Administracinė byla Nr. I2-4256-535/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02338-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Sanam Cafe“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021-06-29 d. Sprendimą Nr. 64.5.1.9.-184 dėl atsisakymo išduoti jam nacionalinę vizą ir įpareigoti Lietuvos vizų tarnybą išnagrinėti jo pateiktus dokumentus iš naujo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. liepos 2 d. jis, S. S., buvo informuotas apie 2021 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje sprendimą Nr. 64.5.1.9-184 atsisakyti išduoti jam nacionalinę vizą dėl tokių pagrindų: užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 str. 1 d. 2 p.); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 str. 1 d. 3 p ); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 str. 1 d. 10 p.) Su šiuo atsakovo Sprendimu pareiškėjas nesutinka, prašo panaikinti, kaip nepagrįstą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis yra Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „Sanam Cafe“, kodas 305672841, akcininkas. 2021-06-04 kreipėsi į oficialų išorės paslaugų teikėją dokumentams dėl vizų pateikti Turkijoje VFS Global dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.10 punktą. Šis punktas numato teisę kreiptis dėl nacionalinės D vizos užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens , įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau- dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas. UAB „Sanam Cafe“ buvo įsteigta 2020-12-29 juridines paslaugas teikiančios įmonės jo ir kitų šios įmonės būsimų akcininkų užsakymu. Šios įmonės akcininku tapo 2021 metų sausio mėnesį, įgijo 33 akcijas 25 eurų vertės už vienetą, kurių vertė pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra lygi jų nominaliai vertei - 825 Eur. Jo įgytos akcijos buvo apmokėtos pasitelkiant tarpininko pagalbą – teisines paslaugas teikiančios Turkijos įmonės Aria Turizm Abrishom atstovą Y. K.. Jis buvo pasirinktas kaip akcijų apmokėjimą atliekantis asmuo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams apribota galimybė daryti tarptautinius SWIFT pavedimus, o Y. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris tą galimybę turi. Akcijų apmokėjimas buvo jo pirmos investuotos į UAB „Sanam Cafe“ lėšos, jis investavo į įmonę proporcingai įsigytam akcijų skaičiui.
Ryšium su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvestais ribojimais užsieniečių atvykimui į Lietuvą, negali kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo Lietuvoje, Šengeno viza paskelbtos ekstremalios situacijos metu taip pat nėra teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinantis dokumentas, kol nėra gautas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos leidimas. Kadangi planuoja pradėti verslą Lietuvoje ir turi teisėtai čia būti ilgesnį laiką, 2021-06-04 kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo. Šis kreipimasis buvo pakartotinis ir jam buvo pasiruošta: Turkijos banke Ziraat bankasi atidaryta sąskaita, į kurią buvo įneštos lėšos, planuojamos investuoti į įmonės veiklą: 14 000 Eur (banko išrašas, patvirtintas banko darbuotojo parašu buvo pateiktas kartu su kitais dokumentais, reikalingais vizai gauti).
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu UAB „Sanam cafe“ įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 42 000 Eur ir pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis, kurios 3.1 punkte buvo nustatytas ilgesnis terminas naujai išleistų akcijų apmokėjimui vadovaujantis 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 45 straipsnio 8 dalimi, numatančia akcijų apmokėjimo terminą iki 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties dienos. Buvo pasirinktas ilgesnis terminas, nes apmokėti naujai išleistas akcijas gali tik atvykus į Lietuvą ir pasitvirtinus savo tapatybę Lietuvoje esančiame banke. Per keletą mėnesių planavo sutvarkyti dokumentus vizai gauti ir atvykti į Lietuvą veiklai pradėti. Sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo, o vėliau ir nauji UAB „Sanam Cafe“ įstatai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinęs pirmą atsisakymą išduoti vizą tuo pagrindu, kad nepatvirtino atliktos investicijos į įmonės veiklą, kreipdamasis pakartotinai pateikė turimas lėšas pagrindžiantį dokumentą, taip pat konsului buvo teiktas išsamus paaiškinimas apie apribojimą (duomenys neskelbtini) piliečiams atlikti SWIFT pavedimus, todėl ir akcijų pasirašymo sutartyje numatė naujai išleistų akcijų apmokėjimą atvykus į Lietuvą. Toks veiksmų planas buvo pasirinktas ir dėl Lietuvoje veikiančių bankų politikos, kuomet taikomi papildomi patikrinimai užsieniečiams prieš patvirtinant jiems atsiskaitomosios sąskaitos atidarymą. Kadangi įstatymai numato galimybę Lietuvoje įregistruotos įmonės užsieniečiui-dalyviui pirmus metus būti ir vykdyti veiklą Lietuvoje su viza, 2021-06-04 pakartotinai kreipėsi dėl nacionalinės vizos išdavimo. Išorės paslaugų teikėjui buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi nacionalinei vizai gauti pagal Vizų tvarkos aprašo 70.10 punktą: UAB „Sanam Cafe“ išrašas iš juridinių asmenų registro; UAB „Sanam Cafe“ akcininkų sąrašas ; UAB „Sanam Cafe“ įstatai ; UAB „Sanam Cafe“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys; elektroniniu būdu užpildyta anketa vizai gauti ; Akcijų pasirašymo sutartis; sprendimas didinti UAB „Sanam Cafe“ įstatinį kapitalą ; banko pažyma apie lėšas asmeninėje banko sąskaitoje; būtinosios medicininės pagalbos išlaidų draudimas. Nurodo, kad taip pat Išorės paslaugų teikėjui buvo pateikti kiti jo asmeniniai dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ryšius su kilmės valstybe ir kvalifikaciją (gyvenimo aprašymas, įgūdžių įvertinimas, mokymosi baigimo sertifikatai, lėktuvo bilietų rezervacija, viešbučio Lietuvoje rezervacija), kurie patvirtina, kad jis turi svarių priežasčių grįžimui ir jo kelionės tikslas nėra nelegaliai pasilikti Lietuvoje ar Šengeno erdvėje .Nurodo, kad visi pateikti dokumentai yra autentiški ir atitinka tikrovę, UAB „Sanam Cafe“ juridinių asmenų registre įregistruoti dokumentai yra patvirtinti sertifikuotais elektroniniais parašais, pažyma iš banko patvirtinta banko darbuotojo parašu ir banko antspaudu. Lietuvos Respublikos ambasada priėmė neigiamą sprendimą dėl jo prašymo, nepagrįstai nurodė kaip atsisakymo išduoti vizą pagrindus galimą dokumentų klastojimą, nelegalios migracijos grėsmę bei negalėjimą pagrįsti savo buvimo tikslo ir sąlygų. Nors tiek akcijų pirkimo- pardavimo sutartys, tiek asmeninės banko sąskaitos išrašas, pradinių akcijų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas patvirtina jo atvykimo tikslą ir buvimo Lietuvoje sąlygas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašydama atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021-04-09 Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje konsulas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui ir jos sutuoktinei N. E. Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą; pareiškėjas nurodė, kad ketino vykti į Lietuvą verslo tikslais, nes yra UAB „Sanam Cafe“ akcininkas, o jo sutuoktinė N. E. yra šios UAB akcininkė ir direktorė. Pareiškėjas (nei sutuoktinė) Konsulo sprendimo neskundė. 2021-06-09 pareiškėjas pakartotinai su sutuoktine N. E. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Jis Prašyme išduoti vizą, be kita ko, nurodė: pagrindinis kelionės tikslas - verslas (21 punktas); numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2021-07-15 (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2022-05-28 (30 punktas), kviečiantis asmuo - UAB „Sanam Cafe“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia - pats asmuo (33 punktas). Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą, konsului pateikė asmens tapatybės dokumentų kopijas, tarpininkavimo raštą, įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų kvitą, Luminor banko sąskaitos išrašą, lėktuvo bilieto rezervaciją, santuokos liudijimą, kelionės sveikatos draudimą, pažymą dėl teistumo, apgyvendinimo rezervaciją. Interviu metu konsului aiškino, kad dirba marketingo vadybininku Irane, o nori Lietuvoje vykdyti kavos ir maisto išsinešimui paslaugas su kitais UAB akcininkais (duomenys neskelbtini) piliečiais; nurodė, kad už įsigytas 560 vnt. akcijų sumokėjo grynais 14.000 Eur per trečiuosius asmenis Irane, tačiau per banką pervedė tik 2.500 Eur pradinį įnašą; teigė, kad Ambasados reikalavimas paliudyti investavimo į UAB faktą pateikiant Įmonės banko sąskaitos išrašą yra neįgyvendinamas (tuo tarpu Vizų tvarkos aprašo 70.10 punktas imperatyviai nustato, kad užsienietis, siekiantis gauti vizą šiuo pagrindu, turi įrodyti, jog UAB, kurios dalyviu jis yra, nuosavo kapitalo vertė yra ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra užsieniečio investuotos lėšos). Pažymi, kad pareiškėjas pateikė 2020-12-01 - 2020-12-30 Luminor banko sąskaitos išrašą dėl 2 500 Eur pervedimo į UAB „Startesa“ dėl įstatinio kapitalo formavimo, tą pačią dieną atliktas Banko vidaus mokėjimas V. Š., o UAB „Startesa“ savininkas yra tas pats V. Š.. Pareiškėjas, teikdamas pakartotinį Prašymą išduoti vizą, pateikė 2021-06-01-2021-06-18 Luminor banko sąskaitos išrašą dėl 42000 Eur UAB „Startesa“ pervedimo dėl įstatinio kapitalo formavimo, tačiau dokumentas nėra pasirašytas Banko darbuotojų ir neturi būtinų (elektroninių) rekvizitų (UAB „Startesa“ savininkas, kaip minėta, yra V. Š.). Konsulas, vykdydamas konsultacijas su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis, yra gavęs informacijos, jog UAB „Sanam Cafe“ direktorius V. Š. užsiima tarpininkavimu perparduodant Lietuvoje registruotas (fiktyvias) bendroves (duomenys neskelbtini) ir kitų trečiųjų šalių piliečiams imigracijos į ES šalis nares tikslais. Tokiu būdu konsulinis pareigūnas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautų duomenų pokalbio metu negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs ne mažiau kaip 14000 Eur į įmonę (kaip tai nustato Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktis), taigi pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo - vystyti verslą Lietuvoje.Pažymi, kad teisme nagrinėjama kita adm.byla Nr. Nr.I2-2267-484/2021 pagal (duomenys neskelbtini) pilietės M. Z. F. skundą dėl Konsulo sprendimo atsisakyti išduoti vizą; iš šiuo atveju dokumentai vizai gauti buvo ruošti V. Š., kaip UAB „Legal Honor of Iranians“ direktoriaus, dokumentų turinys identiškas pateikiant A. R. Prašymą dėl vizos išdavimo - Tarpininkavimo rašte Ambasadai nurodyta, kad V. Š. patvirtina, jog bendrovės akcininkas apmokėjo 2500 eurų dydžio kapitalą bankiniu pavedimu ir pilnai yra atsiskaitęs už įsteigtos įmonės akcijas, kad pagal priimtą akcininkų sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 28000 Eur akcininkams apmokant iki 2021-04-30, todėl akcininkai kviečiami atvykti į Lietuvą tam kad galėtų įnešti lėšas akcijų apmokėjimui, užregistruoti naują įmonės buveinės adresą ir pradėti suplanuotos veiklos vykdymą; tačiau nei V. Š., nei pareiškėja nepaaiškino, kodėl pareiškėja negali įnešti lėšas akcijų apmokėjimui bankiniu pavedimu, o tik po to, t.y. pilnai įvykdžius Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus, kreiptis dėl vizos gavimo. Teisme nagrinėjama adm.byla Nr.I2-4257-821/2021 pagal A. R., (duomenys neskelbtini) piliečio, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą 2021-07-13 skundą dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje konsulinio pareigūno 2020-06-29 sprendimo atsisakyti išduoti vizą; A. R. skundo turinys bei visi A. R. ir pareiškėjo šioje nagrinėjamoje byloje su Prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti pagrindžiantys dokumentai yra tapatūs, parengti identiškai kaip ir nagrinėjamoje byloje, susiję su V. Š.; konsulas, priimdamas sprendimą, įvertino ir šią aplinkybę. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu gautą informaciją, 2020-06-29 priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir duomenų patikimumo, aukšta nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t.y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse taip prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms” priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir 1.1. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė ištaiga vizos neišduoda. 2017-12-28 Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr.lV-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktis (2019-11-08 redakcija) nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas LR civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Sutinkamai su Aprašo 78.11 papunkčiu, Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis nacionalinei vizai gauti turi pateikti (i) įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), (ii) dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų (pavyzdžiui, banko antspaudu patvirtintas įmonės sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų pervedimą), arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. 2013-12-19 Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinj sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas). LVAT yra suformavęs teisminę praktiką vizų (ne)išdavimo klausimais, kuri aktuali nagrinėjamoje byloje. LVAT 2014-06-05 nutartyje adm.byloje Nr.A-822-184/2014 išaiškino, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės; pasak teismo, vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. LVAT 2014-09-19 nutartyje adm.byloje Nr.A-858-619/2014 pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones. Nurodo, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslo ir sąlygas, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ Sanam Cafe“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja :
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 64.5.1.9.-184 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. pateikė pakartotinį prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme, kaip kelionės tikslą, pareiškėjas nurodė verslą (21 punktas), o pagrindinio kelionės tikslo valstybę nurodė Lietuvą (22 punktas). Pareiškėjas į Lietuvą prašė leisti daug kartų (24 punktas). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog į Šengeno erdvę numato atvykti 2021 -07-15 (29 punktas), o išvykimo iš Šengeno erdvės datą pareiškėjas nurodė 2022-05-28 (30 punktas). Be to, pareiškėjas prašyme nurodė, kad kilmės valstybėje dirba vadybininku (19 punktas). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Įmonės įstatus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ,tarpininkavimo raštą, įmonės registracijos išrašą, duomenis apie bendrovės akcininkus, akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų kvitą, Luminor banko sąskaitos išrašą, santuokos liudijimą, kelionės sveikatos draudimą, pažymą dėl teistumo, apgyvendinimo rezervaciją, asmens tapatybės dokumentų kopijas, skrydžio bilietų rezervacijos kopiją .
Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2021 m. birželio 29 d. priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, bei kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo ir dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir duomenų patikimumo, aukšta nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – ir Direktyva 2004/38).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y., kai kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis. Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruotas vykimo į Lietuvą tikslas – verslas, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Pareiškėjas interviu metu konsului aiškino, kad dirba marketingo vadybininku Irane, o nori Lietuvoje vykdyti kavos ir maisto išsinešimui paslaugas su kitais UAB akcininkais (duomenys neskelbtini) piliečiais; nurodė, kad už įsigytas 560 vnt. akcijų sumokėjo grynais 14000 per trečiuosius asmenis Irane, tačiau per banką pervedė tik 2500Eur pradinį įnašą; teigė, kad Ambasados reikalavimas paliudyti investavimo į UAB faktą pateikiant Įmonės banko sąskaitos išrašą yra neįgyvendinamas (Vizų tvarkos 70.10p. imperatyviai nurodyta, kad užsienietis, siekiantis gauti vizą šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad UAB, kurios dalyvis jis yra, nuosavo kapitalo vertė yra ne mažiau kaip 28000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra užsieniečio investuotos lėšos).
Pareiškėjas pateikė 2020-12-01-2020-12-30 Luminor banko sąskaitos išrašą dėl 2500 Eur pervedimo į UAB „Startesa“ dėl įstatinio kapitalo formavimo, tą pačią dieną atliktas Banko vidaus mokėjimas V. Š., kuris yra UAB „Startesa“ savininkas. Pareiškėjas, teikdamas pakartotinį Prašymą išduoti vizą, pateikė 2021-06-01-2021-06-18 Luminor banko sąskaitos išrašą dėl 42000Eur UAB „Startesa“ pervedimo dėl įstatinio kapitalo formavimo, tačiau šis dokumentas nėra pasirašytas Banko darbuotojų ir neturi būtinų (elektroninių) rekvizitų. Konsulas , vykdydamas konsultacijas su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis, gavo informaciją, jog UAB „Sannam Cafe“ direktorius V. Š. užsiima tarpininkavimu perparduodant Lietuvoje registruotas (fiktyvias) bendroves (duomenys neskelbtini) ir kitų trečiųjų šalių piliečiams imigracijos į ES šalis nares tikslais. Laikytina, kad konsulinis pareigūnas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautų duomenų pokalbio metu negalėjo įsitikinti, kad pareiškėjas yra investavęs ne mažiau kaip 14000 Eur į įmonę , tokiu būdu pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo – vykdyti verslą Lietuvoje.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Ambasados Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos vizų tarnybą pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė
Jolanta Vėgelienė