Civilinė byla Nr. e2YT-1443-639/2018
(Proceso Nr. 2-06-3-15241-2017-4)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.3.; 2.5.5.; 3.4.5.2.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,
sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Aliui Galminui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Teismas
n u s t a t ė :
- pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę
reikšmę turintį faktą, jog jos motina B. P. L., po jos sutuoktinio J. L., mirties priėmė palikimą į ½ dalį jam priklausančio turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. pradėjus faktiškai jį valdyti. Pareiškėja paaiškino, kad jos patėvis J. L. ir mama B. P. L. nuosavybės teisėmis valdė minėtą butą, kuris registruotas B. P. L. vardu Valstybės įmonės Registrų centre. 2007-11-24 mirė patėvis J. L.. Kadangi turtas buvo įgytas patėvio ir mamos bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai patėviui mirus pagal įstatymą į jam priklausančio turto ½ dalį liko vienintelė įpėdinė jos mama B. P. L.. Po patėvio mirties mama B. P. L. ir ji liko ir toliau gyventi minėtame bute ir toliau motina bei ji (pareiškėja) valdė, mokėjo mokesčius. Motina į notarinę kontorą priimti palikimą nesikreipė laiku, nes manė, kad butas yra įregistruotas jos pavarde, todėl pakartotinai kreiptis į notarę netikslinga, o be to mama buvo labai serganti ir jai buvo sunku sutvarkyti dokumentus.
- (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. P. L.. Po motinos mirties į jai
Priklausantį turtą įstatymine įpėdine liko ji - vienintelė turto paveldėtoja (LR CK 5.11 str.). Kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Motina prieš mirtį 1993-10-27 d. buvo surašiusi testamentą, pagal kurį paliko jai minėtą butą. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarinę kontorą, bet notarė paaiškino, kad norint paveldėti visą butą, turi kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motina B. P. L. po vyro J. L. mirties priėmė palikimą į ½ dalį buto, kuris nurodytas pareiškime, bei į kitą turtą. Teigė, kad patėviui J. L. mirus, mama ir ji (pareiškėja) prižiūrėjo butą, jame gyveno, mokėjo mokesčius, tokiu būdu faktiškai palikimą priėmė.
- Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir
motyvais.
- Suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą kuriame prašė
pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra ir Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad Valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Paaiškino, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. L. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
- Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, jog pareiškėjos motina B. P. L. ir
J. L. susituokė 1971 m. rugpjūčio 21 d. (Tomas I / puslapis 10 ). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (Tomas I / puslapis 5 ). Po pastarojo mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis.
- Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti
savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
- Nustatyta, kad 1991-11-30 pirkimo – pardavimo sutartimi B. P. L.
(būdama santuokoje su J. L. metu) privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste (Tomas I / puslapis 13).
- Teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjos motina rūpinosi
sutuoktinio palikimu, nes ir toliau liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, mokėjo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas (Tomas I / puslapis 18 – 29). (LR CPK 177, 178, 185, 197 str.).
- Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo
priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad pareiškėjos motina faktiškai priėmė palikėjo turtą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui tenkinti (CPK 185 str. ).
- Kaip minėta šio sprendimo 9 punkte pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimą
priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjos motina, priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 444 str. 1 d. 8 p.,
n u s p r e n d ė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjos motina B. P. L., a.k(duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą atsiradusi po jos sutuoktinio J. L., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Saulius Zajarskas