Civilinė byla Nr. 2-104/2013

2-55-3-00200-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 99.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Virmebas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Virmebas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virmebas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pareikštu atsakovui UAB „Virmebas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 199 969,22 Lt skolos, 8,04 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo tesime dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.    

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Virmebas“ dėl skolos priteisimo nenagrinėtu ieškovui atsiėmus ieškinį, grąžino ieškovui 4 999 Lt žyminio mokesčio bei panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas UAB „Virmebas“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš ieškovo jo naudai 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad dar 2012 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau šis klausimas liko neišspręstas. Pažymėjo, kad dėl nepagrįsto ieškinio atsakovas patyrė 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo UAB „Virmebas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė atsakovui UAB „Virmebas“ iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ 975 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, teisingumo bei protingumo principais, įvertinęs ieškovo ieškinio reikalavimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių elgesį proceso metu bei aplinkybę, jog draudikas ieškovo reikalavimus patenkino proceso eigoje, t. y. jau po civilinės bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turėjo teisę jas ginti, pasirenkant vieną iš civilinių teisių gynimo būdų – pareikšti ieškinį atsakovui (CK 1.138 str.), o bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje ieškovo elgesys buvo netinkamas ar kad ieškovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ar nesąžiningai atliko procesines pareigas. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo prašymą ir priteisti jam pusę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, privalėjo įvertinti šalių procesinį elgesį bei aplinkybes, kurios lėmė ieškovo ieškinio atsiėmimą. Remiantis CK 6.906 straipsnio 3 dalimi bei šalių sudarytos Faktoringo sutarties bendrųjų sąlygų 9.7 punktu, ieškovas pateikė pagrįstą ieškinį atsakovui, t. y. nepiktnaudžiavo teise, priešingai, tik išnaudojęs visas įmanomas ikiteismines ginčo sprendimo galimybes kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Be to, ieškinys buvo atsiimtas, kadangi draudimo bendrovė, kurioje ieškovas buvo apdraudęs pirkėjo skolą, 2012 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką ieškovui, t. y. ieškinio reikalavimai buvo įvykdyti ne paties atsakovo, o trečiojo asmens.

2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovo nuomone, esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovo naudai pažeidžia aukščiau nurodytus principus, kadangi atsakovas laiku neįvykdydamas teisėto ir pagrįsto ieškovo reikalavimo ne tik pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarčių vykdymo principus, bet dar ir ieškovo sąskaita gauna naudą bylinėjimosi išlaidų kompensavimo forma.

3. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Kaip minėta, ieškinys buvo atsiimtas tik trečiajam asmeniui įvykdžius ieškinio reikalavimus ir esant atsakovo sutikimui, kuriame nebuvo aptarta šalių pareiga atlyginti viena kitos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas kaip prieštaraujantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytiems principams.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Virmebas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį ir priteisti atsakovui iš ieškovo visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 1 950 Lt. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės konstatavo, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir protingos, neviršijančios teisės aktais nustatytų minimalių dydžių, todėl nepagrįstai priteisė tik dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškovas ieškinį atsiėmė ne dėl atsakovo veiksmų (reikalavimų įvykdymo), o dėl paties ieškovo draudiko veiksmų. Aplinkybė, kad ieškovas ieškinį atsiėmė po to, kai jo paties draudikas apmokėjo jo turtinius reikalavimus, tik patvirtina, kad ieškovas, įgyvendindamas savo procesines teises, elgėsi neapdairiai ir turėjo numatyti galimas bylinėjimosi išlaidų priešingai šaliai ir jų atlyginimo pasekmes (CPK 5 str., 98 str.).

3. Atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiavo. Aplinkybė, kad ieškovas atsiėmė ieškinį, atsakovui neįvykdžius ieškinio reikalavimų, patvirtina, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimą ieškovas grindžia tais pačiais argumentais kaip ir savo atskirąjį skundą. Papildomai nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovas savo iniciatyva ir lėšomis apsidraudė nuo galimos rizikos jokiu būdu nereiškia, jog atsakovas gali būti atleistas nuo sutartinių prievolių vykdymo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo atlygino ieškovo turėtas išlaidas, bylinėjimasis ir tos pačios sumos išieškojimas iš atsakovo neteko prasmės. Dėl to, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, ieškovas ėmėsi veiksmų, kad bylinėjimasis būtų baigtas. Visgi, ieškinio atsiėmimas nereiškia ieškovo pripažinimo, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės atsakovui atsisakius savo reikalavimų, pareikštų atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais, tačiau kadangi atsakovas dėl teisme iškeltos civilinės bylos patyrė bylinėjimosi išlaidas, ieškovas privalo jas iš dalies atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Bo to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ieškovas ieškinį, kuris jau buvo įteiktas atsakovui, atsiėmė, o atsakovas dėl ieškinio atsiėmimo neprieštaravo (CPK 139 str. 1 d., 296 str. 1 d. 10 p.). Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Ieškovas pareiškime dėl ieškinio atsiėmimo nenurodė tokio savo procesinio elgesio priežasčių. Ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. kad ieškovo reikalavimus įvykdė jo draudikas, ieškovas nurodė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo tarpu atsakovas iki ieškinio atsiėmimo buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su juo nesutinka, nes ieškinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ieškinį atsiėmė, atsakovas nuo proceso pradžios nesutiko su ieškinio reikalavimais bei, kad ieškinio atsiėmimo momentu atsakovas ieškinio reikalavimų nebuvo įvykdęs. Bylos duomenys taip pat liudija, kad patirtomis bylinėjimosi išlaidomis dėl ieškovo inicijuoto proceso atsakovas išnaudojo visas gynybos priemones, turėjo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius šias išlaidas, todėl šios atsakovui turi būti atlygintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo sutikime dėl ieškinio atsiėmimo nebuvo aptartas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, negali būti teisiniu pagrindu neatlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidų, juolab, kad atsakovas viso proceso metu palaikė savo prašymą atmesti ieškinį ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui atsiėmus ieškinį, pastarajam praradus suinteresuotumą jį tęsti (ieškovo reikalavimus patenkinus jo draudikui), o ne todėl, kad atsakovas būtų pripažinęs ieškinį ar patenkinęs šiuos reikalavimus. Objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo byloje nėra, todėl atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistos iš ieškovo pagrįstai.

Dėl atsakovo prašymo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant šį klausimą, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t.y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau, kaip anksčiau minėta, ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė atsiliepime į ieškinį (b. l. 82), išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį (150 Lt už prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, 300 Lt už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 1 500 Lt už atsiliepimą į ieškinį, iš viso 1 950 Lt) patvirtinančius dokumentus (b. l. 89, 90) pateikė iki teismo nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu priėmimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovui prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį mažino iki 975 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui pagrįstai buvo sumažintas jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad buvo rengta mažai procesinių dokumentų, kas reikalavo mažiau darbo ir laiko sąnaudų, civilinė byla buvo tik parengiamojoje proceso stadijoje, atsakovui priteistina mažesnė suma už Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą už procesinių dokumentų rengimą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą. 

Teisėjai                                                                                                 Algirdas Gailiūnas

                                                                                              Donatas Šernas

                                                                                                             Dalia Vasarienė