Administracinė byla Nr. A-3359-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00387-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. birželio 12 d., 2016 m. birželio 16 d. jis buvo paskirtas į 16-ą būrį, o 2016 m. birželio 20 d. perkeltas į 8-ą būrį. Pareiškėjas nurodė, kad 8-ame ir 16-ame būriuose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, o įrengtų unitazų, pisuarų ir praustuvų skaičius neatitiko 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nustatytų normų. Pareiškėjo teigimu, pisuarai ir unitazai yra įrengti per mažu atstumu, todėl jais negalima naudotis vienu metu, taip pat ne visi 16-o ir 17-o būrių unitazai yra atskirti užuolaidomis, 16-o ir 17-o būrių prausykla taip pat neatitinka minėto teisės akto reikalavimų, nes yra įrengta ilga kriauklė su penkiais vandens čiaupais, todėl vienoje kriauklėje penki nuteistieji yra priversti vienu metu praustis, plauti kojas ir skalbti kojines. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas kiekvieną dieną kankinosi, jautė fizinį skausmą, didelę dvasinę kančią, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), pareiškėjo teiginiai dėl per mažo ploto, tenkančio vienam asmeniui, yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, 16-o būrio 161 brigadoje vienam nuteistajam tenka 3,48 kv. m ir 8-o būrio 81 brigadoje vienam nuteistajam tenka 3,1 kv. m. Atsakovas teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010) 6 ir 21 punktais ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) nuostatomis, pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę 8-ame ir 16-ame būriuose, su prašymais ar skundais dėl gyvenamųjų ir buitinių sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir įvardyta šios žalos piniginė apimtis neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo S. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi buities kambaryje norma, kurioje įtvirtinta, kad 1 praustuvė priklauso 10 žmonių, 1 klozetas arba unitazas ir 1 pisuaras priklauso dvylikai asmenų, darė išvadą, kad praustuvų, klozetų ir pisuarų skaičius Marijampolės PN 8-o būrio patalpose neatitinka nustatytų reikalavimų.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos nėra informatyvios ir nėra žinomos jų padarymo aplinkybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytame sąraše dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, patenka fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai, spausdinimo, dauginimo ir kopijavimo aparatai, garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės. Pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos yra prastos kokybės, nenurodyta nuotraukų padarymo data ir vieta.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog klozetai įrengti bendroje erdvėje, be durų, konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą.
9. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato praustuvių įrengimo reikalavimų (kokio ilgio kriauklė, kiek vandens čiaupų kriauklėje turi būti įrengta), ir dėl to atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kriauklių įrengimo.
10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), spręsdamas dėl konkretaus pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į pažeidimo mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
III.
11. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs skunde, ir papildomai pažymi, kad atsakovas teismui pateikė melagingus duomenis, jog tualetu naudojasi tik 16-as būrys.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą (tokia formuluotė nurodyta apeliaciniame skunde); kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
15. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus duomenis, netinkamai taikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nuostatas, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovui pateikti papildomų duomenų, pagrindžiančių atliktų fotonuotraukų teisėtumą bei patikimumą, savo iniciatyva neišreikalavo reikiamų dokumentų, nepareikalavo iš pareigūnų paaiškinimų.
17. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrintas privatumas, ir paaiškina, jog į bylą pateikė įrodymus, fotonuotraukas, kuriose aiškiai matyti, kad klozetai yra atitverti ir nuteistieji vieni kitų negali matyti, todėl privatumas negali būti pažeistas.
18. Taisyklės, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra taikomos kamerų tipo patalpoms, kurios yra rekonstruojamos, kapitaliai remontuojamos arba įrenginėjamos naujai. Pareiškėjas bausmę atliko ne kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose. Bendrabučio tipo patalpos sanitariniai mazgai yra visiškai atskirti ir tai patvirtina pateiktos nuotraukos bei 8-o ir 16-o būrių schemos.
19. Atsakovas pažymi, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir įvertintas žalos piniginis dydis neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 10 000 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui S. D. iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, bylos šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui kalint 8-ame ir 16-ame būriuose tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, o 8-o būrio sanitariniame mazge – pakankamas praustuvių, klozetų ir pisuarų skaičius, kitų pareiškėjo pretenzijų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pareiškėjui priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš dalies tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad atsakovas teismui pateikė melagingus duomenis, jog tualetu naudojasi tik 16-as būrys. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus duomenis, netinkamai taikė Pataisos įstaigų įrengimo eksploatavimo taisykles, o privatumas, pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo pažeistas. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir įvertintas žalos piniginis dydis neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindimo.
23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Atsižvelgiant į tai, kad iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
25. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo melagingais duomenimis, jog tualetu naudojosi tik 16-as būrys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis ir sprendė, kad 16-ame būryje yra 5 klozetai, 4 pisuarai bei 5 prausyklos ir jais naudojosi 45 nuteistieji, todėl praustuvių, klozetų ir pisuarų skaičius Marijampolės PN 16-o būrio patalpose atitinka nustatytus reikalavimus.
26. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su 8-o ir 16-o būrių sanitarinių mazgų įrengimu (privatumo neužtikrinimo prasme), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).
27. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą.Taip pat ir Higienos normos 76:2010 21 punktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja sanitarinių mazgų būtent pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių patalpose įrengimą. Įvertinus tai, jog net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018).
28. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog klozetai įrengti bendroje erdvėje yra be durų. Kadangi nustatyta, jog nėra durų, tai pagrįstai konstatuotas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą. Be to, nustatyta, kad 8-o būrio sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas pakankamas klozetų ir pisuarų skaičius. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad asmenys negalėjo naudotis ir pisuarais, ir unitazais dėl jų įrengimo, nes yra apsunkintas priėjimas prie tualeto; 8-ame būryje unitazai įrengti tiesiai prieš pisuarus be pertvaros. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti klozetais 16-ame būryje, t. y. nurodė apie netinkamai įrengtas užuolaidas bei apie tai, kad du unitazai buvo įrengti be užuolaidų ir tiesiai prieš pisuarus.
29. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
30. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).
31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (250 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
33. Teisėjų kolegija nustatė, jog priteisti pareiškėjo prašomą 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis. Taip pat nepripažintini pagrįstas ir įrodytais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas klozetų, pisuarų ir praustuvų trūkumo faktas negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjui neturi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. D. (S. D.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė