Civilinė byla Nr. e2A-49-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02777-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.1; 2.1.2.6.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, mažosios bendrijos „Emtronika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus bei atsakovės mažosios bendrijos „Emtronika“ prisidėjimą prie atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinių skundų dėl Vilniaus apygardos teismo
2018 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo ir pagal ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z. (J. v. Z.), S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š. (I. Š.), D. L., G. R., M. J., A. N., E. M., J. Z. ir atsakovės mažosios bendrijos „Emtronika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m.gegužės 10 d. dalinio sprendimo bei atsakovių mažosios bendrijos „Emtronika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. ieškinius atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ (uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja), mažajai bendrijai „Emtronika“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notarui E. N., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, AIG Europe Limited (Finland Branch), V. Z., M. M., V. V., G. D., D. M. – P., L. Š., K. G., L. B., A. V., D. R., R. R., J. R., T. V., I. V., S. K., J. P., E. Z., J. S., R. P., A. P., G. Č., A. J., R. T., L. P., R. P. ir E. L. (E. L.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir prokuroras) 2016-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2017-04-25 patikslinęs, prašė:

1.1.                      panaikinti 2014-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimo
Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkio pastatai) perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui;

1.2.                      pripažinti negaliojančia 2014-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) ir UAB „Start Vilnius“ sudarytos UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo investuojant ūkio pastatus;

1.3.                      pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014-09-30 akto Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) dalį dėl ūkio pastatų perdavimo UAB „Start Vilnius“;

1.4.                      panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-28 įsakymo
Nr. 30-3155 „Dėl leidimo UAB „Start Vilnius“ viešo konkurso būdu parduoti nekilnojamąjį turtą“ dalį dėl ūkio pastatų;

1.5.                      panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus parduodamo objekto viešo konkurso protokolo
Nr. A27-89/15(2.14.1.8-EK5) dalį, kuria viešo konkurso laimėtoja dėl ūkio pastatų įsigijimo skelbiama MB „Emtronika“;

1.6.                      pripažinti negaliojančia UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. 2963, (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis) dalį dėl ūkio pastatų pardavimo MB „Emtronika“;

1.7.                      panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymo Nr. 49VĮ-838-(l 4.49.2) „Dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49,2.)-486 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, sklypo dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ dalis, kuriomis nustatytos ūkiniams pastatams tenkančios žemės sklypo dalys, atitinkamai 4 kv. m ir 60 kv. m, taip pat apskaičiuotas bendram naudojimui tenkantis žemės plotas ir leista MB „Emtronika“ išnuomoti 1 225 kv. m ploto dalį bendrame 4 056 kv. m ploto žemės sklype;

1.8.                      pripažinti negaliojančia 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SNŽ-265-(l4.49.57.) (toliau – ir nuomos sutartis), kuria NŽT išnuomojo MB „Emtronika“ 1 225 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 4 056 kv. m ploto žemės sklype;

1.9.                      įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas) dalių dydžio nustatymo, perskaičiuojant žemės sklype esantiems ūkiniams pastatams eksploatuoti tenkančią žemės dalį ir proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui išskirtos žemės sklypo dalies plotui tenkančią bendrojo naudojimo žemės dalį;

1.10.                      įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro.

2.       Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje iš Generalinės prokuratūros 2016-11-23  buvo gautas pareiškėjų M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N.,
I. Š., D. L., G. R., M. J. ir A. N. prašymas ginti viešąjį interesą dėl administracinių aktų ir sandorių, sudarytų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumo. Prašymą pareiškėjai motyvavo tuo, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), MB „Emtronika“ nuosavybės teise iš UAB „Start Vilnius“ įgijo du neegzistuojančius ūkio pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių naudojimui buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

3.       Prokuratūroje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad: 0,4056 ha ploto žemės sklype, kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra 5 gyvenamieji pastatai: 1) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 2) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 3) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 4) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 5) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini),  pažymėtas (duomenys neskelbtini); ir 13 ūkinių pastatų - pagalbinio ūkio: 1) 8 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 2) 45 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 3) 4 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 4) 11 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 5) 24 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 6) 5 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 7) 7 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 8) 60 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 9) 36 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 10) 27 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini) (b.p. (duomenys neskelbtini)), 11) 12 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 12) 7 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), 13) 66 kv. m ploto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini). 

4.       Visi žemės sklype įregistruoti ūkiniai pastatai (išskyrus ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2014-09-12 akcijų pasirašymo sutartimi šiuos pastatus perdavė UAB „Start Vilnius“ nuosavybėn.

5.       2007-12-18 perdavimo – priėmimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-31 „Kai kurių nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870, perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius objektus su jiems priskirtais priklausiniais pagal atitinkamą sąrašą, tarp kurių buvo perduoti ir 13 ūkio pastatų.

6.       Nekilnojamojo turto registre 1987-06-20 inventorizacijos duomenų pagrindu valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), inter alia (be kita ko) įregistruoti: 1) 4 kv. m ploto ūkinis pastatas, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 m., statybos, sienos: medis su karkasu, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini); 2) 60 kv. m ploto ūkinis pastatas, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, sienos: medis su karkasu, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini); 3) 7 kv. m ploto ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos, sienos: medis su karkasu, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Visų šių pastatų baigtumas: 100 proc.

7.       2010-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2041 nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 4 056 kv. m,  nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys, pažymėtos pridedamame žemės sklypo plane M1:l 000: gyvenamajam namui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), - 865 kv. m; gyvenamajam namui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), - 179 kv. m; gyvenamajam namui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), - 357 kv. m; gyvenamajam namui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), - 77 kv. m; gyvenamajam namui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), - 315 kv. m; nustatyta bendram naudojimui tenkanti 2 263 kv. m ploto sklypo dalis.

8.       2011-02-17 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49 VĮ-(14.49.2)-486 nustatytos 2 263 kv. m bendro naudojimo ploto dalies dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvieno asmens turimą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinio dalį, ir yra: Vilniaus miesto savivaldybei (246 kv. m) - 153 kv. m ploto dalis, kitiems - 2 110 kv. m ploto dalis.

9.       2014-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ buvo nuspręsta, kad ginčo ūkio pastatai perduotini UAB „Start Vilnius“ kaip Savivaldybės įnašas įstatinio kapitalo didinimui.

10.       Vykdant 2014-09-10 Tarybos sprendimą, 2014-09-12 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ buvo pasirašyta UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartis, pagal kurią vienintelė UAB „Start Vilnius“ akcininkė Vilniaus miesto savivaldybė padidino bendrovės įstatinį kapitalą 5 888 130 Lt, išleisdama 588 813 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė sudarė 10 Lt. Akcininkė – Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė 588 813 paprastųjų vardinių akcijų ir įsipareigojo bendrovei sumokėti akcijų sutartyje nurodytą kainą – 5 888 130 Lt nepiniginiu įnašu – perduodamu nekilnojamuoju turtu, nurodytu 2014-09-10 Tarybos sprendime Nr. 1-1978 ir jo priede. Perduodamo turto vertė, kurią nustatė turto vertintojas (UAB „Apus turtas“) sudarė
3 388 130 Lt. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė per 12 mėn. nuo akcijų pasirašymo sutarties įsipareigojo sumokėti bendrovei 2 500 000 Lt.

11.       2014-09-30 Vilniaus miesto savivaldybės sudarytu aktu Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) ginčo turtas – ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėti indeksais atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei kiti 9 ūkio pastatai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini); unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo perduoti UAB „Start Vilnius“.

12.       2014-10-28 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas
Nr. 30-3155 „Dėl leidimo UAB „Start Vilnius“ viešo konkurso būdu parduoti nekilnojamąjį turtą“, inter alia ir ginčo statinius. UAB „Start Vilnius“ paskelbė apie 2015-03-12 organizuojamą viešąjį konkursą.

13.       2015-03-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus parduodamo objekto viešo konkurso protokole Nr. A27- 89/15(2.14.1.8-EK5) buvo fiksuota, kad viešo konkurso laimėtoja skelbiama MB „Emtronika“, pasiūliusi didžiausią 15 200 Eur kainą. 2015-03-31 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“, MB „Emtronika“ įsigijo 12 ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

14.       2015-06-16 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-838-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 49VL(14.49.2.)-486 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, sklypo dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“ pakeitė visiems ūkiniams pastatams, tarp jų ir ginčo ūkio pastatams, eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą. Tokiu būdu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusiems ūkiniams pastatams vietoj pirminio 2011-02-17 įsakymu nustatytos 153 kv. m ploto bendrojo naudojimo žemės dalies, tenkančios bendro 246 kv. m ploto ūkio pastatams, 2015-06-15 įsakymu apskaičiavo ir nustatė naudoti 776 kv. m sklypo dalį bei 449 kv. m bendro naudojimo plotą. Pastarojo įsakymo pagrindu 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SNŽ-265-(l4.49.57.) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas išnuomojo MB „Emtronika“ 1 225 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 4 056 kv. m ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka 8 metams.

15.       Prokuroras nurodė, kad nors ginčo statiniai buvo inventorizuoti 1987-06-20, 1997-09-15, 2007-03-01 ir 2007-11-22, tačiau sudaryti žemės sklypo planai patvirtina, kad ginčo pastatai, plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikrovėje galėjo egzistuoti, tačiau remiantis 2010-07-20 SĮ „Vilniaus planas“ skaitmeninės kartografijos skyriaus sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu bei sudarytu žemės sklypo planu M 1:500, suderintu 2011-02-15 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei kadastrinių žemės sklypo matavimų byloje ginčo statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu laikotarpiu jau nebuvo. 2015-05-26 UAB „Geoforta“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane M 1:500 ginčo ūkiniai pastatai taip pat nepažymėti. Šalia buvusio medinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėta atraminė siena. Šiuo atveju pastatų, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra. Duomenų apie ginčo pastatų inventorizaciją, jų kadastro duomenų ir būklės nustatymą bei pakitimus vėlesniu nei 1987 m. laikotarpiu, kadastro registro dokumentų byloje nėra. Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriautas (dalinai), ūkiniai pastatai, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriauti. Kadangi minėti ginčo mediniai pastatai Vilniaus miesto savivaldybės priimtų administracinių aktų ir sudarytos akcijų pasirašymo sutarties metu, organizuoto viešo konkurso metu bei jų perleidimo MB „Emtronika“ nuosavybėn ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu neegzistavo, todėl tokie sandoriai laikytini niekiniais nuo jų sudarymo momento ir turi būti pripažinti negaliojančiais, o viešojo konkurso rezultatai panaikinti.

16.       Prokuroras, vertindamas Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ atliekamus veiksmus ir jų sukeltą rezultatą, nurodė, kad buvo pažeistos viešoji tvarka ir gera moralė, nes nuosavybės teisė buvo perleista iš esmės fiktyviai, perleidžiant neegzistuojančius pastatus, sukuriant teisę į lengvatinį, prie ginčo pastatų esančios žemės sklypo dalies, naudojimą ar įgijimą iš valstybės, todėl 2014-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis dėl ginčo pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes pastatai perdavimo momentu neegzistavo ir toks sandoris prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 ir 1.81 straipsniams.

17.       Viešajai tvarkai ir gerai moralei taip pat prieštarauja ir 2014-09-12 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ sudarytos akcijų pasirašymo sutarties dalis dėl pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo bei 2014-09-30 Vilniaus miesto savivaldybės akto dalis dėl tų pačių pastatų perleidimo, 2014-10-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalis dėl leidimo parduoti ginčo pastatus, 2015-03-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus parduodamo objekto viešo konkurso rezultatų, fiksuotų protokole Nr. A27- 89/15(2.14. L8-EK5), dalis dėl ginčo pastatų perleidimo MB „Emtronika“, dėl to visų šių administracinių aktų ir sandorių dalys privalo būti pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, o viešo konkurso rezultatų dalis dėl ginčo pastatų perleidimo panaikinta.

18.       Nors UAB „Geoforta“ 2015-05-26 parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nenurodyti ginčo statiniai, tačiau nepaisant to, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas ginčijamo 2015-06-16 įsakymo 2.6 punkte išskyrė nurodytiems ūkiniams pastatams priklausančias žemės sklypo dalis bei 3.1.6 punkte apskaičiavo šiems pastatams tenkantį bendro naudojimo plotą ir sudarė ginčijamą 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiuo atveju realiai nesant
(duomenys neskelbtini), 3 ūkinių pastatų, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties ir leisti MB „Emtronika“ nuomoti neegzistuojančių ginčo ūkinių pastatų užimtos ir jiems priskirtos bendrojo naudojimo valstybinės žemės.

19.       Be to, 2011-02-17 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakyme buvo nustatyta Vilniaus miesto savivaldybei jos nuosavybės teise įregistruotų užimtų pastatų žemei (246 kv. m) tenkančios bendrojo naudojimo žemės dalis, kuri sudaro 153 kv. m, o ginčijamame 2015-06-16 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakyme nekintant pastatų skaičiui ir plotui, - tiems patiems ūkiniams pastatams tenkančios bendrojo naudojimo žemės dalis nustatyta 449 kv. m. Pastaruoju įsakymu MB „Emtronika“ nepagrįstai leista išnuomoti iš viso 1 225 kv. m žemės sklypo dalį, kai tuo tarpu jos nuosavybės teise valdomų ūkinių pastatų užimtos žemės plotas pagal VĮ Registrų centre nurodytus visų ūkinių pastatų ploto duomenis sudaro 246 kv. m.

20.       Prokuroro vertinimu, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punktu, 12 nurodytų ūkinių pastatų eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį bendrojo naudojimo plotas apskaičiuotas nepagrįstai, teigiant, kad nurodytiems ūkiniams pastatams, kurių plotas yra nuo 5 kv. m iki 45 kv. m naudoti tokio ploto nereikia. UAB „Geoforta“ 2015-05-26 parengtame plane, o vėliau NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtame ginčijamame įsakyme be pagrindo buvo išskirtos ir pažymėtos atskiros žemės sklypo dalys, reikalingos ūkiniams pastatams eksploatuoti, t. y. ir 776 kv. m dalis ir 449 kv. m dalis bendrojo naudojimo plote, kadangi jie negali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais pastatais. Dėl to nebuvo ir nėra pagrindo nuomoti valstybinę žemę, kurioje MB „Emtronika“ 2015-03-31 įgijo 12 įregistruotų ūkinių pastatų.

21.       Atsakovė NŽT atsiliepime į prokuroro patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad visais atvejais ginčo žemės sklypo plane turėtų būti aiškiai pažymėtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam nekilnojamajam daiktui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys. Taip pat šiame plane privalo būti žemės sklypo bendraturčių, kuriems nustatomos atskiros žemės sklypo dalys, parašai, išreiškiantys jų valią dėl sutikimo su nustatytomis dalimis. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise valdomam NŽT. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad ginčo žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. Duomenų, kad žemės sklypo statinių savininkai ir naudotojai būtų supažindinti su parengtu UAB „Geoforta“ žemės sklypo planu ir ginčijamu 2015-06-16 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu, nėra.

22.       Atsakovės NŽT nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, dalis ginčo statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka statinio sąvokos, MB „Emtronika“ jų nenaudoja bei šie statiniai negali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais. Minėti ūkiniai pastatai buvo klaidingai laikomi savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ir todėl žemės sklypo 776 kv. m dalis, reikalinga ūkiniams pastatams eksploatuoti, ir 449 kv. m dalis bendro naudojimo plote tenkanti šiems ūkiniams pastatams eksploatuoti, buvo nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

23.       Atsakovė darė išvadą, kad UAB „Geoforta“ parengtas planas ir ginčijamu 2015-06-16 įsakymu 12 ūkinių pastatų išskirtos dalys, t. y. žemės sklypo 776 kv. m dalis, reikalinga ūkiniams pastatams eksploatuoti, ir 449 kv. m ploto bendro naudojimo plote tenkanti šiems ūkiniams pastatams eksploatuoti, yra nustatytos pažeidžiant Taisyklių 8 ir 33 punktų reikalavimus. Atsakovė akcentavo, kad negali būti nustatytas žemės sklypo dalies plotas ir bendro naudojimo plotas, reikalingas kiekvienam ūkiniam pastatui eksploatuoti, kadangi šie statiniai negali būti laikomi savarankiškais ir yra sunykę. Todėl ginčijamas įsakymas ir valstybinės žemės nuomos sutartis yra priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

24.       Atsakovė MB „Emtronika“ atsiliepime į prokuroro patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalis ginčo pastatų yra išlikę (išlikusios mūrinės sienos, atramos, pastatai tik dalinai nugriauti). Ginčo pastatai yra prastos būklės, dalis ginčo statinių yra ir jie nėra visiškai nugriauti ar panaikinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo statiniai neegzistuoja – šie statiniai yra ir gali būti savarankiškais daiktinių teisių objektais.

25.       Atsakovė užsakė mokslinius archeologinius tyrimus, kuriuos atlikusi UAB „Kultūros vertybių paieška“, nustatė, kad ginčo pastatai yra be abejonės egzistuojantys, tačiau fiziškai pažeisti. Šie duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta išvada, kad ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo metu ginčo pastatai negalėjo būti teisių į juos perleidimo objektais. Visų ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorių sudarymo metu buvo vadovautasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie nebuvo ir šiuo metu nėra nuginčyti. Be to, ieškovo pateikti dokumentai neįrodo aplinkybės, kad neva ginčo pastatai ginčijamų administracinių aktų ir sandorių metu neegzistavo, nes visi patikrinimai buvo atlikti gerokai po ginčijamų sandorių sudarymo.

26.       Atsakovė pažymėjo, kad tiek 2010-07-20 SĮ „Vilniaus planas”, tiek 2015-05-26 UAB „Geoforta” sudarė ginčo žemės sklypo planus, tačiau nesudarinėjo žemės sklype esančių statinių išdėstymo planų. Nurodytuose žemės sklypo planuose, nors sklype esantys statiniai ir pažymimi, tačiau nėra identifikuojami. Šiuo atveju sprendžiant, ar konkretus statinys yra žemės sklype ir kaip jis jame išdėstytas, reikia vadovautis statinių išdėstymo žemės sklype planais, kuriuose aiškiai identifikuojamas kiekvienas pastatas ir aprašomi jo duomenys. Paskutinė pastatų išdėstymo schema žemės sklype yra rengta 2007-11-22 ir šioje schemoje ginčo pastatai yra pažymėti atitinkamai indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jie pažymėti kaip egzistuojantys ir nurodomi jų kadastro duomenys. Nėra pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl laikytina, kad jie yra teisingi. Be to, atliekant pastatų kadastro matavimus, buvo parengtas ir naujas, 2017-03-21 statinių išdėstymo žemės sklype planas. Šiame plane yra aiškiai pažymėti visi ginčo pastatai ir nurodyti jų duomenys, jie yra patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo abejoti šiais duomenimis.

27.       Atsakovė pažymėjo, kad visi pastatai priklauso MB „Emtronika“, todėl skirstyti žemės sklypą į atskiras dalis, skirtas kiekvieno pastato eksploatacijai, neprivaloma, nes vis tiek ta dalimi naudosis tas pats asmuo – MB „Emtronika“. Atsakovė paaiškino, kad ji neseniai pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo ginčo pastatus ir tik pradeda įgyvendinti į juos įgytą nuosavybės teisę. Tam, kad MB „Emtronika“ galėtų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, yra būtina sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Jei žemės sklypo dalis nebūtų išnuomota, MB „Emtronika“ nepagrįstai būtų apribota galimybė rekonstruoti, perstatyti, atkurti ar nugriauti jai priklausančius pastatus.

28.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prokuroro patikslintą ieškinį prašė sprendimą priimti atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Atsakovė pažymėjo nesutinkanti, kad ginčijamais priimtais administraciniais aktais, sudarytais sandoriais bei rengtu viešuoju konkursu buvo perleisti tikrovėje faktiškai neegzistavę pastatai. Ginčijamų veiksmų atlikimo laikotarpiu (nuo 2014-09-10 iki 2015-03-31) ginčo ūkiniai pastatai buvo ne tik įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys ginčijamų veiksmų atlikimo metu nebuvo nuginčyti, bet ir aiškiai fiksuoti, aprašyti bei įvertinti specialistų pagal jų kompetenciją 2014-07-31 sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje. Dėl ginčo ūkinių pastatų priimti atsakovės ginčijami administraciniai aktai, sudaryti sandoriai ir rengtas viešasis konkursas buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė vadovavosi turėta oficialia informacija ir duomenimis, todėl pagrįstai manė perleidžianti ginčo ūkinius pastatus, dėl kurių egzistavimo realybėje neturėjo pagrindo abejoti.

29.       Atsakovė UAB „Start Vilnius“ (jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) atsiliepime į prokuroro patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nebuvo jokių apribojimų sudaryti sandorius dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), kadangi statinys egzistuoja ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad šio pastato kadastro duomenų nustatymo data 1987-06-20. Šie duomenys nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas kartu su ieškiniu taip pat pateikė įrodymus, kuriuose ginčo pastatas yra pažymėtas. Todėl statinys, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėti indeksais atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galėjo būti perleisti.

30.       Atsakovės UAB „Start Vilnius“ teigimu, ieškovo argumentai ir įrodymai apie ginčo statinių nebuvimą yra nepagrįsti, kadangi jie yra paremti tik ieškovo daromomis prielaidomis. Jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad ūkio pastatai tikrai buvo sunykę (nugriauti, sudegę ar kokiu nors kitu būdu visiškai sunykę) į bylą nėra pateikta. Ieškovo pateikti įrodymai negali būti laikomi patikimais. Atsakovės manymu, aplinkybė, kad 2010-07-20 SĮ „Vilniaus planas“ skaitmeninės kartografijos skyriaus sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei sudarytame žemės sklypo plane ir 2015-05-26 UAB „Geoforta“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nepažymėti, per se (savaime) neįrodo, kad šie ūkiniai pastatai buvo sunykę ir neegzistavo. Nei žemės sklypo plano, nei ribų paženklinimo akto tikslas nėra fiksuoti statinius. Be to, ieškovo nurodoma ginčo pastatų inventorizacijos data (1987 m.) taip pat nepatvirtina ieškovo teiginių, kad ginčo pastatai sandorių sudarymo metu buvo sunykę.

31.       Trečiasis asmuo AIG Europe Limited atsiliepime į prokuroro patikslintą ieškinį prašė nagrinėti jį teismo nuožiūra.

32.       Vilniaus apygardos teismo 2017-05-10 nutartimi prie šios bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-871-994/2014 pagal ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. 2016-04-13 pateiktą ieškinį, kurį 2016-08-19 patikslinę, ieškovai prašė:

32.1.                      pripažinti negaliojančia UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį;

32.2.                      pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymą
Nr. 838-(14.49.2);

32.3.                      pripažinti negaliojančia 2015-06-17 nuomos sutartį;

32.4.                      pripažinti ieškovų teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo teritoriją, kuri 2015-06-17 nuomos sutarties pagrindu perduota MB „Emtronika“;

32.5.                      priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Vilniaus apygardos teismo 2019-02-04 nutartimi ieškovų reikalavimas pripažinti ieškovų teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo teritoriją, kuri 2015-06-17 nuomos sutarties pagrindu perduota MB „Emtronika“, paliktas nenagrinėtas.

34.       Ieškovai (fiziniai asmenys) ieškinyje nurodė, kad iš 12 ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), 3 parduotų atsakovei MB „Emtronika“ realiai nebuvo. Teritorija, kurioje yra parduoti kiti ūkiniai pastatai, buvo priskirta namų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, todėl šio sklypo dalies – 1 225 kv. m išnuomojimas MB „Emtronika“ pažeidė ieškovų teises naudotis gyvenamiesiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), priskirtu naudotis žemės sklypu. Ieškovai yra savininkai gyvenamųjų patalpų, kurios yra savarankiškai funkcionuojančiuose pastatuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-11-23 įsakymu minėtiems namams eksploatuoti suformavo bendrą 4 056 kv. m žemės sklypą, nurodydamas šiame akte kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam objektui priskirtą žemės sklypo dalį. Šio įsakymo pagrindu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo priimtas analogišką žemės sklypo naudojimo tvarką nustatantis 2011-02-17 įsakymas, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

35.       Ieškovų tvirtinimu, 2015-06-16 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu be jokio teisinio pagrindo buvo suformuotas žemės sklypas MB „Emtronika“ įsigytiems ūkiniams pastatams eksploatuoti, taip pažeidžiant tuo pačių ieškovų, kaip ginčo žemės sklypo naudojimu suinteresuotų asmenų, teises. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad į ginčo teritoriją, priskirtą atsakovei MB „Emtronika“ ir jai perduotą 2015-06-17 nuomos sutarties pagrindu, be jokio teisinio pagrindo įtrauktas ieškovui G. J. nuosavybės teisėmis valdomas turtas – ūkinio pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), dalis. Be to, ginčo nuomos sutartimi išnuomotoje teritorijoje yra ieškovų nuo seno naudojami statiniai, kurių atsakovė MB „Emtronika“ neįsigijo. Šiuo atveju pirkimo – pardavimo  sutartyje jokie žemės sklypą identifikuojantys duomenys nėra nurodyti.

36.       Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise ar nuomos pagrindu nepriklauso ginčijami statiniai, esantys ginčo žemės sklype, todėl ir nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovų teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo teritoriją, kuri nuomos sutarties pagrindu yra išnuomota atsakovei MB „Emtronika“.

37.       Atsakovė MB „Emtronika“ atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovų teisė kreiptis dėl ginčo žemės nuomos ne aukciono būdu niekuomet nebuvo apribota. Ieškovai pateikė (duomenys neskelbtini), esančių statinių išdėstymo plano bei VĮ Registrų centro duomenų išrašo tariamą analizę, kurioje oranžine spalva pažymėti statiniai, kurie, anot ieškovų, fiziškai egzistuoja, tačiau nėra įregistruoti. Tokie ieškovų teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovė UAB „Emtronika“ 2016-08-12 teismui pateikė statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, iš kurios matyti, kad ieškovų nurodyti oranžine spalva nuspalvinti statiniai 1987-06-20 inventorizacijos metu buvo įvardinti kaip savarankiški statiniai, tačiau 1997-03-03 buvo atlikti nauji kadastro matavimai bei užfiksuoti kadastro duomenų pakeitimai, kurių metu duomenys buvo patikslinti, nurodant, kad ieškovų ieškinyje nurodytame plane oranžine spalva pažymėti statiniai tėra kitų pastatų priestatai. Būtent dėl šios priežasties aptariami statiniai (priestatai) nėra nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, nes priestatai atskirai negali būti formuojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai.

38.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį nurodė, kad iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad ginčo žemės sklype be 5 gyvenamųjų namų taip pat yra ir 13 ūkinių pastatų, įregistruotų kaip savarankiški nekilnojamo turto objektai, 1 iš 13 žemės sklype esančių ūkinių pastatų, t. y. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise su kitais nenustatytais asmenimis priklauso ieškovui G. J., likę 12 pastatų nuosavybės teise nuo 2015-04-09 pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklauso MB „Emtronika“. Atsakovės pažymėjo, kad iki pereidami MB „Emtronika“ nuosavybėn, šie 12 ūkinių pastatų anksčiau priklausė UAB „Start Vilniui“ (nuo 2014-09-30 Vilniaus miesto savivaldybės perdavimo – priėmimo akto pagrindu), dar anksčiau – Vilniaus miesto savivaldybei (nuo 2007-12-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės perdavimo – priėmimo akto pagrindu). Taigi, minėti 12 ūkinių pastatų ar jų dalys niekuomet nebuvo ieškovų nuosavybė. Nepaisant to, ieškovai vis tiek kreipiasi į teismą reikšdami reikalavimus, susijusius su tariamai neteisėtu šių ūkinių pastatų perleidimu MB „Emtronika“, argumentuodami vien tuo, jog šiuos ūkinius pastatus ieškovai laiko savo gyvenamųjų namų priklausiniais, kuriuos naudoja savo reikmėms tenkinti (kietajam kurui sandėliuoti). Atsakovės atkreipė dėmesį, kad ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį visa apimtimi, t. y. dėl visų 12 žemės sklype esančių ūkinių pastatų, kuriuos minėta pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo MB „Emtronika“. Atsakovės taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktus reikalavimus matyti, jog ginčo nagrinėjimo dalykas nėra ūkinių pastatų pripažinimas gyvenamųjų namų priklausiniais, kadangi ieškovai tokio reikalavimo nereiškia. Tačiau net jeigu toks klausimas ir būtų sprendžiamas, ieškovai nėra pateikę iš esmės jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą laikyti ginčo ūkinius pastatus gyvenamųjų namų priklausiniais.

39.       Atsakovė UAB „Start Vilnius“ (teisių ir pareigų perėmėja UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) atsiliepime į ieškovų ieškinį iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į prokuroro ieškinį. Taip pat nurodė, kad savo teisių pažeidimą ieškovai sieja su tariamai jų naudojimui paskirto 1 225 kv. m ploto valstybinės žemės išnuomojimu atsakovei MB „Emtronika“ bei su šiame sklype numatytų statybos darbų atlikimu, o ne su ūkinių pastatų pirkimu – pardavimu. Ieškovai nėra ir nebuvo 2015-03-31 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleistų pastatų savininkai. Todėl pats ūkinių pastatų savininko pasikeitimas – perėjimas iš vieno savininko kitam, t. y. iš atsakovės UAB „Start Vilnius“ atsakovei MB „Emtronika“, ieškovų teisėms jokios įtakos nedaro ir negali daryti. MB „Emtronika“ nusipirkusi ūkinius pastatus įgijo teisę naudotis jų eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kokiomis ja naudojosi šių pastatų pardavėja UAB „Start Vilnius“. Žemės sklypo dalis, kurioje yra parduoti ūkiniai pastatai ir kuri reikalinga šių pastatų naudojimui, nebuvo suformuota kaip atskiras žemės sklypas, todėl į pirkimo – pardavimo sutartį buvo įtrauktas ir 3.2 punktas, kuriuo numatyta pirkėjo teisė ateityje kreiptis dėl atskiro valstybinės žemės sklypo, reikalingo pastatų naudojimui suformavimo, jei pirkėjas pageidautų, jog toks atskiras sklypas būtų suformuotas, ir šio suformuoto atskiro sklypo, jei tokį sklypą būtų įmanoma suformuoti, nuomos ar įsigijimo. Atskiras žemės sklypas, priešingai nei tvirtina ieškovai, ūkinių pastatų naudojimui nėra suformuotas ir šiai dienai.

40.       Atsakovės teigimu, ieškovai nepagrįstai ir klaidingai interpretuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-23 įsakymą ir NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymą. Ginčo sklypas nėra ir nebuvo perduotas išimtinai tik ieškovų naudojimui, o buvo skirtas naudojimui visų tame sklype esančių pastatų, įskaitant ir jame buvusius bei tebesančius atsakovės MB „Emtronika“ įsigytus ūkinius pastatus.

41.       Šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad ginčijamas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymas priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, kad valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi atsakovei MB „Emtronika“ priklausantys ūkiniai pastatai, dalis šių statinių naudojimui buvo paskirta neteisėtai. Ieškovai neįrodė ir net nenurodė, kad priimant ginčijamą įsakymą ir jame nustatant kokios valstybinės žemės sklypo dalys paskiriamos MB „Emtronika“ priklausančių ūkinių pastatų eksploatavimui, būtų pažeisti kokie nors teisės aktų reikalavimai, kad šios dalys buvo apskaičiuotos neteisingai ar netinkamai. Atsakovės manymu, ieškovai taip pat neįrodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta neteisėtai ar kad ji pažeidžia kokias nors ieškovų teises ar teisėtus interesus. Tuo tarpu, tai, kad MB „Emtronika“ priklausančių ūkinių pastatų naudojimui sklypo dalis ne tik galėjo, bet ir turėjo būti paskirta ir išnuomota, patvirtina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas.

42.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (UAB „Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį prašė palikti ieškinį nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog jų teises ar teisėtus interesus kokiu nors būdu pažeidžia ginčo pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, o ne ginčijamas NŽT 2015-06-16 įsakymas ir jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis. Patys ieškovai tariamą savo teisių pažeidimą sieja išimtinai tik su tuo, kad 2015-06-16 NŽT sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas, kuris vėliau buvo išnuomotas atsakovei MB „Emtronika“.

43.       Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras E. N. atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

44.       Trečiasis asmuo AIG Europe Limited atsiliepime į ieškovų patikslintą ieškinį prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra. Nurodė, kad reikalavimai nėra reiškiami nei dėl notaro deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, nei dėl draudiko prievolės mokėti draudiminę išmoką.

II.                      Pirmosios instancijos teismo dalinių sprendimų ir papildomo sprendimo esmė

45.       Vilniaus apygardos teismas 2018-12-14 daliniu sprendimu ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkino iš dalies:

45.1.                      Panaikino 2014-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ dalį, kuria buvo nuspręsta ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip Savivaldybės įnašą įstatinio kapitalo didinimui.

45.2.                      Pripažino negaliojančia 2014-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ sudarytos UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo, investuojant ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

45.3.                      Pripažino negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės 2014-09-30 akto Nr. A403- 51/14(2.2.6.23-FN4) dalį dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „Start Vilnius“.

45.4.                      Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-28 įsakymo Nr. 30-3155 „Dėl leidimo UAB „Start Vilnius“ viešo konkurso būdu parduoti nekilnojamąjį turtą“ dalį dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

45.5.                      Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus parduodamo objekto viešo konkurso protokolo
Nr. A27-89/15(2.14.1.8-EK5) dalį, kuria viešo konkurso laimėtoju dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo pripažinta MB „Emtronika“.

45.6.                      Pripažino negaliojančia UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. 2963, dalį dėl ūkio pastatų, pardavimo MB „Emtronika“.

45.7.                      Panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymą Nr. 49VĮ-838-(l4.49.2) „Dėl NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49,2.)-486 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre, sklypo dalių dydžio nustatymo“ pakeitimo“.

45.8.                      Pripažino negaliojančia 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SNŽ-265-(l4.49.57.), kuria NŽT išnuomojo MB „Emtronika“ 1 225 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 4 056 kv. m ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismas atmetė ir atnaujino bylos nagrinėjimą dalyje, nagrinėjamoje pagal ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. ieškinį.

46.       Teismas iš byloje šalių nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų darė išvadą, kad tiek prokuroro, tiek atsakovės MB “Emtronika” pateikti duomenys patvirtina faktą, jog nors ginčo ūkio pastatai yra iš esmės sugriuvę, tačiau jų pamatai yra išlikę, todėl negalima vertinti, jog pastatai išregistruotini dėl išnykimo. Teismas ieškovo argumentus, kad inventorizacijos duomenys nepatvirtina, jog pastatai, kurių sienos – medis su karkasu – buvo su pamatais ir kad dalinai išlikę pamatai nėra tų pačių pastatų, kurie įregistruoti, pamatais, atmetė, nes inventorizacijos duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek įregistruoti pastatai, tiek nustatytos pastatų buvimo liekanos yra išsidėsčiusios toje pačioje vietoje, todėl pastatų sienos pasikeitimas iš medinės į mūrinę galėjo būti pastato rekonstrukcijos pasekmė. 

47.       Teismas darė išvadą, kad prokuroro ieškinys dalyje dėl ūkio pastatų perleidimo tenkintinas tuo pagrindu, kad ginčijami sprendimai dėl turto perleidimo ir sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešo juridinio asmens tikslams, todėl priimti aktai ir sandoriai naikintini, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu.

48.       Teismas nurodė, kad įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įforminti 3 ūkinių pastatų žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro yra galimas tik konstatavus pastatų išnykimo faktą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei CK, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato daikto išnykimo sampratos, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2017-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 suformuota teisės aiškinimo taisykle, kada laikytina, kad statinys išnykęs, pagal statybos reglamento STR 1.01.08:2002 8 ir 15 punktuose numatytas sąvokas. Teismas atsižvelgęs į tai, bei konstatuotą faktą, jog ginčo ūkiniai pastatai nėra visiškai sugriuvę, darė išvadą, kad buvusiai pastatų savininkei Vilniaus miesto savivaldybei neatsirado pareigos išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi pastatai gali būti atkurti, todėl ir pastatų likučių pardavimas yra galimas. Tuo pagrindu teismas atmetė prokuroro argumentus, kad pastatai negalėjo būti investuoti į UAB „Start Vilnius“ dėl jų išnykimo fakto. Teismas sprendė, kad prokuroras neįrodė pastatų išnykimo fakto.

49.       Tačiau teismas taip pat darė išvadą, kad prokuroro ieškinys teismo tenkintinas ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), kadangi ginčijamu Tarybos 2014-09-10 sprendimu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, todėl ir šio sprendimo pagrindu sudaryta akcijų pasirašymo sutarties dalis, aktas dėl pastatų perdavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, skelbiant viešąjį konkursą dėl šių pastatų pardavimo ir jų pirkimo – pardavimo sutartis, kaip veiksmai ir sandoriai, sudaryti pripažinto negaliojančiu Tarybos sprendimo pagrindu, taip pat pripažintini negaliojančiais ir, taikant restituciją, ūkio pastatai grąžinami Vilniaus miesto savivaldybei, o ši įpareigojama grąžinti MB „Emtronika“ pagal sutartį sumokėtą 15 200 Eur sumą.

50.       Teismas nurodė, kad priimti aktai ir sandoriai CK 4.20, 4.38 ir 4.47 straipsnių normoms neprieštaravo, nes perduotų ūkinių pastatų išnykimo faktas turto perdavimo dienai byloje nėra įrodytas, tačiau priimti aktai ir sandoriai prieštaravo kitoms imperatyvioms teisės normoms, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDJĮ) 19 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad prieš priimant savivaldybės tarybai sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, bei nuostatai, kad sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo turi būti priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip 3 investavimo kriterijai (VSTVNDJĮ redakcija, galiojusi iki 2014-10-01).

51.       Teismas reikšminga aplinkybe taip pat laikė tai, kad prokuroras jau buvo pareiškęs reikalavimą teisme atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Start Vilnius“ (buvusi – UAB „Šiaurės miestelis“) dėl analogiško Tarybos sprendimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-900/2014), kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-29 nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-585/2014) paliko nepakeistą, prokuroro ieškinys buvo visiškai patenkintas ir taikyta restitucija. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Tarybos sprendimas investuoti į UAB „Start Vilnius“ Savivaldybės lėšas ir turtą priimtas pažeidžiant VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10.1, 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas, nes prieš priimant sprendimą nebuvo: 1) įvykdyti įstatymo imperatyvaus pobūdžio reikalavimai, 2) užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, 3) atliktas pakankamas sprendimo investuoti savivaldybės turtą ekonominis ir socialinis pagrindimas, nepaaiškinta, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį panaudos pagrindais.

52.       Kadangi ginčijamas Tarybos sprendimas dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo buvo priimtas 2014-09-10, ginčijama akcijų pasirašymo sutartis buvo pasirašyta 2014-09-12, o ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės aktas dėl turto perdavimo sudarytas 2014-09-30, teismas darė išvadą, kad šie administraciniai aktai ir sandoris turėjo atitikti iki 2014-10-01 galiojusio VSTVNDJĮ nuostatas. Priimant sprendimus ir pasirašant sutartį, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė turėjo paisyti imperatyvių teisės normų, galiojusių sprendimų priėmimo dienai.

53.       Teismas nurodė, kad pagal Tarybos sprendimą dėl turto perdavimo UAB „Start Vilnius“, sudarant akcijų pasirašymo sutartį, perduodant iš Vilniaus miesto savivaldybės turtą UAB „Start Vilnius“ pagal priedą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę atlikti tokius veiksmus tik tuo atveju, jei toks turto perdavimas būtų ekonomiškai ir socialiai pagrįstas. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei nepateikus byloje tokių įrodymų, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad Tarybos sprendimu buvo nuspręsta perduoti turtą, kai toks turto perdavimas nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas, t. y. toks perdavimas prieštaravo Savivaldybei keliamiems tikslams. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodytas argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-04 išvadoje yra nurodyta galimybė remontuoti turtą jį perdavus, nurodyta tik kaip galimybė, ši galimybė nebuvo įvardinta kaip vienintelis galimas perduodamo turto panaudojimo būdas, tačiau tokiu atveju, jei Savivaldybė perdavė turtą kitu tikslu, nei jo remontas, atsakovės pareiga buvo teikti įrodymus, kad sprendimas dėl turto perdavimo ir vėlesnis turto pardavimas atsakovei MB „Emtronika“ buvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pareigą byloje teikti įrodymus, kad investavimas ginčo nekilnojamojo turto į gaunamas UAB „Start Vilnius“ akcijas atitiko 3 ar daugiau VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014-10-01) numatytus investavimo kriterijus. Tačiau nei dėl vieno kriterijaus buvimo įrodymų nebuvo pateikta, todėl sprendimas investuoti nekilnojamuoju turtu prieštaravo imperatyviai įstatymo, galiojusio jo priėmimo metu, nuostatai pagrįsti tokį sprendimą ekonomiškai ar socialiai.

54.       Teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad turtas, kurio pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta
9 209,92 Eur, perleistas neįvertinus aplinkybės, kad jis yra Vilniaus miesto senamiesčio teritorijoje ir turto įsigijimas suteikia jį įsigijusiam asmeniui teisę išsinuomoti ne konkurso tvarka pastato eksploatavimui reikalingą žemės sklypą, ir šio turto pardavimas už 15 200 Eur laikytinas ekonomiškai nenaudingu sandoriu Savivaldybei ir valstybei. Be to, turto perleidimas privačiam juridiniam asmeniui, nenustatant jam prievolių, kurios būtų susijusios su Savivaldybės įgyvendinamomis funkcijomis, yra perleistas socialiai nepagrįstu sprendimu. Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai investavo, nenaudingai perleido savo nekilnojamąjį turtą, įgijo UAB „Start Vilnius“ 4 700 Lt vertės akcijų už perleistą turtą, kai šį turtą bendrovė konkurso būdu už kelių mėnesių pardavė už 15 200 Eur sumą. Toks perleidimas prieštaravo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatai, jog vietos savivaldos principas yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Toks Tarybos sprendimas ir juo remiantis pasirašyta akcijų įsigijimo sutartis dalyje dėl 3 ginčo pastatų pripažintini niekiniais sandoriais ir negalioja 1.82 straipsnio 2 dalies  pagrindu.

55.       Teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-28 įsakymas dėl leidimo UAB „Start Vilnius“ viešo konkurso būdu parduoti nekilnojamąjį turtą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytas 2015-03-12 viešasis turto pardavimo konkursas, 2015-03-12 protokolu jo laimėtoja pripažįstant MB „Emtronika“, yra veiksmai, kurie buvo vykdyti neteisėtų Tarybos 2014-09-10 sprendimo ir akcijų įsigijimo sutarties pagrindu. Pripažinus negaliojančiais aktus ir sandorį, kurių pagrindu vyko viešasis turto pardavimo konkursas nuo jų priėmimo ir sudarymo momento, pripažintina, kad veiksmai dėl ginčo turto tolesnio perleidimo, taip pat yra neteisėti, nes buvo disponuojama turtu, kuris neteisėtai buvo įgytas UAB „Start Vilnius“.

56.       Teismas nurodė, kad prokuroro reikalavimo pripažinti negaliojančiu ginčo ūkio pastatų perleidimą kitiems asmenims patenkinimas, yra pagrindas turtą, 2014-10-23 įregistruotą UAB „Start Vilnius“ vardu Nekilnojamojo turto registre, o taip pat 2015-04-09 MB „Emtronika“ vardu, išregistruoti. Teismas paaiškino, kad aplinkybė, jog ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais šiuos ar vėliau sekusius įrašus Nekilnojamojo turto registre, nėra kliūtimi juos panaikinti, nes turto įregistravimas ar išregistravimas vykdomas remiantis teisines pasekmes sukeliančiais teismo sprendimais. Pripažinus negaliojančiais ginčo turto įregistravimo pagrindus, t. y. akcijų pasirašymo sutartį ir pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl 3 ginčo ūkio pastatų pardavimo, taikytina restitucija ir turtas grąžintinas Vilniaus miesto savivaldybei, o ši turi grąžinti UAB „Start Vilnius“ akcijas, kurias įgijo, perleisdama šį turtą bendrovei. 

57.       Teismas, pripažinęs sandorį, kurio pagrindu MB „Emtronika“ įsigijo ginčo statinius, negaliojančiu, sprendė, kad taip pat naikintini ir NŽT priimtas įsakymas bei nuomos sutartis kaip veiksmai, atlikti negaliojančiu pripažinto nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio pagrindu. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad prokuroras ieškinį šioje dalyje reiškė nurodydamas kitus pagrindus, t. y. kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas ginčijamo 2015-06-16 įsakymo 2.6 punktu išskyrė ginčo ūkiniams pastatams tenkantį bendro naudojimo plotą ir sudarė nuomos sutartį, realiai nesant 3 ūkinių pastatų, darė išvadas ir dėl ieškinio tenkinimo ir atmetimo šiais pagrindais. Šiuo atveju aplinkybė, kad nėra pagrindo išregistruoti apgriuvusio, sunykusio statinio iš Nekilnojamojo turto registro, yra prielaida tokiu statiniu užstatytą žemės sklypą išnuomoti be aukciono, tačiau jis turi turėti aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimą ar būti ūkinės veiklos pobūdžio statiniu, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Šiuo atveju teismas, konstatavęs faktą, kad ginčo statiniai realiai neegzistuoja dėl to, kad jie yra arba apgriuvę, arba likusi tik jų pamatų dalis, darė išvadą, kad jie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir apibrėžto naudojimo, todėl tai yra kliūtimi išnuomoti šiems pastatams priskirtiną žemės sklypą (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), todėl ginčo statiniais užstatyta valstybinė žemė negali būti nuomojama be aukciono. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NŽT 2015-06-16 įsakymas dėl sklypo išnuomojimo MB „Emtronika“ ir sudaryta nuomos sutartis pripažintini negaliojančiais nuo jų priėmimo ir sudarymo momento, kaip prieštaraujantys įstatymo nuostatoms, nes jais buvo išnuomota valstybinė žemė po neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ir apibrėžto naudojimo statiniais.

58.       Teismas atmetė prokuroro reikalavimą įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl ginčo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo, perskaičiuojant sklype esantiems ūkiniams pastatams eksploatuoti tenkančią žemės dalį ir proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui išskirtos žemė sklypo dalies plotui tenkančią bendrojo naudojimo žemės dalį, kadangi pareiga NŽT nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis tenka tuo atveju, kai asmuo, turintis teisę ar interesą nuomotis ar įsigyti valstybinės žemės sklypą kreipiasi į NŽT su tokiu prašymu. Šiuo atveju NŽT įsakymą dėl ginčo sklypo dalių dydžio nustatymo priėmė tenkindama MB „Emtronika“ prašymą. Pripažinus, kad atsakovė dėl nenaudojamo žemės sklypo neturėjo pagrindo kreiptis į NŽT su tokiu prašymu, atitinkamai NŽT neturi nagrinėti klausimo dėl NŽT 2011-02-17 įsakymo, kuriuo buvo nustatyti ginčo žemės sklypo dalių dydžiai, pakeitimo.

59.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nors prokuroras prašė panaikinti 2015-06-16 NŽT įsakymo dalis, kuriomis nustatytos 3 ūkiniams pastatams tenkančios žemės sklypo dalys ir leista MB „Emtronika“ išnuomoti 1 225 kv. m ploto dalį bendrame 4 056 kv. m ploto žemės sklype, tačiau minėto įsakymo 2.6 punktu, kuriuo buvo papildytas 2011-02-17 įsakymas, buvo nustatyta bendrai visiems ūkiniams pastatams tenkanti 776 kv. m ploto dalis ir bendro naudojimo plote (1 487 kv. m) visiems 12 ūkinių pastatų tenkanti 449 kv m dalis, todėl pripažinus, kad 3 iš ūkinių pastatų buvo nepagrįstai priskirta tam tikra žemės sklypo dalis, negali likti nepakeista kita įsakymo dalis, nes dalies, betarpiškai susijusios su kita įsakymo dalimi,  panaikinimas daro negaliojančias ir kitas jo dalis.

60.       Teismas taip pat atmetė prokuroro reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įforminti ginčo ūkio pastatų žuvimo faktą ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro nustatęs, kad nėra atsiradusios pareigos šių pastatų, t. y. jų liekanų savininkui statinius išregistruoti, nes statiniai nėra išnykę. Teismas paaiškino, kad tik padarius išvadą dėl pastatų žuvimo, būtų pagrindas tenkinti minėtą reikalavimą.

61.       Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad aplinkybė, jog prokuroras kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, yra pagrindas išvadai, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.

62.       Vilniaus apygardos teismas 2019-05-10 daliniu sprendimu ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. patikslintą ieškinį patenkino iš dalies:

62.1.                      Pripažino negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymą Nr. 838-(14.49.2).

62.2.                      Pripažino negaliojančia 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-265-(14.49.57), sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir MB „Emtronika“.

Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

63.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-02-17 įsakymu, priskyrus tam tikrą ginčo žemės sklypo plotą bendram naudojimui, jame esantys ūkiniai pastatai galėjo būti parduoti asmeniui, kuriam nesuteikta teisė naudotis ginčo teritorija. Šiuo atveju pastatų savininkas turi teisę parduoti turimą turtą savo nuožiūra. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad ūkiniais pastatais jie naudojasi kaip butų, esančių namuose adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai, nėra kliūtimi savininkui parduoti turtą.

64.       Teismas nurodė, kad ūkinių pastatų nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos VĮ Registrų centre savininkui UAB „Start Vilnius“. Pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės UAB „Start Vilnius“ į ūkinius pastatus įregistruotos remiantis akcijų pasirašymo sutartimi ir 2014-09-30 perleidimo aktu, tačiau byloje reikalavimas tuo pagrindu, kad turtą pardavusi UAB „Start Vilnius“ nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į ūkinius pastatus, nes šis pardavimas nebuvo įregistruotas, nėra pareikštas, todėl jis byloje nenagrinėjamas. Nepaisant to, teismas pažymėjo, kad pasikeitus ūkinių pastatų savininkui, ieškovų teisės naudotis namams priskirta bendro naudojimo žemės sklypo dalimi nepasikeitė, todėl ūkinių pastatų pardavimas nepažeidė ieškovų teisių naudotis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-02-17 įsakymu nustatyta 2 263 kv. m sklypo dalimi.

65.       Be to, nesant šioje byloje pareikšto reikalavimo nuginčyti aktus ir sandorį, kurių pagrindu turto savininke tapo UAB „Start Vilnius“, darytina išvada, kad nenuginčijus šio teisinio fakto, išvada dėl to, ar šie pastatai yra namų priklausiniai, tiek išvada, ar šie pastatai nėra konkrečių butų priklausiniai, nesukels ieškovams teisinių pasekmių. Šiuo atveju ieškovai nenurodė kurį ūkinį pastatą prašo pripažinti kurio iš butų, ar kuriuos ūkinius pastatus vieno iš butų priklausiniais, todėl nėra pagrindo daryti išvadų dėl atskirų ūkio pastatų buvimo namo priklausiniais. Tai, kad atskiri gyventojai naudojasi ūkiniais pastatais, leidžia daryti išvadą, kad jie gali būti atskirų butų, tačiau ne namo priklausiniais, nes nėra byloje duomenų, kad jie būtų naudojami kaip namų priklausiniai, priešingai, byloje nustatyta, kad dalis ieškovų naudojasi ūkio pastatais, ir ta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ginčo ūkio pastatai galėtų būti priskirti kaip konkretaus buto ar butų priklausiniais, tačiau nėra namo priklausiniais.

66.       Teismas ieškovų reikalavimo tuo pagrindu, kad pastatai išnykę, netenkino tais pačiais motyvais, kaip buvo atmesti prokuroro argumentai Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 daliniu sprendimu.

67.       Ieškovams nurodant, kad pirkimo – pardavimo sandoris negalėjo būti notaro patvirtintas, nes neatitiko CK 6.394 ir 6.396 straipsnių nuostatų reikalavimų, teismas darė išvadą, kad pirkimo – pardavimo  sandoris turėjo atitikti ne CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatas, o CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju ūkinius pastatus atsakovei MB „Emtronika“ pardavė ne žemės sklypo savininkas, t. y. ne valstybinį turtą patikėjimo teisėmis valdanti NŽT, o UAB „Start Vilnius“, todėl pirkimo – pardavimo sandoriui taikytini reikalavimai, nurodyti CK 6.384 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad šioje teisės normoje numatyta, jog parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį žemės sklype, kurio savininku nėra turto pardavėjas, be žemės sklypo savininko sutikimo pardavėjas gali tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, turi būti vertinama, ar buvo gautas žemės sklypo savininko sutikimas parduoti ūkinius pastatus. Taigi, pardavėja UAB „Start Vilnius“ galėjo be žemės sklypo savininko sutikimo parduoti ūkinius pastatus tik tuo atveju, jei tai neprieštaravo įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

68.       Pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad yra pateiktas 2014-12-31 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl turto perleidimo, be to sutartyje buvo aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, nurodant, kad žemės sklypo savininkas sutinka, kad turtas būtų perleistas, nesuformavus apie parduodamus ūkio pastatus žemės sklypų, t. y. nenustačius, kokio dydžio žemės sklypu turi teisę naudotis įsigijęs pastatus asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad žemės sklypo savininko sutikimas buvo, todėl pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta nepažeidžiant įstatymo normų. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 

69.       Aplinkybę, kad ūkinių pastatų pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta nepateikus šalims žemės sklypo plano, kuriame būtų nurodyta šių pastatų vieta žemės sklype, teismas laikė CK
6.396 straipsnyje numatytos teisės normos pažeidimu, tačiau šiuo pažeidimu nebuvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai, sandorio šalims, tikėtina, buvo žinoma daiktų vieta žemės sklype, todėl teismas šiuo pagrindu sandorio taip pat nenaikino.

70.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Šiuo atveju teismas nustatė, kad visiems kitiems, be gyvenamųjų namų, ginčo sklype esantiems statiniams buvo skirta 2 263 kv. m bendro naudojimo žemė, todėl tokiomis pačiomis sąlygomis naudotis žemės sklypu turėjo teisę ir nauja ūkinių pastatų įgijėja MB „Emtronika“. Nesant duomenų, kad šiems pastatams eksploatuoti buvo būtina išskirti atskirą plotą, kad toks eksploatavimas nebuvo galimas turint teisę naudotis bendram naudojimui skirtu plotu, skyrimas ūkinių pastatų naudojimui atskiro ploto, bei nustatant jo dydį – 1 225 kv. m, teismo vertinimu, buvo niekuo nepagrįstas, todėl NŽT 2015-06-16 įsakymas ir jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis pripažinti negaliojančiais, kaip sudaryti subjekto, veikusio prieš teisingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

71.       Teismas nurodė, kad naujo žemės sklypo suformavimas jau suformuotame sklype vertintinas kaip žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. R. Ž. įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, žemės sklypas, kuriame buvo parduodami ūkiniai pastatai, buvo suformuotas namams, esantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pertvarkant žemės sklypą ir dalį sklypo priskiriant atskiriems sklype esantiems ūkiniams pastatams turėjo būti parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Nesant tokio projekto, NŽT neturėjo teisės priskirti ūkinių pastatų naudojimui atskiro žemės sklypo ploto, tuo pažeisdamas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Todėl NŽT 2015-06-16 įsakymas pripažintinas negaliojančiu ir kaip prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai. Šis naujai suformuotas žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik tuo atveju, jei jis būtų įregistruotas VĮ Registrų centre.

72.       Teismas 2015-06-17 nuomos sutartį taip pat pripažino prieštaraujančia imperatyviai įstatymo nuostatai, todėl niekine ir negaliojančia, dėl to, kad ji sudaryta remiantis pripažintu negaliojančiu NŽT 2015-06-16 įsakymu, bei kuria išnuomota žemės sklypo dalis, kuri nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.109 straipsnis).

73.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įregistruoti ginčo ūkio pastatai nėra išnykę, nereiškia, kad jie yra eksplotuojami. Atsakovės MB „Emtronika“ pareiga buvo įrodyti, kad jie yra eksploatuojami, tačiau nesant tokių duomenų, teismas darė išvadą, kad pastatus įsigijusi MB „Emtronika“ jų neeksploatuoja pagal paskirtį, todėl priskyrimas naudojimui ir vėlesniu sprendimu nuoma atskiro žemės ploto tokiems pastatams ekploatuoti vertintina neteisėtu sprendimu.

74.       Teismas atnaujino 1 mėn. ieškinio senaties terminą ginčyti administraciniam aktui – NŽT 2015-06-16 įsakymą, kadangi jis nebuvo išsiųstas suinteresuotiems asmenims, t. y. namų gyventojams, jie kitaip taip pat nebuvo supažindinti su įsakymu, jis nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, todėl teismas laikė, kad ieškovai praleido terminą ginčyti šį aktą dėl svarbios priežasties ir jų teisė turi būti ginama.

75.       Vilniaus apygardos teismas 2019-05-24 papildomu sprendimu ieškovui G. R. priteisė po
75 Eur iš atsakovių NŽT ir MB „Emtronika“, ieškovui A. N. priteisė po 10,64 Eur iš atsakovių NŽT ir MB „Emtronika“, trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) priteisė po 100 Eur iš atsakovių NŽT ir MB „Emtronika“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 50,55 Eur, iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 50,55 Eur, iš atsakovės NŽT – 120,79 Eur, iš atsakovės MB „Emtronika“ – 120,79 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, atlyginimą.

76.       Teismas nustatė, kad mokėtinas pagal prokuroro patikslintą ieškinį žyminis mokestis sudaro
243 Eur. Teismo vertinimu tai, kad reikalavimų dalyje dėl ūkio pastatų perleidimo ir pardavimo sandoriai naikinami atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priėmus neteisėtą sprendimą, kiti sandoriai naikinami kaip niekiniai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms Vilniaus  apygardos teismo 2018-12-18 daliniu sprendimu, sudaro pagrindą išvadai, kad šis sprendimas priimtas atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir MB „Emtronika“ nenaudai. Todėl išlaidas valstybei šioje reikalavimų dalyje turi atlyginti šios trys atsakovės lygiomis dalimis. Šios išlaidos bendrai sudaro 74 Eur ( 55 Eur +19 Eur ), todėl kiekviena iš trijų atsakovių turi atlyginti po 24,66 Eur valstybei.

77.       Teismas nustatė, kad reikalavimų dalyje dėl žemės sklypo ir prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo žyminis mokestis sudaro 169 Eur (150 Eur + 19 Eur), šioje dalyje mokestį valstybei turi apmokėti lygiomis dalimis atsakovės NŽT ir MB „Emtronika“ , nes šioje reikalavimų dalyje ieškinys išspręstas šių atsakovių nenaudai. Remiantis tuo, iš kiekvienos šių atsakovių priteista po 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

78.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš ieškovų (fizinių asmenų) reikalavimų buvo patenkinti 2 iš 3, todėl jų sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas tik toje dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas. Teismas darė išvadą, kad buvo patenkinti ieškovų reikalavimai, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis analogiškas prokuroro ieškiniui, t. y. 150 Eur, todėl ieškovui G. R. priteisė šią sumą iš atsakovų, kurių nenaudai priimtas sprendimas, t. y. iš NŽT ir MB „Emtronika“, lygiomis dalimis – po 75 Eur.

79.       Teismas kitų atsakovų atžvilgiu reikalavimus atmetė, todėl jie neturi atlyginti ieškovams išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Nors ieškovų (fizinių asmenų) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, tačiau tokias išlaidas turi atlyginti šalis, kurios nenaudai priimtas sprendimas. Ieškovas A. N. 2016-05-16 sumokėjo 21,29 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, šios išlaidos jam priteistos iš atsakovų NŽT ir MB „Emtronika“ po 10,64 Eur.

80.       Teismas sprendė, kad trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) prašymas priteisti jam atstovavimo išlaidas tenkinamas iš dalies, priteisiant 200 Eur išlaidas, turėtas už 2016-04-07 atsiliepimo į ieškinį pateikimą, jas priteisiant lygiomis dalimis iš atsakovų NŽT ir MB „Emtronika“, t. y. po 100 Eur, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies.

81.       Teismas sprendė, kad kitų proceso dalyvių reikalavimai priteisti jiems atstovavimo ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestini, nes priešingoms ginčo šalims turint tokių išlaidų ir nesant galimybės nustatyti, kokio dydžio išlaidas turėjo kuris proceso dalyvis patenkintų ir kokias išlaidas atmestų reikalavimų dalyje, papildomo sprendimo šiuo klausimu neprėmė.

82.       Procesinių dokumentų įteikimui teismas byloje turėjo 105,17 Eur išlaidų, jas teismas valstybei priteisė iš atsakovių, kurių nenaudai priimti daliniai sprendimai, t. y. iš Vilniaus miesto savivaldybės, NŽT, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir MB „Emtronika“ po 26,29 Eur.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

83.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinio sprendimo dalį, kuria atmestas prokuroro reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą šioje dalyje patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

83.1.                      Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas dėl ginčo žemės sklype įregistruotų statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), egzistavimo. Aplinkybė, kad 2017-03-16 atlikti patikslinti kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nelemia fakto, kad anksčiau įregistruoti statiniai turėjo betono ar akmenbetonio pamatus, kadangi taip numatyta atlikus minėtus kadastrinius matavimus. Tačiau visi trys ginčo pastatai inventorizacijos metu neturėjo plytų, betono ar akmenbetonio pamatų, grindų, o sienos nurodytos buvusios medinės. Vien dėl to šie kadastriniai matavimai kelia abejonių, t. y. kad galimai užfiksuoti pamatai yra ne ginčo pastatų. Be to, tokių pamatų ir vizualiai nėra matyti.

83.2.                      Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlikimą atsakovai įrodinėjo UAB „Kultūros vertybių paieška“ atliktų archeologinių tyrinėjimų metu rastais, neva, pamatais. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad minėtas pastatas yra išlikęs, savo išvados nepagrindė, kokia šio statinio dalis yra išlikusi ir koks įrodymas tokią išvadą patvirtina. Šiuo atveju ataskaita, parengta atlikus archeologinius tyrinėjimus, nėra pakankama išvadai, kad statinys yra išlikęs.

83.3.                      Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-404-969/2017 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę. Teismas neatsižvelgė, kad nustačius, jog statinys yra naujo statinio statybos rezultatas arba dalinis rezultatas (nebaigta statyba) anstesnis statinys laikytinas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Šiuo atveju nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai, būtų laikomi naujo statinio statybos rezultatu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 punktas), galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją.

83.4.                      Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad tai, jog prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą yra pagrindas išvadai, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiuo atveju ieškovas apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2016-11-23, gavęs (duomenys neskelbtini), gyventojų pareiškimą. Pareiškimą išnagrinėjo ir surinktą medžiagą įvertino per 1 mėn., į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-12-21. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs 1 mėn. ieškinio senaties termino.

84.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

84.1.                      Prokuroras skunde iš esmės tik pakartoja pirmojoje instancijoje jau išsakytus motyvus, kuriais siekia įrodyti, jog ginčijamų sandorių ir administracinių aktų sudarymo metu ginčo ūkiniai statiniai realybėje neva neegzistavo. Skunde pakartotinai aptarinėjami byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie neva patvirtina ieškovo poziciją apie ginčo ūkinių statinių žuvimą. Prokuroras savo skundą grindžia vien tik pasikartojančiais motyvais bei deklaratyviu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

84.2.                      Ieškovo pateikti duomenys (antstolio M. D. 2016-04-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, NŽT Vilniaus skyriaus specialistų 2017-01-04 žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-19 raštas bei Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2017-01-16 aktas), kuriuos prokuroras laiko įrodymais, neva patvirtinančiais ginčo ūkinių statinių neegzistavimą ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir ginčijamų sandorių sudarymo metu, buvo surinkti jau gerokai po to, kai dėl ginčo ūkinių statinių buvo priimti ginčijami administraciniai aktai ir sudaryti ginčijami sandoriai. Todėl prokuroro pateikti įrodymai nelaikytini tinkamais ir patvirtinančiais prokuroro įrodinėjamas aplinkybes.

84.3.                      Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas prokuroro pateiktus įrodymus bei paaiškinimus vertino ne taip, kaip siūlė prokuroras, nereiškia, kad teismas apskritai nevertino ar netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

85.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

85.1.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas, padarydamas išvadą, jog byloje neįrodytas ginčo pastatų išnykimo faktas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, išdėstė bylos duomenų neatitinkančią argumentaciją. Ieškovo teiginiai, kad ginčo pastatai jų perleidimo metu neegzistavo yra grindžiami paties apelianto nuomone ir į bylą pateiktos teisinės galios neturinčios juodraštinės medžiagos – Namų valdos pastatų ir įrenginių aprašymo formomis Nr. 7, kuri neatitinka įrodymo leistinumo ir patikimumo kriterijų ir kurioje nurodytus duomenis paneigia byloje esančių įrodymų visuma, vertinimas.

85.2.                      Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad visi 3 ginčo ūkiniai pastatai nėra išnykę. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, o ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jo prielaidas, kad ginčo ūkiniai pastatai yra išnykę ar, kad skundžiamame sprendime nurodyti išlikę statiniai yra ne ginčo ūkiniai pastatai, o kiti statiniai (naujos statybos rezultatas).

85.3.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad į teismą kreipėsi nepraleidęs 1 mėn. ieškinio senaties termino, kadangi ieškovas prašė pripažinti iš dalies negaliojančia įvykusio viešo konkurso pagrindu sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, prokurorui byloje tik 2016-12-21 pareiškus pirminį ieškinį, jo (ieškinio) pareiškimo metu, ieškinio senaties terminas jau buvo praleistas daugiau nei 20 mėn.

86.       Atsakovė MB „Emtronika“ atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovių MB „Emtronika“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

86.1.                      Prokuroro teiginiai dėl inventorizacijos duomenų neatitikimo nepatvirtina, kad inventorizacijos duomenyse užfiksuoti pastatai galėtų būti kiti pastatai, nei užfiksuoti 2017-03-16 kadastriniais matavimais. Netgi atvirkščiai – inventorizacijos duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek įregistruoti pastatai, tiek nustatytos pastatų išlikusios dalys yra išsidėsčiusios toje pačioje vietoje. Pastatų sienų ar pamatų dalių pasikeitimas iš medinių į mūrinius (betono) galėjo būti pastato rekonstrukcijos pasekoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai galėtų būti kiti pastatai. 1987 m. kadastro duomenimis, kurie galiojo ginčo sandorių sudarymo metu, prokuroro apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių apie pastatų sienas ir pamatus apskritai nėra, o apelianto dėstomos aplinkybės apie pamatus ir sienas buvo fiksuotos pieštuku užpildytuose juodraščiuose apie 1971 m. ir šie duomenys net negali būti laikomi įrodymais.

86.2.                      Byloje nėra nustatyta, kad ginčo pastatų vietoje būtų įrengti nauji pastatai (jų dalys). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad rastos pamatų ir sienų dalys yra būtent ginčo pastatų, nes atitinka jų statybos laikotarpis ir išsidėstymas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie statiniai buvo perstatyti naujai.

86.3.                      Teismui konstatavus faktą, kad ginčo ūkiniai pastatai nėra visiškai sugriuvę, darytina išvada, kad buvusiai pastatų savininkei Vilniaus miesto savivaldybei neatsirado pareiga išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, o pastatai gali būti atkurti, todėl ir pastatų likučių pardavimas yra galimas.

86.4.                      Nuosavybės teisė negali pasibaigti sunykus pastatui, kuomet nėra savininko valios šį pastatą nugriauti. Teisėtas pastato savininkas, net jei yra likusi tik nedidelė pastato laikančiųjų konstrukcijų dalis, turi teisę šį pastatą atkurti ir tokia teisė negali būti varžoma.

87.       Atsakovė MB „Emtronika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

87.1.                      Teismas nepagrįstai priėmė dalinį sprendimą sujungtoje civilinėje byloje išnagrinėdamas tik prokuroro ieškinį, o kitų ieškovų ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtas, nes dalinio sprendimo priėmimui nebuvo įstatyme numatytų sąlygų.

87.2.                      Teismui priėjus išvados, kad ginčo pastatai yra faktiškai egzistuojantys ir nebuvo nugriauti, t. y. paneigus visas ieškovų ieškiniais įrodinėjamas aplinkybes, teismas turėjo ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Tačiau pasielgė priešingai ir net nustatęs, kad ginčo pastatai yra faktiškai egzistuojantys ir šiuo pagrindu negalima pripažinti, kad ginčijami administraciniai aktai priimti ir sandoriai sudaryti neteisėtai (t. y. tuo pačiu konstatuodamas ir prokuroro pareikšto ieškinio nepagrįstumą), teismas išėjo už prokuroro ieškinio ribų ir ex officio pasirėmė visai kitu teisiniu pagrindu ir aplinkybėmis, kurios byloje net nebuvo tirtos, bei nepagrįstai priėmė siurprizinį sprendimą. Šiuo atveju ieškovai byloje neįrodinėjo aplinkybės, kad ginčo pastatų perdavimas UAB „Start Vilnius“ prieštaravo VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 daliai, nes nebuvo tenkinti ne mažiau kaip 3 jame nurodyti investavimo kriterijai.

87.3.                      Byloje vyko ginčas tik dėl tų aplinkybių, ar ginčo pastatai perdavimo metu buvo faktiškai egzistuojantys, todėl ir šalių teikiami įrodymai buvo siekiant patvirtinti ar paneigti šias aplinkybes. Tuo tarpu pateikinėti įrodymų ar ginčo pastatų perdavimas UAB „Start Vilnius“ nuosavybėn buvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas, nebuvo būtina, nes tarp šalių net nebuvo kilęs ginčas dėl šių aplinkybių. Kadangi teismas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu netyrė, todėl ir atsakovai neturėjo galimybės pateikti aptariamų įrodymų laiku. Sprendimo dėl UAB „Start Vilnius“ kapitalo didinimo teisėtumas ir atitikimas teismo nurodytoms VSTVNDJĮ nuostatoms, turėjo būti vertinamas šalims teikiant išsamius tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus bei paaiškinimus ir tik tuomet sprendžiama dėl šios administracinio akto negaliojimo prielaidos (ne)buvimo.

87.4.                      Ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta kaip UAB „Start Vilnius“ skelbto viešo konkurso rezultatas. Atsižvelgiant į tai, turi būti taikomi įstatymų nustatyti reikalavimai iš viešo konkurso kylantiems teisiniams santykiams. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Kadangi ginčo pastatai buvo parduodami ir pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta kaip UAB „Start Vilnius“ skelbto viešo konkurso rezultatas, manytina, kad turi būti taikomas nurodytas sutrumpintas 1 mėn. ieškinio senaties terminas.

87.5.                      MB „Emtronika“ pirkimo – pardavimo sutartį sudarė viešo konkurso būdu su savivaldybės įmone UAB „Start Vilnius“, o patį aukcioną organizavo ir vedė Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, šiuo atveju MB „Emtonika“ yra sąžininga įgijėja ir visais atvejais, net teismui ir tenkinus ieškinį, pagal tokią sutartį įgyti nekilnojamieji daiktai iš atsakovės MB „Emtronika“, kaip sąžiningos įgijėjos, negali būti išreikalauti, tą imperatyviai draudžia CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos.

87.6.                      Nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant tinkamai atkurti (atlikti kapitalinį remontą) pastatus ir juos eksploatuoti pagal paskirtį, o kadangi pastatai buvo prastos būklės, nuomos sutartis pagal Taisyklių nuostatas sudaryta 8 metų terminui. Atsižvelgiant į tai, teismo nurodyti argumentai, kad neva ginčo pastatams eksploatuoti negalėjo būti išnuomojama valstybinio žemės sklypo dalis laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovės sprendimas savo teises įgyvendinti kitu teisėtu būdu – pastatus griauti ir vietoje jų statyti naują kitos paskirties daugiabutį gyvenamąjį namą, negali būti laikoma aplinkybe, neva patvirtinančia nuomos sutarties neteisėtumą nuo jos sudarymo momento, nes sudarant nuomos sutartį šį aplinkybė net neegzistavo.

87.7.                      Panaikinus nuomos sutartį papildomai turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalies suteikimo naudotis kitu būdu ar pastatų vertės atsakovei atlyginimo.

88.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimu į atsakovės MB „Emtronika“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

88.1.                      Atsakovė sutinka, kad ieškovų pareikštų ieškinių reikalavimai iš dalies sutampa ir yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, nagrinėjamoje byloje neegzistavo pagrindai teismui daliniame sprendime ex officio spręsti dėl sandorių ir aktų prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms.

88.2.                      Atsakovė pagrįstai teigia, kad pripažindamas ginčo sandorius ir aktus negaliojančiais visai kitu pagrindu nei ieškinyje nurodė prokuroras, teismas peržengė ieškinio ribas ir priėmė siurprizinį sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai, iš šalių atimta galimybė teikti teismo išvadas dėl tariamo sandorių ir aktų prieštaravimo imperatyvioms VSTVNDJĮ normoms paneigiančius argumentus ir įrodymus, o tai lėmė priėmimą klaidingo sprendimo, kuriame padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

88.3.                      Skundžiamame sprendime teismui atmetus atsakovės MB „Emtronika“ reikalavimą taikyti ieškinio senatį vien tuo pagrindu, kad ieškinį byloje pareiškė prokuroras gindamas viešąjį interesą, buvo netinkamai aiškintos ir pritaikytos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

88.4.                      Sutiktina su atsakovės MB „Emtronika“ argumentais, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai pritaikė restituciją atsakovės MB „Emtronika“ atžvilgiu, nes MB „Emtronika“ yra sąžininga turto įgijėja, iš kurios ginčo turtas negali būti išreikalautas.

89.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

89.1.                      Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos 2014-09-10 sprendimu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, jog sprendimas dėl turto investavimo prieštaravo Savivaldybės veiklos tikslams ir dėl to nepagrįstai pripažino sandorius negaliojančiais. Tokios teismo išvados padarytos ignoruojant įrodymus, patvirtinančius, kad prieš priimant sprendimą dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto investavimo buvo atliktas sprendimo investuoti savivaldybės turtą ekonominis ir socialinis pagrindimas bei buvo nustatyta ir argumentuotai pagrįsta, kad turto investavimas atitinka net 6 iš VSTVNDJĮ 19 straipsnyje numatytų investavimo kriterijų.

89.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės turto investavimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktui ir pripažino sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes turto investavimas atitiko Vilniaus miesto savivaldybės interesus, sprendimas dėl turto investavimo buvo tinkamai pagrįstas bei argumentuotas, turtas perleistas už jo rinkos kainą, nustatytą turto vertintojų.

89.3.                      Priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai ignoruota dalis bylos įrodymų, o tai lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Teismas nevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-04 išvados Nr. A51-72309/14 „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 aiškinamojo rašto prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ projekto.

89.4.                      Teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, ex officio sprendė dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindais, nes byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai.

89.5.                      Teismas, pasisakydamas dėl byloje pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį, netinkamai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, numatančios, kad vien aplinkybė, jog ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą (nenurodant kitų svarbių priežasčių), negali būti tinkamas ir pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

90.       Prokuroras atsiliepimu į atsakovių UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir MB „Emtronika“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

90.1.                      Ieškovas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo informuoti bei nepateikė nuomonės dėl teismo skundžiamo dalinio sprendimo priėmimo, tačiau negalima teigti, kad tuo pasireiškė akivaizdūs ir esminiai byloje dalyvaujančių asmenų teisės į sąžiningą procesą bei dispozityvumo principo pažeidimai.

90.2.                      Nesutiktina, kad teismas nepagrįstai išplėtė ginčo nagrinėjimo ribas. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą. Viešojo intereso buvimas įpareigoja teismą būti aktyviu ir, sprendžiant konkrečius turto perdavimo metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Ieškovas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė Savivaldybės turto investavimo teisinį reglamentavimą, kurio buvo nesilaikyta, argumentus ir pateikė ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

90.3.                      Šalys dėl Savivaldybės turto investavimo prieštaravimo sprendimo imperatyvioms įstatymo normoms pasisakė savo procesiniuose dokumentuose ir pateikė turimus dokumentus.

90.4.                      Ieškovas apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2016-11-23, gavęs (duomenys neskelbtini), gyventojų pareiškimą. Pareiškimą išnagrinėjo ir surinktą medžiagą įvertino per
1 mėn., į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-12-21. Tokiu atveju teigtina, kad ieškovas kreipėsi į teismas nepraleidęs 1 mėn. ieškinio senaties termino.

90.5.                      Kadangi ieškovas laikosi pozicijos, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ginčo pastatai yra išnykę, šiuo atveju pripažįstama, kad galimybės perduoti ginčo pastatus UAB „Start Vilnius“, o vėliau ir MB „Emtronika“ nebuvo, todėl nėra teisinių prielaidų taikyti restituciją ir įpareigoti juos grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei.

90.6.                      Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad MB „Emtronika“ nenaudojo ir neketino naudoti ūkinių pastatų pagal paskirtį, be to, ginčo 3 pastatų žemės sklype nebuvo, todėl negalėjo būti nustatytas šiems ūkiniams pastatams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės plotas ir sudaryta žemės sklypo dalies nuomos sutartis.

91.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovių UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir MB „Emtronika“ apeliacinius skundus prašo juos tenkinti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

91.1.                      Bylos duomenų visuma įrodo, kad priimant sprendimą dėl Savivaldybės turto investavimo didinant UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalą jokios imperatyvios teisės normos pažeistos nebuvo, o priešingą išvadą teismas padarė todėl, kad ignoravo visus byloje esančius įrodymus, susijusius su sprendimo didinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą Savivaldybei priklausiusiu turtu priėmimu, tokio sprendimo socialiniu ir ekonominiu pagrindimu. Dėl šios priežasties atitinkamai nepagrįstu laikytina ir kita teismo išvada, kad Savivaldybės turto investavimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktui, dėl to sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu. Sutiktina su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kad tokia išvada yra nepagrįsta dėl to, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių turto investavimo prieštaravimą kokiems nors Vilniaus miesto savivaldybės veiklos tikslams, bet yra įrodymai, su juose užfiksuotais duomenimis ir netgi skaičiavimais, patvirtinančiais, kad turto investavimas atitiko Savivaldybės veiklos tikslus, buvo jai socialiai ir finansiškai naudingas.

91.2.                      Pirmosios instancijos teismas apskritai net nenagrinėjo, ar ieškinio senaties terminai yra praleisti ir ar jie praleisti dėl svarbios priežasties, dėl ko būtų pagrindas juos atnaujinti.

91.3.                      Civilinės bylos buvo sujungtos tuo tikslu, kad būtų galimybė efektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti ginčą, tačiau teismui priėmus dalinį sprendimą, sujungtos civilinės bylos iš esmės vėl buvo atskirtos ir kartu paneigtas proceso ekonomiškumo ir efektyvumo principas, dėl ko bylos galutinis išsprendimas papildomai užsitęs, be to, ieškinių reikalavimai tarpusavyje yra susiję taip, kad jų nagrinėjimas skyriumi yra teisiškai neįmanomas, o dalis reikalavimų apskritai sutampa.

92.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

92.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. visiškai nevertino atsakovių pateiktų įrodymų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-04 išvados Nr. A51-72309/14 „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 aiškinamojo rašto prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ projekto), kas lėmė klaidingas teismo išvadas dėl Vilniaus miesto savivaldybės turto investavimo socialinio ir ekonominio pagrįstumo tariamo nebuvimo.

92.2.                      Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kas lėmė klaidingas teismo išvadas, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimą investuoti į UAB „Start Vilnius“ priėmė nepaisydama imperatyvių teisės normų, kurias Vilniaus miesto savivaldybė buvo pripažinta pažeidusi kitoje civilinėje byloje pagal analogišką prokuroro reikalavimą (patenkintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-900/2014, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2014). Teismas, remdamasis minėta byla ignoravo nagrinėjamoje byloje buvusius įrodymus ir darė nepagrįstas išvadas.

93.       Atsakovė MB „Emtronika“ prisidėjimu prie apeliančių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, apeliacinių skundų prašo apeliantų MB „Emtronika“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip nepagrįstą.

94.       Atsiliepimu į atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, akcijų pasirašymo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, viešo konkurso rezultatų dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

94.1.                      Pirmojoje instancijoje ginčas visą procesą tarp šalių vyko dėl to, ar 3 ginčo ūkiniai pastatai administracinių aktų ir sandorių metu buvo egzistuojantys. Ieškinio pagrindas ir įrodinėjimo dalykas byloje buvo ne turto investavimo pagrįstumas, o ginčo ūkinių statinių faktinis egzistavimas realybėje. Aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, susiję su Vilniaus miesto savivaldybės turto investavimu, byloje nebuvo išnagrinėti. Dėl šios priežasties, teismas neturėjo pagrindo ex officio pripažinti negaliojančiais byloje ginčytų aktų ir sandorių.

94.2.                      Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas ignoravo dalį į bylą pateiktų įrodymų ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai visiškai nevertinant esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčių įrodymų – 2014-09-04 rašto „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ ir 2014-09-05 „Aiškinamojo rašto prie sprendimo projekto „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“, lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

94.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė pakartotinai priėmė sprendimą ne tik prieštaraujantį imperatyviai teisės normai, bet ir sandorį dėl UAB „Start Vilnius” akcijų įsigijimo už Savivaldybės nekilnojamąjį turtą, nesant ekonominio ir socialinio pagrindimo tokiam investavimui, turto perdavimui, tariamai nepaisydama ankstesnio Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo. Ši teismo išvada padaryta ne tik visiškai ignoruojant nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, bet ir remiantis byla, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ir netgi yra priešingos.

95.       Atsiliepimu į atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

95.1.                      Vien tai, kad buvo formaliai surašyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-04 išvada Nr. A51-72309/14 „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-09-05 aiškinamasis raštas prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ projekto nereiškia, kad buvo atliktas tinkamas ekonominis ir socialinis pagrindimas.

95.2.                      Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas investuoti priimtas nesilaikant Turto įstatymo detalizuojančio aprašo imperatyviųjų teisės normų.

95.3.                      Nesutiktina, kad atsakovėms nebuvo suteikta galimybė plačiau pasisakyti dėl ieškovo ginčijamų aktų ir sandorių siejant juos su investavimo pagrįstumu, todėl kad ieškinio pagrindas buvo kitas – ginčo ūkinių statinių kaip neegzistavusio turto perdavimas UAB „Start Vilnius“ ir vėlesni dėl šio turto sudaryti sandoriai. Ieškovas pateikė teismui sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą, nurodė investavimą reglamentuojančias teisės normas, nurodė, kad šiuo atveju nebuvo įgyvendintas investavimo nurodytais motyvais laukiamas rezultatas, savo ruožtu atsakovės pateiktuose atsiliepimuose išdėstė argumentus ir poziciją dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorių bei dėl investavimo pagrįstumo ir investavimo kriterijų patenkinimo, pateikė su tuo susijusius įrodymus.

96.       Atsiliepimu į ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei atsakovių MB „Emtronika“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“,  Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atsakovė NŽT prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovių apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

96.1.                      Ūkiniai pastatai administracinių aktų ir sandorių sudarymo metu neegzistavo, buvo išnykę, todėl negalėjo būti civilinių teisinių santykių objektais. Esant tokiai faktinei situacijai, ginčo statinių, kurių eksploatavimui ir naudojimui buvo pagrindas išnuomoti valstybinę žemę, nesant, o atsakovei MB „Emtronika“ įgyjant tariamus pastatus, nepagrįstai, tam nesant teisinio pagrindo buvo įgyvendinta tariama teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono.

96.2.                      NŽT, įvertinusi 2017-03-16 UAB „KM Centro“ atliktus kadastrinius matavimus, nustatė pažeidimus, dėl kurių NŽT direktoriaus 2018-11-14 įsakymu buvo sustabdytas matininko R. J. išduoto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.

96.3.                      Atliktame archeologiniame tyrime nurodoma, kad buvo aptiktos XX a. II p. statyto pastato grindų ir sienų pamatų liekanos; buvęs statinys statytas ne anksčiau kaipXX a. III ketv., o nugriautas maždaug XX a. IV ketv. Nugriovimo metu pašalintos iki paviršiaus nugriautos pertvarinės ir kitos sienos, suardyta statinio planinė struktūra. Todėl darytina išvada, kad minėtas statinys buvo nugriautas dar XX a. IV ketv.

96.4.                      Aplinkybė, kad statinys registruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, jog statinys yra naudojamas.

96.5.                      Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būtų naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Šiuo atveju MB. „Emtronika“ neketino ginčo pastatų naudoti pagal jų Nekilnojamojo turto registre registruotą pagrindinę naudojimo paskirtį – pagalbinio ūkio.

97.       Ieškovai V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys atmestas ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

97.1.                      Teismas nepagrįstai nepripažino 2015-03-31 pirkimo – pardavimo sutarties niekine ir negaliojančia CK 6.394 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi šios sutarties 3.2 punkte nurodoma, jog pirkėjo teisės į žemės sklypą yra nežinomos. Be to, šiame sandoryje išreikšta abejonė dėl pirkėjo galimybių apskritai reikalauti, kad žemės sklypas daiktui naudoti būtų suformuotas ateityje. Teismas nepagrįstai ignoravo ieškovo ieškinyje nurodytą esminę aplinkybę, kad notaras ūkinių pastatų pirkimo – pardavimo sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančią ir VĮ Registrų centro duomenims prieštaraujančią informaciją apie žemės sklypą, t. y. jis yra nesuformuotas. Pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkte yra įrašyta klaidinanti, tikrovės neatitinkanti informacija, jog žemės sklypas yra nesuformuotas. 

97.2.                      Teismas nepagrįstai nepripažino 2015-03-31 pirkimo – pardavimo sutarties niekine ir negaliojančia CK 6.396 straipsnio 2 dalies ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais, o to nepadaręs, pažeidė šias materialinės teisės normas. CK 6.396 straipsnio 2 alyje nurodyta, kad negalioja sandoris, kuriame nenurodyta daikto vieta atitinkamame žemės sklype. Ši nuostata yra imperatyvi, o imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja ab initio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Pirkimo – pardavimos sutartyje nenurodyti jokie žemės sklypą identifikuojantys duomenys: neįrašytas sklypo kadastrinis, unikalus numeris, nenurodytos aplinkybės, kad parduodami daiktai yra Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymu suformuotame ir ieškovų bendram naudojimui perduotame žemės sklype.

97.3.                      Teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad ginčo statiniai (duomenys neskelbtini), ginčo sandorių sudarymo metu realybėje egzistavo, todėl jais galėjo būti disponuojama civilinėje apyvartoje.

97.4.                      Teismas nepagrįstai ginčo ūkinių pastatų nelaikė gyvenamųjų namų priklausiniais. Šiuo atveju statinio paskirtis – pagalbinio ūkio reiškia, kad jis gali tarnauti pagrindiniam daiktui, kaip jo priklausinys, o ne kaip savarankiškas daiktas. Visi ginčo pagalbinio ūkio pastatai archyviniuose VĮ Registrų centro dokumentuose yra įvardinti kaip pagalbinės pagrindinių gyvenamųjų statinių dalys konkrečiai įvardijant kurie statiniai kuriam namui priklauso.

97.5.                      Teismas ignoravo NŽT išvadą, kurioje nurodoma, kad pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius veikė viršydamas savo kompetencijos ribas – sutikimą parduoti ūkinius statinius davė neturėdamas jokių įgaliojimų.

97.6.                      Teismas nepagrįstai nestabdė bylos, kol bus išnagrinėtos: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2057-433/2019, kurioje ieškovai prašo pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-1978 dalį, kuria 9 ūkiniai pastatai perduoti UAB „Start Vilnius“ kaip Vilniaus miesto savivaldybės įnašas įstatinio kapitalo didinimui, pripažinti negaliojančia tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014-09-12 akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, investuojant ginčo ūkinius pastatus, bei pripažinti negaliojančiu 2014-09-30 akto dalį dėl ginčo ūkinių statinių perdavimo UAB “Start Vilnius“, ir taikyti restituciją. Ieškovai taip pat prašo perdavus ūkinius pastatus Vilniaus miesto savivaldybei pripažinti jiems teisę privatizuoti šiuos pastatus; 2) Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-348-415/2020 pagal daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-07-11 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1755-171/2018, kurioje pareiškėjai siekia: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2017-10-24 sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-18958;
2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-12-19 sprendimą Nr. csprl-279; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti 2017-03-16 įrašą apie žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų patikslinimą. Šioje administracinėje byloje pareiškėjai siekia panaikinti ginčo ūkinių statinių kadastrinių matavimų registraciją VĮ Registrų centre ir neteisėtai ginčo statiniams šių matavimų pagrindu suteiktą pagrindinio daikto statusą.

97.7.                      Teismas toje pačioje byloje priėmė du vienas kitam prieštaraujančius dalinius sprendimus. 2018-12-14 daliniame sprendime konstatavęs, kad Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai investavo, nenaudingai perleido UAB „Start Vilnius“ savo nekilnojamąjį turtą, įgijo šios bendrovės 4 700 Lt vertės akcijų, kai ši turtą konkurso būdu už kelių mėnesių pardavė už 15 00 Eur sumą, sprendė, kad tokie sprendimai, sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kai tuo tarpu 2019-05-10 daliniame sprendime ieškovų reikalavimus (ginčo suma ta pati – 15 200 Eur) dėl tos pačios sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

98.       Atsiliepimu į ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo atsakovė MB „Emtronika“ prašo jį atmesti ir tenkinti MB „Emtronika“ pareikštą apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

98.1.                      Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra valdomas NŽT patikėjimo teise, o pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo pastatai nuosavybės teise priklausė UAB „Start Vilnius“. Kadangi šiuo atveju ginčo statiniai ir žemės sklypas priklausė skirtingiems savininkams, tai CK 6.394 straipsnio 2 dalis nėra taikoma. Šiuo atveju taikoma CK 6.394 straipsnio 3 dalis. Pabrėžtina, kad dar prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį iš NŽT buvo gautas 2014-12-31 sutikimas dėl ginčo pastatų perleidimo, kuriuo NŽT pareiškė, kad neprieštarauja ginčo pastatų perleidimui, kurie yra valstybiniame žemės sklype, taip patvirtindama sutikimą, kad būtų naudojama valstybinio žemės sklypo dalis, reikalinga perleidžiamiems pastatams eksploatuoti.

98.2.                      Aplinkybė, kad notaro patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkte per klaidą buvo nurodyta, jog ginčo pastatai yra nesuformuotame žemės sklype, nėra ir negali būti absoliučiu šio sandorio negaliojimo pagrindu. Tuo labiau, kai kituose sutarties punktuose ir prie sutarties pridėtame NŽT sutikime yra aiškiai nurodoma, kad pastatai yra suformuoto žemės sklypo dalyje.

98.3.                      Ieškovai nėra tinkami subjektai ginčyti pirkimo – pardavimo sandorį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

98.4.                      Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad pirkimo – pardavimo sutartis laikytina negaliojančia, nes sutartyje nėra nurodyta pastatų vieta žemės sklype, kadangi sutarties 2.2-2.13 punktuose buvo aiškiai identifikuoti visi parduodami pastatai, juos aprašant buvo nurodyti indeksai, kuriais kiekvienas pastatas yra pažymėtas plane (statinių išdėstymo schemoje). Tokių duomenų (pastato žymėjimo plane) pakanka, kad būtų galimybė identifikuoti pastatą pagal nekilnojamojo turto kadastro bylą ir joje esančius statinių išdėstymo planus, todėl laikytina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje buvo tinkamai įvykdytas reikalavimas nurodyti parduodamų ginčo pastatų vietą žemės sklype.

98.5.                      Ieškovai apeliaciniame skunde nepaneigė teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad ginčo pastatai yra faktiškai egzistuojantys, nes byloje nustatyta, jog yra išlikusios ginčo pastatų laikančiosios konstrukcijos, kas suponuoja išvadą, jog ginčo pastatai nėra visiškai išnykę ir jų savininkas turi neginčijamą teisę juos atkurti teisės aktų nustatyta tvarka.

98.6.                      Vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre ūkinių pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma – pagalbinio ūkio, savaime nereiškia ir neįrodo, kad šie statiniai yra ne savarankiški daiktai, o kokio nors pagrindinio daikto, ar tuo labiau ieškovams ar kuriam nors iš ieškovų, priklausančio pagrindinio daikto, priklausiniai. Teisės aktuose nėra numatyta draudimo tokius ūkinius pastatus, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, naudoti ir / ar parduoti.

99.       Atsiliepimu į ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

99.1.                      Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas vien ieškovų nuomone ir jų daromu tik tam tikros dalies į bylą pateiktų įrodymų vertinimu.

99.2.                      Ieškovai neturėjo ir neturi teisinio (materialiojo ar procesinio) suinteresuotumo dėl tarp UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ieškinys dalyje dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas netinkamo ieškovo.

99.3.                      Žemės

99.4.                      MB „Emtronika“ perkamų statinių naudojimui skirtas žemės sklypas suformuotas nebuvo. Dėl to byloje ginčo nėra. Dėl to į pirkimo – pardavimo sutartį įtrauktas ir 3.2 punktas, kuriuo numatyta pirkėjo teisė ateityje kreiptis dėl atskiro valstybinės žemės sklypo, reikalingo pastatų naudojimui suformavimo, jei pirkėjas pageidautų, jog toks atskiras sklypas būtų suformuotas, ir šio suformuoto atskiro sklypo, jei tokį sklypą būtų įmanoma suformuoti, nuomos ar įsigijimo.

99.5.                      Ieškovai klaidingai tvirtina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, įrašyti reikalingi duomenys apie žemės sklypą. Šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad ūkinių pastatų pardavimas prieštarautų kokioms nors įstatymų ar sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Tiek CK 6.394 straipsnio 3 dalies, tiek 6.396 straipsnio 1 dalies normose nėra numatyta jokių papildomų reikalavimų, kad pirkimo – pardavimo sutartyje turėtų būti konkrečiai nurodyta kokia teisė – nuomos, panaudos ar kt.

99.6.                      Nagrinėjamos bylos duomenų visuma patvirtina, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo statiniai, plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), egzistavo ir egzistavo su jais susijusios teisės, todėl jie galėjo būti parduoti.

99.7.                      Ieškovams tvirtinant, kad išlikę statiniai, plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra ne šie statiniai, o visiškai kiti (nauji) statiniai, teko pareiga tokias savo prielaidas įrodyti, tačiau ieškovai to nepadarė.

99.8.                      Nagrinėjamoje byloje neegzistavo jokių pagrindų ginčo ūkinius statinius pripažinti gyvenamųjų namų priklausiniais. Ieškovai ne tik neįrodė, kad ūkiniai statiniai yra ne savarankiški daiktai, o priklausiniai, bet net nereiškė reikalavimo dėl ūkinių pastatų pripažinimo priklausiniais.

99.9.                      Ieškovai neįrodė, kad egzistavo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Ieškovai tik deklaratyviai nurodė, kad kituose teismuose yra nagrinėjamos dar dvi bylos, susijusios su ginčo ūkiniais statiniais. Ieškovai neįrodė ir nepagrindė, kad minėtose bylose priimti teismo sprendimai šioje byloje turės prejudicinę reikšmę ar kad neišnagrinėjus ieškovų nurodytų bylų buvo neįmanoma išnagrinėti šios bylos.

100.       Atsiliepimu į ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

100.1.                      Dalis apeliantų argumentacijos yra nesusijusi su skundžiamo dalinio sprendimo dalimi, kurią ieškovai skundžia, ir yra susijusi su Vilniaus apygardos teismo 2019-12-14 daliniu sprendimu.

100.2.                      Ieškovai apeliaciniame skunde ignoruoja aplinkybę, jog savo patikslintame ieškinyje, kad ir kaip išsamiai išdėstę savo turimą įsivaizdavimą apie neva neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus perleidžiant gyvenamųjų namų tariamus priklausinius, savo patikslintame ieškinyje tokio reikalavimo, t. y. pripažinti šiuos ūkinius statinius gyvenamųjų namų priklausiniais, ieškovai vis dėl to nebuvo pareiškę. Kaip nebuvo pareiškę ir jokių reikalavimų tiek Vilniaus miesto savivaldybei, tiek Vilniaus miesto savovaldybės administracijai, tačiau didelę dalį tiek patikslinto ieškinio, tiek apeliacinio skundo skyrė būtent Vilniaus miesto savivaldybei tariamai neteisėtų veiksmų perleidžiant „priklausinius“ aptarimui.

101.       Atsakovė MB „Emtronika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovų ieškinys ir pripažinti negaliojančiais NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymas Nr. 838-(14.49.2) bei 2015-06-15 nuomos sutartis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl sandorių ir viešo administravimo organo priimto akto pripažinimo negaliojančiais atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

101.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo žemės sklypas neva turėjo būti pertvarkomas suformuojant atskirus žemės sklypus rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, o nesant parengto tokio projekto, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas neturėjo teisės priskirti ūkiniams pastatams atskiro žemės sklypo ploto, todėl pažeidė Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Tokie teismo teiginiai ir argumentai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir taisyklėms, nustatančioms kokiu būdu yra išskiriamos suformuotose žemės sklypuose esančių pastatų eksploatavimui būtinos žemės sklypo dalys. Tikėtina, kad teismas supainiojo nagrinėjamam ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimus su teisės aktų reikalavimais, taikytinais performuojant žemės sklypus (t.y. žemės sklypus atidalijant ar padalijant ir taip iš pradinio žemės sklypo suformuojant du ar daugiau padalytų savarankiškų žemės sklypų). Šiuo atveju niekas sklypo atidalyti ar padalyti suformuojant savarankišką nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, reikalingą tik MB „Emtronika“ statinių eksploatavimui, ir atskirą sklypą tik gyventojų daugiabučių eksploatavimui, nesiekė ir tokių procedūrų neatlikinėjo.

101.2.                      Kadangi Kadastro nuostatuose apibrėžiamas žemės sklypo planas nėra laikomas teritorijų planavimo dokumentu, todėl jam nėra taikomi sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo principai, ką klaidingai nurodo teismas skundžiamame sprendime, taip pat nėra taikomos supažindinimo su visuomene procedūros.

101.3.                      Ginčo žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo darbai nebuvo atliekami, taip pat nebuvo formuojami jokie nauji žemės sklypai, todėl teismo daliniame sprendime nurodyti NŽT įsakymo dėl dalių nustatymo neteisėtumo pagrindai laikytini visiškai nepagrįstais.

101.4.                      Teismo argumentai, kad neva pastatams eksploatuoti negalėjo būti išnuomojama valstybinio žemės sklypo dalis, nes pastatai nebuvo naudojami, laikytini nepagrįstais, kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta siekiant tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę į pastatus, o kadangi pastatai buvo prastos būklės, nuomos sutartis pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas sudaryta trumpesniam nei 8 metų terminui, kaip tai ir numato teisės aktai. Nuomos sutarties sudarymas buvo reikalingas siekiant, kad būtų užtikrinamos MB „Emtronika“ kaip pastatų savininkės teisės naudoti ir valdyti pastatus teisės aktų nustatyta tvarka.

101.5.                      Ieškovai yra praleidę terminą reikalavimui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-16 įsakymo dėl dalių nustatymo panaikinimo pareikšti. Nurodytas įsakymas yra administracinis aktas ir reikalavimui dėl jo nuginčijimo taikomas 1 mėn. apskundimo terminas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

102.       Atsiliepimu į atsakovės MB „Emtronika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

102.1.                      Skundžiamo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovų ieškinio reikalavimus, reikštus atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu, MB „Emtronika“ apeliaciniu skundu nėra ginčijama ar prašoma pakeisti. Atsakovės MB „Emtronika“ apeliaciniame skunde jokie reikalavimai atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu nėra reiškiami.

103.       Atsiliepimu į atsakovės MB „Emtronika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 (klaidingai nurodyta 2019-05-24) nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

103.1.                      Teismas dėl MB „Emtronika“ apeliacinio skundo motyvų turėtų spręsti savo nuožiūra, vadovaujantis apeliantės skunde išdėstytais motyvais bei ypač – šiam konkrečiam ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o būtent – Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 ir 33 punktais, kadangi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes akivaizdu, jog ginčo atveju yra susiklosčiusi būtent tokia faktinė situacija, kuri yra aptarta minėtuose nuostatuose, t. y. ginčo žemės sklype yra keli atskiri savarankiškai funkcionuojantys pastatai (5 gyvenamieji namai ir ginčo ūkiniai pastatai), kuriems eksploatuoti yra suformuotas 1 žemės sklypas, ir jokie nauji šio žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo darbai (projektai), priešingai negu traktuota skundžiamame sprendime, MB „Emtronika“ įsigijus ginčo ūkio statinius, atliekami nebuvo.

103.2.                      Ieškovai teismui kartu su pradiniu ieškiniu į bylą pateikė įrodymą – Nekilnojamo turto registro išrašą Nr. 44/1419041, kuriame nurodyta, kad jis iš Centrinio duomenų banko atspausdintas 2015-06-19, tuo tarpu į teismą su pradiniu ieškiniu ieškovai kreipėsi tik 2016-04-20, t. y. praėjus beveik metams nuo sužinojimo apie ieškovų šioje byloje ginčijamus administracinius aktus ir sandorius.

103.3.                      Ieškovams nepriklausantis turtas teisės aktų nustatyta tvarka buvo valdomas (perleidžiamas) nepriklausomai nuo ieškovų valios ar aplinkybės, kad ieškovai šiuo turtu savavališkai naudojosi kaip savo. Atitinkamai ieškovų neturėjo stebinti ir faktas, kad Vilniaus miesto savivaldybei, o vėliau UAB „Start Vilniui“ teisės aktų nustatyta tvarka perleidus šiuos ūkinius statinius ir nuosavybės teises į juos įgijus MB „Emtronika“, t. y. atsiradus šių ūkinių pastatų naudojimu pagal paskirtį suinteresuotam asmeniui, atitinkamai buvo pakeista ir ginčo žemės sklypo naudojimo tvarka, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems savarankiškiems daiktams – ūkiniams pastatams eksploatuoti atitinkamai nustatant proporcingas dalis. Todėl žemės sklypo dalių perskirstymas atitinkamas jo dalis iš bendro naudojimo priskiriant 12 šioje sklypo bendro naudojimo dalyje buvusių ūkinių pastatų niekaip negalėjo pažeisti jokių ieškovų (fizinių asmenų) teisių.

104.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir atsakovei priteisti iš ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. solidariai 5 616,39 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

104.1.                      Skundžiamame papildomame sprendime teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriteisė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai, duomenys kokiu pagrindu susidarė konkrečios UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, buvo pateikti byloje.

104.2.                      Iš Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo turinio akivaizdu, kad šiuo daliniu sprendimu ieškovų (fizinių asmenų) ieškinys atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu buvo visiškai atmestas. Atsižvelgiant į tai, minėtas dalinis sprendimas laikytinas priimtu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ naudai. Atitinkamai atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šias išlaidas priteisiant iš ieškovų – fizinių asmenų.

104.3.                      Priimant skundžiamą papildomą sprendimą buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, teismo pareiga argumentuoti priimtą sprendimą bei paneigta atsakovės, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisė gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

105.       Atsakovė MB „Emtronika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovės priteisė žyminio mokesčio ieškovams bei bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą, ir šioje dalyje priimti naują papildomą sprendimą – priteisti atsakovei MB „Emtronika“ iš ieškovų 13 068 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

105.1.                      Iš teismo motyvų neįmanoma suprasti, kodėl šiuo atveju buvo atmestas MB „Emtronika“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kokių (kurių) atsakovės MB „Emtronika“ išlaidų dydžio pagrįstumo teismas negalėjo nustatyti ir kodėl, juolab kad atsakovė yra pateikusi teismui visus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, kurie yra visiškai aiškūs ir teisiškai bei buhalteriškai korektiški.

105.2.                      Atsakovės patirtos išlaidos ir jas patvirtinantys įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Šios išlaidos buvo patirtos renkant įrodymus apie MB „Emtronika“ nuosavybės teise priklausantį pastatą, kurie paneigia ieškovų (tiek prokuroro, tiek ir fizinių asmenų) argumentus apie tai, jog pastato (-ų) nėra.

105.3.                      Teismo daliniais sprendimais ieškinių dalys buvo patenkintos dėl konstatuotų kitų atsakovų – NŽT, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ – priimtų administracinių aktų negaliojimo (neteisėtumo) bei sudarytų sandorių negaliojimo. Vieninteliai reikalavimai, pagal kuriuos galėjo šioje byloje kaip atsakovė atsakyti MB „Emtronika“, buvo reikalavimai pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį bei statinių pirkimo – pardavimo sutartį. Nors teismas šiuos reikalavimus iš dalies patenkino, tačiau tokie reikalavimai patenkinti tik kaip išvestiniai reikalavimai, kurių tenkinimas priklausė išimtinai nuo kitų ieškovų reikalavimų dėl administracinių aktų galiojimo bei statinių iš Savivaldybės perdavimo UAB „Start Vilnius“ sandorio galiojimo, pagal kuriuos atsakovė MB „Emtronika“ negali atsakyti. Jei teismas būtų atmetęs ieškovų reikalavimus dėl administracinių aktų galiojimo bei statinių perdavimo iš Savivaldybės UAB „Start Vilnius“ sandorio galiojimo, nebūtų buvę ir pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl nuomos sutarties galiojimo bei pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo.

106.       Atsiliepimu į atsakovės MB „Emtronika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomo sprendimo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

106.1.                      Teismas dėl MB „Emtronika“ apeliacinio skundo motyvų turėtų spręsti savo nuožiūra, vadovaujantis apeliantės skunde išdėstytais motyvais bei ypač – šiam konkrečiam ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o būtent – Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 ir 33 punktais, kadangi pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes akivaizdu, jog ginčo atveju yra susiklosčiusi būtent tokia faktinė situacija, kuri yra aptarta minėtuose nuostatuose, t. y. ginčo žemės sklype yra keli atskiri savarankiškai funkcionuojantys pastatai (5 gyvenamieji namai ir ginčo ūkiniai pastatai), kuriems eksploatuoti yra suformuotas 1 žemės sklypas, ir jokie nauji šio žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo darbai (projektai), priešingai negu traktuota skundžiamame sprendime, MB „Emtronika“ įsigijus ginčo ūkio statinius, atliekami nebuvo.

106.2.                      Atsakovės MB „Emtronika“ apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir bylos duomenys patvirtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą buvo pateikti MB „Emtronika“ patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Atitinkamai teismas turėjo pareigą įvertinti pateiktus įrodymus ir argumentuotai, individualizuotai pasisakyti dėl kokių priežasčių atmetamas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

106.3.                      Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismo daliniais sprendimais ieškinių dalys buvo patenkintos dėl teismo daliniuose sprendimuose konstatuotų NŽT, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priimtų administracinių aktų negaliojimo (neteisėtumo) bei sudarytų sandorių negaliojimo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 daliniu sprendimu ieškovų (fizinių asmenų) ieškinys atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atžvilgiu atmestas visa apimtimi. Šiame daliniame sprendime nėra nustatyti ar konstatuoti jokie atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ar UAB „Start Vilnius“ neteisėti veiksmai.

107.       Atsiliepimu į atsakovių MB „Emtronika“ UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomo sprendimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

107.1.                      Mano, kad atsakovių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti sprendžiami vadovaujantis lygiateisiškumo ir proporcingumo principais.

107.2.                      Atsiliepime išdėstyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija sutampa su Vilniaus miesto savivaldybės pozicija.

108.       Atsiliepimu į atsakovių MB „Emtronika“ UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomo sprendimo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

108.1.                      Atsakovei MB „Emtronika“ bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos, kadangi teismas patenkino 8 prokuroro reikalavimus iš 10. Šiuo atveju teismas patenkino prokuroro ieškinį net ir laikydamas jo argumentus dėl trijų pastatų išnykimo nepagrįstais.

108.2.                      Šioje byloje sprendimai iš esmės priimti ieškovų naudai, todėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės neįgijo.

109.       Atsiliepimu į atsakovės MB „Emtronika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo bei atsakovių MB „Emtronika“ ir UAB „Vilniaus vystymo kmpanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomo sprendimo ieškovai V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

109.1.                      Visi ginčo pagalbinio ūkio pastatai archyviniuose VĮ Registrų centro dokumentuose yra įvardinti kaip pagalbinės pagrindinių gyvenamųjų statinių dalys konkrečiai įvardijant kurie statiniai kuriam namui priklauso. Ginčo pardavimo sandorių metu pastatai taip pat nedviprasmiškai įvardinti pagalbinio ūkio pastatais (naudojimo būdas – pagalbinio ūkio). Šiuo atveju VĮ Registrų centro duomenyse užfiksuota pastato paskirtis (pagalbinio ūkio) vienareikšmiškai patvirtina, kad pardavimo metu pastatai VĮ Registrų centre buvo įregistruoti kaip priklausiniai. Priklausinio ir pagalbinio ūkio pastato apibrėžimai yra visiškai tapatūs. Pastatai nuosekliai įvardijami kaip pagalbinio ūkio tiek VĮ Registrų centro duomenų banko išraše, tiek VĮ Registrų centro statinių išdėstymo plane.

109.2.                      VĮ Registrų centre yra įregistruotas NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2)-486, bylojantis apie tai, kad ginčo teritorija – 1225 kv m. –  yra priskirta bendram ieškovų naudojimui. Todėl ginčo nuomos sutartis yra naikintina, kadangi priimta neteisėto akto pagrindu ir pažeidžia ieškovų, įgijusių ginčo žemę pirkti ar nuomoti lengvatinėmis sąlygomis, teises.

109.3.                      Atsakovėms MB „Emtronika“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti atlyginamos, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2018-12-14 daliniame sprendime konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas perleisti turtą UAB „Start Vilnius“ yra neteisėtas, imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris. Taip pat priimti aktai ir sandoriai prieštaravo VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatai. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė netinkamai investavo, nenaudingai perleido UAB „Start Vilnius“ savo nekilnojamąjį turtą. Toks perleidimas prieštaravo Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatai, todėl tokie sprendimai ir sandoriai pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 2 dalies pagrindu.

110.       Atsiliepimu į ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. ir atsakovės MB „Emtronika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo bei atsakovių MB „Emtronika“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomo sprendimo atsakovė NŽT prašo ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės MB „Emtronika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo atmesti, dėl atsakovių MB „Emtronika“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinių skundų spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo:

110.1.                      Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 8 iš 10 reikalavimų Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 daliniu sprendimu buvo patenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas materialinius teisinius reikalavimus minėtu daliniu sprendimu išsprendė prokuroro naudai, taip pat ir ieškovų (fizinių asmenų) naudai, todėl atsakovės neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

110.2.                      Nagrinėjamu atveju nebuvo atliekami jokie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo darbai, esant nuo 2010 m. suformuotam ginčo žemės sklypui, o priimant Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymą, vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsniu, NŽT vertinimu, buvo nepagrįstai ir prieštaraujant minėtų Taisyklių 8 punktui ir žemės teisinius santykius reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms, patikslintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymas, kuriuo buvo nustatytos ir išskirtos dalys statiniams eksploatuoti, t. y. patikslintas žemės sklypo plotas tenkantis MB „Emtronika“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams. Toliau minėto įsakymo pagrindu buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria MB „Emtronika“ išsinuomojo jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti tenkančią žemės sklypo dalį. Taigi, 2015-06-16 įsakymu nebuvo suformuotas naujas žemės sklypas.

110.3.                      MB „Emtronika“ ūkinių pastatų nenaudojo ir neketino naudoti jų pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą daikto pagrindinę naudojimo paskirtį – pagalbinio ūkio. Atsakovės siekis buvo realizuoti daugiabučio namo statybą, o tai reiškia, kad yra siekis sukurti naują civilinės apyvartos objektą – daugiabutį gyvenamąjį namą, kas iš esmės pažeidžia tiek Žemės įstatymo, tiek Taisyklių nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

110.4.                      Ginčijamų ūkinių pastatų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Start Vilnius“ nebuvo ginčo žemės sklypo savininkė, todėl ir atsakovei MB „Emtronika“ negalėjo perleisti nuosavybės teisių į žemės sklypą ar jo dalį, bet ir nustatyti kitų teisių į žemės sklypą (nuomos, užstatymo teisės ir kt.).

110.5.                      Vadovaujantis Taisyklių 45 punktu, valstybinės žemės patikėtinis gali išduoti sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos perleidžiamam nekilnojamam daiktui, eksploatuoti nuomos teisę, tik sudarius valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypas jau yra suformuotas, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas suformuotame žemės sklype būtų galėjęs išduoti sutikimą UAB „Start Vilnius“ perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę tuo atveju, jeigu būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau negalėjo išduoti sutikimo perleisti suformuotame žemės sklype esančių ūkinių pastatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

111.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

112.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 ir 2019-05-10 dalinių sprendimų bei 2019-05-24 papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo priimti 2018-12-14 dalinį sprendimą

113.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalį prokuroro ieškinio reikalavimų ir dalį V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. reikalavimų 2018-12-14 priėmė dalinį sprendimą. Apeliantė MB „Emtronika“ apeliaciniame skunde prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinį sprendimą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė dalinį sprendimą sujungtoje civilinėje byloje išnagrinėdamas tik prokuroro ieškinį, kadangi jo priėmimui nebuvo įstatyme numatytų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.

114.       Dalinio sprendimo reglamentavimas grindžiamas proceso koncentruotumo principu (CPK
7 straipsnio 1 dalis). Kai byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai, dėl skirtingo įrodymų poreikio bei galimybės tuos įrodymus surinkti ir ištirti skirtingų reikalavimų išsprendimas gali užtrukti skirtingą laiką. Tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai, tačiau surinktų įrodymų pakanka tik tam, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimu, teismui CPK 261 straipsnio pagrindu yra suteikta teisė priimti dalinį sprendimą. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama į visų pareikštų reikalavimų esmę ir jų tarpusavio ryšį. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje ir toje byloje teismas galėtų priimti galutinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013).

115.       Reikalavimų savarankiškumas priklauso nuo materialinių teisinių santykių, iš kurių šie reikalavimai yra kilę, specifikos. Jei remiantis materialinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis yra galima priimti sprendimą dėl vieno ar kelių reikalavimų, neišsprendus likusių reikalavimų, reikalavimai yra savarankiški ir gali būti sprendžiami daliniu sprendimu. Kiekvienu atveju galimybę priimti dalinį sprendimą atsižvelgdamas į konkrečios bylos specifiką įvertina bylą nagrinėjantis teismas, kuris, be kita ko, yra saistomas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

116.       Teisėjų kolegija, įvertinusi sujungtoje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, jų esmę ir tarpusavio ryšį, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje 2018-12-14 dalinis sprendimas galėjo būti priimtas, nes prokuroro reikalavimai panaikinti administracinių aktų dalis, pripažinti sandorių dalis negaliojančiomis ir taikyti restituciją bei reikalavimai įpareigoti kompetentingas institucijas įregistruoti juridinius faktus dėl ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalyje dėl  ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z., S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š., D. L., G. R., M. J., A. N., E. M. ir J. Z. ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį minėtų trijų ūkio pastatų atžvilgiu yra tapatūs. Tačiau likę ieškovų fizinių asmenų reikalavimai nors ir yra susiję su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštais reikalavimais, tačiau faktiškai yra pakankamai savarankiški, kad galėtų būti reiškiami atskirose civilinėse bylose. Šiuo atveju įstatymų nuostatos neįpareigoja teismo vienoje byloje spręsti dėl tame pačiame žemės sklype esančių skirtingos būklės statinių perleidimo, kai toks perleidimas galimai pažeidžia skirtingų subjektų teises ar teisėtus interesus, teisėtumo klausimo. Jei tokie reikalavimai pareikšti vienoje byloje, teismas, siekdamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, tuos klausimus gali spręsti galutiniu sprendimu arba daliniais sprendimais.

117.       Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dalinio sprendimo priėmimą motyvavo tuo, jog prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio priėmimui pakako įrodymų, o likusių ieškovų pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų nagrinėjimą būtina atnaujinti, pašalinant nustatytus ieškinio trūkumus, siekiu įvertinti pareikšto reikalavimo pripažinti ieškovams teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo teritoriją pagrįstumą, buvo būtina rinkti, tirti ir vertinti įrodymus. Pažymėtina, kad pastarasis ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas yra betarpiškai susijęs su kitais ieškinyje pareikštais reikalavimais, kadangi yra ieškinio pagrindo rezultatas ir siekiamo tikslo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė CPK 261 straipsnio nuostatas.

Dėl teisinių ir faktinių ginčo ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir daiktinių teisių į juos išregistravimo pagrindų

118.       Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateiktu apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinio sprendimo skundžia tik šio sprendimo dalį, kuria ūkiniai pastatai, unikalūs
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo nepripažinti išnykusiais, nes jų pamatai išlikę, dėl to ir neišregistruotini iš viešojo registro. Prokuroras savo poziciją grindžia iš esmės argumentais, susijusiais su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

119.       Remiantis CK 4.254 straipsnio 9 punktu, viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 12 straipsnio 9 punktu, Nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: <...> buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas.

120.       Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir NTRN) 69 punktu, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. NTRN 70 punkte nustatyta, kad registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją Registro duomenų bazėje pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi Registro duomenų bazės archyve.

121.       Nei CK, nei NTRĮ ar NTRN nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgiant į tai, ši samprata pirmiausiai aiškintina sistemiškai – t. y. atsižvelgiant į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį.

122.       NTRN 71 punktas nustato, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti reikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. Nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas. Remiantis NTRĮ 72 punktu registro įrašai apie nekilnojamąjį daiktą pažymimi kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi Registro duomenų bazės archyve.

123.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002) 7 punkte nustatomos šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis remontas ir paprastasis remontas), statinio griovimas.

124.       Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal STR 1.01.08:2002 8.5 punktą naujo statinio statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

125.       Kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl sunykusio gyvenamojo namo likučių nugriovimo bei įpareigojimo pastato savininkams išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išlikęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio, ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Šia taisykle vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išlikimo faktą.

126.       Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, reikalavimą dėl ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių į juos išregistravimo grindė tuo, kad šie statiniai yra išnykę, todėl viešo registro duomenys neatitinka tikrovės. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje turėjo būti įrodyta, kad minėtų statinių konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos.

127.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo statiniai yra išlikę, todėl reikalavimus dėl daiktinių teisių į juos išregistravimo atmetė.

128.       Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pastatų išlikimo aplinkybė buvo nustatyta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju inventorizacijos, atliktos 1987-06-20 duomenimis, visi trys ginčo ūkiniai pastatai neturėjo plytų, betono ar akmenbetonio pamatų, grindų, o sienos nurodytos buvusios medinės. Todėl pagal UAB „KM Centras“ 2017-03-16 atliktus kadastrinius matavimus negalėjo būti numatomi šių pastatų akmenbetonio ir betono pamatai. Be to, vizualiai iš byloje pateiktų fotonuotraukų ginčo pastatų vietose tokių pamatų taip pat nėra, todėl minėti duomenys neatitinka tikrovės. Apeliantė MB „Emtronika“ ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išlikimo faktą grindė UAB „Kultūros vertybių paieška“ atliktų mokslinių archeologinių tyrimų išvadomis. Prokuroro vertinimu, teismas, remdamasis minėtų archeologinių tyrimų išvadomis, nepagrindė savo išvados dėl pastatų išlikimo fakto, kadangi minėtų archeologinių tyrimų išvados nėra pakankamas įrodymas.

129.       Teisėjų kolegija šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad 3 ginčo ūkio pastatai yra išlikę, nurodydamas, kad pastatai egizstavo remiantis: 1) 1979-09-15, 2007-03-01 ir 2007-11-22 sudarytais ginčo žemės sklypo planais; 2) UAB „Geoforta“ 2015-05-26 atliktu ginčo žemės sklype kadastrinių matavimų planu; 3) NŽT aktais; 4) UAB „KM Centras“ 2017-03-16 atliktais kadastriniais matavimais; 5) mokslinių archeologinių tyrimų išvadomis. Pažymėtina, kad šie rašytiniai įrodymai ir juose esantys duomenys, kuriuose fiksuojami trijų ginčo ūkinių pastatų egzistavimo ir išlikimo faktai, byloje nėra paneigti. 

130.       Minėta, kad statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 8.5 punktas). Tai reiškia, kad nustačius laikančiųjų konstrukcijų, esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktą statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. Pažymėtina, kad mokslinių archeologinių tyrimų išvadose nenustatyta, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. 1094-0216-9100, išlikę pamatai yra giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi. Nors minėtuose dokumentuose nurodyta, kad minėtas ginčo ūkinis pastatas yra prastos būklės, tačiau taip pat nurodoma, kad yra išlikusios mūrinės sienos, atramos. Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyto XX a. II pusėje, šiuo metu yra likę medinių ir mūrinių pamatų ir grindų, plytinės sienos dalių konstrukcijos, kurios aptiktos 10-60 cm gylyje (0,1-0,6 m). UAB „KM Centras“ 2017-03-16 kadastriniuose matavimuose, kurių duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčyti / pripažinti negaliojančiais, patvirtina, kad visų trijų ūkinių pastatų yra išlikusios medinės sienos su karkasu.

131.       Teisėjų kolegija pripažįsta aplinkybes, kad nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad įrodinėdamos statinio būklę įrodymus teikė visos ginčo šalys, aplinkybės dėl statinio būklės yra prieštaringos, kadangi ginčo ūkiniai pastatai nėra numatyti arba nėra vizualiai matomi rašytiniuose įrodymuose, kuriais remiasi prokuroras: 1) antstolio 2016-04-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu; 2) NŽT 2017-01-04 žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktu; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-19 aktu; 4) Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2017-01-16 aktu; 5) SĮ „Vilniaus planas“ 2010-07-20 ginčo sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu ir žemės sklypo planu; 6) UAB „Geoforta“ 2015-05-26 atliktų žemės kadastrinių matavimų planu (išskyrus tai, kad šalia buvusio medinio ūkinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėta atraminė siena). Nepaisant to, įrodymai, kuriais prokuroras remiasi, nėra pakankami paneigti ginčo ūkinių pastatų egzistavimo faktą ginčo sandorių sudarymo metu, yra ginčytini ir prieštaringi, jų turinys nepatikimas, todėl nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių. Kaip antai, pavyzdžiui, NŽT 2017-01-04 žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktas parengtas duomenimis, surinktais žiemos metu, esant sniego sluoksniui, vien vizualiniu vertinimu, neįsitikinus pastatų pamatų ar laikančiųjų konstrukcijų egzistavimo faktu; minėti įrodymai yra surinkti keleriais metais vėliau po įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ir kurie egzistavo ginčo sandorių sudarymo metu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad įrodymai, kuriais remiasi prokuroras, laikomi nepatvirtinančiais jo įrodinėjamų aplinkybių (statinių išnykimo).

132.       Taip pat prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai neišskyrė, kokia konkrečia dalimi yra išlikę ginčo pastatai. Šiuo atveju ginčo statinių kadastro byloje nurodyta, kad trijų ginčo ūkinių pastatų yra likę po 13 proc. dėl to, kad pastatai fiziškai pažeisti. Duomenų apie ginčo pastatų būklę vėlesniu nei 1987 m. laikotarpiu Kadastro registro dokumentų byloje nėra.

133.       Pažymėtina, kad prokuroro argumentai, jog rašytiniai įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, jog pastatai, kurių sienos  nurodytos – medis su karkasu, buvo su pamatais ir kad yra iš dalies išlikę pamatai nėra tų pačių pastatų, kurie įregistruoti, pamatais, atmestini, nes byloje esantys inventorizacijų duomenys patvirtina, jog tiek įregistruoti trys ginčo ūkiniai pastatai, tiek nustatytos pastatų buvimo pamatų ir laikančiųjų konstrukcijų dalys yra išsidėsčiusios toje pačioje vietoje, tiek 1987-06-20 atliktos inventorizacijos metu, tiek 2007-11-12 paskutinėje pastatų išdėstymo schemoje žemės sklype ginčo pastatai yra pažymėti atitinkamais indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jie pažymėti kaip egzistuojantys ir nurodomi jų kadastro duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Šiuo atveju kilus ginčui, registro duomenys gali būti naudojami kaip faktiniai įrodomieji duomenys, bet jie gali būti paneigiami, teismui įsitikinus jų nepagrįstumu ir teismo sprendime padarius išvadą dėl teismo sprendime nustatytų daiktų požymių, kriterijų ar savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Nepaneigus šių duomenų, minėti įrodymai leidžia nuosekliai atsekti ginčo statinius.

134.       Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaneigta aplinkybė, jog pastatų sienų pasikeitimas iš medinių į mūrines galėjo būti pastatų rekonstrukcijos pasekmė, tačiau tokia aplinkybė nesuponuoja išvados, kad tai negali būti tie patys nekilnojamojo turto objektai. Be to, kaip jau minėta, tokių aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kadangi apie pastatų būklę po inventorizacijos 1987 m., jos kitimą jokių duomenų kadastro byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra ir pagrindo teigti, kad ginčo statinių, kurie iš dalies yra sunykę, pamatai ar laikančiosios konstrukcijos (ar jų dalis) buvo naujai atliktų statybos darbų objektas, buvo visiškai arba iš dalies atstatyti, rekonstruoti arba suremontuoti, todėl laikyti, kad šie pastatai buvo sunaikinti, kas leistų daryti išvadą, kad statiniai teisiškai buvo išnykę, nėra pagrindo.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-09-10 sprendimo investuoti turtą į UAB „Start Vilnius“

135.       Apeliantės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstrai konstatavo, jog Tarybos 2014-09-10 sprendimas dėl turto investavimo į UAB „Start Vilnius“ prieštaravo Vilniaus miesto savivaldybės veiklos tikslams, t. y. imperatyviai VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatai (redakcija, galiojusi iki 2014-10-01).

136.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-09-10 priėmė sprendimą Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“, kuriuo nusprendė: 1) perduoti UAB „Start Vilnius“ piniginį įnašą – 2 500 000 Lt ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; 2) padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą nuo 61 077 350 Lt iki 66 965 480 Lt išleidžiant 588 813 paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; 3) įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių ir UAB „Startį Vilnius“ direktorių pasirašyti turto perdavimo - priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį; 4) įpareigoti UAB „Start Vilnius“ direktorių atlikti visus veiksmus, susijusius su turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu; 5) įpareigoti Finansų departamentą pervesti UAB „Start Vilnius“ 2 500 000 Lt iš Ekonomikos ir investicijų departamento 15 programai skirtų lėšų.

137.       Vykdant Tarybos 2014-09-10 sprendimą 2014-09-12 buvo pasirašyta UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartis, 2014-09-30 aktu Nr. A403-51/14(2.2.623-FN4) „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „Start Vilnius“ Savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą, perduoto turto vertė 3 388 130 Lt. Tarybos 2014-09-10 sprendimo, 2014-09-12 akcijų pasirašymo sutarties ir 2014-09-30 perdavimo – priėmimo akto pagrindu nuosavybės teisė į perduotus nekilnojamojo turto objektus buvo įregistruota UAB „Start Vilnius“.

138.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi sprendimai, kuriais siekta turto perdavimo, priimti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2014-10-01), kurios numatė, kad sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba. Prieš priimant atitinkamą sprendimą, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai: 1) investavus bus įvykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantys Lietuvos Respublikos įsipareigojimai; 2) investuojama į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčias įmones ir (ar) įrenginius, vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu ir kitais nacionalinio saugumo tikslus įgyvendinančiais teisės aktais, kuriais inter alia (be kita ko) užtikrinama reikiama sprendžiamoji valstybės galia; 3) investuojant skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir (ar) tarptautinis konkurencingumas; 4) investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat regioniniu ar pasaulio mastu; 5) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas); 6) valstybės ir (ar) savivaldybių turto investavimu (valstybės ar savivaldybės įnašu) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas; 7) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas; 8) bus investuojama į ūkio ir socialines inovacijas, žinių ekonomikos plėtrą, aukštųjų technologijų kūrimą, jeigu tai yra vienas iš pagrindinių investicijų objekto veiklos tikslų; 9) investavimo tikslas ir siekiamas rezultatas nustatyti teisės aktuose, įgyvendinančiuose strateginio planavimo dokumentus.

139.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (tekste – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2016-02-24) 10 punkte nurodoma, kad pasiūlyme dėl sprendimo investuoti valstybės ar savivaldybės turtą priėmimo: 1) nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); 2) pateikiamas investuojamo turto (perduodamo nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo) aprašymas (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esanti informacija ir kiti duomenys, pagal kuriuos galima tokį turtą identifikuoti), jeigu įnašas yra ne pinigai. Jeigu įnašas yra pinigai, nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis; 3) jeigu investuojamas nekilnojamasis turtas, paaiškinama, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais; 4) nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalyje, tenkinami, ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors Apraše ir nepateiktas išsamus investavimo pagrindimo formų sąrašas, tačiau pasiūlymas investuoti valstybės ar savivaldybės turtą turi būti pagrįstas projekto pelno ir sąnaudų apskaičiavimu, taip pat kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais. VSTVNDJĮ nuostatos ir jose įtvirtinti principai įpareigoja atlikti apskaičiavimus, tyrimus dėl savivaldybės ar valstybės turto investavimo naudingumo (Lietuvos Aukščiausiojo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013).

140.       Nustatyta, kad prieš Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priimant skundžiamą sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija parengė išvadą dėl Savivaldybės turto investavimo pagrįstumo, kurioje aprašė ketinamą investuoti Savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad, įgyvendinant VSTVNDJĮ 8 straipsnyje įtvirtintus valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, tikslinga padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą. Turto investavimo tikslingumas susietas su Savivaldybės vykdomų projektų įgyvendinimo finansavimu, taip pat VšĮ „Vilnijos verslo inkubatorius“ veiklos atkūrimu ir finansavimu. Išvadoje teigiama, kad perdavus nekilnojamąjį turtą UAB „Start Vilnius” kaip įstatinį kapitalą, bendrovė galėtų jį remontuoti ir panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka, ir taip būtų įgyvendinti visuomenės naudos, efektyvumo ir racionalumo principai. Be kita ko, siūlymas investuoti grįstas tuo, kad pastatai, kuriais norima padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą, yra prastos būklės, dėvisi, jiems reikalinga priežiūra, tačiau Savivaldybė tam neturi pakankamai lėšų. UAB „Start Vilnius“ dėl savo vykdomos veiklos galėtų atlikti pastatų remontą ar kitaip panaudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Išvadoje, išdėsčius nurodytus argumentus, konstatuota, kad investuojant Savivaldybės turtą bus tenkinami VSTVNDJĮ 19 2 dalies 3 ir 5–9 punktuose numatyti kriterijai.

141.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš išvados turinio akivaizdu, jog Aprašo 10 punkte nustatytų reikalavimų nebuvo laikytasi. Analizė, kokio dydžio pridėtinė vertė bus gauta investavus turtą, kokio dydžio bus reikalingos sąnaudos, nebuvo atlikta, taip pat nepadarytas tyrimas, kokį konkretų socialinį bei ekonominį rezultatą toks sprendimas sukurtų. Apsiribota tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis apie siekiamų investuoti pastatų būklę, jų panaudojimą, lėšas, reikalingas jų išlaikymui, priežiūrai ir pan., pateikiami tik abstraktūs bendro pobūdžio skaičiavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais (duomenimis). Investavimo pagrindimo ydingumą rodo ir jo turinio prieštaringumas. Viena vertus, išvadoje teigiama, kad siekiamas investuoti Savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas yra prastos būklės, jo išlaikymui, remontui yra būtinos investicijos, tačiau, kita vertus, jų perdavimas UAB „Start Vilnius“ siejamas su ekonominės naudos sukūrimu. Tokios išvados pagrindimo nėra pateikta. Taigi, nors išvadoje nurodoma, jog investuojant Savivaldybės turtą tenkinami VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatyti investavimo kriterijai, tačiau nėra pagrįsta, kaip šie kriterijai bus tenkinami ar įgyvendinti.

142.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieš teikiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pasiūlymą investuoti, nebuvo atliktas norimo realizuoti investavimo projekto pelno ir sąnaudų apskaičiavimas, o pateiktas socialinis ir ekonominis pagrindimas buvo neinformatyvus ir paviršutiniškas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarybos 2014-09-10 sprendimas prieštarauja VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 daliai tuo aspektu, kad jis nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas. Vien tik deklaratyvių teiginių išsakymas negali būti vertinamas kaip pagrindimas, kurio reikalauja įstatymas ir jį įgyvendinęs Aprašas. Ekonominis ir socialinis sprendimo investuoti Savivaldybės turtą pagrindimas turėjo būti atliktas iki sprendimo projekto pateikimo svarstyti Savivaldybės tarybai. Tik turėdama visą su tuo susijusią informaciją, Savivaldybės taryba galėjo priimti VSTVNDJĮ įtvirtintus reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl Savivaldybei priklausančio turto investavimo.

143.       Apeliantė MB „Emtronika“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad įrodymų, susijusių su investavimo socialiniu ir ekonominiu naudingumu, nebuvo galimybės pateikti, kadangi tarp šalių dėl jų nebuvo kilęs ginčas, t. y. Tarybos sprendimo dėl UAB „Start Vilnius“ kapitalo didinimo teisėtumas ir atitikimas teismo nurodytoms VSTVNDJĮ nuostatoms bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo vertinamas, šios aplinkybės taip pat nesudarė ir ieškinio pragrindo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikšto ieškinio ribų, priimdamas siurprizinį sprendimą.

144.       Apeliantės nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iškilus teisminiam ginčui dėl tokio Tarybos sprendimo teisėtumo, jo socialinis ir ekonominis pagrindimas ex post facto (galiojantis atgaline data) nėra galimas, nes teismas pagal jam suteiktus įgaliojimus tikrina tik tai, ar priimant sprendimą buvo laikytasi procedūrinių ir materialiųjų reikalavimų. Visa būtina informacija, kaip tai apibrėžta VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalyje ir Apraše, susijusi su sprendimo investuoti ekonominiu ir socialiniu pagrindimu, turi būti parengta iki sprendimo priėmimo ir pateikta įvertinti Savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pareigą byloje teikti papildomus įrodymus, jog investavimas į UAB „Start Vilnius“ atitiko tris ar daugiau VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatytų investavimo kriterijų, t. y. jog ginčo turto, esančio Vilniaus miesto Senamiesčio teritorijoje, pardavimas už 15 200 Eur privačiam juridiniam asmeniui, nenustatant jam prievolių, kurios būtų susijusios su Savivaldybės įgyvendinamomis funkcijomis, yra ekonomiškai ir socialiai naudingas bei pagrįstas sprendimas.

145.       Šiuo atveju buvo nesilaikyta imperatyvių įstatyme įtvirtintų reikalavimų, kurie turėjo užtikrinti Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimą. Imperatyvių teisės normų nustatytų reikalavimų nesilaikymas tiesiogiai lemia ir viešojo intereso pažeidimą, kadangi sprendimai dėl Savivaldybės turto, esančio viešosios nuosavybės teisės objektu, naudojimo ir disponavimo priimti pažeidžiant aptartą tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti nurodyti MB „Emtronika“ apeliacinio skundo argumentai, susiję su Tarybos 2014-09-10 sprendimo pripažinimu negaliojančiu neturi jokios teisinės reikšmės.

146.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be kita ko nurodė, kad ginčo Tarybos sprendimas pažeidžia ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veikios klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Apeliantė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, motyvuodama tuo, kad turto investavimas atitiko Vilniaus miesto savivaldybės interesus, sprendimas dėl turto investavimo buvo tinkamai pagrįstas bei argumentuotas, turtas perleistas už turto vertintojų nustatytą rinkos kainą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

147.       Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas priimtas neatlikus būtinų įstatyme numatytų veiksmų, galinčių turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, todėl jis yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ir jo pagrindu sudarytas sandoris, pažeidžia viešosios teisės principą – savivaldybės turtas perduotas pažeidžiant nustatytą imperatyvų reguliavimą – teisės aktuose įtvirtintą turto perdavimo tvarką ir reguliavimo tikslus bei saugomas vertybes, konstatuotina, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeistas viešasis interesas.

148.       VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai yra imperatyvaus pobūdžio, taigi ginčijamų sprendimų pagrindu be pakankamo ekonominio ir socialinio pagrindimo Savivaldybei priklausantį vertingą nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas perdavus UAB „Start Vilnius“, tokie sprendimai dėl turto perdavimo kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms negalioja. Šiuo atveju apeliantės skunde nurodyti argumentai, susiję su Savivaldybės interesais ir turto perleidimo kaina, ne tik kad yra nepagrįsti, tačiau ir neturintys reikšmės, kadangi nepašalina Savivaldybės sprendimo perduoti ginčo turtą neteisėtumo. Atsižvelgdama į tai,teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl teismo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą

149.       Apeliantė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ex officio spręsdamas dėl ginčo administracinių teisės aktų ir sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.82 straipsnio
2 dalies pagrindais, nes nebuvo nustatyta aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, kad sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

150.       Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Pripažinęs sandorį niekiniu teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

151.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja, jog sandoris yra niekinis, tik tada, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).

152.       Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pagal CK 1.82 straipsnio 2 dalį viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais.

153.       VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalis ir Aprašo 10 punkto normos yra imperatyvios, skirtos apsaugoti pagrindinius VSTVNDJĮ 81 straipsnyje įtvirtintus turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, investuojant valstybės ir savivaldybių turtą. Nurodytos normos nustato aiškius ir konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo. Taip pat Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto norma yra imperatyvaus pobūdžio, skirta savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veikios klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

154.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarybos 2014-09-10 sprendimas priimtas pažeidžiant VSTVNDJĮ 19 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 10 punkto bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto normas, kurios laikytinos imperatyviomis. Tokias išvadas teismas padarė tinkamai ištyręs, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų. Nustačius, kad Tarybos sprendimas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, darytina išvada, kad jis laikytinas akivaizdžiai niekiniu, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl jo negaliojimo ex officio.

155.       Skundžiama 2018-12-14 dalinio sprendimo dalis, kuria teismas sprendė ex officio dėl sandorio negaliojimo, taip pat nelaikytina siurprizine, kadangi prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės MB „Emtronika“ apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai išplėtė ginčo nagrinėjimo ribas. Šiuo atveju viešojo intereso buvimas įpareigoja teismą būti aktyviu ir, sprendžiant konkrečius turto perdavimo metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Prokuroras savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė savivaldybės turto investavimo teisinį reglamentavimą, kurio buvo nesilaikyta, argumentus ir pateikė ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atitinkamai šalys dėl Savivaldybės turto investavimo prieštaravimo sprendimo imperatyvioms įstatymo normoms pasisakė savo procesiniuose dokumentuose ir pateikė turimus įrodymus.

Dėl NŽT 2015-06-16 įsakymo, kuriuo nustatytos ginčo sklypo dalys

156.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras ir ieškovai (fiziniai asmenys) ieškiniais pareiškė reikalavimus pripažinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymą negaliojančiu skirtingais pagrindais.

157.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymu buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, esančio M(duomenys neskelbtini), dalys tuo metu dar Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusių 12 ginčo ūkio paskirties statinių eksploatavimui. MB „Emtronika” 2015-03-31 įsigijo iš UAB „Start Vilnius“ ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymu buvo pakeistos visiems ūkiniams pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas iš 246 kv. m į 1 225 kv. m kartu sumažinant bendrojo žemės sklypo naudojimo plotą ir jo dalį priskiriant naudotis MB „Emtronika“.

158.       Taisyklių 31 punkte nurodoma, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Atitinkamai vadovaujantis Taisyklių 3 punkto nuostatomis, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nustatyta tvarka pagal parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas (Taisyklių 8, 37.2 punktai).

159.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2019-05-10 daliniame sprendime nurodė motyvus, jog NŽT 2015-06-16 įsakymu sumažinus ginčo sklypo bendrojo naudojimo plotą ir jį priskyrus MB „Emtronika“, turėjo būti parengtas žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nesant tokio projekto NŽT neture?jo teise?s priskirti u?kiniams pastatams naudojimui atskira? z?eme?s sklypo plota?, priimdamas i?sakyma? pakeisti jau priskirto žemės sklypo plotą, tuo paz?eide? Z?eme?s i?statymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, tode?l teismas i?sakymą pripaz?ino pries?taraujančiu imperatyviai i?statymo normai ir dėl to negaliojančiu. 

160.       Nagrinėjamu atveju apeliantė MB „Emtronika“ nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais teigdama, kad ginčo sklypo formavimo ar pertvarkymo darbai nebuvo atliekami, nebuvo formuojami nauji žemės sklypai, todėl jie laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiems apeliantės teiginiams.

161.       Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad nebuvo atliekami ir nebuvo siekiama atlikti žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo darbus. Teisėjų kolegija vertina, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl NŽT 2015-06-16 įsakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms vertino jį, kaip pažeidžiantį Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi NŽT neparengusi žemės sklypo projekto sumažino nuomojamos valstybinės žemės bendrojo naudojimo plotą. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad NŽT padidindama valstybinės žemės sklypo plotą MB „Emtronika“ priklausantiems ūkio paskirties statiniams eksploatuoti, neatsižvelgė į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes.

162.       Šiuo atveju taip pat taikytinos Taisyklių 8 ir 37.2 punktų nuostatos, pagal kurias kiekvienam teritorijų planavimo dokumentu suformuotame žemės sklype esančio statinio savininkui ar bendraturčiui perduodama nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtų Taisyklių 8 punkto nuostata taikoma tik tuomet, kai valstybiniame žemės sklype yra keli skirtingi statinių savininkai, ir ši nuostata netaikoma (statiniams ar įrenginiams eksploatuoti sklypo dalys nėra nustatinėjamos), kuomet visi parduodamame valstybiniame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai priklauso vienam ir tam pačiam savininkui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas statiniams, priklausantiems ne tik MB „Emtronika“, turėjo būti rengiamas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga ginčo žemės sklypo dalis. Nagrinėjamu atveju NŽT buvo pateiktas UAB „Geoforta“ parengtas planas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu, laikytini nepagrįstais.

163.       NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymu buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys tuo metu dar Vilniaus miesto savivaldybei priklasiusių 12 ginčo ūkio paskirties statinių eksploatavimui. MB „Emtronika” 2015-03-31 įsigijus iš UAB „Start Vilnius“ ginčo pastatus NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymu, vadovaujantis UAB „Geoforta“ 2015-05-26 parengtu žemės sklypo planu, buvo pakeistos visiems ūkiniams pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas iš 246 kv. m į 1 225 kv. m kartu sumažinant bendrojo žemės sklypo naudojimo plotą ir jo dalį priskiriant naudotis MB „Emtronika“. Svarbu pažymėti, kad UAB „Geoforta“ parengtame žemės sklypo plane, o vėliau NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimtame ginčijamame įsakyme be pagrindo buvo išskirtos ir pažymėtos atskiros žemės sklypo dalys, reikalingos ūkiniams pastatams eksploatuoti, t. y. ir 776 kv. m dalis ir 449 kv. m dalis bendrojo naudojimo plote. Be to, su minėtu žemės sklypo planu nebuvo supažindinti kiti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Šiuo atveju priskirtinas eksploatacijai valstybinės žemės sklypas negalėjo būti padidintas. Byloje nei NŽT, nei MB „Emtronika“ nenurodė jokių aplinkybių bei objektyvių priežasčių, lėmusių NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymo 2.5 punkto pakeitimą bei papildymą 2.6, 2.7 ir 3.1-3.3 punktais 2015-03-31 įsakymu. Byloje nėra duomenų, kad 2011-2015 metais ginčo pastatai buvo rekonstruojami ar vykdoma nauja statyba, kas pagrįstai leistų daryti išvadą dėl atsiradusios būtinybės didinti MB „Emtronika“ priklausančių ginčo pastatų eksploatacijai reikalingą valstybinės žemės plotą. Šiuo atveju NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymu nepagrįstai nustatyta didesnė nuomojamos valstybinės žemės sklypo ploto dalis, nei reikalinga ginčo ūkio pastatams eksploatuoti, o tai vertintina kaip imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, pažeidimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 8 punktas).

164.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2018-12-14 daliniame sprendime taip pat teisingai konstatavo, jog veiksmai, susiję su ginčo turto perleidimu, atlikti vykdant neteisėtą Tarybos 2014-09-10 sprendimą ir akcijų įsigijimo sutartį, todėl jų pagrindu priimti administraciniai aktai ir sandoriai taip pat pripažintini negaliojančiais. Vien nurodyta aplinkybė yra pagrindas NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymą pripažinti negaliojančiu.

Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų

165.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. 

166.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

167.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

168.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

169.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2018-12-14 daliniame sprendime teisingai konstatavo, kad veiksmai, susiję su ginčo turto perleidimu, atlikti vykdant neteisėtą Tarybos 2014-09-10 sprendimą ir akcijų įsigijimo sutartį, todėl jų pagrindu priimti administraciniai aktai ir sandoriai taip pat pripažintini negaliojančiais. Atitinkamai teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimus dėl trijų ginčo ūkinių pastatų, pripažinęs sandorį, kurio pagrindu MB „Emtronika“ įsigijo juos negaliojančiu, sprendė, kad taip pat naikintini ir NŽT priimtas įsakymas bei nuomos sutartis kaip veiksmai, atlikti negalojančiu pripažinto nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras ieškinį šioje dalyje reiškia nurodydamas kitus pagrindus ir teismas yra įpareigotas daryti išvadas ir dėl ieškinio tenkinimo ar atmetimo šiais (prokuroro nurodytais) pagrindais. Be to, ieškovai (fiziniai asmenys) yra pareiškę ieškinio reikalavimą dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

170.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-17 įsakymu buvo nustatytos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys tuo metu dar Vilniaus miesto savivaldybei priklasiusių 12 ginčo ūkio paskirties statinių eksploatavimui. MB „Emtronika” 2015-03-31 įsigijo iš UAB „Start Vilnius“ ginčo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymu buvo pakeistos visiems ūkiniams pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas iš 246 kv. m į 1 225 kv. m kartu sumažinant bendrojo žemės sklypo naudojimo plotą ir jo dalį priskiriant naudotis MB „Emtronika“. Šiuo atveju pati MB „Emtonika“ atskleidė, kad įsigytus Savivaldybei priklausiusius 12 ūkio pastatų ketina griauti ir jų vietoje statyti daugiabutį. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia aplinkybę, kad MB „Emtonika“ ginčo žemės sklype planuoja ir / ar planavo veiklą, susijusią ne su esančių statinių naudojimu, bet su būsimo, iš esmės kitokio, statinio statyba, kadangi pati MB „Emtronika“ savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog dar nespėjo įgyvendinti savo kaip savininkės teisių į įsigytą turtą, atitinkamai ginčo ūkio paskirties statinių nenaudoja pagal jų paskirtį. Atitinkamai po nuomos sutarties sudarymo nepasikeitus nuosavybės teisių objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas kelis kartus didesnis valstybinės žemės sklypo plotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės suponuoja manymą, kad įsigyjant prastos būklės ūkinius pastatus buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu, o žemės sklypo dalys priskirtos ne jame jau esančių objektų (12 ūkio pastatų) eksploatacijai, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, o naujam statiniui statyti. Minėta, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami šiuose sklypuose esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Dėl to esant akivaizdžiam MB „Emtronika“ siekiui ginčo sklype vykdyti komercinę ūkinę veiklą (daugiabučio statybą), nesusijusią su turimų ūkinių pastatų eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka.

171.       Daugiabučių namų statybai valstybinė žemė ne aukciono tvarka nėra nuomojama, tokios išimties nėra numatyta teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju  padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

172.       Be to, žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turi būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes. Vien aplinkybė, jog pastatas ar statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto vienetas, nereiškia jo naudojimo pagal paskirtį. Valstybinės žemės nuomai ne aukciono tvarka būtina nustatyti ne tik statinio buvimą konkrečiame žemės sklype, bet ir jo naudojimą konkrečiai veiklai bei eksploatavimą pagal esamą tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Šiuo atveju tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį. Nagrinėjamu atveju ginčo statiniai – 12 ūkio pastatų – neturi apibrėžtos savarankiškos naudojimo paskirties ir ūkinės veiklos pobūdžio. Aplinkybė, kad ūkiniai pastatai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, turintys unikalius numerius ir galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, neturi įtakos to daikto turimai funkcinei paskirčiai. 

173.       Taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas ginčijamu 2015-06-16 įsakymu išskyrė ūkiniams pastatams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tenkantį bendrą naudojimo plotą ir sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, realiai nesant minėtų trijų ūkinių pastatų, t. y. esant išlikus tik jų pamatams ir laikančiosioms konstrukcijoms. Šiuo atveju aplinkybė, jog nėra atsiradusio pagrindo išregistruoti apgriuvusio, sunykusio statinio iš Nekilnojamojo turto registro, yra prielaida tokiu statiniu užstatytą žemės sklypą išnuomoti be aukciono tik jei jis turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimą ar yra ūkinės veiklos pobūdžio statiniu, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Ginčo atveju konstatavus, kad ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra apgriuvę, fiziškai pažeisti ir yra išlikę tik jų pamatai ir (ar) laikančiosios konstrukcijos (jų dalys), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir apibrėžto naudojimo, todėl tai yra kliūtimi išnuomoti šiems pastatams priskirtiną žemės sklypą be aukciono. 

174.       Be to, taip pat pažymėtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus žemėtvarkos vedėjo 2015-06-16 įsakymas priimtas vadovaujantis UAB „Geoforta“ 2015-05-26 žemės sklypo planu, kuriame minėti apgriuvę pastatai iš viso nėra pažymėti. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad NŽT, vadovaudamasi tokiu planu ne tik kad negalėjo nustatyti ūkio pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies, tačiau ir jos išnuomoti.

175.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimus dėl trijų ginčo ūkinių pastatų, pripažinęs sandorį, kuriuo MB „Emtronika“ juos įsigijo, negaliojančiu, teisingai sprendė, kad taip pat naikintini ir NŽT priimtas įsakymas bei nuomos sutartis kaip veiksmai, atlikti negalojančiu pripažinto nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio pasekmė. Vien nurodyta aplinkybė yra pagrindas ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinti negaliojančia.

Dėl viešojo intereso gynimo

176.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2018-12-14 daliniame sprendime teisingai konstatavo, kad veiksmai, susiję su ginčo turto perleidimu, atlikti vykdant neteisėtą Tarybos 2014-09-10 sprendimą ir akcijų įsigijimo sutartį, todėl jų pagrindu priimti administraciniai aktai ir sandoriai pripažintini negaliojančiais. Atitinkamai teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimus dėl trijų ginčo ūkinių pastatų, pripažinęs sandorį, kurio pagrindu MB „Emtronika“ juos įsigijo, negaliojančiu, sprendė, kad naikintini ir NŽT priimtas įsakymas bei nuomos sutartis kaip veiksmai, esantys negalojančiu pripažinto nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio pasekmė.

177.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019-05-10 dalinį sprendimą, neatsižvelgė į 2018-12-14 daliniame sprendime konstatuotas aplinkybes, t. y. į paties nurodytas aplinkybes dėl ginčo administracinių aktų bei sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ex officio, nors rezoliucinėje dalinio sprendimo dalyje sprendė tik dėl prokuroro nurodomų trijų ūkio pastatų.

178.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis interesas civiliniame procese ginamas: pirma, įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, kuris pasireiškia teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, antra, kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumais, kai ribojamas rungimosi principas, suteikiant teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ar skundų ribas ir kt., trečia, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinti prokuroro, tam tikrų valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimai ginti viešąjį interesą, jo gynimo priemonės (teisė pareikšti ieškinį, teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, tam tikrų institucijų teisė teikti išvadas bylose, kuriose yra išreikštas viešasis interesas).

179.       Tam, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę, ir faktines bylos aplinkybes, CPK nustatyti tiek teismo, tiek bylos dalyvių procesiniai veiksmai, kurie leidžia teisingai išspręsti teisinį ginčą. Civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva; bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdžiui, teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties, gali atmesti faktų pripažinimą, jeigu šie pripažinti ne savanoriškai (CPK 42, 187 straipsniai), taip pat tik įstatyme nustatytais atvejais teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.).

180.       Nagrinėjamojoje byloje, viena vertus, pirmosios instancijos teismas 2018-12-14 daliniame sprendime sprendė dėl administracinių teisės aktų ir sandorių, kurių pagrindu buvo perleistas Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis turtas, teisėtumo ir ex officio juos pripažino niekiniais ir negaliojančiais pagrindais, kuriais nesirėmė prokuroras. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas 2019-05-10 daliniame sprendime nurodė, kad ieškovai (fiziniai asmenys) nepareiškė reikalavimo nuginčyti administracinius aktus ir sandorį, kurių pagrindu turto savininke tapo UAB „Start Vilnius“. Tokiu būdu toje pačioje byloje pirmosios instancijos teismas daliniais sprendimais sprendė tokius pačius klausimus, tačiau iš esmės skirtingai. Dėl to teismas sukūrė teisinį neapibrėžtumą dėl vienodų ir (ar) panašių faktų.

181.       Nagrinėjamoje byloje ieškiniai pareikšti dėl Savivaldybės turto perleidimo, taip galimai pažeidžiant ne tik viešąjį interesą, tačiau galimai ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, kurie kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra viešojo intereso elementas, todėl kilęs ginčas pagal ieškovų (fizinių asmenų) pareikštą ieškinį turėjo būti sprendžiamas peržengiant ieškinio ribas, kurias nustatė ginčo šalys. Šiuo atveju neperžengus ieškinio ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

182.       Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šias nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

183.       Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

184.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis pagrindais, kurių nenurodė prokuroras pareikštame ieškinyje, 2018-12-14 daliniame sprendime sprendė dėl ginčo pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimo, kai tuo tarpu 2019-05-10 daliniame sprendime nesivadovavo savo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir taip pažeidė teisinio apibrėžtumo principą. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama panaikinti ginčo dalinių sprendimų prieštaravimus, iš naujo turėtų nagrinėti ieškovų (fizinių asmenų) pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, taip pat turėtų ex officio spręsti dėl 2015-03-31 pirkimo – pardavimo sutarties ir jos padarinių. Be to, pagal į bylą pateiktus įrodymus nepakanka duomenų, turinčių bylai reikšmės dėl restitucijos taikymo ir kitų aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovų (fizinių asmenų) ieškinio dalis (dėl UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia), panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Dėl restitucijos

185.       Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).

186.       CK 6.145 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima vykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 1.80 straipsnio 1-2 dalyse numatoma, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.82 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimą, 4 dalyje įtvirtinta, kad tokiems sandoriams yra taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

187.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2018-12-14 daliniame sprendime darė išvadą, kad ginčijamu Tarybos 2014-09-10 sprendimu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, todėl ir šio sprendimo pagrindu sudaryta tarp atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutarties dalis, aktas dėl pastatų perdavimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, skelbiant viešąjį konkursą dėl ūkio pastatų pardavimo ir jų pirkimo – pardavimo sutartis, kaip veiksmai ir sandoriai, sudaryti vykdant pripažintą negaliojančiu Tarybos sprendimą, taip pat pripažintini negaliojančiais, todėl taikytina restitucija, t. y. iš Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 15 200 Eur suma (kurią MB „Emtronika“ sumokėjo už 12 ginčo pastatų), o trys ginčo pastatai grąžinami Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2018-12-14 dalinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaręs tokią išvadą ne tik kad nenurodė jokių argumentų dėl restitucijos taikymo ir jos būdo, tačiau tokios išvados nenurodė ir 2018-12-14 dalinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, taikęs restituciją tik trims ginčo pastatams, nesiaiškino jų vertės, jos neišskyrė ir MB „Emtronika“ nurodė grąžinti už visus 12 pastatų sumokėtą kainą, nors sprendė tik dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalies, kuria perleisti trys ūkio pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojimo.

188.       Atsižvelgiant į tai, dėl netinkamai išspręsto restitucijos taikymo klausimo, teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-12-14 dalinio sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kreipimosi į teismą termino (ieškinio senaties)

189.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2018-12-14 daliniame sprendime nurodė, kad prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl yra pagrindas daryti išvadai, kad
1 mėn. ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Prokuroro teigimu, teismas darė nepagrįstą išvadą, kad tokia aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu prokuroro argumentu, kadangi kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, jo atnaujinimo, ieškinio senaties taikymo klausimus, vien aplinkybė, kad ieškinys pareikštas ginant viešąjį interesą (nenurodant kitų svarbių priežasčių), negali būti tinkamas ir pakankamas pagrindas kitaip skaičiuoti ieškinio senaties terminą, netaikyti ieškinio senaties ar atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017).

190.       Teisėjų kolegija, spręsdama dėl senaties termino instituto taikymo nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį, kad prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėn. terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). 

191.       Tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas 2016-11-23 iš Generalinės prokuratūros gavus ieškovų (fizinių asmenų) pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo. Prokuroras jį išnagrinėjo ir surinktą medžiagą įvertino per 1 mėn. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad prokuroras pareiškimą gavo 2016-11-23, jį išnagrinėjo ir surinktą medžiagą įvertino per 1 mėn., į teismą su ieškiniu kreipėsi – 2016-12-21, todėl prokuroras kreipėsi į teismą nepraleidęs 1 mėn. ieškinio senaties termino.

192.       Apeliantė MB „Emtronika“ pirmosios instancijos teisme prašė taikyti ieškinio senatį nurodydama, kad ginčo pastatai buvo parduodami viešo konkurso būdu, todėl turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytas sutrumpintas 1 mėn. ieškinio senaties terminas. Prašoma pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2015-03-31, o ieškovų (fizinių asmenų) ieškinys teisme pareikštas tik 2016-04-20 (teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų (fizinių asmenų) ieškinys teisme pareikštas 2016-04-13), todėl laikytina, kad reikalavimas pareišktas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliantės MB „Emtronika“ teigimu, ieškovai taip pat praleido ir terminą reikalavimui dėl NŽT 2015-06-16 įsakymo panaikinimo pareikšti. Nurodytas įsakymas yra administracinis aktas ir reikalavimui dėl jo nuginčijimo taikomas 1 mėn. apskundimo terminas. Šiuo atveju ieškovai teismui su ieškiniu pateikė 2015-06-19 Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, apie 2016-06-17 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kas patvirtina, jog ieškovams ir apie ginčijamą nuomos sutartį, ir minėtą NŽT įsakymą, kurio pagrindu buvo nustatyta nuomojama žemės sklypo dalis, buvo ir (ar) turėjo būti žinoma dar 2015-06-19, todėl ir skundo dėl 2015-06-16 įsakymo dėl dalių nustatymo padavimo terminas pasibaigė 2015-07-18.

193.       Pirmosios instancijos teismas 2019-05-10 daliniame sprendime savo ruožtu nurodė, kad NŽT 2015-06-16 įsakymas nebuvo ieškovams (fiziniams asmenims) išsiųstas ir jie kitu būdu taip pat nebuvo supažindinti su įsakymu, kuris be kita ko nebuvo įregistruotas ir viešame registre. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškovai praleido terminą ginčyti minėtą įsakymą, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti 1 mėn. ieškinio senaties terminą pirkimo – pardavimo sutarčiai ginčyti taip pat atmetė, kadangi ieškovai nebuvo viešo konkurso dalyviais, kai pastatus įsigijo MB „Emtronika“, todėl neturėjo žinoti apie sandorį anksčiau, nei jie patys nurodo.

194.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti tarp UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymą. Be to, yra prašoma pripažinti negaliojančia ir 2015-06-17 valstybinės žemės nuomos sutartį. Taigi šiems reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl NŽT įsakymo – 1 mėn. apskundimo terminas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), dėl pirkimo – pardavimo sutarties – 1 mėn. (CK 1.125 straipsnio 3 dalis), o dėl valstybinės žemės nuomos sutarties – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. 

195.       Šioje byloje reikalavimas panaikinti NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymą pareikštas 2016-08-19. Byloje nustatyta, kad ieškovai apie šį aktą sužinojo 2016-03-15 MB „Emtronika“ organizuotame susirinkime, kuriame pristatė savo sprendinius ginčo sklype statyti daugiabutį namą. Taigi, ieškovai praleido vieno mėnesio terminą skųsti teismui NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015-06-16 įsakymą.

196.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015; 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016).

197.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareikštais reikalavimais iš esmės prašo apginti ne tik jų, kaip fizinių asmenų, pažeistas teises bei teisėtus interesus, tačiau ir specifinio nuosavybės teisės subjekto – valstybės pažeistas nuosavybės teises bei teisėtus interesus, t. y. susidaro tokia situacija, kurioje fiziniai asmenys gina privačius interesus, susijusius su viešuoju interesu, kurį netinkamai įgyvendino valstybės institucijos. Pažymėtina, kad ieškovų skundžiamas NŽT įsakymas sukūrė materialines teisines pasekmes – nustatė mažesnį žemės sklypo bendrojo naudojimo dalies plotą ir sudarė prielaidas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Šiuo atveju ieškinio senaties institutas (terminas kreiptis į teismą) taip pat turi viešąjį interesą, nes šio instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, užtikrinti realią pažeistų teisių apsaugą. Šiuo atveju būtina užtikrinti ne tik viešojo, tačiau ir privataus interesų pusiausvyros užtikrinimą. Todėl atsižvelgiant tiek į pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, t. y. kad ieškovai laiku nebuvo supažindinti su UAB „Geoforta“ žemės sklypo planu, kuriame numatyta mažesnė bendrojo naudojimo žemės dalis, su ginčijamu NŽT įsakymu, kuris nebuvo išviešintas, tiek į teisėjų kolegijos argumentus dėl būtinybės ginti viešąjį ir privatųjį interesus siekiant civilinių santykių stabilumo, apibrėžtumo ir realios pažeistų teisių gynybos, teisingumo principo įgyvendinimo, darytina išvada, kad 1 mėn. terminas kreiptis į teismą dėl NŽT įsakymo pripažinimo negaliojančiu pagrįstai atnaujintas.

198.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybių visetą darytina išvada, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties instituto taikymo ginčo pirkimo – pardavimo sutarties ginčijimui termino eigos pradžia turi būti siejama su minėtos sutarties sudarymo fakto išviešinimo Nekilnojamojo turto registre momentu, t. y. 2015-04-09. Ta aplinkybė, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo faktas buvo tinkamai (įstatymų nustatyta tvarka) išviešintas, leidžia daryti išvadą, jog visi tokios sutarties sudarymu (jo teisėtumu) suinteresuoti asmenys galėjo gauti visą būtiną informaciją, reikalingą pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumui įvertinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo – pardavimo sutarties išviešinimas registre sietinas su ieškinio senaties termino eigai skaičiuoti reikšmingu pareigos domėtis kriterijumi, atidumo ir sąžiningumo principais.

199.       Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

200.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent 2015-03-31 pirkimo – pardavimo sutartis sukūrė materialines teisines prielaidas NŽT priimti sprendimą dėl sklypo dalių dydžio nustatymo bei sudaryti ginčo nuomos sutartį ir tik priėmus minėtą administracinį aktą bei sudarius nuomos sandorį ir šias aplinkybes MB „Emtronika“ ieškovams išviešinus tik 2016-03-15, nuo šio momento ieškovams tapo žinoma apie ginčijamais aktais ir sandoriais jų pažeistas teises bei teisėtus interesus, todėl atsižvelgiant į šios nutarties 197 ir 198 punktuose nurodytus argumentus, spręstina, kad egzistuoja svarbios priežastys atnaujinti praleistą 1 mėn. ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis).

201.       Bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas.

Dėl ieškovų (fizinių asmenų) ieškinio reikalavimų

202.       Ieškovų (fizinių asmenų) ieškinio reikalavimai nurodyti šios nutarties 32 punkte. Ieškovai (fiziniai asmenys) nėra pareiškę ieškinio reikalavimo dėl ginčo ūkinių pastatų pripažinimo konkrečių nekilnojamųjų daiktų priklausiniais. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl ieškiniuose pareikštų reikalavimų ir apeliacinių skundų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

203.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių patirtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas, kuris buvo išspręstas 2019-05-24 papildomu sprendimu, perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Dėl procesinės baigties

204.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinio sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos teismo 2018-12-14 dalinio sprendimo dalis paliktina nepakeista.

205.       Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo dalis, kuria atmesta ieškovų (fizinių asmenų) ieškinio dalis (dėl UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia), panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos teismo 2019-05-10 dalinio sprendimo dalis paliktina nepakeista.

206.       Grąžinus bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo naikintinas ir Vilniaus apygardos teismo 2019-05-24 papildomas sprendimas ir klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. dalino sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. dalinio sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovų V. D., K. T., M. P., A. T., L. R., J. v. Z. (J. v. Z.), S. M., G. J., V. U., B. U., S. A., J. V. N., I. Š. (I. Š.), D. L., G. R., M. J., A. N., E. M., J. Z. ieškinio dalis dėl UAB „Start Vilnius“ ir MB „Emtronika“ 2015-03-31 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikinti ir šią  bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. dalinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. papildomą sprendimą ir klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                 Danutė Gasiūnienė

                                                                Kazys Kailiūnas

                                                                Asta Radzevičienė