Civilinė byla Nr. e2A-1418-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03292-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.4.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-507-285/2021 pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei K. B. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės nustatant servitutus ir atsakovės K. B. patikslintą priešieškinį ieškovui A. N. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, trečiasis asmuo J. I..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Byloje kilo žemės sklypo bendraturčių ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir servitutų nustatymo.

2.       Ieškovas A. N. (toliau – ieškovas) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (2019 m. balandžio 25 d. DOK-50629 ir 2020 m. birželio 19 d. DOK-72668) prašė atidalinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  (toliau – žemės sklypas), iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du žemės sklypus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A-1008 patvirtintą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą:

2.1.                       Ieškovui priteisti 582 kv. m dydžio žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – sklypas B).

2.2.                       Nustatyti sklypui B žemės servitutus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. A-1008 priedą: 1) teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1; 2) kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), servituto plotas 41 kv. m., žymėjimas projekte S2-1;

2.3.                       Nustatyti sklypui B servitutą pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą – 1) teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), servituto plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1; 2) kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklype Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), servituto plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1;

2.4.                       Atsakovei priteisti 418 kv. m dydžio žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas A). 

2.5.                       Nustatyti sklypui A žemės servitutus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. A-1008 priedą: 1) teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas), plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1; 2) kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas), plotas yra 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1;

2.6.                       Nustatyti sklypui A žemės servitutus pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą – 1) teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m., žymėjimas schemoje S1-1; 2) kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1;

3.       Atsakovė K. B. (toliau – atsakovė) patikslintu priešieškiniu (2020 m. vasario 4 d. DOK-16242) prašė ieškovo ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovės priešieškinį – atidalinti žemės sklypą pagal UAB „Geometra“ parengtą pasiūlymą:

3.1.                       Atsakovei paskirti 459 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą simboliu „A“;

3.2.                       Ieškovui paskirti 541 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą simboliu „B“;

3.3.                      Patvirtinus žemės sklypo atidalinimą pagal UAB „Geometrą“ parengtą pasiūlymą, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1 334 Eur kompensaciją;

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovui 1 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 20,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas A. N. ir atsakovė K. B. (I.) yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai: ieškovui priklauso 582/1000 dalys žemės sklypo, o atsakovei – 418/1000 dalys žemės sklypo. Ieškovas savo žemės sklypo dalį įgijo 2004 m. kovo 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 2521-55 pagrindu, o atsakovė – 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 194 pagrindu. Žemės sklype yra ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – ieškovui priklauso garažas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei – gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Nr. A-1008 buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalinamas į du sklypus: žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1, ir žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu dėl numerių adresų objektams suteikimo ir keitimo Nr. A-72, žemės sklypui Nr. 10-1 suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o žemės sklypui Nr. 10-2 – (duomenys neskelbtini); parengti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 8SK-382-(14.8.100.) buvo patvirtinti žemės sklypų A ir B kadastro duomenys pagal IĮ „Infotopa“ matininkės N. M. 2016 m. gruodžio 21 d. parengtus žemės sklypų kadastro duomenis. Abiejų sklypų savininkai (A. N. – sklypo (duomenys neskelbtini), ir J. I. – sklypo (duomenys neskelbtini)) savo sutikimą parengtiems planams patvirtino parašais.

7.       VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. KAKT-1581 atmetė ieškovo prašymą įrašyti į Nekilnojamojo turto  registrą žemės sklypo kadastro duomenis bei 5registruoti daiktines teises į jį, nurodydamas, kad sklypai gali būti atidalinami pagal notariškai tvirtinamą sutartį, tačiau pas notarą sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi trečiasis asmuo J. I. tai padaryti atsisakė.

8.       Bendraturčiams nepasiekus bendro susitarimo, ieškovas organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, sudarydamas su individualia įmone „TopoEra“ kadastrinių matavimų sutartį, kuri ir parengė žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus projektą bei suprojektavo servitutas. Kadangi atsakovė K. B. teisme nesutiko su buvusio savininko J. I. anksčiau išreikšta pozicija (pasirašytais kadastriniais matavimais) dėl žemės sklypo atidalijimo ir suprojektuotų servitutų, ieškovas kreipėsi į UAB „TopoEra“ su prašymu parengti patikslintą servituto pasiūlymo schemą, pagal kurią servitutas projektuojamas iki atsakovės gyvenamojo namo laiptų. Numatomo servituto plotas yra 27 kv. m, t. y. mažesnis nei buvo prašytas, 1,51 m. Pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą siūlomi du servitutai – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas) (plotas 27 kv. m., žymėjimas schemoje S1-1); ir teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas) (plotas 41 kv. m., žymėjimas projekte S2-1). 

9.       Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas; 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Išanalizavęs byloje šalių pateiktus įrodymus (šalių ir jų atstovų paaiškinimus, pateiktus procesinius dokumentus, Nekilnojamojo turto registrų išrašo duomenis, žemės sklypo planus ir servitutinę pasiūlymų schemą) ir juos įvertinęs pagal įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), be to, kaip nurodė teismas, nenustačius servituto, ieškovas neturėtų kitos galimybės patekti į jam priskiriamą žemės sklypo dalį ir ja naudotis. 

10.       Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismas nurodė, kad nors atsakovė savo priešieškiniu ir UAB „Geometra“ parengtu projektiniu pasiūlymu siūlo ieškovui galimybę patekti į atidalinamo sklypo dalį per kitų gretimų sklypų savininkų naudojamą kelią, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 70-2-4421 nurodė, kad įvažiavimo į atidalinamus sklypus klausimas jau buvo išspręstas rengiant projektą, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A-1008, numatant servitutus. Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, kad šalia esantis kelias neužtikrins įvažiavimo į jam atidalinamą žemės sklypą, kadangi iš jo neįmanoma įsukti į sklypą su automobiliu, įvažiavimas yra per siauras, per jį važiuojant būtų kliudoma kaimyninio sklypo tvora, be to, ieškovui tektų pašalinti elektros skydinę, kas rodo, kad atsakovės pateiktas pasiūlymas neužtikrina realios galimybės patekti į atidalinamą žemės sklypą ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės) reikalavimams, kurių 42 punkte nustatyta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Be to, atsakovės teiktas UAB „Geometra“ pasiūlymas pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir tuo aspektu, kad atsakovei atitektų sklypo dalis, kurioje šiai dienai yra visos bendros komunikacijos, t. y. dujotiekis, vandentiekis, elektros linijos, esančios šiuo metu bendrai naudojamo žemės sklypo dalyje „C“ pagal 2002 metų liepos 3 d. sutuoktinių turto dalybų sutartį, registro Nr. IR-10371, kuria buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovės minėtoje schemoje nenurodytos servitutų požeminių ir antžeminių komunikacijų aptarnavimų zonos, dėl ko pateiktas pasiūlymas taip pat neužtikrina ieškovo teisių ir teisėtų interesų, todėl pertvarkant žemės sklypą pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą ateityje tarp šalių galėtų kilti nauji ginčai, kadangi ieškovui tektų spręsti klausimus dėl servitutų nustatymo požeminių ir antžeminių linijų naudojimui ir aptarnavimui, kas neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos.

11.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės siūlomas žemės sklypo atidalinimo planas neatitinka turimų nuosavybės dalių bendrojoje nuosavybėje, kadangi ieškovo turima dalis tokiu atveju sumažėtų, o atsakovės padidėtų. Be to, nors atsakovė siūlo ieškovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę atidalinamo turto dalį, tačiau atsakovės siūlomas kompensacijos dydis už 83 kv. m neatitinka realios rinkos vertės.

12.       Tuo tarpu ieškovo siūlomas žemės sklypo atidalinimo variantas yra parengtas pagal ankstesnių žemės bendraturčių G. I. ir J. I., kurių teisių perėmėjais tapo ieškovas ir atsakovė, nustatytą naudojimosi tvarką, kurios atsakovės siūlomas atidalinimo variantas neatitinka.

13.       Teismas darė išvadą, kad ieškovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso didesnė dalis (582/1000), todėl ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 10-1 pripažino pagrįstu, nes šis sklypas atitinka jam priklausančią bendro turto dalį. Dviejų naujai suprojektuotų atidalijamų sklypų Nr. 10-1 (582/1000) ir Nr. 10-2 (plotas 418/1000) plotas atitinka visą bendro sklypo plotą, todėl, anot teismo, būtent toks padalijimas yra teisingas ir nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė K. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad prieš vykdant šalies apklausą, šalis prisiekia ir pasirašo priesaikos tekstą. Teismas prisiekti atsakovei K. B. nesiūlė, todėl ji nepasirašė priesaikos. Vykusiame 2020 m. vasario 27 d. teismo apeliantė teikė bylai reikšmingus paaiškinimus, uždavinėjo klausimus ieškovo atstovei Karinai Račkauskienei.

14.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo vertinama tik ieškovo argumentai, tačiau nebuvo atsižvelgta ir vertinti atitinkamai atsakovės argumentai  ir įrodymai, kuriuos teismas atmetė kartu su priešieškiniu. Teismas išsamiau nemotyvavo atsakovės pateiktų įrodymų turinio, jos rašytiniuose paaiškinimuose buvo išdėstyti argumentai dėl inžinerinių statinių, jų padėties sklype.

14.3.                       Apeliantės nuomone, žemės sklypo riba negali kirsti statinių su unikaliu numeriu, tačiau teismas sprendime nurodė, jog kiemo statiniai yra inžineriniai statiniai, todėl teisės aktai nedraudžia nustatant sklypo ribą juos kirsti. Kadastro nuostatų 20 punkte nurodoma išimtis ne visiems inžineriniams statiniams, o inžineriniams statiniams, kurie pagal „STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“ pažymėti skliausteliuose, t. y. tinklai, komunikacijos ir pan.

14.4.                       Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir kitus atsakovės pateiktus įrodymus. Pažymi, kad žemės sklypas 1992 metais nebuvo padalintas, o naudojimosi juo tvarka buvo nustatyta tik 2002 metais, kai trečiasis asmuo J. I. ir jo žmona pasidalino turtą. Žemės dalybų schema nėra žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas įregistruotas ir patvirtintas Registrų centre 1993 m. gruodžio 10 d. Šiame plane nėra jokio sklypo padalinimo ar atskirų jo dalių. 1992 m. spalio 27 d. data yra licencijos išdavimo data, o žemės sklypo matavimai buvo atlikti tik 1993 m. rugsėjo mėn. ir tai patvirtina ant plano nurodyta data. Todėl žemės sklypo planas negalėjo būti parengtas anksčiau nei išmatuotas jo plotas.

14.5.                       Teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su IĮ „Infotopa“ matininkės N. M. nustatytais servitutų dydžiais, kadangi nurodė, kad  servituto S2-1 dydis yra 41 kv. m, nors matininkė buvo nurodžiusi, kad S2-1 yra 42 kv. m.

14.6.                       Liudytoja L. K. nematavo atsakovės įvažiavimo į jai priklausantį sklypą, kadangi tuo keliu ji nesinaudoja, todėl neteisingai nurodė, jog įvažiavimas yra 3,5 m, nes pagal pateiktus teismui dokumentus matyti, kad kelio plotas yra 3,17 m. Trečiajam asmeniui kaimynai jokios tvoros niekada nestatė, nes pagal Registrų centre įregistruotus  kadastrinius duomenis visa žemės sklypo tvora priklauso tik apeliantei. Teismas neteisingai vertino liudytojos F. S. paaiškinimus, kadangi jokio prašymo išsipirkti žemės įvažiavimą ji nėra pateikusi.

14.7.                       Apeliantė buvo nurodžiusi, kad kairėje žemės sklypo pusėje yra Žaliakalnio seniūnijos įvažiavimas, kur ieškovas galėtų pasidaryti įvažiavimą į savo sklypo dalį ir juo naudotis nepažeisdamas apeliantės interesų. Tuo tarpu pagal teismo nustatytą žemės servitutą ženkliai sumažėja tarnaujančiojo žemės sklypo dalies vertė, dėl ko apeliantė patirs nuostolius. Teismas nepasisakė dėl viešpataujančiojo daikto savininko prievolės, kuri atsirastų ieškovui A. N. nustačius jo prašomus servitutus. Anot apeliantės, ieškovas gali pašalinti ant seniūnijos įvažiavimo esančias kliūtis (perkelti elektros skydinę į kitą vietą), taip užtikrindamas apeliantės teises ir teisėtus interesus.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. N. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                       Ieškovas, siekdamas atidalinti žemės sklypą, atliko visus privalomus Žemės įstatyme nurodytus veiksmus. Jo pateikti dokumentai visiškai atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką, numatančią, kad tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo atveju neva nebuvo išreikštas buvusio bendraturčio sutikimas dėl žemės sklypo performavimo ir atidalinimo.

15.2.                       Teismas kruopščiai tyrė ir vertino atsakovės pateiktus argumentus, kad neva tokiu atidalinimu yra pažeidžiamos jos teisės, bei nagrinėjo jos pateiktą priešieškinį dėl kito atidalinimo varianto, nors prie jo pridėta žemės atidalinimo schema ir neatitiko teisės aktų reikalavimų.

15.3.                       Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pateiktas žemės atidalinimo pasiūlymas neatitinka Žemės įstatymo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), reikalavimų.

15.4.                       Nors apeliantė ginčija byloje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes, tačiau pati  apeliantė ginčo turte negyvena ir juo nesinaudoja. Ieškovo pasiūlytas žemės atidalinimo variantas atitinka bendraturčių naudojimosi šiuo sklypu tvarką, tuo tarpu atsakovės siūlomas atidalinimas neatitinka turto bendraturčių turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi ieškovo turima dalis tokiu atveju sumažėtų, o atsakovės – padidėtų.

15.5.                       Teisiškai nereikšmingi atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nurodė, jog naudojimosi tvarka nustatyta žemės sklypų ribų plane, išduotame 1992 m. spalio 27 d., kai, pasak apeliantės, naudojimosi tvarka tuo metu nebuvo nustatyta. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta 2002 metų liepos 03 d. sutuoktinių turto dalybų sutartimi pagal naudojimosi tvarkos planą notariniam veiksmui atlikti, parengtą J. I. užsakymu.

15.6.                       Pagal parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą kelio servitutai numatyti tiek ieškovo žemės sklypo dalyje, tiek ir atsakovės atidalytoje žemės sklypo dalyje. Abiem sklypams nustatyti ir kiti servitutai – teisė tiesti, aptarnauti, ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

15.7.                       Kadangi 2002 metų liepos 3 d. turto padalinimo sutartyje kiemo statiniai nebuvo padalinti, juos turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas. Ieškovas žemės sklypo dalį ir garažą įgijo 2004 m. kovo 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 2521-55 pagrindu, t. y. anksčiau nei atsakovė. Akivaizdu, kad kiemo aikštelė b3, kuri yra prie ieškovui priklausančio garažo ir kurios dalis liktų ieškovui atidalintame sklype, skirta garažo aptarnavimui. Analogiškai ir dalis tvoros nėra tik gyvenamojo namo priklausinys, o greičiau žemės sklypo priklausinys.

15.8.                       Tas faktas, kad žemės sklypų riba kerta kiemo aikštelę b3, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Toks žemės sklypo ribos nustatymas atitinka Kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimus, numatančius, kad žemės sklypo riba gali kirsti inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai).

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra 0,1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. ieškovui priklauso 582/1000 dalys, o atsakovei – 418/1000 dalys minėto žemės sklypo. Ieškovas savo dalį įgijo 2004 m. kovo 8 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 2521-55 pagrindu, o atsakovė – 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 194 pagrindu. Žemės sklype stovi ieškovui priklausantis garažas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei priklauso gyvenamasis namas 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).  

18.       Pirmieji žemės sklypo savininkai buvo J. I. ir G. I., kurie 2002m. liepos 3 d. Santuokinio turto dalybų sutartimi pasidalino ginčo ir kitą santuokos metu įgytą turtą, pagal kurią J. I. atiteko 376 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „B“, bendram naudojimuisi ½ dalis 83 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „C“, ir gyvenamasis namas; G. I. atiteko 541 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „A“, bendram naudojimuisi ½ dalis 83 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „C“, pagalbinio ūkio patalpos – garažas ir ūkinis pastatas.

19.       2002 m. liepos 16 d. Žemės sklypo dalies ir pastatų pirkimo ir pardavimo sutartimi Nr. 4VJ-10445 G. I. pardavė V. P. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine R. P.) 582/1000 dalis 0,1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plytų mūro garažą 2I1p ir ūkinį pastatą 3I1p. Sutarties 4 p. buvo numatyta, kad V. P. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ ir ½ dalimi žemės sklypo plane pažymėtu raide „C“.

20.       Kauno apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimu minėta 2002 m. liepos 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyta restitucija ir G. I. grąžintas V. P. perleistas nekilnojamasis turtas, o G. I. turėjo grąžinti V. P. 12 700 Lt. Kauno apygardos teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2003 m. sausio 20 d. sprendimas buvo pakeistas, t. y. G. I. buvo įpareigota grąžinti V. P. 22 000 Lt.

21.       2004 m. kovo 8 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 2521-55 antstolis pardavė ieškovui 0,0582 ha žemės sklypą, garažą ir ūkinį pastatą, o 2018 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 194 trečiasis asmuo J. I. padovanojo atsakovei 418/1000 dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius.

22.       Ieškovo 2014 m. gruodžio 8 d. prašymu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A-9 organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A-1008 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Nr. Pagal šį projektą žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus: žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1 (atsakovės), ir žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2 (ieškovo). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu dėl numerių adresų objektams suteikimo ir keitimo Nr. A-72, žemės sklypui Nr. 10-1 suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o žemės sklypui Nr. 10-2 – (duomenys neskelbtini). 

23.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 8SK-382-(14.8.100.) patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys pagal IĮ „Infotopa“ matininkės N. M. 2016 m. gruodžio 21 d. parengtus žemės sklypų kadastro duomenis.

24.       VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. KAKT-1581 atmetė ieškovo prašymą įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą žemės sklypo kadastro duomenis bei įregistruoti į jį daiktines teises, sprendime nurodant, kad sklypai gali būti atidalinami pagal notariškai tvirtinamą sutartį. Kilus bendraturčių ginčui, tokia sutartis notariškai nebuvo patvirtinta.

25.       Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas atidalinti jį iš bendrosios nuosavybės ir nustatyti servitutus: 

25.1. Ieškovui priteisti 582 kv. m dydžio žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-2, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas B).

25.2. Nustatyti sklypui B žemės servitutus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. A-1008 priedą: 1) teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1; 2) kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis sklypui Nr. 10-1 (tarnaujantis daiktas), servituto plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1;

 25.3. Nustatyti sklypui B servitutą pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą: 1) teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), servituto plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1; 2) kelio servitutą – teisė naudotis pėsčiųjų taku ir teisė važiuoti transporto priemonėmis sklype Nr. 10-1 (viešpataujantis daiktas), servituto plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1;

 25.4. Atsakovei priteisti 418 kv. m dydžio žemės sklypą, projekte pažymėtą indeksu Nr. 10-1, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas A).

 25.5. Nustatyti sklypui A žemės servitutus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. A-1008 priedą: 1) teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas), plotas 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1; 2) kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklype Nr. 10-2 (viešpataujantis daiktas), plotas yra 41 kv. m, žymėjimas projekte S2-1;

 25.6. Nustatyti sklypui A žemės servitutus pagal UAB „TopoEra“ parengtą servitutinę pasiūlymo schemą – 1) teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m., žymėjimas schemoje S1-1; 2) kelio servitutą – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku sklypui Nr. 10-2 (tarnaujantis daiktas), plotas 27 kv. m, žymėjimas schemoje S1-1;

26.       Atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu prašė atidalinti ją iš bendrosios nuosavybės pagal jos pateiktą projektą, kurį parengė UAB „Geometra“, tokiu būdu:  

26.1.                      Atsakovei paskirti 459 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“;

26.2.                       Ieškovui paskirti 541 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“;

26.3.                      Patvirtinus žemės sklypo atidalinimą pagal UAB „Geometrą“ parengtą pasiūlymą, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui 1 334 Eur kompensaciją;

27.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

28.       Šį teismo sprendimą apeliacine tvarka skundžia atsakovė K. B., prašydama sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti.

29.       Taigi, apeliacijos dalykas – materialinės teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymą, taikymo ir aiškinimo klausimai.

30.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

31.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiamas vienas atidalijimo variantas, ir tais atvejais, kai teikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką. Pirmuoju atveju vertinamas siūlomo varianto techninis priimtinumas, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės. Antruoju atveju turi būti įvertinamos ne tik šios aplinkybės, bet aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų arba atmetami visi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 ir joje nurodyta praktika).

32.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent ieškovo pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus, yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A-1008 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Anot teismo, toks turto padalijimas nepažeidžia nei paties ieškovo, nei atsakovės nuosavybės teisių, nes atsakovė gauna jai priklausančią bendro turto dalį, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau nei buvo iki atidalinimo.

33.       Teisiškai pagrįstų argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies apeliantė nepateikė ir iš esmės savo apeliacinį skundą grindė dėl teismo netinkamai nustatytų servitutų ir galimų atsakovės nuostolių dėl žemės sklypo nuvertėjimo nustačius jame ieškovo prašomus servitutus.

34.       Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai.

35.       Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

36.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas).

38.       Apibendrinant aukščiau aptartą teisinį servituto nustatymo mechanizmą ir tuo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad teismas, (ne)nustatydamas servitutą, turėtų įvertinti tokias pagrindines jo nustatymo sąlygas: pirma, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kito savininko teisių ir interesų; antra, įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį ir įvertinti daikto savininko faktinius šio daikto naudojimo poreikius (būtinybę).

39.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas ieškovo ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodytus servitutus, nurodė, kad išanalizavęs byloje šalių pateiktus įrodymus (šalių ir jų atstovų paaiškinimus, pateiktus procesinius dokumentus, Nekilnojamojo turto registrų išrašo duomenis, žemės sklypo planus ir servitutinę pasiūlymų schemą), juos įvertinęs pagal įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, sprendžia kad ieškovas įrodė abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), be to, nenustačius servituto ieškovas neturi kitos galimybės patekti į jam priskiriamą žemės sklypo dalį ir ja naudotis.

40.       Teisėjų kolegija su tokia sprendimo argumentacija sutikti negali. Visų pirma, teismas nustatė ieškovui, kaip viešpataujančio daikto savininkui, servitutus tarnaujančiam daiktui (atsakovės žemės sklypui Nr. 10-1) vadovaudamasis dviem skirtingais pagrindais – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. A-1008 priedu ir UAB „TopoEra“ parengta servitutine pasiūlymo schema – kuriuose servituto plotas yra skirtingas. Antra, tenkindamas ieškinį, teismas taip pat nustatė tarnaujančio daikto servitutus ir ieškovo žemės sklypui, tačiau, kaip ir paminėtu pirmuoju atveju, tokio sprendimo teisiškai nepagrindė ir jokių motyvų nenurodė (pvz., kodėl atsakovei būtų reikalingas kelio servitutas ieškovo žemės sklype), t. y. neatskleidė servituto, kaip daiktinės teisės, esmės (nutarties 34 punktas, CPK 265 straipsnis). Trečia, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomas kelio servitutas eis pro pat atsakovės gyvenamąjį namą, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamai buvo išanalizuota ir atsakovės siūloma patekimo į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį galimybė per (duomenys neskelbtini) namų valdas skiriantį pravažiavimą (privažiavimą), kiti galimi būdai (nutarties 36 punktas).      

41.       Kita vertus, ieškovas nagrinėjamu atveju galėjo prašyti nustatyti tik atlygintinį kelio servitutą.

42.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad galioja servituto atlygintinumo prezumpcija, t. y. tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-419/2011; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-269/2014; kt.) Tai, kokiu pagrindu buvo nustatytas servitutas (įstatymu, sandoriu, teismo sprendimu, administraciniu aktu), neturi jokios įtakos viešpataujančiojo daikto savininko prievolei kompensuoti tarnaujančiojo daikto savininko dėl nustatyto servituto patiriamus netekimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-217/2011; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-390/2013).

43.       Taigi, galioja servituto atlygintinumo prezumpcija. Šią prezumpciją tenka pareiga paneigti prašančiam nustatyti servitutą asmeniui. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokios prezumpcijos nepaneigė ir nurodytas klausimas iš viso nebuvo sprendžiamas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-157/2009). Tačiau, kaip minėta, šioje byloje servituto atlygintinumo klausimas neišspręstas. 

44.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl paminėtų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Teismui pačiam nagrinėjant pareikštus reikalavimus, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių ginčas, kurio turinį sudaro pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindai, tačiau tai neatitinka įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl apeliacijos paskirties, apeliacinės instancijos teismo procesinių galių.

46.       Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija ginčijamą teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

47.       Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija nepasisako, nes šį klausimą turės spręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

                                                       Algimantas Kukalis

                                                       Rūta Palubinskaitė