skyrius ir vyriausiojo finansininko pareigybė. Įsakyme nurodyta jo įsigaliojimo data - 2019 m. spalio 22 d. Remiantis įsakymu ieškovei 2019 m. rugpjūčio 21 d. įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovės darbo sutartis nutraukta 2019 m. spalio 18 d. Įsakymas dėl struktūrinių pakeitimų, kuriuo panaikinta ieškovės pareigybė ir Finansų skyrius, priimtas anksčiau (2019 m. rugpjūčio 20 d.), o nurodyta įsigaliojimo data (2019 m. spalio 22 d.) suponuoja išvadą, kad kai ši struktūra įsigalioja, atitinkamos pareigybės jau turi būti panaikintos, todėl įspėjimai privalo būti įteikiami pagal DK nustatytus terminus iki pareigybių panaikinimo fakto atsiradimo. Priešingu atveju, įsigaliojus naujai atsakovės valdymo struktūrai ir pareigybių sąrašui, atsakovė pažeistų dalininko sprendimo vykdymą, kai jau nebeegzistuojančias pareigybes užimantys darbuotojai turėtų būti įspėjami DK nustatytais terminais. Sumažinus įstaigai bendrą didžiausią leistiną pareigybių skaičių, įstaigos vadovas privalėjo atlikti vidinius struktūrinius pakeitimus. Įsakymu panaikinus vyriausiojo finansininko pareigybę, darbuotoja apie naikinamą pareigybę ir darbo sutarties nutraukimą informuota ne vėliau, kaip prieš 1 mėnesį, kaip numato DK 57 straipsnio 7 dalis. Atsakovė pažymėjo, kad įspėjimo laikotarpiu VšĮ „Ekoagros“ nebuvo laisvos darbo vietos, į kurią ieškovė galėjo būti perkelta. Ieškovės nurodyta darbuotojų atranka pagal DK 57 straipsnio 3 dalį turėtų vykti tik tuomet, kai perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų. Šiuo atveju yra panaikinta konkreti pareigybė - vyriausiojo finansininko, ir Finansų skyrius. Atsakovės struktūroje likusios vyriausiojo buhalterio ir buhalterio pareigybės nėra tapačios vyriausiojo finansininko pareigybei. Panaikinus vyriausiojo finansininko pareigybę ir Finansų skyrių, jo vykdytos funkcijos nebuvo perduotos jokiam kitam darbuotojui. Ieškovės reikalavimo dėl grąžinimo į buvusį darbą tenkinti neįmanoma, nes dėl įvykusių atsakovės valdymo struktūros pakeitimų, atsakovė nebegalėtų suteikti ieškovei darbo, kurį ji dirbo prieš atleidimą.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno 

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė, pateikusi rašytinius įrodymus apie įstaigos valdymo struktūros pakeitimus ir patvirtintus pareigybių sąrašus, pagal kuriuos bendras pareigybių skaičius sumažintas nuo 74 (iki struktūrinių pakeitimų) iki 69 (po struktūrinių pakeitimų), taip pat įrodymus, apie darbuotojus, dirbusius Finansų skyriuje iki struktūrinių pakeitimų, ir likusius dirbti vyriausiosios buhalterės ir buhalterės pareigybėse po struktūrinių pakeitimų, įrodė, jog VšĮ „Ekoagros“ struktūroje nebuvo laisvų darbo vietų, kurios galėjo būti pasiūlytos ieškovei vykdant jos atleidimą DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs ir rašytinius įrodymus, ir liudytojo parodymus, padarė išvadą, kad perteklinė buvo būtent Finansų skyriaus vadovo pareigybė, kurios pagrindinė funkcija – vadovavimas Finansų skyriui, jo veiklos koordinavimas ir skyriaus darbuotojų kontrolė. Šiose pareigose dirbo ieškovė, kuri ir buvo priimta būtent į šias pareigas. Liudytojas T. D. patvirtino, kad istoriškai įstaigos veikloje visas buhalterių funkcijas atliko du darbuotojai. Finansų skyriaus su trimis darbuotojais, iš kurių vienas yra skyriaus vadovas, veikla buvo finansiškai nenaudinga, skyriaus vadovo funkcijos buvo perteklinės ir nereikalingos. Po struktūrinių pakeitimų nuo 2019 m. spalio 22 d. buvo sugrįžta prie ankstesnės valdymo struktūros su dviem pareigybėmis (buhalterio ir vyriausiojo buhalterio), kuriose, atlikus darbo funkcijų perskirstymą, paliktos dirbti iki pakeitimų dirbusios ilgametės įstaigos darbuotojos: vyriausiojo buhalterio pareigose liko dirbti L. B. (dirbanti vyr. buhaltere nuo 1997 m.), o buhalterės pareigose - J. G. (dirbanti nuo 2005 m.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad panaikinus vyriausiojo finansininko (finansų skyriaus vadovo) pareigas, darbdavys privalėjo vykdyti darbuotojų atranką. Teismas pažymėjo, kad darbdavys privalėtų darbuotojų atranką vykdyti tuo atveju, jeigu iš trijų lygiaverčių pareigybių būtų paliktos dvi. Teismas nurodė, kad iš vyriausiojo finansininko pareigybės aprašymo (patvirtinto VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-49) matyti, kad esminis šios pareigybės skirtumas nuo vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymo (patvirtinto VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-132) yra vadovauti finansų ir apskaitos skyriaus darbui ir organizuoti skyriaus veiklą. Šiuo atveju, panaikinus skyriaus vadovo pareigybę, vadovavimo funkcijos panaikintos, likusios finansų planavimo ir kontrolės funkcijos perėjo įstaigos vadovui, kita dalis funkcijų (apskaitos dokumentų rengimo) priskirta vyriausiojo buhalterio pareigybei. Kitos darbinės funkcijos buvo perskirstytos dviem pareigybėms, ir sugrąžintas ankstesnės ilgalaikės valdymo struktūros modelis, kai visos įstaigos veiklos laikotarpiu dirbo tik du buhalteriai.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovės įstaigos struktūriniai pakeitimai jau buvo vykdomi, įsakymas dėl naujos struktūros patvirtinimo buvo priimtas 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir šiame įsakyme buvo nurodyta naujos struktūros įsigaliojimo data - 2019 m. spalio 22 d. Taigi, struktūrinių pakeitimų įgyvendinimas buvo tęstinis procesas, ir jo metu esminė sąlyga, užtikrinanti atleidžiamos ieškovės teisių užtikrinimą buvo darbo kodekso numatyto įspėjimo termino laikymasis. Ieškovė atleista 2019 m. spalio 18 d. remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų. Ieškovei įspėjimas įteiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d., jai išmokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių kompensacija ir su ja buvo tinkamai atsiskaityta. Ieškovė įspėta apie atleidimą beveik prieš du mėnesius, nors pagal įstatymą pakankamas yra vieno mėnesi terminas. Atsakovė tinkamai įgyvendino priimtą sprendimą panaikinti ieškovės užimamą pareigybę – įstaigoje neatsirado naujų pareigybių ir nebuvo priimta naujų darbuotojų buhalterijoje. Atsakovė tinkamai atliko ieškovės atleidimo procedūrą. Atsakovės įstaigoje perteklines funkcijas (vyriausiojo finansininko) vykdė tik viena darbuotoja – ieškovė. Pagal DK 57 straipsnio 2 dalį darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo iki apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Atsakovė įrodė, kad nebuvo nei vienos laisvos darbo vietos, kuri galėjo būti pasiūlyta ieškovei ir kad darbo sutartį su ieškove nutraukė teisėtai ir pagrįstai, darbo sutarties nutraukimą ir atleidimo iš darbo procedūrą reglamentuojančios teisės normos nepažeistos.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad darbo organizavimo pakeitimai darbo sutarties nutraukimo ir ieškovės atleidimo iš darbo dieną buvo realūs. Darbo sutarties nutraukimo ir ieškovės atleidimo iš darbo dieną įsakymas, kuris VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2019 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. P-47 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su E. V.“ yra nurodomas kaip darbo sutarties nutraukimo su ieškove pagrindas, negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, įskaitant darbo santykių pasibaigimą ir materialių darbuotojo teisių praradimą. Ieškovės atleidimo iš darbo dieną dar galiojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 3D-725 ,,D. V. įstaigos „Ekoagros“ valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo“, o šiuo įsakymu patvirtintame valdymo struktūros ir pareigybių sąraše buvo tiek Finansų skyrius, tiek vyriausiojo finansininko pareigybė. Darbo sutarties nutraukimo ir ieškovės atleidimo iš darbo dieną viešojoje įstaigoje „Ekoagros“ nebuvo ir negalėjo būti įvykusių jokių darbo organizavimo pakeitimų, kad ieškovės darbo funkciją būtų pagrindo laikyti tapusia pertekline, pati vyriausiojo finansininko pareigybė taip pat nebuvo panaikinta. Darbo sutartis 2019 m. spalio 18 d. negalėjo būti nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o nebuvus pagrindo nutraukti darbo sutartį, ieškovė negalėjo būti atleista iš darbo.

8.2.                      Pagal įsakymo 2 punktą tie struktūriniai pertvarkymai įsigalioja ir atsiranda jų sukeliamos teisinės pasekmės tik nuo 2019 m. spalio 22 d., kai tuo tarpu darbo sutartis buvo nutraukta ir ieškovė buvo atleista iš darbo, kai tos struktūrinių pertvarkymų sukeliamos pasekmės dar nebuvo atsiradusios. Struktūrinių pertvarkymų sukeliamos pasekmės negalėjo atsirasti anksčiau, nei įsigaliojo pats tuos struktūrinius pertvarkymus numatantis įsakymas. Priešingas aiškinimas visiškai paneigtų įsakyme numatytos jo įsigaliojimo datos prasmę. Teismas neturėjo jokio pagrindo tuos pertvarkymus laikyti realiais darbo sutarties nutraukimo ir ieškovės atleidimo iš darbo dieną.

8.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad struktūriniai pertvarkymai lėmė ieškovės darbo funkcijų nereikalingumą. Tokia išvada buvo padaryta teismui neatlikus detalios iki struktūrinių pertvarkymų buvusių Finansų skyriaus trijų pareigybių (vyriausiojo finansininko, vyresniojo buhalterio ir buhalterio) ir po struktūrinių pertvarkymų atsiradusių dviejų pareigybių (vyriausiojo buhalterio ir buhalterio) aprašymų lyginamosios analizės. Didžioji dalis iki struktūrinių pertvarkymų galiojusiame vyriausiojo finansininko pareigybės aprašyme buvusių funkcijų, buvo beveik pažodžiui perkeltos į vyriausiojo buhalterio pareigybės, atsiradusios po struktūrinių pertvarkymų, aprašymą. Ši akivaizdi aplinkybė teismo buvo nenustatyta tik todėl, kad nepagrįstai ir neteisėtai atsisakyta atlikti lyginamąją tų pareigybių aprašymų analizę. Teismas konstatavęs, kad ieškovės darbo funkcijų pertekliškumas buvo aiškus dar iki jos atleidimo iš darbo, tokio savo sprendimo nepagrindė.

8.4.                      Ieškovės darbo vieta nebuvo panaikinta ne tik laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos, bet ir jos atleidimo iš darbo dieną bei dar keturias dienas po jos atleidimo iš darbo dienos — nauja valdymo struktūra ir pareigybių sąrašas aukščiau nurodytu laikotarpiu apskritai dar negaliojo, o senoji numatė tiek vyriausiojo finansininko pareigybę, tiek ir patį Finansų skyrių, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, atleisdama iš darbo ieškovę, laikėsi aukščiau nurodytos imperatyvios DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad teismas apie laisvų darbo vietų, kurios galėjo būti pasiūlytos ieškovei vykdant jos atleidimą DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nebuvimą atsakovės įstaigoje sprendė remdamasis juridinės galios ieškovės atleidimo iš darbo dieną neturėjusiu įsakymu, o tai reiškia, kad tokia teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta.

8.5.                      Teismas turėjo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu net ir tuo atveju, jei įsakymas būtų galiojęs darbo sutarties nutraukimo ir ieškovės atleidimo iš darbo metu. Palyginus įsakymu patvirtintą naująją viešosios įstaigos „Ekoagros“ valdymo struktūrą su senąja, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 3D-725 ,,D. V. įstaigos „Ekoagros“ valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo“, matyti, kad naująja valdymo struktūra buvo panaikintas visas senojoje struktūroje buvęs Finansų skyrius, o vietoje jo atsirado nauja tiesiogiai direktoriui pavaldi vyriausiojo buhalterio pareigybė, kurios pavaldumui buvo priskirta Finansų skyriuje buvusi buhalterio pareigybė.

8.6.                      Nėra jokio pagrindo sutikti su teismu, kad struktūrinių pakeitimų įgyvendinimo proceso esminė sąlyga, užtikrinanti atleidžiamos iš darbo ieškovės teises, buvo darbo kodekso numatyto įspėjimo termino laikymasis. Toks teismo teiginys nedera su DK 57 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš kurių matyti, kad darbdavys, atleisdamas iš darbo darbuotoją dėl struktūrinių pakeitimų, turi paisyti ne tik darbo kodekso numatyto įspėjimo termino. Be pastarojo termino laikymosi atleidžiamo iš darbo darbuotojo dėl struktūrinių pakeitimų teises turi užtikrinti: i) tų pakeitimų realumas, ii) dėl tų pakeitimų atsirandantis darbuotojo darbo funkcijų nereikalingumas, iii) nebuvimas laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, iv) darbuotojų atrankos skaidrumas, jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų.

9.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Apeliantė iš pareigų buvo atleista DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, numatančiu, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Apeliantės pareigybė buvo panaikinta nuo 2019 m. spalio 22 d., taigi, šią dieną apeliantės darbo funkcijos įstaigoje jau nebebuvo. Apeliantė buvo įspėta apie atleidimą 2019 m. rugpjūčio 21 d., kad ji bus atleista nuo 2019 m. spalio 18 d.

9.2.                      Kaip teisingai sprendime pažymėjo teismas, apeliantės argumentai, kad atleidimo metu dar galiojo 2018 m. spalio 9 d. įsakymas dėl struktūros patvirtinimo, kurioje apeliantės pareigybė egzistavo, yra nepagrįsti. Teismas tokį sprendimą priėmė ne tik tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, bet ir remdamasis aktuliais teismų praktikos išaiškinimais. Apeliantės argumentai, kad apeliantė negalėjo būti atleista 2019 m. spalio 18 d., yra visiškai neteisingi ir atmestini.

9.3.                      Vyriausiojo finansininko pareigybei iš esmės buvo priskirta vadovauti Finansų skyriui, šios funkcijos buvo priskirtos tik apeliantės pareigybei ir, panaikinus Finansų skyrių jos objektyviai tapo perteklinėmis. Panaikinus vyriausiojo finansininko pareigybę, paminėtos vadovaujančio darbo funkcijos nebuvo perduotos jokiam kitam darbuotojui. Šiuo atveju darbo organizavimo pertvarkymai buvo susiję konkrečiai su apeliantės pareigybės panaikinimu, o ne su darbo funkcijų perskirstymu tarp kelių darbuotojų, panaikinus Finansų skyrių atitinkamos darbuotojo funkcijos tapo perteklinės ir nereikalingos.

9.4.                      Dalininkas (Žemės ūkio ministerija) įsakymu pakeitė įstaigos struktūrą, panaikintas Finansų skyrius ir vyriausiojo finansininko pareigybė, o vietoje vyresniojo buhalterio ši pareigybė pervadinta į vyriausią buhalterį. Apeliantės pareigybė buvo perteklinė, atleidimas inicijuotas tinkamo organo sprendimu ir struktūriniai pokyčiai buvo realūs ir būtini, o teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą

9.5.                      Apeliantė absoliučiai neteisingai aiškina ir interpretuoja DK 57 straipsnio 2 dalies teisės normą ir klaidingai nurodo, kad tas faktas, jog įsakymu patvirtinta nauja atsakovės struktūra jos atleidimo dieną dar nebuvo įsigaliojusi, reiškia, kad įstaigoje buvo laisvų darbo vietų. Atsakovė, pateikdama visus reikalingus įrodymus (įrodančius pareigybių skaičiaus sumažėjimą, įrodymus apie darbuotojus, dirbusius Finansų skyriuje iki struktūrinių pertvarkymų ir likusius dirbti vyriausiosios buhalterės ir buhalterės pareigybėse po struktūrinių pertvarkymų) įrodė, kad atsakovės struktūroje nebuvo laisvų darbo vietų, kurios galėjo būti pasiūlytos apeliantei. Vyriausiojo finansininko pareigybei iš esmės buvo priskirta vadovauti Finansų skyriui, šios funkcijos buvo priskirtos tik apeliantės pareigybei ir, panaikinus Finansų skyrių bei vyriausiojo finansininko pareigybę, jos nebuvo perduotos jokiam kitam darbuotojui.

9.6.                      Apeliantė daro visiškai nepagrįstą prielaidą, kad įsakymu buvo panaikintos dvi pareigybės - vyriausiojo finansininko ir vyresniojo buhalterio, todėl turėjo būti vykdoma atranka pagal DK 57 straipsnio 3 dalį. Įstaigoje nebuvo susidariusi situacija, kai perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų. P. F. skyrių perteklinė darbo funkcija buvo tik viena - vyriausiojo finansininko. Dėl nurodytų priežasčių atmestini apeliantės teiginiai, jog turėjo būti taikoma Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalyje numatyta darbuotojų atrankos į pareigybes procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbovietėje atliktų struktūrinių pertvarkymų realumo ir tų pertvarkymų kaip priežasties nutraukti darbo sutartį su konkrečią funkciją atlikusiu darbuotoju vykdant atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau- DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą – kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

12.       Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005); taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai suformuluoti dar iki naujos DK redakcijos patvirtinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad DK reglamentavimas tuo aspektu nėra pasikeitęs, jie taikytini aiškinant ir šiuo metu galiojančio DK nuostatas. Kitaip tariant, nepakanka nustatyti struktūrinių pertvarkymų realumo faktą, dar reikia nustatyti, ar tie struktūriniai pertvarkymai buvo tokie, dėl kurių konkretaus darbuotojo atlikta funkcija neišliko ir atsirado pagrindas būtent su tuo darbuotoju nutraukti darbo sutartį.

13.       Byloje nustatyta, kad VšĮ „Ekoagros“ savininko funkcijas atliekantis Žemės ūkio ministras 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr.3D-476 patvirtino naują VšĮ „Ekoagros“ valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą. Palyginus įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, galiojusį iki 2019 m. spalio 22 d., ir naujai patvirtintą nuo 2019 m. spalio 22 d. matyti, kad ankstesnėje struktūroje buvo numatytas finansų skyrius, kurį sudarė vyriausiasis finansininkas, vyresnysis buhalteris ir buhalteris. Pagal naują struktūrą finansų skyriaus nelieka, vietoje finansų skyriaus yra įsteigiamos dvi pareigybės: vyriausias buhalteris ir buhalteris. Akivaizdu, kad buhalterio pareigybė nesikeičia. Tačiau vietoje buvusių dviejų pareigybių: vyresniojo buhalterio ir vyriausiojo finansininko įsteigiama nauja vyriausiojo buhalterio pareigybė.

14.       Išdėstytos aplinkybės leidžia sutikti, kad atsakovės įstaigoje darbo organizavimo pakeitimas buvo realus – vietoje dviejų darbuotojų nuspręsta palikti vieną, tačiau, kaip minėta, vien pertvarkymo realumo faktas yra nepakankamas taikyti DK 57 straipsnio 2 dalį ir nutraukti darbo sutartį konkrečiai su ieškove.

15.       Darbdavys turėjo spręsti klausimą, kuris iš dviejų darbuotojų (vyriausiasis finansininkas ir vyresnysis buhalteris) turi būti paliktas dirbti ir paskirtas į naujai įsteigtą vyriausiojo buhalterio pareigybę. Sprendžiant šį klausimą iškyla naujai įsteigtos vyriausiojo buhalterio pareigybės tapatumo su viena iš naikinamų pareigybių (vyriausiojo finansininko ar vyresnio buhalterio) klausimas. Jeigu būtų nustatytas vienos iš buvusių pareigybių esminis tapatumas su naujai įsteigta pareigybe, tai atranka nebūtų reikalinga, turėtų būti paliktas dirbti tas darbuotojas, kurio pareigybė yra visiškai ar didžia dalimi tapati naujai įsteigtai pareigybei. Jeigu tokio tapatumo nebūtų nustatyta, tada būtų reikalinga atranka į naują pareigybę (DK 57 straipsnio 3 dalis).

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atrankos atsakovės įstaigoje nereikėjo atlikti, nes būtent ieškovės užimta pareigybė (vyriausiojo finansininko) buvo perteklinė, kadangi Finansų skyriaus vadovo pagrindinė funkcija buvo vadovavimas Finansų skyriui, jo veiklos koordinavimas ir skyriaus darbuotojų kontrolė. Teismo nuomone, panaikinus skyrių, perteklinėmis (funkcijomis) tampa būtent vadovavimas, atitinkamai nebereikalinga yra atitinkama vadovo pareigybė ir tokios kompetencijos darbuotojas, atliekantis tas funkcijas. Teisėjų kolegija su tokia išvada negali sutikti, nes tokia išvada stokoja išbaigtumo ir pagrįstumo. Nesutiktina, kad pagrindinė vyriausiojo finansininko funkcija buvo vadovavimas apskaitos skyriui, tačiau atlikus struktūros pakeitimą vadovavimo funkcijos neliko, nes ėmė vadovauti pats įstaigos direktorius. Priešingai, iš vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymo matyti, kad vadovavimo arba organizavimo funkcija išlieka, nes vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymo 10.1 punktas yra organizuoti buhalterinės apskaitos darbą, 10.3 punktas - paskirstyti darbus bei pateikti užduotis buhalteriui. Kita vertus, lieka neaišku, ar buvusi vyresniojo buhalterio pareigybė buvo iš esmės tapati naujai įsteigtai vyriausiojo buhalterio pareigybei, ir tas tapatumas buvo toks, kuris leido perkelti buvusią vyresniąją buhalterę į naujai įsteigtą vyriausios buhalterės pareigybę, arba, kaip kad nurodė atsakovė viename iš atsiliepimų į ieškinį – „pervadinti“ vyresniosios buhalterės pareigybę į vyriausios buhalterės pareigybę. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas tokios analizės,  t. y. šių dviejų pareigybių palyginimo apskritai neatliko.

17.       Teisėjų kolegija palygino naujai įsteigtos vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą su ankstesnių vyriausiojo finansininko ir vyresnio buhalterio pareigybių aprašymais. Palyginus vyriausiojo buhalterio ir vyriausiojo finansininko pareigybių aprašymo II skyriaus „Pareigos“ nuostatas matyti, kad nuo 10.2 iki 10.12, taip pat 10.14 ir 10.15 punktai yra identiški. Skirtingai suformuluotas 10.1 punktas: vyriausias buhalteris organizuoja buhalterinės apskaitos darbą; o vyriausiasis finansininkas - vadovauja finansų ir apskaitos skyriaus darbui ir organizuoja skyriaus veiklą. Akivaizdu, kad ir vienas, ir kitas turi organizuoti savo paties ir jam pavaldžių darbuotojų veiklą, „organizuoti“ yra tapatu sąvokai „vadovauti“. Aprašymo 10.10 punkte vyriausiojo buhalterio pareigose įrašytas reikalavimas rašyti PVM sąskaitas faktūras III šalių ir NKP pareiškėjams, vyriausiajam finansininkui atskirai tokios pareigos neįrašytos, tačiau šias pareigas apima 10.5 nustatyta pareiga laiku ir teisingai įforminti visus gaunamus ir išduodamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Vyr. finansininko pareigybės aprašymo 10.13 punkte įrašyta pareiga vizuoti dokumentus, pagal kuriuos gaunamos materialinės vertybės, paslaugos, įsakymus dėl darbuotojų atlyginimų ir kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įsakymus, yra laikytina iš esmės tapačia 10.4 punkte nurodytai pareigai kontroliuoti ūkinių operacijų teisėtumą bei tinkamą dokumentų įforminimą, kuris yra abiejuose pareigybių aprašymuose, tiek vyr. finansininko, tiek ir vyriausiojo buhalterio. Darytina išvada, kad iš esmės naujai įsteigta vyriausiojo buhalterio pareigybė pagal savo aprašymą yra tapati buvusiai vyriausiojo finansininko pareigybei.

18.       Palyginus jau minėtą vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą su ankstesnės vyresniojo buhalterio pareigybės aprašymu, matyti, kad II skyriaus „Pareigos“ nuostatos skiriasi. Vyresnio buhalterio pareigybės aprašyme nebuvo tokių punktų, kurie yra įrašyti į vyriausiojo buhalterio pareigybės aprašymą, pvz., organizuoti buhalterinės apskaitos darbą (vyriausiojo buhalterio 10.1 punktas), rengti vidaus dokumentus finansų ir apskaitos klausimais (vyriausiojo buhalterio 10.2 p.), paskirstyti darbus bei pateikti darbo užduotis buhalteriui, kontroliuoti ūkinių operacijų teisėtumą ir tinkamą dokumentų įforminimą (vyriausiojo buhalterio 10.4 p.). Kiti pareigybės parašymo punktai skiriasi lingvistinėmis formuluotėmis, nors pagal prasmę yra artimi (teisingai paskaičiuoti ir laiku pervesti mokesčius, formuoti banko pavedimus, užtikrinti, kad būtų sudarytas balansas, operatyvios suvestinės apie pajamas, išlaidas ir pan., kontroliuoti, ar laikomasi inventorizavimo tvarkos ir etc.). Konstatuotina, kad skirtumai tarp šių dviejų pareigybių (vyriausiojo buhalterio ir vyresniojo buhalterio) yra didesni, negu tarp anksčiau lygintų vyriausiojo buhalterio ir vyr. finansininko pareigybių. Kitaip tariant, yra nesuprantami kriterijai, pagal kuriuos darbdavys pasirinko atleisti iš darbo būtent ieškovę, o ne vyresniojo buhalterio pareigas užėmusią darbuotoją.

19.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu bandydama paaiškinti pasirinkimo kriterijus argumentavo, ir pirmosios instancijos teismas tiems argumentams pritarė, kad istoriškai įstaigoje visada dirbo dvi buhalterės. Tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės, nes pagal bylos duomenis, dviejų lygiaverčių buhalterių pareigybių įstaigoje nebuvo, buvo vyresnioji buhalterė ir buhalterė, t. y. nelygiavertės, o viena kitai pavaldi pareigybės. Kitas argumentas buvo toks, kad atsakovės įstaigoje susiformavo tokia kasdienė darbinė praktika, kad finansų skyriaus vadovė iš esmės nedalyvaudavo įstaigos strateginės veiklos planavime, visas funkcijas visiškai vykdė dvi buhalterės, o vadovavimo pareigybė buvo visiškai perteklinė ir nedavė įstaigai jokios pridėtinės vertės. Teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kaip manipuliatyvius ir neturinčius reikšmės sprendžiant šią bylą. Tokie teiginiai tik parodo, kad įstaigoje buvo nepaisoma nustatytos pareigybių struktūros, kurioje buvo numatyta vadovavimo apskaitai ar buhalterijai pareigybė, tačiau struktūros buvo nesilaikoma, funkcijas atlikdavo darbuotojai, kuriems tos funkcijos nebuvo pavestos, neatmestina, kad buvo vadovaujamasi subjektyviais asmeniniais motyvais, kaip kad nurodo ir ieškovė, kad būtent ji kaip asmuo buvo nepageidaujama, todėl skiriant užduotis ir suteikiant įgaliojimus tam tikroms užduotims atlikti, jos buvo vengiama.

20.       Taip pat atsakovė argumentavo, kad naujai įsteigta vyriausiojo buhalterio pareigybė buvo žemesnė, negu kad vyriausiojo finansininko pareigybė ir kad naujai įsteigtai pareigybei buvo nustatytas mažesnis darbo užmokestis. Abi šios aplinkybės, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad abiejų šių pareigybių aprašymai, o tai reiškia ir nustatytos funkcijos buvo iš esmės skirtingos. Pareigybės nurodymas struktūroje aukštesne ar žemesne savaime nekeičia tai pareigybei nustatytų funkcijų/pareigų turinio, jeigu jos yra didžiąja dalimi vienodos. Tas pats pasakytina apie atlyginimo dydį, kuris už tą pačią pareigų apimtį gali būti nustatomas ir didesnis ir mažesnis.

21.       Išvardintos nustatytos aplinkybės (sprendimas pakeisti įstaigos struktūrą, pareigybių aprašymų palyginimas) leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad įstaigos struktūros pertvarkymai buvo realūs, tačiau tų pertvarkymų esmė negalėjo būti priežastis nutraukti darbo sutartį būtent su ieškove, užėmusia vyr. finansininkės pareigybę, nes, kaip minėta, naujai įsteigta vyriausiojo buhalterio pareigybė pagal aprašymą iš esmės arba didžiąja funkcijų dalimi sutapo su ankstesne vyr. finansininkės pareigybe. Net jeigu laikyti, kad visiško tapatumo tarp ieškovės užimtos pareigybės ir naujai įsteigtos vyriausiojo buhalterio pareigybės nebuvo, tai darbdavys turėjo organizuoti atranką į naujai įsteigtą pareigybę, tačiau atrankos darbdavys nevykdė.  Bet kuriuo atveju ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

22.       Aplinkybė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo 2019 m. spalio 18 d., t. y. dar neįsigaliojus įsakymui dėl naujai nustatytos įstaigos struktūros, šiuo atveju netenka reikšmės.

23.       Ieškovė prašė būti grąžinta į ankstesnį darbą. Atsakovė nurodė, kad jokios galimybės grąžinti ieškovę į darbą nėra, nes atsakovės įstaigoje buvo grįžta į ankstesnę struktūrą, kurioje dirba dvi buhalterės. Pastebėtina, kad atsakovė nėra pateikusi į bylą duomenų, kad po 2019 m. rugpjūčio 20 d. ŽŪM įsakymu Nr. 3D-476 patvirtintos įstaigos struktūros buvo atliktas dar vienas struktūros pakeitimas, o pagal byloje pateiktą 2019 m. rugpjūčio 20 d. ministro įsakymu patvirtintą struktūrą, įstaigoje dirba ne dvi buhalterės, o vyriausia buhalterė ir buhalterė. Nepaisant netikslumo, laikytina, kad darbdavys išreiškė prašymą negrąžinti darbuotojos į darbą.

24.       DK 218 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš atvejų, kai darbuotojas į darbą negrąžinamas yra tas, kad darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Tokiu atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Tokiu atveju teismas, remdamasis DK 218 straipsnio 6 dalimi, pripažįsta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

25.       Ieškovės vidutinis darbo užmokestis pagal atsakovės pateiktą pažymą – 3037,13 Eur per mėnesį (priskaityta suma), vienos dienos užmokestis 143,94 Eur (priskaityta suma). Ieškovė buvo atleista iš darbo 2019 m. spalio 18 d., todėl jai priteistinas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą už vienerius metus (maksimalus įstatymo leidžiamas dydis), kas sudaro 36 445,56 Eur (priskaityta suma). Kompensacija ieškovei nepriteistina, nes ieškovė neišdirbo atsakovės įstaigoje dviejų metų. Laikytina, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta šiuo sprendimu jo paskelbimo dieną.

26.       Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės taikymo sąlygas ir tvarką (DK 57 straipsnio 1,2,3 dalys), netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.

27.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeičiamas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 2700 Eur, patenkinus ieškinį ieškovei priteistina iš atsakovės 2700 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 1500 Eur už apeliacinio skundo surašymą, iš viso 4200 Eur.

28.       Iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis 820 Eur (36 445,56 x 0,03 x0,75).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.  

Pripažinti neteisėtu ieškovės E. V. atleidimą iš darbo atsakovės VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. P-47. Į darbą ieškovės negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis su ieškove E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos.

Priteisti ieškovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ „Ekoagros“, įm. k. 259925770, 36 445,56 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 56 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio ir 4200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus) išlaidų už atstovavimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ „Ekoagros“, įm. k. 259925770, 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Evaldas Burzdikas

                                                                                                       Diana Labokaitė

                                      Lina Žemaitienė