Administracinė byla Nr. eI-1281-739/2015
Teismo proceso Nr. 3-64-3-01948-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.; 1.8.2.; 1.35.3.; 1.38.; 3.6.; 3.21.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,
dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovėms I.J. ir D. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Telšių RATC“) prašymu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės D. J. priteisti 64,00 Eur ir iš atsakovės I. J. priteisti 64,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31 (toliau – ginčo laikotarpis) bei po 18,15 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų. UAB „Telšių RATC“ nurodė, kad pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013-05-30 sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai) nustato, kad UAB „Telšių RATC“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Atsakovėms nuosavybės teise priklauso Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas, todėl jos yra pareiškėjo UAB „Telšių RATC“ administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojos. UAB „Telšių RATC“ nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovių sumokėti 128,01 Eur dydžio vietinę rinkliavą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius, 2011-2014 metus, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis – atsakovės privalo atlyginti pareiškėjui ir jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Atsakovės atsiliepimų į pareiškėjo UAB „Telšių RATC“ prašymą nepateikė.
Prašymas tenkinamas.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis ). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios vietinės rinkliavos sąvoką, yra nurodęs, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1333/2008; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014 akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra valdingo pobūdžio; šie santykiai susiklosto tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų) ir yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Valdingas teisinių santykių pobūdis reiškia, kad dėl vietinės rinkliavos su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jos atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, nulemia šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimu, vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti vykdyti šią pareigą ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti nuostatai (toliau – 2010 m. Nuostatai) ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti ir nuo 2013-07-01 įsigalioję Nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai). Išvardintų nuostatų 5 punktuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Telšių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal šių teisės aktų 6 punktuose įtvirtintas teisės normų nuostatas, vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu ( išskyrus žemės sklypus). Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB ,,Telšių RATC” (2010 m. Nuostatų 39 punktas, 2013 m. Nuostatų 45 punktai). Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis D. J. ir E. J. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė butą, esantį Telšių r. sav., Rainių k., (duomenys neskelbtini) g. 3-11. E.J. Gyventojų registro tarnybos duomenimis 2014-06-30 mirė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7.1 punktą, po E. J. mirties mirusiojo palikimą priėmė I.J. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnis nustato priėmusio palikimą įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. 2010 m. Nuostatų 17 punktas ir 2013 m. Nuostatų 18 punktas numatė, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazės išbraukiami mirę pastatų savininkai. Atsiradus paveldėtojui (-ams) ar kitam (-iems) naudotojui (-iems), jis (jie) įtraukiamas į vietinės rinkliavos mokėtojų registrą. Paveldėtojui (-ams) priskaičiuojama ir likusi nesumokėta buvusio (mirusio) savininko skola. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, abi atsakovės privalėjo mokėti Telšių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. UAB ,,Telšių RATC” pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovės nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31 vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 128,01 Eur įsiskolinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio, įtvirtinančio bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal 2010 m. Nuostatų 33.4 punktą, daugiabučio namo, esančio Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, gyvenamosios paskirties butui nustatomas vietinės rinkliavos dydis per metus buvo 87 Lt, pagal 2013 m. Nuostatų 1 priedo 4 eilutę – 106 Lt (30,70 Eur). Atsižvelgus į nurodytus vietinės rinkliavos dydžius ir įvertinus UAB „Telšių RATC“ pateiktus apskaičiavimus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio teisingumu. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovės būtų atleistos nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo ar sumokėjusios vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad UAB „Telšių RATC“ reikalavimas priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkinamas.
UAB „Telšių RATC“ prašė iš atsakovių priteisti po 18,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 36,30 Eur sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2015 m. gegužės 22 d. su UAB „Telšių RATC“ sudarytos Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko 2015-06-22 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie 1 197,90 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015-06-19 pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, serija SGKA Nr. (duomenys neskelbtini), su Specifikacija. Specifikacijos 26 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmos instancijos teisme iš skolininko yra 36,30 Eur (su PVM).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 44 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis) ir reikalauti atlyginti atstovavimo išlaidas (6 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už prašymo paruošimą ir surašymą maksimalus rekomenduotino priteisti užmokesčio dydžiui apskaičiuoti yra taikomas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodyti Rekomendacijų 2 punkte. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi įvertinti, ar, atsižvelgus į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, ar yra suformuota teismų praktika atitinkamu klausimu, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, taip pat į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014).
Pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,50 Eur)). Tačiau teismas, spręsdamas dėl UAB „Telšių RATC“ prašymo priteisti patirtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas, atsižvelgia į aukščiau paminėtus kriterijus, t. y. į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovės bylos nagrinėjime buvo neaktyvios ir neteikė atsiliepimų. Nagrinėjamu atveju vertinamas ir pareiškėjo teisinis statusas. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ įsteigė Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybės, šios bendrovės pagrindinė funkcija – įdiegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Taigi, pareiškėjui jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos yra perdavusios dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje ir tuo tikslu jam yra skiriami atitinkami savivaldybių biudžeto asignavimai, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri jam leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinę nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, administracinė byla nesudėtinga, be to inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP sistemą.
Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus motyvus ir formuojamą teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-462-556/2015, 2015-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteisiamų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažinamas iki 14 Eur, priteisiant iš kiekvienos atsakovės po 7 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo tenkinti.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, įm.k. 171780190, iš atsakovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 64,01 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 01 euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, įm.k. 171780190, iš atsakovės D. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 64,00 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 00 euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010-04-01 iki 2014-12-31.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovių I.J. ir D.J. po 7,00 Eur (septynis eurus ir 00 euro ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Dalia Pranckienė