Civilinė byla Nr. e2A-42-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04125-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 2.6.20.4;

3.3.1.18.4; 3.3.1.20

(S)

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta projektinės dokumentacijos parengimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti ir ieškovei perduoti „(duomenys neskelbtini) aikštės aplink cerkvę, esančios kultūros paveldo teritorijoje, aplinkos sutvarkymo techninį darbo projektą“, o ieškovė įsipareigojo tinkamai pagal sutartį su atsakove atsiskaityti. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo projektinius pasiūlymus parengti per 3 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, projektinę dokumentaciją parengti ir pateikti ieškovei per 1 mėnesį po projektinių pasiūlymų patvirtinimo dienos, esant poreikiui – pakoreguoti darbo projektą, gavus ekspertizės ir derinančių institucijų pastabas. Savo ruožtu, ieškovė sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovei 1 210 Eur avansą. Atsakovei parengus pirminį darbo projektą, buvo gautos pastabos iš ieškovės užsakovo, todėl, remiantis sutarties 4.5. papunkčiu, atsakovei kilo pareiga atitinkamai pakoreguoti darbo projektą. Tačiau tinkamai darbo projekto atsakovė nepakoregavo, kad darbo projektas atitiktų ieškovės ir ieškovės užsakovo pastabas, todėl ieškovė pagal sutartį parengto darbo projekto negavo. Sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, o ieškovė negavo jokio rezultato, kurį tikėjosi gauti sudarydama sutartį, t. y. tinkamo darbo projekto. Atsakovė nei per nurodytą terminą, nei iki pat šios dienos avanso ieškovei negrąžino.

3.       Atsakovė UAB „AG studija“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė pagal sutarties 3.2.1 papunktį atsakovei sumokėjo 1 210 Eur dydžio avansą, kuris sudaro 30 procentų visos sutarties kainos dalį. Tačiau šalių sutartis apėmė ir kitus punktus, kurių ieškovės reikalavimai neapima. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neatliko visų sutartimi prisiimtų darbų ir jų neperdavė ieškovei. Tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog dalį sutartimi prisiimtų darbų atsakovė atliko ir parengtus bei pagal ieškovės pageidavimus papildytus projektinius pasiūlymus 2021 m. liepos 13 d. perdavė ieškovei, kurių didžiąją dalį (esminius sprendinius, tokius kaip pačios aikštės forma, grindinio medžiagiškumas, buvusios bažnyčios senųjų pamatų dizainas, laiptų medžiagiškumas, forma bei vieta) ieškovė panaudojo galutiniame projekte, kuris buvo pateiktas viešinimo bei statyba leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį patenkinto visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 210 Eur sumokėtą avansą, 144 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 354,00 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 431,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė neatliko visų sutartimi prisiimtų darbų ir jų neperdavė ieškovei. Taip pat, nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, pagal sutarties 3.2.1 papunktį, atsakovei sumokėjo 1 210 Eur dydžio avansą, kuris sudaro 30 procentų visos sutarties kainos dalį. 2021 m. gruodžio 14 d. šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, o 2013 m. gruodžio 13 d. ieškovė, prieš nutraukiant sutartį, nurodė atsakovei, kad, pagal AGS sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nepriimanti sąskaitos už projektinės dokumentacijos parengimo, kadangi darbai nėra atlikti ir priimti, todėl nėra galimybės priimti sąskaitą faktūrą už neatliktus darbus.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė neparengė projektinių pasiūlymų tinkamai, tai yra kad atsakovė – projektuotojas tinkamai nesuprojektavo ir nenustatė gatvių ir kelių kategorijų, nenustatė statybos rūšies, statinio projekto pavadinimo. Projektuotojas neturės teisės iš rangovo atliksiančio darbus pagal projektuotojo parengtą statinio projektą reikalauti jokio papildomo mokesčio už statinio projektų detalizavimą. Projektuotojas turi suprojektuoti (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) gatvės buitinių nuotekų tinklus ir atvadus iki sklypų ribų, prijungiant juos į esamus ar naujai projektuojamus buitinių nuotekų tinklus.

7.       Teismas taip pat sprendė, kad ginčo sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, o ieškovė negavo rezultato, kurį tikėjosi gauti ginčo sutartį sudarydama, t. y. tinkamo darbo projekto, kurio atlikimas buvo numatytas trimis etapais. Jei ginčo sutarties 4.5. papunktis numatė, kad atsakovė privalo koreguoti darbo projektą, pagal ieškovės ar kitų institucijų pastabas, šiuo atveju – pagal ieškovės užsakovo, tuomet atsakovė privalėjo parengti darbo projektą taip ir tokiu būdu, kad jis atitiktų užsakovo išsakytas pastabas. To nepadarius, laikoma, kad tinkamas darbo projektas parengtas nebuvo, todėl ieškovė negavo darbo projekto, kurį toliau galėtų naudoti savo veikloje. Dėl to teismas laikė, kad ieškovė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti, sudarydama ginčo sutartį.

8.       Ieškovė neprašė priteisti visą sutarties kainą. Kadangi ginčo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, jai kyla pareiga grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, t. y. 1 210 Eur. Be to, remiantis ginčo sutarties 3.6. papunkčiu, yra skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo visos ginčo sutarties kainos (t. y. 4 023,25 Eur) už kiekvieną praleistą termino dieną. Kadangi atsakovė ginčo sutarties tinkamai neįvykdė daugiau nei 180 kalendorinių dienų, jai skaičiuojami delspinigiai už 180 kalendorinių dienų. Dėl to iš atsakovės ieškovės yra priteisti 0,80 Eur dydžio delspinigiai (4 023,25 x 0,02/100), o už 180 d. – 144,00 Eur dydžio delspinigiai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „AG studija“ prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Atsakovė laikėsi pozicijos ir kartu su atsiliepimu pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėjo, jog iki 2021 m. vasario 22 d. projektinės dokumentacijos parengimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo atsakovės parengti ir ieškovei 2021 m. liepos 13 d. perduoti projektiniai pasiūlymai buvo naudojami ieškovės viešinimo procedūroje ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik vienintelę aplinkybę, kad atsakovė, pagal ieškovės ir ieškovės užsakovo pastabas nepakoregavo darbo projekto, dėl ko laikė, jog ieškovė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti, sudarydama ginčo sutartį. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tik dėl avansinio mokėjimo, kuris sudaro 30 procentų visos ginčo sutarties vertės, grąžinimo. Dėl šios priežasties, spręsdamas dėl avanso grąžinimo, teismas turėjo įvertinti atsakovės atliktų darbų tinkamumo bei ieškovės sumokėtos ginčo sutarties kainos dalies santykį. Tuo tarpu teismas šioje byloje vertino tik tai, ar visi atsakovės atlikti darbai yra tinkamai ar netinkami.

1.3.       Ginčo sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą, kurį turėjo sudaryti sklypo plano dalies ir mažosios architektūros formų parinkimas. Kitaip tariant, atsakovės įsipareigojimai buvo susiję tik su architektūrinės dalies parengimu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neaišku kokiu pagrindu atsakovei priskyrė įpareigojimą suprojektuoti ir nustatyti gatvių bei kelių kategorijas, taip pat detalizuoti projektus ar suprojektuoti (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) gatvės buitinių nuotekų tinklus ir atvadus iki sklypų ribų, prijungiant juos į esamus ar naujai projektuojamus buitinių nuotekų tinklus. Tokių įpareigojimų ginčo sutartyje atsakovei nebuvo nustatyta. Atsakovė darbo projektą turėjo parengti nenukrypdama nuo jai pateiktų projektavimo dokumentų, tame tarpe ir techninės projektavimo užduoties (Sutarties 2.2. papunktis), kurie buvo skirti ieškovei, kaip generaliniam projektuotojui, tačiau tai jokiu būdu nereiškia ir negali būti aiškinama taip, jog atsakovė turėjo suprojektuoti viską, kas buvo nurodyta techninėje projektavimo užduotyje (gatves, kelius, buitinių nuotekų tinklus ir kt.). Atsakovė neturėjo nei pareigos, nei teisės, atlikinėti skundžiamame sprendime nurodytų darbų, susijusių su kelių bei gatvių kategorijų nustatymu, buitinių nuotekų tinklų ir atvadų iki sklypų ribų projektavimu.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas šalių sudarytos sutarties objektą ir atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, visiškai ignoravo ieškovei atsakovei po ginčo sutarties sudarymo 2021 m. vasario 25 d. el. paštu pateiktą pagrindinę užduotį. Būtent šiame el. laiške ieškovė atsakovei ir detalizavo projektavimo užduotį. Tačiau teismas visos byloje esančios įrodymų visumos nevertino, neatsižvelgė į šalių sudarytos ginčo sutarties objektą, šalių susirašinėjimą ir skundžiamame sprendime pacitavo tik techninės projektavimo užduoties sąlygas, kurios buvo taikomos ieškovei, kaip generaliniam projektuotojui.

1.5.       Kaip matyti iš ginčo sutarties 4.5. papunkčio turinio, vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo pakoreguoti projektą gavus ekspertizės ar derinančių institucijų pastabas. Minėtame ginčo sutarties papunktyje, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra nustatyta atsakovės pareiga koreguoti darbo projektą pagal ieškovės, ar juo labiau, jos užsakovo pastabas. Be to, nei ieškovė, nei jo užsakovas, nėra ekspertizės ar derinančios institucijos. Dėl to teismo pateiktas išaiškinimas neatitinka ginčo sutarties 4.5. papunkčio turinio esmės. Teismas, klaidingai aiškindamas ginčo sutarties 4.5. papunktį, nepagrįstai ieškovę ir jos užsakovą, kuris apskritai net nebuvo ginčo sutarties šalimi, prilygino ekspertizės ar derinančiai institucijai.

1.6.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. kovo mėn. atsakovė suprojektavo ir ieškovei pateikė du skirtingus aikštės projektinius pasiūlymus. Neatsižvelgta taip pat ir į tai, kad atsakovė ieškovei 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. liepos 10 d. ir 2021 m. liepos 13 d. pateikė dar ne mažiau kaip tris skirtingus, pagal ieškovės ir jos užsakovo atstovo pageidavimus ir nurodymus, parengtus (duomenys neskelbtini) aikštės tvarkymo projektinių pasiūlymų variantus. Nors teismas šių aplinkybių sprendime nevertino, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei buvo pateikti bent 5 skirtingi ir pakoreguoti projektiniai pasiūlymai. Akivaizdu, jog projektinių sprendinių derinimas negali būti begalinis procesas. Nevertindamas šių aplinkybių, teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl ginčo sutarties nutraukimo kalta neva tik atsakovė.

1.7.       Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, jog ieškovė, iš esmės panaudodama atsakovės perduotus projektinius pasiūlymus, kurių paskutinis papildytas, pagal ieškovės norus ir pageidavimus, dar 2021 m. liepos 13 d. buvo perduotas ieškovei, 2022 m. spalio 25 d. atliko parengto projekto supaprastinto statybos projekto projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą ir buvo suderintas su atsakingomis institucijomis. Taigi ieškovė iš esmės pasinaudojo tuo pačiu atsakovės parengtu projektiniu pasiūlymu, pagal savo užsakovo pageidavimus, pakeitė tik vieną iš grindinio dizaino elementų ir atsakovės sukurtą projektinį pasiūlymą pateikė viešinimui, tokiu būdu jį panaudodama savo veikloje. Teismas absoliučiai nevertino fakto, jog ieškovė viešinimui pateiktame techniniame darbo projekte pakeitė tik neesminius dizaino elementus, tuo tarpu iš esmės visi kiti atsakovės siūlyti pagrindiniai sprendiniai, tokie kaip pačios aikštės forma, grindinio medžiagiškumas, buvusios bažnyčios senųjų pamatų dizainas, laiptų medžiagiškumas, forma bei vieta buvo palikti tokie patys kokius suprojektavimo ir siūlė atsakovė.

1.8.       Palyginus ieškovės kartu su 2021 m. vasario 25 d. el. laišku pateiktą aikštės schemą su techniniu darbo projektu, kuris 2022 m. spalio 25 d. buvo pateiktas viešinimo procedūrai, tampa akivaizdu, jog šie brėžiniai yra visiškai skirtingi, kas patvirtina faktą, kad ieškovė faktiškai pasinaudojo jai perduotu atsakovės atliktų darbų rezultatu. Ieškovė nepasitelkė kito architekto viešintam techninio darbo projektui parengti, kas patvirtina faktą, jog ieškovei, gavus atsakovės projektinius pasiūlymus, nebereikėjo jokių specialių žinių tam, kad ji galėtų pasinaudoti atsakovės sukurtu darbų rezultatu.

1.9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovės atliktų darbų tinkamumo (ieškovė viešinimo procedūrai pateikė didžiąją dalį atsakovės 2021 m. liepos 13 d. perduotų projektinių sprendinių) bei ieškovės sumokėtos ginčo sutarties kainos dalies santykį (1 210 Eur arba 30 procentų ginčo sutarties vertės). Ieškovė galutinio projekto sprendiniams panaudojo gerokai daugiau kaip 30 procentų atsakovės 2021 m. liepos 13 d. projektinių pasiūlymų. Taigi atsakovės ieškovei pateiktų projektinių pasiūlymų vertė, ypač įvertinant aplinkybes, jog esminių atsakovės pasiūlymų ieškovė nekeitė, juos panaudojo savo veikloje, taip pat, ieškovė nepasitelkė kito architekto galutinio projekto parengimui, yra netgi didesnė negu ieškovės atsakovei sumokėto avanso suma. Dėl to teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl 1 210 Eur dydžio avanso grąžinimo. Vien pats faktas, jog ieškovė savo veikloje panaudojo atsakovės perduotų darbų rezultatą, paneigia teismo išvadą dėl restitucijos taikymo. Pareikšto ieškovės reikalavimo patenkinimas suponuoja, kad ieškovė neatlygintinai pasinaudojo atsakovės 2021 m. liepos 13 d. atliktu darbų rezultatu, kas neabejotinai pažeidžia atsakovės, kaip tinkamai dalį darbų atlikusio projektuotojo, teises ir teisėtus interesus.

10.       Ieškovė UAB „Inžinerinis projektavimas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Esminė šios bylos aplinkybė, kurios net neneigia byloje ir pati atsakovė, yra ta, kad ji darbų pagal ginčo sutartį neatliko, jokio rezultato, kurį turėjo pasiekti pagal sutartį, nepasiekė. Taigi, ieškovė iš viso negavo nieko, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį su atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šių savo sutartinių įsipareigojimų atsakovė nei laiku, nei tinkamai, nei pilna apimtimi neįgyvendino. Byloje kilo ginčas tik dėl to, ar atsakovei, atlikus „kažkokius darbus“ pagal ginčo sutartį, priklauso dalis apmokėjimo iš ieškovės.

2.2.       Jei atsakovė nepadaro pagal ginčo sutartį viso sutarto rezultato (o byloje nėra ginčo, kad atsakovė to nepadarė), jokie atsakovės atlikti darbai, net jei kažkokius ji juos ir būtų atlikusi, ieškovei prasmės netenka. Ginčo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nenumatė darbų perdavimo dalimis, o numatė tik galutinio ir tinkamo techninio darbo projekto perdavimą, todėl, galutinio ir tinkamo rezultato pagal sutartį perdavimo ieškovei iš atsakovės pusės nesant, atsakovei joks užmokestis iš ieškovės nepriklauso.

2.3.       Kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra itin griežta – projektuotojui joks apmokėjimas nepriklauso net ir tuo atveju, kai darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau praleidus sutartyje nustatytą terminą ir dėl to atlikti darbai užsakovui prarado prasmę. Šiuo atveju atsakovė darbų ne tik kad neatliko laiku, bet jų iš viso neatliko (tokių, kokius privalėjo atlikti). Ir atsakovės privalėti atlikti darbai ieškovei ne tik prarado prasmę, dėl ko joks apmokėjimas iš ieškovės atsakovei nepriklauso, tačiau pati ieškovė patyrė papildomų nuostolių ir sąnaudų, nes atsakovei privalėtus atlikti darbus teko atlikinėti pačiai ieškovei, pati ieškovė dėl atsakovės kaltės praleido savo su savo užsakovu numatytą darbų atlikimo terminą, todėl ieškovei šiuo metu yra skaičiuojami delspinigiai.

2.4.       Atsakovei dėl jos kaltės laiku ir tinkamai neįvykdžius sutarties, statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas iki pat šios dienos. Akivaizdu, kad jokio statybą leidžiančio dokumento iki šios dienos negavus, jokie atsakovės tariami projektiniai pasiūlymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, objektyviai negalėjo būti panaudoti tokį leidimą gaunant. Šiuo metu ieškovė yra suderinusi projektinius pasiūlymus, kuriuos pati savo jėgomis yra parengusi. Visiškai akivaizdu, kad ieškovei nekyla pareiga atsakovei mokėti už tuos darbus, kuriuos privalėjo atsakovė padaryti, tačiau jų nepadarė ir tuomet šiuos darbus pasidarė pati ieškovė savarankiškai.

2.5.       Pati atsakovė neneigia to fakto, kad sutarties tinkamai ir laiku ji neįvykdė, o ieškovė negavo to, ko tikėjosi sudarydama sutartį. Ginčo sutartis nenumatė galimybės sutartį vykdyti dalimis, o numatė tik atsakovės pareigą laiku ir tinkamai parengti sutartimi reikalautą rezultatą – techninį darbo projektą. Tai, kad atsakovė vienašališkai nusprendė, kad ji kažką dirbo ir tie jos darbai kažkiek yra verti, šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Faktas yra tas, kad atsakovė ginčo sutarties neįvykdė, ko neneigia pati, ieškovė jokio rezultato, kokio tikėjosi gauti sudarydama sutartį, negavo, todėl buvo priversta tuos darbus, kuriuos privalėjo padaryti atsakovė pagal sutartį, pasidaryti pati. Dėl to nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus dėl teismo pareigos vertinti ieškovės sumokėto avanso ir atsakovės atliktų darbų pagal ginčo sutartį santykį.

2.6.       Atsakovės argumentas, kad ginčo sutartis jos neįpareigojo suprojektuoti ir nustatyti gatvių bei kelių kategorijų, taip pat, kad sutartyje nėra jokių sąlygų susijusių su projektų detalizavimu ar atsakovės įsipareigojimais suprojektuoti (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) gatvės buitinių nuotekų tinklus ir atvadus iki sklypų ribų, prijungiant juos į esamus ar naujai projektuojamus buitinių nuotekų tinklus, nėra niekaip susijusi su šia nagrinėjama byla. Sutarties 2.1. papunktis numato, kad atsakovė privalėjo parengti (duomenys neskelbtini) aikštės aplink cerkvę, esančios kultūros paveldo teritorijoje, aplinkos sutvarkymo techninį darbo projektą, kuris susidėtų iš sklypo plano dalies ir mažosios architektūros formų parinkimo. Jokių buitinių nuotėkų atsakovė neturėjo projektuoti, o taip pat šių buitinių nuotėkų projektavimas niekaip neįtakojo atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį parengti aikštės sklypo plano dalies ir mažosios architektūros elementų (tokių kaip suoliukai) parengimo.

2.7.       Atsakovė teigia, kad jai nekilo pareiga koreguoti techninio darbo projekto pagal ieškovės ar jos užsakovo pastabas, nes jos nėra ekspertizės institucijos. Tačiau tik jau parengtas projektas gali būti teikiamas ekspertizei. Atsakovė jokio galutinio projekto, kurį būtų galima teikti ekspertizei, net neparengė, o ir pati šios aplinkybės byloje neneigė. Atsakovė, net neatlikusi pagal sutartį darbų iki tokio lygio, kad jie bent jau būtų galėję būti pateikti vertinti ekspertizei, jau nekalbant apie tai, kad būtų gavę teigiamą ekspertizės įvertinimą, bando byloje teigti, kad jai nekilo pareiga atsižvelgti į jokias pastabas, nes, neva, ieškovė ar jos užsakovas nėra ekspertizės institucijos.

2.8.       Projektinius sprendimus ieškovė pasirengė pati, savo jėgomis. Tam tikri projektiniai sprendiniai gali būti panašūs, nes ypač akcentuotina, kad yra sprendžiami projektavimo klausimai, susiję su ypač jautria kultūros paveldo teritorija, todėl kultūros paveldo teritorijos tvarkymui parengti projektiniai sprendiniai gali būti ne bet kokie, o tik labai konkretūs. Dėl aikštės formos – akivaizdu, kad ji gali būti tik vienoda, nes yra labai ribota ir labai konkreti teritorija. Bendras medžiagiškumas, pamatai, laiptai ir kitos sąlygos – jos buvo nustatytos Kultūros paveldo departamento, todėl akivaizdu, kad jos skirtis ir negali.

2.9.       Šiuo atveju yra visiškai ir absoliučiai nesvarbu, kiek ir kokių projektinių pasiūlymų pateikė atsakovė, jei nei vienas iš jų nebuvo tinkamas net tam, kad tokį projektinį pasiūlymą būtų galima pradėti derinti, bei kuris atitiktų ieškovės užsakovo – Varėnos savivaldybės administracijos, o taip pat derinančios institucijos – Kultūros paveldo departamento keliamus reikalavimus bei lūkesčius. Atsakovė neteigia ir neįrodinėja priešingai, kad darbus pagal sutartį ji atliko laiku ir tinkamai, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Dėl to neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės atsakovės teigiama aplinkybė, kiek ir kokių projektinių pasiūlymų ji parengė, jei nei vienas jos parengtas projektinis pasiūlymas nebuvo tinkamas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl projektavimo sutarties tinkamo įvykdymo. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Inžinerinis projektavimas“ ir atsakovės (apeliantės) UAB „AG Studija“ 2021 m. vasario 22 d. buvo sudaryta projektinės dokumentacijos parengimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti ir ieškovei perduoti „(duomenys neskelbtini) aikštės aplink cerkvę, esančios kultūros paveldo teritorijoje, aplinkos sutvarkymo techninį darbo projektą“, o ieškovė įsipareigojo tinkamai pagal ginčo sutartį su atsakove atsiskaityti. Pagal ginčo sutartį atsakovė įsipareigojo projektinius pasiūlymus parengti per 3 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos, projektinę dokumentaciją parengti ir pateikti ieškovei per vieną mėnesį po projektinių pasiūlymų patvirtinimo dienos, esant poreikiui – pakoreguoti darbo projektą, gavus ekspertizės ir derinančių institucijų pastabas.

13.       

14.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė, kad apeliantė UAB „AG Studija“ parengs aplinkos sutvarkymo techninį darbo projektą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė šios prievolės neįvykdė, tuo tarpu projektuotojas (rangovas), neginčydamas sutarties nutraukimo teisėtumo, įrodinėja, kad suprojektavo ir ieškovei pateikė du skirtingus aikštės projektinius pasiūlymus, ir šie darbai, ieškovei nutraukus sutartį, yra verti daugiau, nei sumokėtas avansas.

15.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo ir jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Rangovo, kaip projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutarties šalies, pareigos yra atskleistos CK 6.702 straipsnyje. Vadovaujantis šios nuostatos 1 dalimi, rangovas, be kita ko, privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatyme nustatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu.

16.       CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais; t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Ši teisės nuostata įtvirtina vieną iš sutarties nutraukimo padarinių – restituciją. 

17.       Jeigu sutartimi nustatyta iki tam tikro laiko sukurti ir perduoti daiktą, tai šios prievolės neįvykdymas yra pagrindas atsirasti sutartinei civilinei atsakomybei. Sutartį nutraukus dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios formos – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręstina, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę, vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja pačios sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, gauti netesybas. Sutartį nutraukus nė viena šalis neturi pareigos toliau vykdyti sutartį. Sutarties nutraukimo padarinys pagrindinėms skolininko prievolėms yra lygiai toks pat kaip ir nukentėjusios šalies prievolėms: paprastai sutartį pažeidusi šalis yra atleidžiama nuo pagrindinės prievolės, kuri dar nebuvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo, vykdymo. Pagrindinis sutarties nutraukimo padarinių skirtumas abiem sutarties šalims yra tas, kad sutartį pažeidusi šalis (priešingai negu nukentėjusioji) po sutarties nutraukimo turi antrinę pareigą atlyginti nuostolius, kurie kilo iš jos padaryto pažeidimo.

19.       Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovės kaltės per nustatytus terminus nepasiekus ginčo rangos sutartyje nustatyto galutinio tikslo – neparengus aplinkos sutvarkymo techninio darbo projekto, ieškovė, sumokėjusi atsakovei 1 210,00 Eur, patyrė šio dydžio nuostolį, kurį nagrinėjamoje byloje ir prašo atlyginti. Taigi, ieškovė pasirinko reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius, taikant sutartinę civilinę atsakomybę kaip teisių gynimo būdą. Ieškovė nurodė ieškinio dalyką – reikalaujamą priteisti sumą, atitinkančią atsakovei sumokėtąją, ir ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – kad ginčo rangos sutartyje nustatytas tikslas nebuvo pasiektas, atsakovei per sutartyje nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimų.

20.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė sutartais terminais neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu nutraukė projektinės dokumentacijos parengimo sutartį, o apeliantė jos nutraukimo pagrįstumo neginčijo. Byloje nesant ginčo dėl to, kad prievolė sukurti ir perduoti rangos dalyką sutartyse nustatytais terminais nebuvo įvykdyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši byloje nustatyta aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas įstatymo nuostatas, sudarė pakankamą teisinį pagrindą konstatuoti, esant vieną iš apeliantės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – jos neteisėtus veiksmus (neveikimą).

22.       Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš projektavimo rangos sutarčių vykdymo. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą atlikti pagal užsakovo užduotį darbus, o kita šalis (užsakovas) –sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.704 straipsnio 1 punktas). Taigi įstatyme nustatyta užsakovo pareiga – užbaigus visus darbus iš karto ar dalimis už jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, kad užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti.

23.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių užsakovo pareigų, yra pažymėjęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendinant vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 37 punktas).
Ieškovės pasirinktas ir byloje įrodinėjamas ieškinio faktinis pagrindas, kad ji patyrė nuostolių, apeliantei nesukūrus ir neperdavus jai rangos sutartyse nustatyto rezultato, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  atitinka CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą užsakovo teisę atsisakyti priimti ir atsiskaityti už rangovo atliktų darbų rezultatą, kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.

24.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, jog ieškovė, iš esmės panaudodama jos (apeliantės) perduotus projektinius pasiūlymus, kurių paskutinis papildytas, pagal ieškovės norus ir pageidavimus, dar 2021 m. liepos 13 d. buvo perduotas ieškovei, 2022 m. spalio 25 d. atliko parengto projekto supaprastinto statybos projekto projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrą ir suderino su atsakingomis institucijomis. Apeliantės vertinimu, ieškovė iš esmės pasinaudojo tuo pačiu jos parengtu projektiniu pasiūlymu, pagal savo užsakovo pageidavimus, pakeitė tik vieną iš grindinio dizaino elementų ir apeliantės sukurtą projektinį pasiūlymą pateikė viešinimui, tokiu būdu jį panaudodama savo veikloje.

25.       Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės nuostatos paskirtį ir tikslą, kaip užsakovo intereso pasiekti tam tikrą rangos sutartyje nustatytą rezultatą praradimas turėtų būti kvalifikuojami atvejai, kai sutartyje ne tik aiškiai nurodytas rangos darbų atlikimo terminas, bet ir kai iš sutarties turinio aiškiai matyti, jog griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis užsakovui turi esminę reikšmę ir sutartyje tokie prievolės įvykdymo termino nesilaikymo padariniai yra individualiai aptarti. Tai reiškia, kad iš pačios sutarties turi būti akivaizdu, kad, skolininkui pažeidus vadinamąjį griežtąjį prievolės vykdymo terminą, bus pripažįstama, jog kreditorius yra praradęs interesą sulaukti prievolės įvykdymo.

26.       Užsakovas, teigdamas, kad rangovui už atliktus darbus sumokėta suma atitinka jo patirtų nuostolių sumą, rangovui nepasiekus rangos sutarties tikslo, privalo tokį teiginį pagrįsti aplinkybėmis, sudarančiomis teisinį pagrindą reikalauti būtent tokios sumos nuostolių atlyginimo. Be to, užsakovas, reikšdamas reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą ir teigdamas, kad rangovo perduotas darbų rezultatas jam tapo nereikalingas, prarado prasmę, rangovui pažeidus sutartį ir nepasiekus rangos sutartyje nurodyto rezultato, turi tai įrodyti (CPK 178 straipsnis).

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, projektinės dokumentacijos parengimo sutartyje nėra individualiai aptarta, jog griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis užsakovei turi esminę reikšmę, šios aplinkybės ieškovė nenurodė ieškinio pagrindu ir jos neįrodinėjo. Priešingai, nors sutartyje įvardinti įsipareigojimų įvykdymo terminai, tačiau nenurodyta, jog dėl griežtų prievolės vykdymo terminų praleidimo, prievolės įvykdymas užsakovei praranda prasmę. Šalys susitarė, kad, rangovei praleidus nustatytų įsipareigojimų vykdymo terminą, užsakovė įgyja tik neginčijamą teisę nedelsdama vienašališkai nutraukti sutartį.

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi ieškinio reikalavimą atlyginti nuostolius, pasirinkusi ir įrodinėdama šio reikalavimo faktinį pagrindą, apsiribojo vien visos apeliantei už darbus sumokėtos sumos nurodymu, nedetalizuodama už šią sumą priimtų darbų struktūros ir vertės, šių atliktų darbų prasmės ieškovei (ne)panaudojimo, siekiant galutinio tikslo, t. y. apskritai nepateikdama nuostolių dydį, pagal pasirinktą ieškinio faktinį pagrindą, pagrindžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti duomenys, jog tam tikri techninio projekto sprendiniai ieškovei buvo perduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, ar apeliantės parengti sprendiniai buvo panaudoti tiek viešinant projekto projektinius pasiūlymus, tiek ir ieškovei savo jėgomis sukuriant ginčo sutartimi siektą rezultatą.

29.       Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su panaudojimu ar galimybe panaudoti atsakovės sukurtus sprendinius pagal paskirtį, kurie įgalintų spręsti dėl jos (atsakovės) prievolės grąžinti ieškovės sumokėtas pagal ginčo sutartį sumas, o atsakovė būtent šiuo aspektu ginčija teismo sprendimą, sprendžia, kad, pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų paskirstyti įrodinėjimo naštą (CPK 179 straipsnis) ir pasiūlyti ieškovei teikti įrodymus, koks darbų rezultatas buvo jai perduotas bei šių darbų prasmę ieškovei siekiant galutinio tikslo, tuo tarpu atsakovė turi pareigą teikti įrodymus, kad tam tikri jos (atsakovės) parengti techninio projekto sprendiniai ar kiti veiksmai buvo tinkami panaudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, be to, tokiu būdu būtų neteisėtai apribota bylos šalių teisė į apeliaciją.

31.       Pažymėtina, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismui, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Egidijus Tamašauskas