Civilinė byla Nr. e2-367-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01662-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Horekos technologiniai sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ iškelta nemokumo byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Horekos technologiniai sprendimai“. Pareiškime, be kita ko, nurodė, kad atsakovė yra pareiškėjos skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 28 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 41 926,49 Eur. VMI su atsakove anksčiau buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartis, išdėstant atsakovės mokestinės nepriemokos sumokėjimą vėlesniam laikotarpiui, tačiau mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, nes atsakovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, todėl akivaizdu, jog bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių. Šiuo metu įmonėje dirba du darbuotojai. Pareiškėja įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje ir kitus įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl turi teisę kreiptis į teismą, inicijuojant atsakovei bankroto procesą.
2. Atsakovė UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei. Nurodė, kad yra moki, siekia vykdyti veiklą, o pagrindinė negalėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais vienu metu priežastis – laikini finansiniai sunkumai, nulemti COVID-19 pandemijos ir Lietuvoje paskelbto karantino bei vykdomo ikiteisminio tyrimo. Šiuo metu atsakovės veikla stabilizavosi. Atsakovė realiai turi didesnės vertės turtą, nei nurodoma finansinėje atskaitomybėje. Atsakovės turimo turto (739 535 Eur) pakaktų padengti ne tik per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus (521 957 Eur), bet ir dalį po vienerių metų mokėtinų įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovės partnerė UAB „Conna“ yra pateikusi prašymą perkelti atsakovės mokestinę skolą. Kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma 264 974,80 Eur, yra atidėję skolų mokėjimo terminus. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, nebūtų sudaryta galimybė VMI atgauti skolą, o ir jokie tretieji asmenys nebesutiks perimti bei padengti bankrutuojančios įmonės įsiskolinimą Valstybės biudžetui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ nemokumo bylą.
4. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Iš atsakovės 2020–2022 metų finansinės atskaitomybės duomenų teismas nustatė, kad atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai (1 353 528 Eur – 1 016 131 Eur) jau kelerius metus ženkliai viršija atsakovės turimo turto vertę (1 008 86 Eur – 739 535 Eur).
5. Teismas nustatė, kad atsakovės debitorių sąraše nurodytai UAB „Naudos virsmas“, kuri atsakovei yra skolinga 500 369,72 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-968-1187/2023 buvo iškelta bankroto byla. Iš nurodytoje byloje esančio kreditorių sąrašo matyti, kad jame nėra patvirtintas UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ finansinis reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovės finansinių reikalavimų dydis neatitinka debitorių sąraše nurodyto dydžio ir yra 238 324,52 Eur, t. y. kelis kartus mažesnis nei atsakovės skolos kreditoriams – 1 015633,41 Eur (pagal kreditorių sąrašą). Kadangi atsakovės turimi įsiskolinimai kreditoriams ženkliai viršija įmonės turimo turto dydį, tokia tendencija pastebima jau ne vienerius metus, teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki (balanso testo aspektu).
6. Vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų, kai prievolių apmokėjimo terminai yra suėję ir šis negalėjimas nėra laikinas), teismas nustatė, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimų nėra laikinas. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad didelė dalis skolų kreditoriams nėra grąžinama ilgiau nei vienerius metus, net ir pakankamai nedidelės sumos (10–200 Eur). Skolų (piniginių įsipareigojimų) buvimo faktą patvirtina ir antstolių vykdomi išieškojimai, tarp kurių ir 430 430,93 Eur dydžio vykdomas išieškojimas kreditorės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ naudai. Nors atsakovė nurodė, kad dalis kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma 264 974,80 Eur, yra atidėję skolų mokėjimo terminus, tačiau atsakovės atžvilgiu privalomai vykdomi išieškojimai išlieka kelis kartus didesni, nei atsakovės turimas turtas.
7. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad jos finansinė padėtis stabilizavosi ir ji toliau vykdo komercinę veiklą, teismas pažymėjo, jog iš 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos buvo 43 037 Eur, 40 500 Eur atsakovė gavo iš kitos veiklos rezultatų. Tai, teismo vertinimu, nepatvirtina įmonės vykdomos ūkinės veiklos sąlygoto teigiamo pokyčio finansinei padėčiai. Be to, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis šiuo metu bendrovėje dirba du apdrausti asmenys, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo teigiamai vertinti atsakovės galimybes įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus.
8. Kadangi atsakovė nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nepateikė jokios konkrečios, objektyviais duomenimis pagrįstos informacijos apie įsipareigojimų vykdymo eigą ir planuojamą atsiskaitymą su kreditoriais bent iš dalies, teismas nusprendė, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti nemokumo bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie bendrovės nemokumą, apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės nemokumo.
9.2. Atsakovė veiklą vykdo daugiau nei aštuonerius metus, iš kurių tik per paskutiniuosius metus susidūrė su finansiniais sunkumais, nulemtais objektyvių priežasčių. Atsakovės vykdoma veikla, kuri nėra susijusi su būtiniausių žmonių poreikių tenkinimu, yra ilgalaikė ir finansinius veiklos rezultatus atneša tik įgyvendinus atitinkamus projektus. Taigi, negalėjimas šiuo metu apmokėti skolų yra laikinas ir nėra sistemingas.
9.3. Atsakovė yra suderinusi su kreditoriais įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimą už 264 974,80 Eur sumą, taigi ši įsipareigojimų suma nėra pradelsta. Tai reiškia, kad kreditoriai, turintys reikšmingą kreditorinių finansinių reikalavimų dalį, pritaria atsakovės siekiui toliau tęsti veiklą.
9.4. Atsakovė turi du darbuotojus ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tai patvirtina, kad atsakovė turi resursų vykdyti veiklą ir siekia ją vykdyti.
9.5. Atsakovės veiklos vykdymą patvirtina ir 2022 metais gautas pelnas (70 581 Eur). Nors teismas nurodo, kad neva 40 500 Eur pajamų gauta iš kitos veiklos rezultatų, tačiau tai neginčijamai patvirtina, jog atsakovė reikšmingai gerina savo finansinę padėtį, tuo labiau, kad atsakovė turėjo ir 43 037 Eur pardavimo pajamų. Kita vertus, nėra skirtumo, iš kokių veiklų atsakovė uždirbo pelną, nes iš visų veiklų gautos lėšos gerina atsakovės finansinę padėtį. Per paskutinius trejus metus atsakovė tik gerino savo finansinę būklę: 2020 metus finansinius metus atsakovė baigė turėdama nuostolių (135 375 Eur), 2021 metais nuostolių beveik nebuvo (168 Eur), o 2022 metais gautas pelnas (70 581 Eur), kas patvirtina, jog atsakovės veikla stabilizavosi.
9.6. Atsakovė teismui pateikė 2023 m. vasario 20 d. paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad papildomai dar kartą kreipėsi dėl mokestinės skolos perkėlimo UAB „Conna“, kadangi šį įmonė jau atsiskaitė su VMI. Tai patvirtina atsakovės siekį atsiskaityti su visais kreditoriais.
9.7. Nemokumo bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, vertintinas kaip neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę, kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas bus minimalus.
10. VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. sausio 27 d., kuomet ji per teisės aktuose nustatytus terminus nesumokėjo deklaruotų mokesčių. Bendrovės skola nemažėja. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną (2022 m. gruodžio 28 d.) bendrovės skola VMI sudarė 41 926,49 Eur, tuo tarpu mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės skola 2023 m. kovo 12 d. jau yra 42 184,46 Eur.
10.2. Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2021 metus. Pagal šiuos duomenis, bendrovės turto vertė – 706 155 Eur, didžiąją turto dalį sudaro trumpalaikis turtas – 704 486 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 053 333 Eur. Bendrovė taip pat pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Pagal šiuos duomenis, bendrovės turto vertė – 700 165 Eur, didžiąją turto dalį sudaro trumpalaikis turtas – 699 368 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 022 643,00 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Teismas, įvertinęs bendrovės finansinę padėtį, tiek pagal bendrovės pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tiek paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Iš bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad bendrovės balanse nurodyti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, todėl, vertinant bendrovės nemokumą pagal balanso testą, bendrovė yra nemoki.
10.3. Bendrovės turimas ilgalaikis turtas taip pat nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams įvykdyti.
10.4. Bendrovė susitarė dėl skolos mokėjimo atidėjimo su keliais kreditoriais, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog bendrovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna iš jos pajamas (pelną), iš kurių bent iš dalies dengia įsiskolinimus kreditoriams arba per protingą terminą turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria
UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliantė prašo priimti šiuos papildomus įrodymus – susitarimą su kreditoriais UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Nano sprendimai“ dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo; VMI 2023 m. kovo 22 d. raštą; elektroninį laišką, kuriuo jis pateiktas. Be to, apeliantė prašo atidėti teismo posėdį iki bus gautas atsakymas iš VMI dėl atsakovės mokestinės skolos perkėlimo UAB „Conna“.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad pateikti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis), o prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmeta, nes byloje pakanka duomenų skundžiamo klausimo visapusiškam išnagrinėjimui.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
17. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
18. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
21. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nuo pat įsisteigimo (2014 m. rugpjūčio 14 d.) bendrovė sėkmingai vykdė ūkinę komercinę veiklą, parduodavo elektroninę ir telekomunikacijų įrangą, teikdavo elektroninės ir telekomunikacijų įrangos paslaugas viešbučiams, o su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė tik 2020 metų pradžioje, kai šalyje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir sustojo viešbučių veikla. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atsakovės atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą ir nuo 2021 m. balandžio 8 d. buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas atsakovės piniginėms lėšoms bankų sąskaitose. Šiuo metu pandemija jau yra praėjusi, o ikiteisminis tyrimas artėja prie pabaigos, todėl atsakovė toliau vykdo veiklą, tuo pačiu bendradarbiauja su kreditoriais, moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl atsakovei turi būti sudaryta galimybė toliau vykdyti veiklą.
22. Iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2020 metais turėjo turto už 1 008 086 Eur (2 595 Eur ilgalaikis turtas, 611 459 Eur trumpalaikis turtas ir 394 032 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 353 528 Eur (498 308 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos; 855 220 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Iš 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2020 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 135 375 Eur nuostolį, o pardavimų pajamos buvo 457 345 Eur, kitos pajamos – 19 886 Eur.
23. Iš 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų teismas taip pat nustatė, kad bendrovės turtas buvo 706 155 Eur (1 379 Eur ilgalaikis turtas; 704 486 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 053 333 Eur (503 088 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir 550 245 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). 2021 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 168 Eur nuostolį, o pardavimų pajamos buvo 7 581 Eur, kitos pajamos – 60 843 Eur.
24. Atsakovė, įrodinėdama savo mokumą, pateikė teismui 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matyti, kad įmonės turtas yra 739 535 Eur (744 Eur ilgalaikis turtas; 738 791 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 016 131 Eur (494 174 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos; 521 957 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad atsakovė gavo 70 581 Eur pelno, o pardavimų pajamos buvo 43 037 Eur, o 40 500 Eur gavo iš kitos veiklos rezultatų.
25. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė tęsia veiklos vykdymą, per paskutinius trejus metus atsakovės finansinė padėtis gerėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė pradėjo dirbti pelningai (2020 finansinius metus atsakovė baigė su 135 375 Eur nuostoliu, 2021 metais nuostolis sumažėjo iki 168 Eur, o 2022 metais uždirbo 70 581 Eur pelno).
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ jau yra pareiškusi 445 630 Eur finansinį reikalavimą debitorės UAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje, dėl kurio pagrįstumo teismas spręs 2023 m. balandžio 27 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1899-1187/2023.
27. VSDFV duomenimis UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ šiuo metu dirba du apdrausti asmenys, už kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Be to, atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad dalis kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma 421 170,86 Eur, jau yra atidėję skolų sumokėjimo terminus. Be to, atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovę dėl mokestinės skolos perkėlimo UAB „Conna“, kadangi minėta bendrovė su VMI jau atsiskaitė. Nors šiuo metu mokestinės skolos perkėlimo klausimas dar nėra išspręstas, šios nustatytos aplinkybės, o taip pat ir teismui pateikti duomenys dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo bei nustatyta aplinkybė, kad UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ šiuo metu dirba du darbuotojai, už kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, patvirtina atsakovės siekį ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su visais kreditoriais.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje surinktus duomenis apie atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, bendrovės vykdomą veiklą ir gerėjančius finansinius rodiklius, nuspendžia, jog šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, kad neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl jai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“, juridinio asmens kodas 303371056, bankroto bylą.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“, juridinio asmens kodas 303371056, 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, kodas ZL57656.
Teisėja Vilija Mikuckienė