Administracinė byla Nr. I-3115-473/2019

                                                                               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01318-2019-8

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 440 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. liepos 24 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K įvairiose kamerose nežmoniškomis sąlygomis. Kamerų plotas yra maždaug 7 kv. m., iš kurio 2 kv. m. užima sanitarinis mazgas, kameros plotą taip pat mažino jose esantys baldai (lova, stalas, suolas). Kadangi kameroje buvo kalinami du asmenys, trūko vietos. Kamerų sienos, lubos ir grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios, kai kur buvo pelėsis, todėl negalėjo valyti ar dezinfekuoti. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas tik sienele (apie 1,30 m). Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, tualete nebuvo ventiliacijos. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pareiškėjas jautė tam tikrus nepatogumus, kurių būtų nepatyręs, jei būtų kalintas teisės aktus atitinkančiomis sąlygomis.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą  su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 9–14). Paaiškina, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1.9 m x 0,7 m (1,33 kv.m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 k v. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv.m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodo, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal
CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams
(CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos
(CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija)
3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kameros plotą mažino jose esantys baldai (lova, stalas, suolas, sanitarinis mazgas).

EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo
Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei
3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m. – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m. ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-1062/2019).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. liepos 24 d. Iš šių atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 15 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 219, kurios plotas – 6,90 m2 ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 219 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. vasario 19 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas – 7,80 m2 ir kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 264 buvo kalinami du asmenys; 2018 m vasario 28 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 267, kurios plotas – 7,63 m2 ir kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 267 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. kovo 2 d. pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities areštinę; 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjas atvyko iš Marijampolės areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m2 ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas – 7,76 m2 ir kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 320 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 320 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 320 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. kovo 26 d. pareiškėjas  išvyko į Alytaus apskrities areštinę, 2018 m. kovo 29 d. pareiškėjas atvyko iš Alytaus areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, kurios plotas – 6,48 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 309, kurios plotas – 7,72 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 2 d.  kameroje Nr. 309 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 309 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 309 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 372, kurios plotas – 7,23 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 372 pareiškėjas buvo kalinamas vienas;  laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 372 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 313, kurios plotas – 7,79 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 313 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. balandžio 21 d. ir 2018 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 313 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 322 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 322 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. kameroje Nr. 322 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 1  d. ir 2018 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 322 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 322 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas – 7,86 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 322, kurios plotas – 7,77 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 322 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 7 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 368, kurios plotas – 6,50 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 368 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas – 7,76 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 320 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. gegužės 16 d. pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2018 m. gegužės 18 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas – 7,38 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 19 d. perkeltas i kamerą Nr. 267, kurios plotas – 7,63 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. kameroje Nr. 267 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 24 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas – 7,76 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 320 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 320 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 274, kurios plotas – 7,84 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 7 d. kameroje Nr. 274 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 315 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus apskrities areštinę; 2018 m. birželio 21 d. atvyko iš Alytaus areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. birželio 22 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 315 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2018 m. birželio 28 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, plotas –7,31 m2, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. birželio 29 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 278, kurios plotas – 7,92 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 278 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. liepos 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas – 7,80 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 10 d. kameroje Nr. 264 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 264 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 264 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. liepos 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 310, kurios plotas – 7,77 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. liepos 22 d. kameroje N r. 310 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. liepos 23 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas – 7,74 m2, kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018 m. liepos 24 d. kameroje Nr. 266 buvo kalinami du asmenys.

Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose vienam  asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas paaiškino, kad kamerų sienos, lubos ir grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios, kai kur buvo pelėsis.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pareiškėjas, teigdamas, kad kamerų sienos, lubos ir grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios, kai kur buvo pelėsis, nenurodo nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei datų, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu.  Remiantis byloje pateiktais duomenimis matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – Vilniaus departamentas) reguliariai atlieka operatyviąsias patikras Lukiškių TI-K, kurių metu yra tikrinamos gyvenamosios vietos sąlygos. Vilniaus departamento patikrinimų metu nustatyti pažeidimai yra fiksuojami ir nedelsiant šalinami. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad pats būtų kreipęsis į Vilniaus departamentą dėl nurodytų pažeidimų ištyrimo. Lukiškių TI-K pateikė kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, fotonuotraukas (b. l. 76–94), iš kurių matyti, kad kai kuriose kamerose plytelės ištrupėjusios ir/ar sienų dažai atsilupę, tačiau iš šių fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kuriais metais ir kurią dieną jos padarytos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent pareiškėjo laikymo jose metu sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, juolab, kad pareiškėjas galimai netinkamų laikymo sąlygų skunde nedetalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad kamerų sienos, lubos ir grindys buvo atsilupusios, ištrupėjusios, kai kur buvo pelėsis, laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.

Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik 1,5 m aukščio sienele ir tualete nebuvo ventiliacijos, dėl ko iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas ir garsai.

Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėnesio pranešime „Dėl N. S. skundo“ (toliau – Pranešimas) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 17–18). Pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257; Nr. 386 – 395; Nr. 406 – 417 ir Nr. 418 – 426. Iš Pranešimo matyti, kad kamerose, kuriose anksčiau minėtomis datomis buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis.

Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laikotarpio praleido kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad dalį laikotarpio pareiškėjas praleido kamerose vienas, todėl šiomis dienomis pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

Pareiškėjas skunde be kita ko nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl dėl nemalonaus kvapo tekdavo patirti stresą.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad nebuvo sudarytos galimybės išvėdinti kameras. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina dėl to, kad kamerose buvo blogas kvapas, tačiau pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tinkamai vėdinti patalpas ir išvengti kamerose tvyrojusio netinkamo kvapo. Įvertinus aktualų teisinį reguliavimą, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl sanitariniame mazge neįrengtos oro šalinimo sistemos ir dėl kameroje tvyrojusio nemalonaus kvapo.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. liepos 24 d. su pertraukom iš viso 145 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų
(LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, inter alia į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 1 440 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz.; LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į LVAT praktiką, priteistina maksimali 400 Eur suma. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

             Pareiškėjo N. S. skundą patenkinti iš dalies.

 Pareiškėjui N. S. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

             Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                               Violeta Balčytienė