Civilinė byla Nr. e3K-3-54-687/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03901-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo M. T..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, šio termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą vykdomajam dokumentui – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010 išduotam vykdomajam raštui pateikti vykdyti.
3. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi. Kadangi nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. birželio 23 d., terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti baigėsi 2016 m. birželio 23 d.
4. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 608 straipsniu pareiškėja nurodė, kad terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleido dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos, nes prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo pateikė dar nesuėjus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui (2015 m. rugpjūčio 17 d.), tačiau teismas vykdomąjį raštą išdavė jau pasibaigus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui (2018 m. kovo 13 d.).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu UAB „Swedbank lizingas“ iš suinteresuoto asmens M. T. priteisė 3559,16 Lt skolos, 45 877,86 Lt likusios neišpirktos turto vertės, 485,67 Lt palūkanų, 2500 Lt baudą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6.2. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą ir iš suinteresuoto asmens priteisė 3559,16 Lt skolos, 45 877,86 Lt likusios neišpirktos turto vertės, 485,67 Lt palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Gelvora“ 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymą ir pakeitė pirminę kreditorę UAB „Swedbank lizingas“ į naują kreditorę UAB „Gelvora“, nutarė išduoti vykdomąjį raštą.
6.4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi nurodytą apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
6.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą Nr. 2-1114-790/2010.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėja dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 17 d., t. y. likus daugiau negu 10 mėnesių iki 5 metų termino pabaigos (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 646 straipsnio 6 dalis). Šis pareiškėjos prašymas tenkintas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (ji įsiteisėjo 2016 m. sausio 26 d.), o vykdomasis raštas realiai išduotas 2018 m. kovo 13 d., t. y. jau suėjus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminui, kuris pasibaigė 2016 m. birželio 23 d. Įvertinęs tai, teismas sutiko, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. (kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo) iki 2016 m. birželio 23 d. (kai suėjo vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas) terminas praleistas dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.
8. Teismas vertino, kad turi būti sprendžiama dėl viso praleisto termino atnaujinimo, įskaitant ir laikotarpį nuo vykdomojo rašto išdavimo iki šios civilinės bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad nors vykdomasis raštas pareiškėjai išduotas jau pasibaigus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminui, tačiau dalies šio pradelsto laiko (nuo vykdomojo rašto įteikimo pareiškėjai dienos iki šioje byloje nagrinėjamo pareiškimo pateikimo dienos – nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2019 m. vasario 5 d. (beveik 11 mėnesių laikotarpio) pareiškėja nepagrindė svarbiomis, nuo jos nepriklausančiomis priežastimis.
9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino praleistą terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010 išduotam vykdomajam raštui pateikti vykdyti.
10. Teismas papildomai nustatė, kad vykdomasis raštas buvo išduotas tik 2018 m. kovo 13 d., todėl terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti iki 2018 m. kovo 13 d. buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, nes iki to laiko tarp šalių vyko teisminiai ginčai ir nebuvo išduotas vykdomasis raštas.
11. Teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad sprendžiant pareiškėjos prašymo pagrįstumą turi būti vertinami pareiškėjos veiksmai ir nuo vykdomojo rašto išdavimo iki šios civilinės bylos iškėlimo, t. y. visas praleistas terminas, nurodė, jog, lingvistiškai aiškinant CPK 608 straipsnio teisės normą, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl tokio termino atnaujinimo, procesinio sprendimo priėmimo metu sprendžia dėl jau praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo. Priėmus palankų sprendimą, t. y. atnaujinus terminą vykdomajam dokumentui pateikti, pareiškėjui yra atnaujinama teisė pasinaudoti CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą. Tokiu atveju pareiškėjos veiksmai po vykdomojo rašto gavimo dienos (po 2018 m. kovo 13 d.) ir jų atlikimo laikas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl įstatyme nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, nepagrįstai vertino pareiškėjos veiksmus po vykdomojo rašto išdavimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismų praktikoje nėra išaiškinta, ar, sprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti praleistą CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai, priežastys, nulėmusios termino praleidimą: 1) tik 5 metų laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vykdomojo rašto išdavimo; 3) viso laikotarpio, iki pat vykdomojo rašto pateikimo vykdyti.
12.2. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino CPK 606 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad pareiškėjos veiksmai vertinti tik iki vykdomojo rašto gavimo dienos, bet ne iki pat vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas vykdomajam raštui pateikti, šis terminas apima ir vykdomojo rašto išdavimo, ir pateikimo laikotarpius. Teisės normos aiškinimas, kad pareiškėjos veiksmai po vykdomojo rašto gavimo dienos ir jų atlikimo laikas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl įstatyme nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, prieštarauja CPK 606 straipsnio 2 dalies turiniui ir prasmei. Kai po pavėluotai išduoto vykdomojo rašto gavimo praeina neprotingai ilgas laikas iki kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti terminą, pareiškėjas privalo nurodyti ir pagrįsti, kokios svarbios priežastys po vykdomojo rašto gavimo sutrukdė pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė, to nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas.
12.3. Nors pareiškėja prašyme išduoti vykdomąjį raštą nesuformulavo reikalavimo atnaujinti CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto vykdomojo rašto pateikimo vykdyti 5 metų senaties termino, be atskiro proceso dėl praleisto termino atnaujinimo, pažeidžiant CPK 646 straipsnio 6 dalies reikalavimus, 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas. Tokiu būdu buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė į teisminę gynybą, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016), užkertant galimybę skųsti neteisėtą veiksmą – vykdomojo rašto išdavimą suėjus 5 metų senaties terminui.
13. Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad tuo atveju, kai vykdomasis raštas yra išduodamas išieškotojui per CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, išieškotojo veiksmai, t. y. kreipimosi į antstolį su prašymu dėl vykdymo proceso inicijavimo laikas, yra teisiškai reikšmingi. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmai po vykdomojo rašto gavimo dienos (po 2018 m. kovo 13 d.) iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl įstatymo nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, nes, teismui vykdomąjį raštą išdavus jau esant pasibaigusiam jo pateikimo vykdyti terminui, pareiškėja neturėjo teisės (nebegalėjo pasinaudoti teise) pateikti vykdomojo rašto antstoliui vykdyti, o antstolis neturėjo teisės jo priimti vykdyti.
13.2. Pareiškėja prašė atnaujinti įstatymo nustatytą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti, o ne laikotarpį, einantį po įstatymo nustatyto termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas laikotarpį, einantį po įstatymo nustatyto termino pabaigos, kaip įstatymo nustatytą atnaujintiną terminą bei pareiškėjos veikimą nurodytu laikotarpiu, netinkamai taikė proceso teisės normas, be to, tam nesant jokio teisinio pagrindo, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.
13.3. CPK nenustatytas terminas, per kurį išieškotojas turi teisę kreiptis dėl CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Taip pat CPK nėra nustatytas naikinamasis terminas tokio pobūdžio pareiškimui pateikti. Pareiškėja nedelsdama, įsiteisėjus 2019 m. sausio 10 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymui Nr. S-19-171-644 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kreipėsi dėl CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Suinteresuoto asmens teiginiai, jog pareiškėja delsė kreiptis į teismą, nepagrįsti.
13.4. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2019 nagrinėjamai bylai yra neaktuali, nes skiriasi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) – nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo ne dėl vykdomojo rašto išdavimo, bet dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo. Minėtoje byloje pareiškėjas dėl savo kaltės praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl vykdomąjį raštą buvo atsisakyta išduoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tinkamai per CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą įgyvendino teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą, tačiau vykdomasis raštas buvo išduotas pasibaigus jo pateikimo vykdyti terminui, todėl pareiškėja negalėjo pateikti vykdomojo rašto vykdyti ne dėl savo kaltės.
13.5. Nesutiktina, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat turėjo reikšti prašymą ir dėl CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė 2015 m. rugpjūčio 17 d., t. y. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, todėl negalėjo reikšti prašymo dėl nurodyto termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarkos ir termino; dėl įstatyme nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo
14. CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
15. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).
16. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
17. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas, kuriuo UAB „Swedbank lizingas“ naudai iš suinteresuoto asmens M. T. priteistos atitinkamos lėšos, įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui apeliacinės instancijos tvarka priėmus nutartį ir šiai įsiteisėjus, t. y. 2011 m. birželio 23 d. (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Taigi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. birželio 23 d. ir laikytina, kad jis pasibaigė 2016 m. birželio 23 d.
18. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis), vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja pašto siunta, apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje (CPK 646 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pradinei ieškovei vykdomasis raštas nebuvo išduotas ir ši į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir į antstolį dėl priverstinio priteistų lėšų išieškojimo nesikreipė.
19. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ ir pareiškėja UAB „Gelvora“ 2010 m. gegužės 27d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 10-20-21; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą ir pakeitė pradinę kreditorę UAB „Swedbank lizingas“ kita kreditore UAB „Gelvora“ bei tenkino prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ši nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus apeliacinės instancijos tvarka nutartį ir šiai įsiteisėjus, t. y. 2016 m. sausio 26 d. (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Priėmus teismui nutartį dėl pradinės kreditorės pakeitimo ir tuo pačiu procesiniu sprendimu išsprendus dėl vykdomojo rašto išdavimo naujajai kreditorei, teisėjų kolegijos vertinimu, ši turėjo atlikti CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, t. y. kreiptis į teismą ir CPK 646 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gauti vykdomąjį raštą pasirašytinai arba pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išsiuntimo registruotąja pašto siunta bei nurodyti tikslų siuntos gavimo (siuntimo) adresą.
20. Pareiškėja UAB „Gelvora“ į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo per įstatymo nustatytą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą nesikreipė, nors teismo procesinis sprendimas buvo priimtas dar nepasibaigus CPK 606 straipsnyje nustatytam terminui dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko realiai įstatyme nustatytu būdu gauti vykdomąjį raštą ir laiku pateikti jį antstoliui vykdyti (laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. birželio 23 d.).
21. CPK 608 straipsnis reglamentuoja praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą ir nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, 31 punktas)
22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007; 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).
23. Pirmiau minėta, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko, nepraleidusi termino, gauti vykdomąjį dokumentą ir jį pateikti vykdyti antstoliui po to, kai teismas priėmė procesinį sprendimą dėl jos pripažinimo kreditore. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą neatliko jokių veiksmų, kad iš teismo gautų vykdomąjį dokumentą, o pareiškėjos subjektyvus suvokimas, kad, teismui priėmus procesinį sprendimą dėl vykdomojo dokumento naujam kreditoriui išdavimo, ji nėra saistoma įstatymo nustatyto termino ir tvarkos gauti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 4 dalis) ir pateikti jį vykdyti (CPK 606 straipsnio 2 dalis), negali būti laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
24. Be to, pagal CPK 48 straipsnį kai viena sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos dėl reikalavimo perleidimo, tuomet teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi, tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vieton įstojo teisių perėmėjas, ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėja šią normą nurodė teikdama prašymą teismui dėl kreditoriaus pakeitimo, teismas ja vadovavosi spręsdamas klausimą dėl materialinių subjektinių ir procesinių teisių perėmimo, todėl pareiškėjai turėjo būti žinomos teisių perėmimo pasekmės ir tolesni veiksmai dėl sprendimo vykdymo.
25. Pareiškėja objektyvia aplinkybe dėl termino praleidimo nurodo tai, kad suinteresuoto asmens M. T. prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš UAB „Swedbank lizingas“ vyko teisminiai nagrinėjimai, kurie baigėsi, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi (Nr. 3P-516/2017) atsisakė priimti M. T. kasacinį skundą dėl teismų priimtų nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė taip pat nelaikytina objektyvia aplinkybe, trukdžiusia gauti vykdomąjį raštą ir jį laiku pateikti vykdyti. Teismo sprendimuose nėra konstatuota, kad teismo sprendimo vykdymas būtų buvęs sustabdytas ar būtų buvusi kita kliūtis jį vykdyti.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjai 2018 m. kovo 13 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1114-790/2010 ir ši pateikė jį vykdyti antstolei.
27. CPK 646 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnyje nustatyta tvarka. Jau minėta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, tokia aplinkybe nelaikytinos teismo ir antstolės klaidos išduodant vykdomąjį raštą bei priimant jį vykdyti (CPK 608 straipsnis).
29. Dėl suinteresuoto asmens argumento, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016 suformuotos praktikos, pažymėtina, kad, pirma, kasaciniame skunde nėra suformuluota, kokios konkrečiai kasacinio teismo suformuluotos teisės taikymo taisyklės apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė, antra, aptariamos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra analogiški. Suinteresuoto asmens nurodytoje byloje buvo spręstas klausimas dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą, praleidus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą, o šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.
30. Remiantis tuo, kas aptarta, dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal šioje nutartyje išdėstytus argumentus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
33. Panaikinant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, turėtų būti paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą neprašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo spręstas.
34. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus advokato atstovavimo išlaidų dydį kasaciniame procese patvirtinančių įrodymų, suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
35. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ši suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Janina Januškienė
Donatas Šernas