Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, kaltinamajai R. K., Vaiko Gerovės centro „Pastogė“ atstovei D. L., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teista 2014-06-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., aprašytų 2016-03-16 kaltinamajame akte, padarymu, n u s t a t ė: R. K. sukėlė skausmą nukentėjusiajai: 2015-10-30, apie 12.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo mažametei dukrai nukentėjusiajai I. K., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia paėmė už kairės rankos riešo, jį suspaudė ir patempė, tokiais savo veiksmais sukeldama I. K. fizinį skausmą, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. 2015-12-23, apie 23.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo mažametę dukrą nukentėjusiąją I. K., gim. (duomenys neskelbtini), tampė už plaukų, paėmusi jai už rankų bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, to pasekoje I. K. trenkėsi į sieną ir užsigavo rankas, -jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, kad padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinama, - kaltinamajame akte išdėstytomis aplinkybėmis, nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivi. Šiuo metu alkoholio nebevartoja, yra užsikodavusi. Bendrauja su dukra. Gailisi nusikaltusi.. Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Dėl 2015-10-30 įvykio. Iš nukentėjusiosios I. K. 2015-11-23 duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymų matyti, kad ji žino, jog teisme negalima meluoti. Ji mokosi (duomenys neskelbtini). Prieš dvi savaites, ryte, ji gulėjo ir susirašinėjo su drauge. Į jos kambarį atėjo mama, pradėjo kažką šnekėti, o ji ir toliau susirašinėjo su drauge. Mama liepė atiduoti telefoną. Nukentėjusiajai atsisakius tai padaryti, mama paėmė jai už rankos ir ją patempė. Jai skaudėjo ranką. Ranka buvo raudona, nutirpusi. Mama jai paėmė už kairės rankos riešo. Ji vieną kartą paėmė ir ištempė. Tada I. K. atsistojo iš lovos. Mama ir toliau stengėsi atimti telefoną, stipriai suspaudė jai ranką, todėl nukentėjusioji nestipriai mamai įkando į dešinę ranką, ir tik tada ši ją paleido. Mama visą savaitę buvo neblaivi. Ji buvo užsikodavusi, bet pasislėpusi geria. Nukentėjusioji paskambino savo socialinei darbuotojai, kuri liepė susidėti daiktus ir eiti pas močiutę. Kai mama pamatė, kad nukentėjusioji kraunasi daiktus, t. y. pamokas, rūbus, paklausė, ką I. daro. Mama bandė paimti kuprinę ir pasižiūrėti, ką ji susidėjo. Kai nukentėjusioji užsisuko, mama paėmė jos kuprinę ir nusinešė į savo kambarį. Nukentėjusioji ir toliau dėjosi savo daiktus, o mama užrakino lauko duris ir pati užsirakino savo kambaryje. Tada nukentėjusioji apsirengė ir norėjo išeiti. Kadangi neturėjo rakto nuo lauko durų, prašė, kad mama atrakintų duris. Mama neišleido. Nukentėjusioji sutvarkė namus, prašė, kad išleistų. O tam, kad išleistų iš namų pasakė mamai, kad jai treniruotė anksčiau. Galiausiai mama atrakino duris. Nukentėjusioji nuėjo pas draugę. Jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad atvažiuos policijos pareigūnai pasikalbėti. Po treniruotės nuėjo pas močiutę, o vėliau sesė pasiėmė pas save. Pernakvojo pas sesę dvi naktis ir grįžo namo (b.l. 27-28). Iš liudytojos socialinės darbuotojos G. N. parodymų matyti, kad nuo 2014-09-24 iki 2015-09-02 ji vykdė globos kokybės priežiūrą I. K. močiutės R. V. šeimoje. Tuo metu mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa. Nuo 2015-09-02 I. K. buvo grąžinta motinai R. K.. 2015-10-30, 12.15 val., jai būnant darbe, ji nuo I. K. gavo SMS žinutę “G., jei galit, paskambinkite. Labai skubu“. Paskambinus I. K. (tel. nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sunku suprasti, ką I. K. kalba. Ji isteriškai verkė, sakė, kad mama vartoja alkoholį jau savaitę laiko ir ką tik ją sumušė. Liudytoja bandė mergaitę nuraminti, pasakė, kad jai padės. Liepė eiti pas močiutę ir apie įvykį pranešė VTAS inspektorei R. D., kuri pasakė, kad susisieks su Kauno m. socialinių paslaugų centru ir šio centro darbuotoja D. K., kuri dirba su šia šeima. Taip pat liudytoja paskambino mergaitės močiutei R. V. ir pranešė, kad jos anūkė I. K. patyrė smurtą ir kad ateis pas ją į namus. Paskambinus I. K. ir pasiteiravus, ar jai pavyko išeiti, mergaitė vis dar labai verkė ir sakė, kad mama neleidžia jai išeiti. Pasakė „mama ateina“, ir ryšys nutrūko. Pasitarusi su direktoriumi, liudytoja iškvietė policiją. Vėliau, paskambinus mergaitei, ši jau buvo nurimusi ir pasakė, kad yra sveika ir yra pas kaimynę K. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tada liudytoja liepė I. laukti atvykstančių policijos pareigūnų (b.l.13). Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad R. K. yra jos dukra, o I. K. - anūkė. Laikotarpyje nuo 2014-09-24 iki 2015-09-02 jai buvo paskirta anūkės I. K. globa. Nuo 2015-09-02 I. K. buvo grąžinta mamai R. K.. 2015-10-30, apie 14.00 val., pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai ir atvežė anūkę I. K., paaiškino, kad tarp I. K. ir jos mamos R. K. įvyko konfliktas, paprašė laikinai pagloboti anūkę. Išvykus policijos pareigūnams, ji paklausė anūkės, kas nutiko. Ši nieko nepaaiškino. Jokių sužalojimų ar sumušimo žymių pas ją liudytoja nepastebėjo. I. pas ją pagyveno kelias dienas ir paskui grįžo į savo namus pas mamą R. K. (b.l. 15-17). Iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos dukra K. K. draugauja su gretimoje laiptinėje gyvenančia I. K.. 2015-10-30, apie 11-12 val., tikslaus laiko neatsimena, pas ją į namus atėjo dukros draugė I. K. ir pasakė, kad mama namuose girtauja, ją apstumdė ir neišleidžia iš namų, bet jai pavyko išeiti. I. K. buvo išsigandusi, įsitempusi ir klausė, ką jai daryti. Jokių sužalojimų ar smurto žymių ant I. K. kūno liudytoja nepastebėjo. Pasiūlė paskambinti socialinei darbuotojai, kuri ja rūpinasi, ir papasakoti situaciją. Tada I. K. paskambino socialinei darbuotojai, papasakojo, kas nutiko, o pastaroji kreipėsi į policiją. Maždaug valandos bėgyje pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir paėmė mergaitę, norėdami ją perduoti jos močiutės globai. I. K. yra ne kartą pas juos namuose nakvojusi, nes norėdavo pabūti su jos dukra, o kartais sakydavo, kad tiesiog bijo grįžti į namus pas savo mamą R. K.. Apie tai, kad ją mama mušė, ji nėra sakiusi (b.l. 19-21). Dėl 2015-12-24 įvykio Iš nukentėjusiosios I. K. 2016-01-04 pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų parodymų matyti, kad 2015-12-23 per telefoną žiūrėjo filmą. Atėjo mama, paprašė padžiauti rūbus. Nukentėjusioji pasakė, kad tai padarys vėliau. Po kiek laiko mama vėl atėjo, pradėjo rėkti. Nukentėjusioji pasakė, kad tuoj baigs žiūrėti filmą ir padžiaus rūbus. Mama norėjo atimti telefoną, bet nukentėjusioji nedavė. Mama jai rankomis perdrėskė riešą. Telefono neatėmė, tik jį traukė. Ji ėmė už rankų, traukė rankas. Specialiai per rankas netrenkė. Laikė už rankų, bandė atimti telefoną. Nukentėjusiosios ranka atsimušė į sieną. Nukentėjusioji pradėjo gintis., atsistojo, mamos paprašė eiti iš kambario. Mama liepė neaiškinti. Nukentėjusioji norėjo mamą iš kambario išvyti. Mama paėmė jai už plaukų, pradėjo ją tampyti. Liepė džiauti rūbus. Tuomet nukentėjusioji paskambino 112, parašė sesei. Jos buvo paprašyta duoti pasikalbėti su mama. Mama pakabėjo. Nukentėjusiosios buvo paklausta, ar ji nori, kad atvyktų policija. Nukentėjusioji pasakė, kad nori. Mama pasakė, kad ją nori išvaryti iš namų, pradėjo rėkti, susikrovė daiktus ir išėjo. Įvykio metu mama buvo išgėrusi. Po incidento mama jos neatsiprašė. Sako, kad nukentėjusioji ją mušė. Nukentėjusiosios teigimu, ji tiesiog traukė rankas. Po įvykio sesuo atvažiavo jos pasiimti (b.l. 69-70). Iš 2015-12-23 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad 2015-12-24, nuo 01.50 val. iki 02.10 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas adresu (duomenys neskelbtini). Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (b.l. 34-37). Iš liudytojo D. Č., Kauno AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio, parodymų matyti, kad 2015-12-23 kartu su vyr. patruliu Ž. K. jis dirbo pagal nustatytą maršrutą radijo šaukiniu „597“. Apie 23.58 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu motina smurtavo prieš nepilnametę dukrą. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko nepilnametė I. K., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuri nurodė, kad jos atžvilgiu namuose motina smurtavo, t. y. tąsė ją už plaukų, trankė per rankas. Ant jos rankų matėsi nežymūs apibrozdinimai. Medikų pagalbos atsisakė. I. K. atrodė išsigandusi, papasakojo, kad ir anksčiau mama yra smurtavusi prieš ją. Ji taip pat paaiškino, kad mama R. K., sužinojusi, kad atvyksta policijos pareigūnai, pasišalino iš namų. Namuose ji buvo viena, todėl liudytojas palaukė, kol su ja pabūti ir ja pasirūpinti atvyks sesuo D. K. gim. (duomenys neskelbtini)m. Kai pastaroji atvyko, jie I. K. perleido jos globai ir išvyko į Žaliakalnio PK, kur laukė NVRS operatyvinė grupė (b.l. 40-42). Iš liudytojo Ž. K., Kauno AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio, parodymų matyti, kad 2015-12-23 jis pagal nustatytą maršrutą dirbo radijo šaukiniu „597“ kartu su vyr. patruliu D. Č.. Apie 23.58 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu motina smurtavo prieš nepilnametę dukrą. Nuvykus į butą juos pasitiko nepilnametė I. K. gim. (duomenys neskelbtini)m., kuri nurodė, kad jos atžvilgiu namuose motina smurtavo, t. y. tąsė ją už plaukų, sudavė jai per ranką. Jokių sumušimo žymių jis nepastebėjo. Nepilnametė I. K. atrodė išsigandusi, verkė. Ji papasakojo, kad ir anksčiau mama yra smurtavusi prieš ją, sakė, kad nenori gyventi kartu su savo mama, kad mama jai atsibodusi. Ji taip pat nurodė, kad mama R. K., sužinojusi, kad atvyksta policijos pareigūnai, pasišalino iš namų. Nepilnametė I. K. namuose buvo viena. Liudytojas palaukė, kol atvyks su ja pabūti ir ja pasirūpinti sesuo D. K., gim. (duomenys neskelbtini)m. Kai pastaroji atvyko, I. K. paliko jos globai ir išvyko į Žaliakalnio PK (b.l. 44-46). Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad 2015-12-27 pas ją į svečius atvyko anūkės I. ir D. K. ir D. draugas V.. Besikalbant I. prasitarė, kad mama ją mušė ir parodė kairę ranką, ant kurios matėsi nežymus įdrėskimas, maždaug 1 cm dydžio, ir piršto didumo mėlynė. Ji I. paprašė papasakoti, dėl ko įvyko konfliktas tarp jos ir mamos, tačiau tuo metu pokalbį nutraukė D., kuri liepė I. greitai rengtis ir eiti kartu su jais. Jiems išėjus, su I. liudytoja daugiau nebendravo ir dėl ko įvyko konfliktas ji nežino, to nurodyti negali. Su dukra R. K. bendrauja retai, nes ją erzina tai, kad dukra piktnaudžiauja alkoholiu, ir, kai ji būna išgėrusi, sunku su ja normaliai pasikalbėti. Išgėrusi ji būna labai emocionali, todėl kyla konfliktai (b.l. 15-17). Iš liudytojos D. K. parodymų matyti, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugu. Turi sesę I. K., kuri gyvena kartu su jų motina R. K.. Ji pati su mama nebendrauja, nes, kai jai suėjo 18 metų, motina ją išvarė iš namų, smurtaudavo prieš ją, todėl šiuo metu su motina gyvena tik jaunesnioji sesuo I. K.. Mamai jau ne kartą buvo atimta sesės I. globa, tačiau 2015 m. vasarą globai jai buvo grąžinta, todėl sesuo I. pradėjo gyventi su motina. Ji pati su seserimi nuolat bendrauja, palaiko ryšį. Nuo tada kai I. grįžo gyventi pas mamą ji dažnai pranešdavo jai, kad mama prieš ją smurtauja, vartoja alkoholį. 2015-12-23, apie 23.20 val., jai paskambino sesuo ir pasakė, kad mama R. yra neblaivi ir ją muša. Tada ji liepė sesei I. paskambinti į policiją ir pranešti apie minėtą įvykį. Kai sesė paskambino policijai, mama iškart susikrovė daiktus ir išėjo iš namų bei paliko sesę vieną. Taip jai pasakojo sesė I.. Tada ji su draugu iškart nuvyko pas sesę I. į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur jau rado policijos pareigūnus ir sesę. Atvykus sesuo papasakojo, kad mama jai liepė džiauti skalbinius, o kai sesuo pasakė, kad tai padarys vėliau, motina įsiuto ir priėjusi trenkė per rankas bei norėjo iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną. Tada griebė už plaukų ir ją patampė. Tai jau ne pirmas kartas, kai mama smurtauja prieš seserį, tačiau anksčiau sesuo į policiją nesikreipdavo, o skambindavo jai ir ji paimdavo sesę iš mamos namų pas save (b.l. 50-51). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016-01-22 protokolo matyti, jog prijungimui prie tyrimo medžiagos D. K. pateikė 4 fotonuotraukas, kuriose matyti nukentėjusioji I. K., ant jos kairės rankos – kraujosruvos (b.l. 52-55). Surinktų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamoji kalta šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytų nusikalstamų veikų padarymu ir baustina. Dėl veikų kvalifikavimo. Veikos kvalifikuojamos pagal LR BK 140 str. 3 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str., padarė prieš mažametį. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino nusikaltusi ir gailisi. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimus ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. konstatuojant faktą, kad yra visos sąlygos jį taikyti šioje byloje, - kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamoji padarė du nesunkius nusikaltimus po to, kai jai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamoji naujų nusikalstamų veikų nepadarė). Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė – laisvės atėmimas ir neskirtinos kitos bausmių rūšys, numatytos LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje. Bausmės subendrintinos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, numatytą LR BK 63 str. 4 d. Atsižvelgiant į kaltinamosios pasikeitusį elgesį, - kaltinamoji dirba, dalyvauja elgesio pataisos programoje, darytina išvada, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą LR BK 75 str. pagrindu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., n u s p r e n d ž i a: R. K.: pripažinti kalta, 2015-10-30 padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., ir skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kalta, 2015-12-23 padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., ir skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pagal LR BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal LR BK 64 (1) str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti R. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str.2 d. 8 p. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąją R. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. |