Civilinė byla Nr. e2S-545-619/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04382-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.5.1.13.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „DK investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „DK investicijos“ ieškinį atsakovui G.L.K. dėl nuostolių atlyginimo,

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „DK investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G.L.K. dėl 364,52 Eur automobilio remonto išlaidų, 302,50 Eur skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų, 50 Eur išlaidų, susijusių su žalos administravimu, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, o atsakovas vertintinas kaip vartotojas, kurio gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikštas ieškinys turi tarptautinį elementą, todėl jurisdikcijos klausimas (CPK 782 straipsnis) spręstinas pagal tarptautinio civilinio proceso normas.

4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju taikytinos Reglamento 1215/2012 normos ir jos nenumato galimybės atsakovo vartotojo atžvilgiu taikyti sutartinį teismingumą, išskyrus Reglamente aptartas išimtis, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio nuomos sutartis, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas buvo sudaryta trumpam laikotarpiui, teismas sprendė, jog sutartis buvo sudaryta siekiant tenkinti atsakovo asmeninius poreikius ir yra laikoma vartojimo sutartimi, o sutarties sąlyga, nustatanti teismingumą Lietuvos Respublikos teismuose, kai atsakovo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje laikytina nesąžininga, kadangi dėl šios sąlygos nebuvo deramasi individualiai.

5.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Reglamento 1215/2012 II skyriaus 1 skirsnio 4 str. 1 d. II skyriaus 4 skirsnio 18 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, o ieškovas su ieškiniu turi teisę kreiptis į kompetentingą Vokietijos teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

III.       Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „DK investicijos“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį.

7.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sutarties sąlyga, nustatanti teismingumą Lietuvos Respublikos teismuose, pripažintina nesąžininga. Nagrinėjamu atveju šalys savo sutartiniu teismingumu nepažeidė imperatyvo, numatyto tiek CPK, tiek Reglamente Nr. 1215/2012, nekeisti rūšinio ir/ar išimtinio bylos teismingumo. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su Sutarties teismingumą įtvirtinančia sąlyga.

8.       Apeliantė atkreipė dėmesį, jog Reglamento Nr. 1215/2012 4 skirsnio 17–19 straipsniai, kuriuose reglamentuojami jurisdikcijos, susijusios su vartotojų sutartimis, klausimai, nėra taikomi išimtinai visoms vartojimo sutartims. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalis (pagal šiuo metu galiojančią naują Reglamento Nr. 1215/2012 redakciją tai atitinka 17 straipsnio 1 dalį) taikoma tuo atveju, kai įvykdytos trys sąlygos, t. y., pirma, sutarties šalis yra vartotojas, veikiantis su tikslu, kurį galima laikyti nesusijusiu su jo profesine veikla, antra, sutartis tarp tokio vartotojo ir verslininko iš tikrųjų buvo sudaryta ir, trečia, tokia sutartis priklauso vienai iš 17 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytų kategorijų. Pažymėjo, jog nagrinėjimu atveju neegzistuoja aukščiau paminėta trečioji sąlyga, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 4 skirsnio 17–19 straipsniai, kuriuose reglamentuojami jurisdikcijos, susijusios su vartotojų sutartimis, klausimai, nėra taikytini, kadangi šalių sudaryta sutartis neatitinka nei vienos minėtuose punktuose numatytos sutarties rūšies. Ieškovė nurodė, kad jog jos veikla nėra tarptautinio pobūdžio, ji ją vykdo tik Vilniuje, Lietuvoje ir nesieja šios veiklos su kitomis valstybėmis narėmis, juo labiau su Vokietija.

9.       Atsižvelgiant į tai, kad automobilio buvimo vieta yra Lietuvoje, atsakovas automobilį apgadino Lietuvoje, prievolė atlyginti ieškovės patirtas automobilio remonto išlaidas atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje, vadovaujantis teismų praktika ir Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintomis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis (7 straipsnio 2 punktu), byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

11.       Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareikštą ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams.

12.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) stadijoje teismas ex officio privalo patikrinti, ar kreipiantis į teismą laikytasi teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, viena iš kurių yra bylos teismingumas tam teismui, į kurį kreipiamasi, ar apskritai Lietuvos Respublikos teismui. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.

13.       Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas į teismą kreipėsi vadovaudamasis CK 6.245 - 6.262 str., prašydamas priteisti iš atsakovo padarytus nuostolius (žalą), kurie kilo jam laikinai naudojantis ieškovei priklausančiu automobiliu, nuomos sutarties pagrindais. Nurodė, jog 2018 m. liepos 21 d. 9:09 val. atsakovui grąžinus automobilį, ieškovės atstovas įvertino automobilio būklę bei nustatė ir sutartyje pažymėjo šiuos jo apgadinimus - automobilio kairės pusės bagažinės dangčio įbrėžimus bei atšvaito įskilimą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Reglamento 1215/2012 4 skirsnio nuostatomis reglamentuojančiomis jurisdikciją dėl bylų susijusių su vartojimo sutartimis. Atkreiptinas dėmesys, jog Reglamento 1215/2012 17 straipsnio 1 d. numatyta, kad jurisdikcija dėl bylų susijusių su vartojimo sutartimis, kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesine veikla, pagal Reglamento 4 skirsnį nustatoma jeigu sutartis sudaroma dėl prekių pirkimo išsimokėtinai, dėl dalimis grąžinamos paskolos, visais kitais atvejais jei sutartis sudaryta su asmeniu vykdančiu komercinę ar profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Pažymėtina ir tai, jog remiantis Europos sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Reglamento Nr. 44/2001 15 straipsnio 1 dalis (pagal šiuo metu galiojančią naują Reglamento Nr. 1215/2012 redakciją 17 str. 1 d.) taikoma tuo atveju, kai įvykdytos trys sąlygos, t. y. pirma, sutarties šalis yra vartotojas, veikiantis su tikslu, kurį galima laikyti nesusijusiu su jo profesine veikla, antra, sutartis tarp tokio vartotojo ir profesionalaus tarpininko iš tikrųjų buvo sudaryta ir, trečia, tokia sutartis priklauso vienai iš minėto 15 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nuodytų kategorijų. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl jei viena iš trijų sąlygų neįvykdyta, jurisdikcija negali būti nustatyta pagal taisykles, taikomas vartotojų sudarytų sutarčių atveju (Teisingumo teismo (ketvirtoji kolegija) 2015 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Nr. C‑375/13, Harald Kolassa prieš Barclays Bank plc). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis šioje proceso stadijoje byloje pateiktais duomenimis yra pagrindas spręsti, jog šiuo atveju neegzistuoja visos išvardytos sąlygos, kurioms esant taikytinas Reglamento 1215/2012 4 skirsnis numatantis jurisdikcijos taisykles taikytinas vartojimo sutartims.

15.       Minėta, jog šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis).

16.       Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte įtvirtinta specialiosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto ieškinys gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Ši nuostata pažodžiui atkartoja 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I) 5 straipsnio 3 punkto ir 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo 5 (3) straipsnio nuostatą. Pagal Europos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką paminėtoje specialiosios jurisdikcijos taisyklėje pateikiamas žodžių junginys „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“ reiškia ir žalą sukėlusio priežastinio įvykio vietą, ir vietą, kurioje ta žala atsirado, todėl atsakovui byla gali būti iškelta (ieškovo pasirinkimu) vienos iš šių dviejų minėtų vietų teisme (Europos Teisingumo Teismo 1976 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Nr.21-76, Mines de Potasse d’Alsace , 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Nr. C-133/11 Folien Fisher prieš Fofitec, bylos).

17.       Taigi, byloje nesant duomenų, kad įvykis sukėlęs ieškovui žalą galėjo kilti ne Lietuvoje bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Europos Teisingumo Teismo praktika darytina išvada, kad pareikštas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Europos Teisingumo Teismo praktikoje jurisdikcijos taisyklė, numatyta reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte (pagal šiuo metu galiojančią naują Reglamento Nr. 1215/2012 redakciją 7 straipsnio 2 punkte), pagrįsta ypač glaudžia sąsaja tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis arba jis gali įvykti, teismų, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą pastariesiems dėl gero teisingumo administravimo ir veiksmingo proceso organizavimo priežasčių (Teisingumo teismo (ketvirtoji kolegija) 2014 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Nr. C‑360/12, Coty Germany GmbH prieš First Note Perfumes NV).

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19.       Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                         Andrutė Kalinauskienė