Civilinė byla Nr. 2-340-324/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00173-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.0.2;

2.6.1.6.1; 3.2.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Neringai Pažėraitei ir Tomui Pavilioniui,

dalyvaujant ieškovių atstovams R. L., advokatui R. M., atsakovei V. R., jos atstovui advokatui N. V., atsakovui G. K., jo atstovui advokatui N. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal akcinės bendrovės Swedbank ir uždarosios akcinės bendrovės „STAGRO“ ieškinį atsakovams G. K. ir V. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo,

nustatė:

ieškovės pareiškė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovo G. K. 2014 m. liepos 24 d. pasirašytą galvijų bandos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1 ir 2014 m. liepos 24 d. galvijų bandos perdavimo–priėmimo aktą pagal galvijų bandos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1. Ieškovė Swedbank, AB, restituciją prašo taikyti teismo nuožiūra, žalos atlyginimo ieškinio nereiškia. Ieškovė UAB „STAGRO“ restituciją prašo taikyti piniginiu ekvivalentu, iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisti 384 555,49 eurų, iš atsakovo G. K. šią sumą priteisiant restitucijos pagrindu, iš atsakovės  V. R. – žalos atlyginimo pagrindu; iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovių atstovai nurodė, kad UAB „STAGRO“, atstovaujama direktorės V. R., ir ūkininkas G. K. 2014 m. liepos 24 d. pasirašė galvijų bandos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1 (toliau – sutartis), kuria UAB „STAGRO“ G. K. už 250 000,00  Lt plius 52 500,00 Lt PVM pardavė 496 vienetų galvijų bandą Nr. 12338600025, pasirašė galvijų perdavimo–priėmimo aktą.  Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2324-527/2014 UAB „STAGRO“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 20 d. UAB „STAGRO“ bankroto administratorius, išanalizavęs ieškovės dokumentus, nustatė, kad už 250 000,00 Lt buvo perleista 1 577 793,19 Lt buhalterinės vertės (savikainos) galvijų banda, t. y. ji parduota už akivaizdžiai per mažą kainą (perleistų galvijų vertė UAB „STAGRO“ buhalterinėje apskaitoje nurodyta be PVM). Be to, bankroto administratoriaus nuomone, sutartis ir aktas buvo pasirašyti  galiojant 2014 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2324-527/2014 taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Siekiant nuslėpti tikrąją sutarties ir akto pasirašymo datą, juose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti sudarymo data, todėl sutartis ir aktas prieštarauja UAB „STAGRO“ ir jos kreditorių interesams, viešajai tvarkai bei gerai moralei ir turi būti pripažinti negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.81 str. Sutartis ir aktas, sudaryti BUAB „STAGRO“ esant nemokiai, jau esant priimtai teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akivaizdžiai prieštaravo UAB „STAGRO“ tikslui siekti pelno (CK 1.82 str., UAB „STAGRO“ įstatų 7 punktas). Atsakovas G. K., būdamas verslininku, žinojo, kad pagrindinio pajamas generuojančio turto pardavimas už kelis kartus mažesnę kainą negu jo vertė pažeidžia  UAB „STAGRO“ tikslą siekti pelno ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Ginčijamu sandoriu UAB „STAGRO“ ženkliai pablogino savo finansinę padėtį. Iš restruktūrizavimo administratoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. ataskaitos ir 2013 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad, dar vykdant restruktūrizavimą, UAB „STAGRO“ veikla buvo nuostolinga,  ji turėjo 9 489 087 Lt balansinės vertės turto bei 5 254 158 Lt dydžio finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Sutartimi ir perdavimo–priėmimo aktu už 250 000 Lt, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, buvo parduota net 1 577 793,19 Lt balansinės vertės gyvulių banda. Minima ataskaita patvirtina, jog UAB „STAGRO“ iš realizuotų galvijų per 9 mėnesius primelždavo ir realizuodavo pieno, už kurį gaudavo 1 438 971 Lt, ir šios pajamos sudarė absoliučią didumą BUAB „STAGRO“ gaunamų pajamų. Tai įrodo, kad ginčo sandoriu UAB „STAGRO“ pažeidė savo veiklos tikslą, iš esmės sumažino turimo turto kiekį, generavusį didžiąją dalį UAB „STAGRO“ pajamų, jį perleido už daugiau kaip šešis kartus (6,31 karto) mažesnę nei parduotų galvijų bandos balansinė vertė ir rinkos vertė kainą. Sutartimi perleistos galvijų bandos balansinė vertė atitiko jos rinkos vertę (tai patvirtina 2014 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija GE Nr. 0001741 ir 2014 m. liepos 9 d. PVM sąskaita faktūra serija GE Nr. 0001821, rodančios, kad UAB „STAGRO“ veršiukų pardavimo kaina svyravo nuo 2,1 EUR (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) iki 2,28 EUR (įskaitant pridėtinės vertės mokestį), UAB „Marleksa“ atlikto kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvada, pagal kurią ginčo galvijų bandos  vertė 2014 m. liepos 24 d. buvo 1 040 000 Lt be PVM (301 204,82 Eur be PVM). UAB „STAGRO“ pardavė, o G. K. po 0,35 euro (įskaitant PVM) nusipirko 7 vnt. iki 6 mėn. amžiaus buliukus, po 0,35 euro (įskaitant PVM) nusipirko 90 vnt. 1-2 metų amžiaus telyčias, po 0,35 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) nusipirko 42 vnt. 6-12 mėn. telyčias, po 0,35 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį) nusipirko 65 vnt. iki 6 mėn. amžiaus telyčias, po 1,75 euro (įskaitant PVM) nusipirko 18 vnt. virš 2 metų amžiau veršingas telyčias bei po 324,48 eurų (įskaitant PVM) nusipirko 270 vnt. melžiamų karvių. Tuo pačiu metu UAB „STAGRO“ analogišką turtą pardavinėjo kelis kartus brangiau. Iš 2014 m. liepos 10 d. PVM sąskaitos faktūros serija GEL Nr. 967 matyti, kad UAB „STAGRO“ telyčaites pardavinėjo po 1 013,67 EUR (neįskaitant PVM) (3 500,00 LTL). Dėl to sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu. Jo sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir tai žinojo. Tuo atveju, jeigu byloje būtų pripažinta,  kad sutarties sudarymo metu UAB „STAGRO“ buvo moki, akivaizdu, kad po sandorio sudarymo ji tapo nemoki. Atsakovas G. K. žinojo ir suprato, kad UAB „STAGRO“, daugiau kaip šešis kartus (6,31 karto) mažesne nei balansinė ir rinkos vertės pardavusi jam galvijų bandą, nebeturės jokio esminio pajamas generuojančio turto ir nebegalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų. Nei UAB „STAGRO“, nei G. K. neprivalėjo sudaryti sutarties. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija, sumokant ekvivalentą pinigais. Kadangi perleistos gyvulių bandos balansinė vertė (savikaina) jos perleidimo metu buvo 1 577 793,19 litų (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio), o už ją atsakovas G. K. sumokėjo 250 000,00 litų (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio), todėl iš jo turi būti priteistas skirtumas tarp bandos balansinės bei rinkos vertės ir už ją sumokėtos pinigų sumos 384 555,49 eurų (1 327 793,19 Lt ) (1 577 793,19 Lt – 250 000,00 Lt).

Laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. atsakovė V. R. buvo UAB „STAGRO administracijos vadovė. 2014 m. liepos 24 d. sudarydama sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą, ji veikė priešingai UAB „STAGRO“ ir jos kreditorių interesams, todėl sudarė UAB „STAGRO“ veiklai prieštaraujančius sandorius ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sąmoningai padarė UAB „STAGRO“ žalą. CK 6.246 str. – 249 str. ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Remiantis CK 6.248 str. 1 d., nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Atsakovės V. R. veiksmai neteisėti, nes 1 577 793,19 Lt balansinės vertės galvijų bandą ji pardavė  už kainą, daugiau kaip šešis kartus (6,31 karto) mažesnę nei bandos balansinė ir rinkos vertė, pardavėjai esant nemokiai. V. R. ieškovei UAB „STAGRO“ padaryta žala yra UAB „STAGRO“ negautos pajamos, kurias BUAB „STAGRO“ būtų gavusi, jeigu V. R. nebūtų sudariusi akivaizdžiai UAB „STAGRO“ nuostolingos sutarties. Kadangi bandos balansinė vertė (savikaina) jos perleidimo metu buvo 1 577 793,19 Lt (neįskaitant PVM), o buvo parduota už 250 000,00 Lt (neįskaitant PVM), UAB „STAGRO“ negavo 1 327 793,19 Lt (384 555,49 eurų) pajamų. Tuo atveju, jeigu V. R. nebūtų veikusi priešingai UAB „STAGRO“ ir jos kreditorių interesams, UAB „STAGRO“ nebūtų patyrusi šių nuostolių. Sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas buvo sudaryti tik dėl bendros ir suderintos atsakovų valios išraiškos, todėl bendra 384 555,49 eurų suma turi būti išieškota taikant restituciją  (galvijų bandos balansinė vertė minus ginčo sandorio kaina) jų abiejų atžvilgiu (ieškovė Swedbank, AB, restitucijos taikymo būdą prašo spręsti teismo nuožiūra).

Atsakovai su ieškiniu nesutinka.

Atsakovas G. K. ir atstovas paaiškino, kad ieškovė nepateikė jo nesąžiningumą patvirtinančių rašytinių įrodymų, nenurodė, kuo remiantis tai preziumuoja. Sutarties kainos neatitikimas rinkos vertei yra niekuo nepagrįsta nuomonė. Bandymas pritaikyti turto balansinę vertę šiuo atveju nėra tinkamas, nes gyvojo turto, tokio specifinio kaip galvijai, balansinė ir rinkos vertės nesutampa, juolab įvertinant situaciją su itin dideliu parduodamų galvijų kiekiu (beveik 500 vnt.), metų laiku (prieš žiemą), išlaikymo galimybėmis ir kaštais (reikalingos didžiulės patalpos ir piniginės lėšos), šalies ekonomine padėtimi (dėl tarp valstybių taikomų sankcijų kritusi paklausa ir kaina) ir situacija rinkoje (didžiulis mėsos ir pieno perteklius). Bankroto administratorė nepagrindė teiginio dėl balansinės parduotų galvijų vertę atitikimo rinkos vertei. UAB „Marleksa“ retrospektyvinio vertinimo išvada neteisinga, nes padaryta neatsižvelgiant į konkrečias bandos savybes ir pardavimo aplinkybes, vertintojas nėra galvijų vertinimo specialistas ekspertas. Dėl sudaryto dalies turto perleidimo sandorio UAB „STAGRO“ finansinė padėtis kaip tik pagerėjo, nes leido jai toliau tęsti įprastą ūkinę veiklą. Imperatyvios teisės normos nebuvo pažeistos, nes apie Kauno apygardos teismo nutartį dėl draudimo parduoti turtą UAB „STAGRO“ tapo žinoma tik 2014 m. liepos 25 d., t. y. kitą dieną, kai su atsakovu buvo sudaryta sutartis. Ieškinio reikalavimai (restitucijos taikymas išimtinai tik pinigais) patvirtina, kad pati bankroto administratorė nelaiko sutartimi perleistų galvijų brangiu/vertingu turtu, kurį reikia sugrąžinti UAB „STAGRO“ atgal, nors pati nurodo, jog iš šių galvijų galima gauti net apie 160 000 Lt (arba 46 339 Eur) pajamų kas mėnesį iš pieno pardavimo (beveik 2 mln. litų per metus). Savo išvadas apie galvijų vertę bankroto administratorė daro atsietai nuo sutarties sudarymo metu buvusios faktinės padėties, neįvertinus visų svarbių sandorio sudarymo aplinkybių. Atsakovo galvijų bandos pirkimas iš UAB „STAGRO“ nėra vienetinis ar ypatingas atvejis, nes atsakovas galvijų pirkimu ir atšėrimu užsiima jau nuo 2010 metų, tai yra normali jo ūkinė veikla. Ją patvirtina buhalterinės pažymos apie galvijų ir arklių apyvartą (atsiliepimo į pirminį AB Swedbank ieškinį priedas Nr. 2; ŽŪIKVC išrašai (priedas Nr. 3). 2014 m. gegužės mėnesį atsakovas pardavė didžiąją dalį savo turėtų galvijų todėl turėjo nupirkti naujų, kadangi dalyvauja valdų modernizavimo programoje ir turi įsipareigojimą laikyti apie 100 sąlyginių gyvulių. 2014 m. liepos mėnesį atsakovas gavo iš UAB „STAGRO“ pasiūlymą įsigyti galvijų bandą. Atsakovas, pasiskaičiavęs veiklos sąnaudas, pateikė pasiūlymą įgyti visą parduodamą bandą už 302 500 Lt, kuriuos ir sumokėjo. Bankroto administratorė, nebūdama profesionali tokios ūkinės veiklos dalyvė, nežino visų ūkininkavimui svarbių aplinkybių. Kol iš mažo veršelio užauga pieninė karvė, į jį sudedama labai daug sąnaudų: veršelio kaina plius pašarai, vaistai, darbuotojų darbo užmokestis, technikos, įrangos ir pastatų išlaikymas bei nusidėvėjimas, dėl to užaugusios karvės balansinė vertė apskaitoje yra didelė, tačiau ši vertė nėra lygi ir niekaip negali būti prilyginama rinkos vertei. Jeigu ūkis normaliai funkcionuoja, tai iš melžiamos karvės jis gauna pajamas už primelžtą pieną, per kurį ir atsiperka dalis bandos išlaidų, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „STAGRO“ nebegalėjo išlaikyti galvijų bandos geros būklės (pastoviai trūko kokybiško pašaro, vaistų), dėl ko melžiamų galvijų būklė buvo ypač prasta, kas turėjo tiesioginės įtakos ir pieno kokybei. Dėl šios priežasties melžiamų karvių pienas nėra tinkamas pardavimui, ką patvirtina atlikti pieno tyrimai ir UAB „Lukšių pieninės“ įspėjimas dėl pieno priėmimo nutraukimo. Dėl šių aplinkybių visa UAB „STAGRO“ galvijų banda realiai buvo tinkama parduoti tik mėsai į skerdyklą, o ne kaip pieninė banda. Tokiu atveju, kai pieninis gyvulys parduodamas mėsai, vertinant iš balansinės pusės visada yra patiriamas nuostolis, nes gyvulio savikaina buhalterinėje apskaitoje yra didesnė, nei už mėsą gaunamos pajamos. Būtent dėl to galvijų balansinė vertė niekada nesutampa ir negali sutapti su jų realia rinkos verte, kuri yra ir gali būti keletą kartų mažesnė nei buhalterinė vertė, ką patvirtina ir UAB „STAGRO“ paminėto Verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“ ir „Atsargos“ nuostatos. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią bandos rinkos kainą. Sąvoka „rinkos vertė“ atitinka būtent tą kainą, kuri yra mokama sandorio metu kitų rinkos dalyvių, o ne hipotetinę sumą, kildinamą iš įmonės apskaitoje nurodytos vertės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad galvijų bandą buvo siūloma įsigyti ne tik atsakovui, bet ir kitiems asmenims, kurie arba apskritai atsisakė pirkti, arba siūlė nupirkti tik keletą galvijų. Pirkti tokią didelę bandą (beveik 500 vnt.) gali tik ribotas kiekis suinteresuotų asmenų, nes šio sandorio įvykdymui yra keliami dideli reikalavimai – pirkimui reikia didelės sumos piniginių lėšų, išskirtinių sąlygų galvijų patalpinimui ir laikymui, itin didelių kasdienių investicijų jų išlaikymui, kas mažina  bendrą jų pardavimo kainą (vieną karvę nusipirkti gali beveik kiekvienas ūkį laikantis asmuo, o pirkti vienu metu net 500 vienetų galvijų – tik vienetai). Šiuo atveju veikia natūralūs rinkos dėsniai: kuo perkama (parduodama) daugiau, tuo mažesnė vieneto kaina. Pavyzdžiui, priede prie atsiliepimo į Swedbank, AB, ieškinį pridėtame 2014 m. gegužės 22 d. žurnale „Mano ūkis“ rašoma apie tai, kad mėsinių galvijų augintojams supirkėjai už gyvo svorio kilogramą moka tik 3,5 Lt, o pieninių galvijų pardavimo mėsai kaina visada yra ženkliai mažesnė. Iš atsakovo pateiktų duomenų (ten pat, priedas Nr. 7), matyti, kad pieninių karvių supirkimo kaina yra nuo 0,30 Lt iki 2,90 Lt už kilogramą, todėl visiškai netinkamas ieškovės nurodytas kainos palyginimas, kai UAB „STAGRO“ pardavė keletą galvijų anksčiau ir sutartimi parduotų visų galvijų vertė apskaičiuota pagal to vieneto kainą. Toks mąstymas prieštarauja ir objektyviems įrodymams apie tuo metu buvusias rinkos kainas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „STAGRO“ parduodami gyvuliai buvo ypač prastos būklės, įvertinus kainos vidurkį 1,80 Lt/kg, vidutinį karvės svorį 500 kg, gaunama, kad vidutinė karvės kaina galėtų būti apie 900 Lt. Telyčių kaina atitinkamai svyruoja nuo 1,10 iki 3,50 Lt. Didesnių telyčių svorio vidurkis 360 kg, tad telyčių kaina yra 1,40 Lt/kg, kas sudaro vienos telyčios vidutinę kainą apie 504 Lt. Telyčių, mažesnių kaip 300 kg, iš viso niekas neperka (tai matyti iš į Swedbank, AB, ieškinį pateikto atsiliepimo pridedamo kainininko). 2014 m. spalio 4 d. spaudos leidinyje „Ūkininko patarėjas“ Nr. 115 yra paviešinta informacija, kad bendrovė UAB „Lietuvos žirgynas“ teismo leidimu parduoda savo turimus arklius, iš kurio matyti, kad vienos kumelės (ji pagal vertę atitinka karvės kainą) pardavimo kaina yra tik 700 Lt (atsiliepimo į AB Swedbank ieškinį priedas Nr. 8.), tad tokios galvijų kainos (apie 900 Lt) yra visiškai realios ir atitinka skaičiuotiną apytikslę rinkos kainą. Atsakovas iš UAB „STAGRO“ nupirko viso 270 karvių, 108 didesnes telyčias ir 118 mažo svorio telyčių, todėl vidutinė bandos kaina teoriškai galėtų būti apie 297 432 Lt (270x900+108x504=297432). Visas karves iš karto mėsos supirkėjams parduoti neįmanoma, kadangi dalis karvių buvo veršingos. Veršingų karvių parduoti negalima, jas reikia užtrūkinti, palaikyti kelis mėnesius kol apsiveršiuos, tada pažindyti veršiukus ir tik vėliau parduoti. Dėl to, kad karvė stovės 4–5 mėnesius užtrūkusi, bus patiriamos didelės sąnaudos jos priežiūrai. Apie tai, kokios vienos karvės išlaikymo išlaidos, yra paskaičiuota su atsiliepimu į AB Swedbank ieškinį pateiktuose prieduose Nr. 9 ir Nr. 10. Pažymi, kad iš ieškovės nupirktos karvės buvo labai liesos, sergančios, todėl jas reikia pirmiausia pagydyti, atšerti ir tik vėliau galima parduoti. Kad gyvuliai buvo sergantys, patvirtina veterinaro paslaugų kvitai ir sunaudotų vaistų sąskaita (atsiliepimo į AB Swedbank ieškinį priedai Nr. 11 ir Nr. 12). Šias aplinkybes patvirtina ir pati UAB „STAGRO“ savo atsiliepime į AB Swedbank ieškinį. Visas karvių atšėrimo ir pardavimo procesas, priklausomai nuo daugelio aplinkybių, gali užtrukti ir iki metų. Dalis įgytos bandos yra telyčios, kurių amžius buvo nuo vienos dienos iki dviejų metų. Jaunų telyčių niekas neperka, nėra jų pardavimo rinkos. Atsakovas per laikotarpį nuo sutarties sudarymo nepardavė nė vienos jaunos telyčios, kas pagrindžia teiginius apie paklausos nebuvimą. Telyčias gali prireikti auginti net iki dviejų metų, kol jos įgys paklausą, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, atsakovas pasiūlė bendrą 302 500 Lt kainą už visą galvijų bandą. Nuvykus į fermas apžiūrėti gyvulių, vaizdas pasirodė kur kas blogesnis, nei nurodė UAB „STAGRO“ vadovė. Padirbus apie pora savaičių ir pamačius, kokia  bloga yra gyvulių padėtis (sergantys, blogi pieno tyrimai), kad nuomojamų fermų įranga visiškai susidėvėjusi (perdegę šildymo tenai, sugedęs vandens boileris, hidroforas, siurbliukas pieno šaldytuvo plovimui (atsakovas viską pakeitė arba suremontavo, nes be to apskritai karvių būtų buvę neįmanoma melžti), o išnuomota technika yra itin blogos būklės, pamačius, kad nupirktų gyvulių neįmanoma išlaikyti iš pajamų, gaunamų už pieną, atsakovas pasiūlė bendrovei UAB „STAGRO“ atpirkti gyvulius, grąžinant patirtas išlaidas, bet UAB „STAGRO“ to padaryti neturėjo galimybių. Atsakovo galvijų laikymui išsinuomotos fermos buvo itin prastos padėties. Norint jas paruošti žiemai, kad būtų galima laikyti gyvulius, reikėjo įdėti labai daug investicijų. Fermų įranga buvo tiek susidėvėjusi, kad ji toliau gadino karves, norint suremontuoti įrangą, kad ji deramai veiktų, reikėjo mažiausiai 66 925,73 Lt (atsiliepimo į AB Swedbank ieškinį priedas Nr. 15). Srutų rezervuarai buvo pilni, juos reikėjo išvežti vėliausiai iki 2014 m. lapkričio 15 d., to nepadarius grėsė gamtosauginė katastrofa, jeigu srutos pradėtų bėgti per rezervuaro kraštus. Išvežti srutų į laukus nebuvo galima todėl, kad Šakių rajone atsakovas neturi naudojamos žemės, į kurią galėtų vežti srutas. Pamačius visas šias problemas ir žinant, kad iki atsakovo fermų Vilkaviškio rajone yra net 65 km, atsakovas nedelsiant pradėjo rūšiuoti gyvulius ir bandyti dalį jų parduoti, kad sumažintų iki kiekio, galimo laikyti Vilkaviškio rajone, kuriame papildomai išsinuomojo fermą prie savo jau turimų. Dėl to dalies bandos realizavimas buvo būtinas atsakovui siekiant toliau tinkamai užsiimti savo įprasta ūkine veikla, tame nėra išimtinio atsakovo nesąžiningo siekimo kaip galima greičiau realizuoti nusipirktus galvijus. Atsakovas yra sąžiningas šio turto įgijėjas, pilnai įvykdęs sudarytą sandorį, todėl jo kaip nuosavybės savininko teisėtų interesų apsauga yra prioritetinė. Mano, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų. Prašydama taikyti restituciją, bankroto administratorė reiškia reikalavimus nustatyti naujus sutartinius įsipareigojimus sutarties šalims pilnai įvykdytam sandoriui – restitucijos pinigais pagrindu prašo padidinti sutarties kainą iki 1 577 793,19 Lt (456 960, 49 Eur), tačiau atsakovas jokiais atvejais už tokią kainą bandos iš ieškovės nebūtų pirkęs. Galvijai tiek nėra verti, tai ekonomiškai nenaudinga, atsakovas dėl to patirtų milžiniškus nuostolius.

Atsakovė V. R. ir atstovas paaiškino, kad AB „Swedbank“ atsisakymas suteikti finansinę pagalbą, sąskaitų areštai, nulėmė, kad ieškovė nebuvo finansiškai pajėgi toliau vykdyti restruktūrizavimo planą, todėl jos restruktūrizavimo administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu nutraukti ieškovės restruktūrizavimo bylą. Ją nutraukus, visi susitarimai dėl kreditorių bendros reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita prievole ir dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo neteko galios, įmonė įgijo normaliai veikiančio subjekto statusą, nebeturinčio Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) numatytų privilegijų (ĮRĮ 8 str.). AB „Swedbank“ nutraukė paskolos sutartis ir pareikalavo visą skolą grąžinti iš karto. AB „Swedbank“, kaip profesionalus kreditorius bankas, suprasdamas, kad ieškovė valdo biologinį turtą (galvijus), kurį reikia be išimčių kiekvieną dieną šerti, melžti, prižiūrėti, tvarkyti aplinką (laiku utilizuoti srutas, siekiant išvengti ekologinės katastrofos) ir t. t., turėjo numatyti savo veiksmų pasekmes, t.y. kad ieškovė finansiškai nebebus pajėgi išlaikyti savo turto. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-54187 areštavo ieškovės sąskaitas, todėl įmonė negalėjo disponuoti turimomis apyvartinėmis lėšomis, galvijų aprūpinti pašarais, sudaryti tinkamas laikymui sąlygas, nebuvo lėšų galvijams reikalingiems vaistams. Fermos išlaikymui per mėnesį reikėjo 5000 – 8000 Lt. Apie tokią situaciją informavo banką (Swedbank),  atsakymo nesulaukė. Buvo dienų klausimas – išliks gyvasis turtas ar ne, todėl atsakovei nebeliko kito pasirinkimo – ji privalėjo operatyviai jį realizuoti, nes kitu atveju jis būtų buvęs prarastas. Atsakovė pasirinko tinkamiausią kreditoriams variantą – geriausiomis sąlygomis realizavo galvijus (biologinį turtą) ir atsiskaitė su darbuotojais, kurie buvo atsakingi už įmonės turto priežiūrą, bei kitais, gyvybiškai reikalingas paslaugas teikiančiais kreditoriais (elektra, kuras, vanduo). Ieškovė neturėjo galimybės nei galvijų šerti, nei jų tinkamai prižiūrėti bei išlaikyti. Visa tai sudarė labai dideles išlaidas. Tam, kad ieškovė palaikytų pagrindinę veiklą – pieno ūkio išgyvenimą (nekalbant apie gero rezultato siekimą) – buvo būtina užtikrinti finansavimą bent minimaliai padengti sąnaudas biologinio turto priežiūrai kiekvieną kalendorinę dieną: patalpų valymas (būtinas srutų utilizavimas, siekiant neužteršti aplinkos, išvengti ekologinės nelaimės; galvijų gydymas ir medikamentai; galvijų stebėjimas, tyrimas; kasdieninis karvių melžimas; pašarų gamyba; pastatų, įrenginių, mechanizmų, būtinų veiklai užtikrinti, profilaktinė priežiūra ir remontas). Atsakovė, siekdama išsaugoti bent dalį turto vertės, priėmė operatyvius, racionalius ir pagrįstus sprendimus, nusprendus turtą kuo operatyviau realizuoti, kitu atveju visi galvijai būtų kritę, kritusius galvijus būtų buvę galima tik utilizuoti, tačiau ir tam piniginių lėšų nebuvo. Antroji priežastis – UAB „STAGRO“ neturėjimas galimybės (resursų) išlaikyti galvijų. Nutraukus ieškovės restruktūrizavimo bylą, visi kreditoriai pradėjo reikšti pretenzijas dėl skolų apmokėjimo. Darbuotojams nemokant atlyginimo, jie nustojo dirbę. Veiklą vykdyti, t. y. išlaikyti galvijus (pvz., melžiamas karves) tinkamai, vykdant gyvulių gerovės reikalavimus, išsaugoti gyvulių bandą, tapo nebeįmanoma, ieškovės veikla sustojo. Ieškovė gavo įspėjimus dėl elektros, vandens, medikamentų, pašarų, kuro tiekimo nutraukimo. Kompetentinga specialistė 2014 m. liepos 7 d. tarnybiniu pranešimu perspėjo apie galimą fermos uždarymą, kadangi galvijų laikymo sąlygos neatitiko minimalių reikalavimų (žr. UAB „STAGRO“ 2014 m. spalio 22 d. atsiliepimo priedą Nr. 10), dėl ko sparčiai ėmė blogėti pieno kokybė, gyvulių sveikatingumas. Ieškovės sąskaitos buvo areštuotos, ji nebeturėjo galimybės disponuoti finansiniu turtu, todėl negalėjo nei palaikyti, nei gerinti galvijų laikymo sąlygų. Vienintelis racionalus sprendimas buvo galvijus realizuoti, kol jie dar turėjo ekonominę vertę. Parduoti norėjo visą bandą, nes nebuvo galima priduoti mėsai neapsiveršiavusių karvių, kita dalis galvijų rinkoje atskirai nebuvo paklausi. Parduodama bandą siekį, kad ji ne žūtų ar sukeltų ekologinę nelaimę (dėl gresiančio srutų išsiliejimo į upelį, lėšų gaišenų utiliazavimui nebuvimo), o atneštų nors kokią naudą, o. Ieškovė, atstovaujama atsakovės, visiems aplinkiniams ūkininkaujantiems subjektams pasiūlė įsigyti visą galvijų bandą (žr. BUAB „ STAGRO “ 2014 m. spalio 22 d. atsiliepimo priedą Nr. 11). Siekdama praplėsti potencialų pirkėjų ratą, atsakovė kreipėsi į dienraštį „Lietuvos rytas“ dėl viešo skelbimo išspausdinimo (žr. BUAB „STAGRO" 2014 m. spalio 22 d. atsiliepimo priedą Nr. 12) apie parduodamą galvijų bandą. Vienintelis ūkininkas G. K. pateikė 2014 m. liepos 24 d. pasiūlymą įsigyti visą galvijų bandą, už kurią pasiūlė 87 465,25 Eur (302 000 Lt (250 000 Lt + PVM)) sumą (žr. BUAB „STAGRO“ 2014 m. spalio 22 d. atsiliepimo priedą Nr. 13). Kiti subjektai įsigyti galvijus atsisakė arba panoro įsigyti tik nedidelę dalį bandos (žr. BUAB „STAGRO“ 2014 m. spalio 22 d. atsiliepimo priedą Nr. 14). Atsakovė,  įvertinusi pateiktus pasiūlymus ir nebeturėdama pasirinkimo, visą galvijų bandą pardavė G. K., vieninteliam pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą įsigyjant visą galvijų bandą. Dėl galvijų realios (faktinės) ir balansinės verčių nurodė, kad bankroto administratorė remiasi tik balansiniais skaičiais, nesigilindama į biologinio turto specifiką. Balanse galvijų vertė atrodo labai didelė, tačiau realiai pieninių galvijų banda atsiperka tik per gaunamą produkciją. Bet koks kitas materialus turtas (mechanizmai, technologinės linijos, pastatai ir kt.) balanse matomas kiekvienais metais atskaičiavus nusidėvėjimą t. y. jų vertė balanse einant laikui proporcingai mažėja, todėl atrodo gana artima ar net mažesnė už rinkos vertę. Tuo tarpu galvijų (biologinio turto) balansinę vertę sudaro pradinė gyvulio (veršelio) kaina plius sąnaudos pašarams, medikamentams ir kt.. Ji laikui einant vis didėja, t. y. kuo vyresnis galvijas, tuo jo balansinė vertė didesnė (žr. BUAB „STAGRO“ 2014 m. spalio 22 d. atsiliepimo priedą Nr. 15, verslo apskaitos standartų „Biologinis turtas“ (2, 4.2, 4.3, 10, 10.2, 24, 25 punktai) ir „Atsargos“ (10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 išrašai). Sąnaudos kompensuojamos melžiamo pieno verte. Parduodant pieninį galviją mėsai visada gaunamas nuostolis, tačiau tada, kai rinkoje pieno ir mėsos kaina mažėja (vasarą, tuo metu ir dabar ji katastrofiškai maža dėl politinės situacijos, t. y. Rusijos Federacijos sankcijų paskelbimo ir uždraudimo įvežti pieną iš Lietuvos), pieninių galvijų vertė yra dar mažesnė, nei įprastai. Tam tikro amžiaus telyčaitės (nuo 1 mėnesio amžiaus iki 3 mėnesių veršingumo, t. y. iki maždaug 2 metų amžiaus) rinkoje paklausos visai neturi, jų niekas nesuperka. Būtent telyčaitės sudaro mažiausiai trečdalį galvijų bandos. Balansinė vertė ir reali vertė ženkliai skiriasi dėl vertėms taikomų apskaitos standartų ir reikalavimų. Galvijų realizavimo kainai įtakos turėjo ir ženkliai pablogėjusi galvijų būklė bei pieno kokybė. Dėl iki bankroto bylos iškėlimo tais pačiais metais parduotų galvijų už didesnes kainas, palyginus su kainomis pagal ginčo sutartį pažymi, kad, pavyzdžiui, galvijai parduoti G. R. M. V. (2014 m. liepos 10 d.) ir G. K. (2014 m. gegužės 14 d.) buvo individualūs (ne melžimui skirtos karvės), specialiai iš visos bandos išrinkti mėsiniai galvijai (jie gimė  dėl sėklinimo klaidos, iš jų gimė kiti galvijai), kurių sveikatos būklė buvo gera, t. y. jie buvo tinkami tolimesniam jų auginimui, o tai ir nulėmė didesnes galvijų (biologinio turto) kainas. Tuo tarpu sutartimi buvo parduota visa galvijų banda, neskirstant ir neidentifikuojant kiekvieno galvijo būklės atskirai, iš kurių dalis galvijų jau buvo tinkami tik perdirbimui. Bandą tokiu būdu „išrankiojus“, bendra jos vertė suprastėtų. Pirkėjo sumokėtus grynuosius pinigus panaudojo darbo užmokesčiui, dalį pinigų prašė pervesti į banko sąskaitas tiekėjams (elektros, kuro, pašarų (UAB „Kauno grūdai“ grasino išsivežti jų sumontuotus pašarų bokštus)). Mano, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų.

Ieškiniai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014 m. liepos 24 d. pasirašė galvijų bandos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1 (toliau – pardavimo sutartis), kuria UAB „STAGRO“ G. K. už 250 000,00 Lt plius 52 500,00 Lt PVM pardavė 496 vienetų galvijų bandą Nr. 12338600025, pasirašė galvijų perdavimo–priėmimo aktą.  Sutartimi ir perdavimo–priėmimo aktu buvo parduota ir perduota šių identifikavimo numerių galvijų banda: Nr. 12338600025: LT000002219854, LT000002593549, LT000002898948, LT000002898950, LT000002899000, LT000002899089, LT000003172219, LT000003172267, LT000003172271, LT000003406179, LT000003406209, LT000003406224, LT000003461386, LT000003768935, LT000003892812, LT000003912604, LT000003933010, LT000003933026, LT000003933041, LT000004048201, LT000004048207, LT000004048252, LT000004048294, LT000004048335, LT000004048344, LT000004048357, LT000004048367, LT000004048383, LT000004048389, LT000004048391, LT000004048393, LT000004119819, LT000004120772, LT000004120776, LT000004141388, LT000004172833, LT000004281001, LT000004281014, LT000004281018, LT000004281022, LT000004281027, LT000004281031, LT000004281051, LT000004281062, LT000004281097, LT000004281114, LT000004281133, LT000004281150, LT000004281151, LT000004281153, LT000004281154, LT000004281158, LT000004281176, LT000004281181, LT000004281185, LT000004281191, LT000004281199, LT000004306324, LT000004307318, LT000004309014, LT000004362230, LT000004383243, LT000004491899, LT000004522171, LT000004530279, LT000004569101, LT000004587483, LT000004603418, LT000004603943, LT000004604033, LT000004604327, LT000004611224, LT000004629313, LT000005023559, LT000005023580, LT000005023583, LT000005023589, LT000005023619, LT000005023621, LT000005023625, LT000005023626, LT000005023627, LT000005023635, LT000005084713, LT000005084721, LT000005087468, LT000005087480, LT000005087484, LT000005087490, LT000005087491, LT000005087511, LT000005087512, LT000005087520, LT000005087539, LT000005187703, LT000005187709, LT000005187710, LT000005187726, LT000005187728, LT000005187735, LT000005187741, LT000005187744, LT000005187745, LT000005187750, LT000005187751, LT000005187759, LT000005187764, LT000005187776, LT000005187777, LT000005187779, LT000005187797, LT000005228797, LT000005229342, LT000005229342, LT000005397089, LT000005397286, LT000005397286, LT000005397336, LT000005408836, LT000005408837, LT000005473116, LT000005473119, LT000005473121, LT000005473122, LT000005473138, LT000005473139, LT000005475342, LT000005491364, LT000005578601, LT000005578604, LT000005578608, LT000005578612, LT000005578613, LT000005578618, LT000005578625, LT000005578626, LT000005578631, LT000005578634, LT000005578647, LT000005578648, LT000005578656, LT000005578658, LT000005578659, LT000005579752, LT000005579758, LT000005579759, LT000005579764, LT000005579766, LT000005579772, LT000005579780, LT000005579784, LT000005579790, LT000005579792, LT000005579794, LT000005579796, LT000005579798, LT000005579800, LT000005579802, LT000005579806, LT000005579816 LT000005579818, LT000005579820, LT000005579822, LT000005579826, LT000005579828 LT000005579830, LT000005579832, LT000005579834, LT000005579841, LT000005579842 LT000005579846, LT000005579848, LT000005579849, LT000005581696, LT000005601580 LT000005662073, LT000005662075, LT000005662124, LT000005662950, LT000005662950 LT000005676608, LT000005676610, LT000005676614, LT000005676618, LT000005676622 LT000005676623, LT000005676624, LT000005676628, LT000005676632, LT000005676634 LT000005676640, LT000005676642, LT000005676648, LT000005676650, LT000005676654, LT000005676656, LT000005676658, LT000005676664, LT000005676666, LT000005676678, LT000005676684, LT000005676686, LT000005676688, LT000005676690, LT000005807058, LT000005809422, LT000005809423, LT000005810036, LT000005811856, LT000005854700, LT000005854703, LT000005854705, LT000005854706, LT000005863844, LT000005863844, LT000005864497, LT000005864504, LT000005866006, LT000005866574, LT000005866776, LT000005908642, LT000005908646, LT000005958292, LT000005958294, LT000005958296, LT000005958298, LT000005958302, LT000005958308, LT000005958312, LT000005958314, LT000005958324, LT000005958330, LT000005958336, LT000005958340, LT000005958348, LT000005958354, LT000005958356, LT000005958360, LT000005958362, LT000005958368, LT000005958370, LT000005958378, LT000005958384, LT000005958388, LT000005958390, LT000006006641, LT000006038382, LT000006038392, LT000006038394, LT000006038395, LT000006038396, LT000006038398, LT000006038402, LT000006038404, LT000006038405, LT000006038406, LT000006038407, LT000006038408, LT000006038410, LT000006038412, LT000006038428, LT000006038430, LT000006038432, LT000006038433, LT000006038436, LT000006038442, LT000006038444, LT000006038445, LT000006038448, LT000006038456, LT000006038458, LT000006038460, LT000006038466, LT000006038470, LT000006038472, LT000006038474, LT000006038476, LT000006038477, LT000006038480, LT000006087588, LT000006123877, LT000006123900, LT000006132735, LT000006132755, LT000006143325, LT000006143728, LT000006564502, LT000006564504, LT000006564506, LT000006564512, LT000006564516, LT000006564520, LT000006564522, LT000006564524, LT000006564532, LT000006564542 LT000006564546, LT000006564550, LT000006564552, LT000006564554, LT000006564555, LT000006564556, LT000006564558, LT000006564560, LT000006564562, LT000006564564, LT000006564565, LT000006564566, LT000006564568, LT000006564570, LT000006564572, LT000006564574, LT000006564576, LT000006564578, LT000006564580, LT000006564582, LT000006564588, LT000006564590, LT000006564592, LT000006564598, LT000006605704, LT000006605708, LT000006605710, LT000006605712, LT000006605714, LT000006605716, LT000006605718, LT000006605720, LT000006605722, LT000006605724, LT000006605725, LT000006605726, LT000006605728, LT000006605730, LT000006605732, LT000006605734, LT000006605735 LT000006605736, LT000006605738, LT000006605740, LT000006605741, LT000006605742, LT000006605743, LT000006605744, LT000006605745, LT000006605746, LT000006605747, LT000006605748, LT000006605750, LT000006605752, LT000006605756, LT000006605757, LT000006605758, LT000006605760, LT000006605764, LT000006605766, LT000006605768, LT000006605770, LT000006605777, LT000006605780, LT000006605782, LT000006605784, LT000006605788, LT000006605790, LT000006605792, LT000006605794, LT000006605796, LT000006605798, LT000006605799, LT000006605800, LT000006641602, LT000006641604 LT000006641606, LT000006641610, LT000006641612, LT000006641614, LT000006641616, LT000006641618, LT000006641620, LT000006641622, LT000006641623, LT000006641624, LT000006641625, LT000006641626, LT000006641627, LT000006641628, LT000006641629 LT000006641630, LT000006641631, LT000006641632, LT000006641633, LT000006641634, LT000006641635, LT000006641636, LT000006641637, LT000006641639, LT000006641641, LT000044025528, LT000044025530, LT000044025532, LT000044025534, LT000044025538, LT000044025540, LT000044025546, LT000044025548, LT000044025550, LT000044025552, LT000044025554, LT000044025556, LT000044025560, LT000044025564, LT000044025568, LT000044025570, LT000044025571, LT000044025572, LT000044025573, LT000044025574, LT000044025576, LT000044025578, LT000044025582, LT000044025586, LT000044025588, LT000044025590, LT000044025592, LT000044025598, LT000044025599, LT000044025600, LT000044025604, LT000044025608, LT000044025610, LT000044025612, LT000044025616, LT000044025620, LT000044025622, LT000044056954, LT000044056964, LT000044056968, LT000044056970, LT000044056972, LT000044056974, LT000044056980, LT000044056984, LT000044056992, LT000044056996, LT000044056998, LT000044057000, LT000044057004, LT000044057008, LT000044057010, LT000044057012, LT000044057016, LT000044057020, LT000044057021, LT000044057023, LT000044057024, LT000044057025, LT000044057026, LT000044057028, LT000044057030, LT000044057032, LT000044057034, LT000044057038, LT000044057040, LT000044057044, LT000044057046, LT000044081111, LT000044081114, LT000044081122, LT000044081124, LT000044081126, LT000044081128, LT000044081130, LT000044081132, LT000044081134, LT000044081136, LT000044081139, LT000044081141, LT000044081142, LT000044081144, LT000044081154, LT000044081156, LT000044081158, LT000044081160, LT000044081162, LT000044081164, LT000044081166, LT000044081176, LT000044081180, LT000044081184, LT000044081188, LT000044081192, LT000044081195, LT000044081196, LT000044081200, LT000044081202, LT000044081204.

2014 m. liepos 24 d. gyvulininkystės komplekso – pastatų, įrengimų, kiemo statinių ir mechanizmų nuomos sutartimi (toliau – nuomos sutartis) UAB „STAGRO“ išnuomojo G. K. dvi karvides, tris veršides, svarstykles, pašarų sandėlį, daržinę, kiemo statinius, pašarų maišytuvą, pašarų pakrovėją ir keturis ratinius traktorius, kurių balansinė vertė  buvo 503 728,15 Lt. Tą pačią dieną atsakovai sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „STAGRO“ įsipareigojo ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų teikti gyvulių bandos priežiūros paslaugas, kurių vertė – 1170,00 Lt už vieną parą ir 21 proc. PVM (t. 3 b. l. 58-60).

2014 m. liepos 22 d. ieškovės kreditorė UAB „Aksa“ pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patenkino ieškovės kreditorių ieškinį (tame tarpe – ir Swedbank, AB) ir iškėlė ieškovės įmonei bankroto bylą Nr. B2-2324-527/2014 (t. 2 b. l. 148-200).

Teismas konstatuoja, kad ieškovės neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų pardavimo sandoriui nuginčyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Faktas, jog 2014 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovės įmonei bankroto bylą nurodydamas, jog 2014 m. liepos 31 d. UAB „STAGRO“ finansinės atskaitomybės  duomenimis ji yra nemoki (įmonės turto vertė yra 7 117 822 Lt, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 874 015 Lt); bankroto administratoriaus pateiktas 2011 m. balandžio 20 d. ieškovės, tuomet restruktūrizuojamos įmonės, kreditorių sąrašas; 2015 m. vasario 23 d. teismo nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtinti neginčyti 2 450 217,16 Lt dydžio kreditorių reikalavimai; bankroto administratoriaus pateikti įrodymai apie 2016 m. gruodžio 7 d.  kreditorių reikalavimų apimtį 2 487 109,39 Eur ir jų sudėtį bei įmonės turto pardavimo duomenimis pagrįstos išvados apie prognozuojamą nepatenkintą kreditorių reikalavimų sumą, viršijančią 1 269 238,39 Eur (t. 12 b.l. 37-60), patvirtina, jog ieškovės bankroto administratorės atstovaujami kreditoriai ginčo sandorio sudarymo metu ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB „STAGRO“. Tačiau ieškovės neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises, kad UAB „STAGRO“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kad ši įmonė, atstovaujama direktorės V. R., buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, taip pat kad nesąžiningas buvo atsakovas G. K., sudaręs su skolininke UAB „STAGRO“ atlygintinį dvišalį sandorį.

Dėl būtinumo sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį ir kreditorių teisių pažeidimo

Galvijų banda susidėjo iš 270 vienetų melžiamų karvių, 7 buliukų iki 6 mėn. amžiaus, 90 vnt. 1–2 metų telyčių, 42 vnt. 6 –12 mėn. telyčių, 65 vnt. iki 6 mėn. telyčių, 18 veršingų telyčių (virš 2), iš viso 492 galvijai. Jos balansinė vertė pirkimo pardavimo metu buvo 1 577 793,19 Lt. Pirkėjas G. K. į ieškovės kasą pagal 2014 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą GEL Nr. 968 grynais pinigais sumokėjo 302 500, 00 Lt (t. 3 b. l. 41-42).

Atsakovai pagrįstai teigia, kad UAB „STAGRO“ direktorė V. R., atsižvelgiant į specifines biologinio turto išlaikymo sąlygas, galvijų bandą privalėjo skubiai parduoti dėl tuometinės įmonės finansinės būklės, apsprendusios galvijų bandos būklę.

Sutarties 1.1 punkte užfiksuota, kad, neturėdamas lėšų ilgiau šerti ir išlaikyti sveikus gyvus galvijus, šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas nupirkti pardavėjui priklausančią galvijų bandą Nr. 12338600025 pagal šioje sutartyje numatytą tvarką ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Nuosavybės teisė į galvijų bandą pereina po jos perėmimo momento 2014 m. liepos 24 d., pasirašius galvijų perdavimo–priėmimo aktą (5.1 p.).

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „STAGRO“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Siekdama įvykdyti restruktūrizavimo planą, 2014 m. vasario 28 d. ji kreipėsi į Swedbank, AB, paskolos refinansavimo tikslu. Ieškovės įmonės prašymas nebuvo patenkintas. Ieškovės įmonė negeneravo pakankamai piniginių lėšų restruktūrizavimo plano vykdymui. Restruktūrizavimo laikotarpiu jai laiku nemokant einamųjų įmokų į valstybės biudžetą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VMI) 2014 m. gegužės mėnesį pranešimais informavo UAB „STAGRO“ apie kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. VMI 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-54187 areštavo ieškovės einamąsias sąskaitas ir galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi patekino restruktūrizavimo administratoriaus prašymą ir nutraukė ieškovės restruktūrizavimo bylą Nr. B2-404-259/2014. Nutraukus restruktūrizavimo bylą, visi susitarimai dėl kreditorių bendros reikalavimų sumos (jos dalies) atsisakymo, piniginės prievolės pakeitimo kita prievole ir dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo neteko galios, įmonė neteko Įmonių restruktūrizavimo įstatyme numatytų privilegijų (LR ĮRĮ 28 str. 4 d., 8 str.).

2014 m. liepos 4 d. penki įmonės darbuotojai įteikė prašymą išmokėti iki 2014 m. liepos 15 d. keletą mėnesių vėluojantį darbo užmokestį ir nurodė, jog priešingu atveju darbą paliks; 2014 m. liepos 11 d. tokį pareiškimą įteikė ieškovės mechanikas (nurodė, jog išeina iš rikiuotės fermų įrenginiai, nuolat genda technika, jai remontuoti neskiriama pinigų, detalės iš vieno traktoriaus perdedamos į kitą). 2014 m. liepos 16 d. elektros energijos tiekėja LESTO pateikė nurodymą skolą už elektrą 5625,78 Lt sumokėti iki 2014 m. liepos 18 d. ir pažymėjo, kad priešingu atveju elektros energijos tiekimas bus nutrauktas be atskiro įspėjimo. Ieškovės kreditorius UAB „Skulas“ 2014 m. liepos 1 d. pateikė prašymą sumokėti skolą 56881,04 Lt iki 2014 m. liepos 15 d., analogiškai tokius prašymus 2014 m. liepos mėnesį pateikė ir kiti kreditoriai (UAB „Šakių vandenys, AB „Kauno grūdai, UAB „Marisa“ ir kt.). 2014 m. liepos 7 d. veterinarijos gydytoja O. J. pateikė ieškovės direktorei V. R. tarnybinį pranešimą dėl skubiai šalintinų trūkumų pašarų sandėlyje, melžimo aikštelėje ((sutvarkyti kompiuterinės sistemos gedimus, veršelių laikymo vietas (sukurti naujas 1–30 dienų amžiaus veršeliams, nes jie skursta, blogėja jų sveikatingumas), atlikti tvartų dezinfekciją, vandentiekio valymą (tiekiamas vanduo neatitinka kokybės reikalavimų, jis pavojingas galvijams), sutvarkyti karvių gulavietes, kelią fermos teritorijoje; nurodė, jog  gyvulių banda yra kritinės būklės, galvijai ėmė kristi, darbuotojai tokiomis sąlygomis atsisako dirbti ir, nepašalinus nurodytų trūkumų, darbuotojų ir specialistų pastangos nieko nepadės)).

V. R. paaiškino, kad nuo 2014 m. pradžios dėl sunkios finansinės padėties įmonėje telefonu bendravo su Swedbank, AB, atstove D. L.. 2014 m. liepos 15 d. jai nusiuntė elektroninį laišką (t. 2 b.l. 193-194), nurodydama minimalias sąnaudas, būtinas bendrovės veiklai palaikyti (pieno ūkio išgyvenimui būtina užtikrinti finansavimą bent minimaliai padengti sąnaudas gyvulių, biologinio turto, priežiūrai kiekvieną kalendorinę dieną: patalpų valymui (būtinas srutų utilizavimas, siekiant neužteršti aplinkos, išvengti ekologinės nelaimės); galvijų gydymui ir medikamentams; galvijų stebėjimui, tyrimams; karvių melžimui; pašarų gamybai; pastatų, įrenginių, mechanizmų, būtinų veiklai užtikrinti, profilaktinei priežiūrai ir remontui), paaiškino apie prastą situaciją dėl fermų ir gyvulių bandos būklės, pageidavo tartis dėl neteisminio bankroto proceso. Tame pačiame elektroniniame laiške AB „Swedbank“ buvo pateikta detali informacija, su kokiomis problemomis ieškovė susidūrė ir kokios reikalingos išlaidos (t. 2 b.l. 193-194). Prieš šio laiško išsiuntimą D. L. buvo atvykusi, palinkėjo laikytis, ieškoti investuotojų, tačiau į elektroninį laišką neatsakė; Swedbank, AB, nutraukė paskolos sutartį ir 2014 m. liepos 22 d. pateikė reikalavimą sumokėti 204 731,30 Eur skolą iki rugpjūčio 6 d.

Iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) pateiktų dokumentų t. 5 b. l. 112-198, t. 6 b. l. 4-8 matyti, kad 2013 m. vasario mėn.  UAB „STAGRO“ tikrinimo metu rastų trūkumų pašalinimui ieškovė sudarė planą pagal VMVT planinį patikrinimo aktą Nr. 55PP-53, kuriame užfiksuota avarinė pašarų sandėlio būklė, neužtikrinta pašarų sauga (patenka graužikai, erkės ir pan.). 2013 m. liepos mėn. patikrinimo metu užfiksuotas netinkamas galvijų laikymas guoliavietėse (patalpos nešvarios, sienose skylės ir kt., galvijai neganomi ganyklose), netinkamas pašarų laikymas, karvės mėšlinos ir nešvarios, rastas neleistinas somatinių ląstelių skaičius piene ir centrifūga, leidžianti įtarti, kad pienas prieš pardavimą centrifūguojamas, siekiant išlaikyti jo kokybę. Gaišenos neišvežtos utilizuoti, rastos nesikeliančios karvės, ilgą laiką melžiamos karvės negavo mineralinių priedų, pašarų laikymo pašiūrė visiškai neatitinka sanitarinių reikalavimų. Sudarytas trūkumų pašalinimo planas. 2013 m. rugsėjo mėn. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog paskutinio patikrinimo metu sustatyti pažeidimai nepašalinti, ūkyje nėra aptarnaujančio veterinarijos gydytojo, slaptų ir klinikinių mastitų problema sprendžiama ik centrifugos pagalba (prieš pardavimą pienas centrifūguojamas). Iš zootechniko V. P. paaiškinimo matyti, kad iš dirbančio personalo elementarios tvarkos sunku išreikalauti dėl pastovaus darbo užmokesčio vėlavimo, sunkios įmonės padėties.  Panaši padėtis nustatyta ir kitų patikrinimų 2013 m. metu, ieškovė įrengė tik pašarų saugojimo bokštus. 2014 metais kovo mėnesį užfiksuota iš esmės nepakitusi padėtis.

Liudytojas R. J., atsakovo G. K. galvijų bandą 2014–2015 metais aptarnavęs veterinarijos gydytojas, parodė, kad ginčo bandą apžiūrėti ir įvertinti, ar verta ją pirkti, buvo pakviestas G. K. 2014 m. vasarą. Bandą sudarė apie 400 galvijų. Ferma atrodė prastai (kaip sovietiniais laikais), ją buvo galima išbrokuoti visą. Karvės sirgo apynagių ir tešmens ligomis, prieauglis – kvėpavimo ir parazitinėmis ligomis, galvijai buvo paliegę dėl šėrimo, nepriežiūros (per 1–2 mėnesius galvijų būklės atstatyti ir tokių ligų išgydyti neįmanoma). Apžiūrą vykdęs vizualiai, iš 10 balų bandą įvertino trimis. Pasakė G. K., jog įsigijus tokią bandą bus problemų. Kai jis bandą nusipirko, vykdė galvijų veterinarinę priežiūrą. Žiemą paaiškėjo galvijų sirgimas odos dedervine (ją reikia gydyti daugiau trijų mėnesių), dėl kurios nebuvo galimas jų išvežimas į mėsos įmones, 50 galvijų krito dėl kvėpavimo takų ligų. Dėl kerpančiosios dedervinės, kuria sirgo daugelis galvijų, karves buvo galima melžti (pieną netinka priduoti), bet ne parduoti, gydymui panaudotos didelės pinigų sumos. Galvijai susirgimai buvo lėtiniai, galvijai nusilpę, pagrindinė to  priežastis – prastas šėrimas. Liudytojas išvardijo ginčo bandos gydymui naudotus vaistus, parodė, jog pieno kokybė neleido jo parduoti, dėl ligų galvijus geriau buvo išbrokuoti. Dalis bandos buvo išbrokuota (išvežta parduoti mėsai), dalis krito, dalis buvo laikoma. Taip pat parodė, jog G. K. Kybartuose turimame galvijų ūkyje tokių ligų nebuvo. Ginčo bandos galvijų būklė buvo gerinama gerinant bendrą jų būklę, gydant.

Liudytojas A. K. parodė, kad ieškovės galvijų ūkyje VMVT atlikto patikrinimo metu rasti neatitikimai vos ne visose veterinarijos sferose – apgailėtinos pašarų laikymo sąlygos (patalpos be stogo, kova su graužikais, paukščiais), netvarka pieno bloke ir bloga pieno kokybė (neatitinka sanitarinių normų), bloga galvijų laikymo aplinka, rastas užteršto pieno valymo (centrifūgavimo) aparatas, kurio naudoti tam tikslui negalima. Buvo atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai (neįspėjus iš anksto), pastarieji daryti dėl to, kad pirmiau nustatyti trūkumai nebūdavo pašalinti. Įmonės direktorė V. R. tai motyvavo finansinių galimybių nebuvimu. Sunkumai tęsėsi daugiau nei metus, padėtis buvo gerinama (patvarkyta pašarų saugykla, pieno cechas), tačiau nepakankamai. UAB „STAGRO“ galvijų laikymo požiūriu buvo viena iš sudėtingiausių įmonių rajone, kuria arba turėjo tvarkytis, arba ieškoti kitų sprendimų. Paaiškino, kad, pardavus bandą, VMV tarnyboje jos perdavimą reikia deklaruoti per 7 dienas. 

Liudytojas K. V. (Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūros specialistas) parodė, kad pagal normatyvus (gyvulių skaičių) ieškovės įmonė srutų rezervuarus įsirengė 2009 m. pabaigoje, tačiau srutų laiku neišveždavo. Už 400 m nuo rezervuaro teka Jotijos upelis, todėl, jei būtų įvykęs srutų nutekėjimas, upelis būtų užterštas. Atliekant patikrinimus V. R. rastus trūkumus grindė įmonės finansine būkle, specialistų trūkumu.

Liudytojas V. P. (UAB „STAGRO“ zootechnikas 2009 m. vasario 9 d. – 2014 m. liepos 30 d. laikotarpiu) parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį fermoje buvo visokių galvijų, jų būklė pernelyg nesiskyrė nuo ankstesnių metų (nuplikimų buvo ir tada), buvo prieauglio ligų, neleistinas somatinių ląstelių kiekis (kai dėl to sustabdė pieno pirkimą, įsigijo separatorių), tačiau 2014 m. kildavo problemų su aplinkosauga, nes srutų rezervuarai dažnai būdavo pilni, ištuštinami nepakankamai, nes susikaupė1,5 tonos mėšlo, nebuvo maišytuvo. Kilo problemų dėl algų (situacija buvo pagerėjusi tik 2011 m.), būdavo 500 Lt nedamokos. Nors šis liudytojas ir liudytoja D. K. parodė, kad 2014 m. vasarą pašarai būdavo perkami, jiems nėra žinoma, iš kokių lėšų (mano, kad už parduotus galvijus, pieną), tačiau jie patvirtino atsakovės V. R. teiginį apie sunkiai gaunamus pašarus. Pažymėtina, kad ginčo banda buvo laikoma uždaro tipo fermoje, įmonė neturėjo ganyklų žemės, kad ją būtų galima šerti laukuose, todėl atmestini ieškovių argumentai apie galimybę galvijus šerti žole, neturint pašarų.

Liudytojas R. A., vykdęs ginčo bandos veršingų karvių veterinarinę priežiūrą, parodė, kad visos bandos nevertino, veršingų karvių būklė buvo patenkinama, tačiau, priklausomai nuo šėrimo ir susirgimų, visos bandos būklė gali pakisti per savaitę. Karvės ir veršeliai sirgo grybelio sukeliama dedervine, 2015 m. sausio mėn. bandą lankė dėl plaučių ligų (galvijai kosėjo, gaišo, daręs jų skrodimus).

Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su atsakove V. R., jog vienintelis įmonės ir jos kreditorių interesus geriausiai atitinkantis, teisingas ir racionalus sprendimas susiklosčiusioje situacijoje, kol galvijai dar turėjo ekonominę vertę, buvo skubus jų bandos pardavimas, nes kilo didelė visos bandos neišsaugojimo (išsekimo dėl nepriežiūros, kritimo) rizika. Delsiant jį sudaryti, galvijų skaičius būtų mažėjęs, bandos būklė dar labiau prastėjusi. Kritusius galvijus būtų reikėję utilizuoti, tačiau ieškovė negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, jų nebuvo. Biologinio turto išlaikymas reikalauja kasdienių investicijų be išimties, todėl ginčo pardavimo sandorį UAB „STAGRO“ sudaryti privalėjo. Be nurodytų aplinkybių, tai patvirtina atsakovo investicijos į nupirktą bandą (pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą GV Nr. 14-0036 jis nupirko medikamentų už 4005,82 Lt, jų panaudojimą ginčo bandai įrodo veterinarijos žurnalas) ir grynųjų pinigų, gautų pardavus bandą, panaudojimas būtiniausioms UAB „STAGRO“ sąnaudoms padengti. Iš ieškovės bankroto administratorės pažymos t. 6 b.l. 34 ir atsakovės V. R. paaiškinimo bei pažymos t. 2 b. l. 200 matyti, jog už galvijų bandą gautus grynuosius pinigus ieškovės įmonė panaudojo šioms skoloms: darbuotojų atlyginimams 210 394 Lt, 5625,79 Lt AB LESTO už elektrą, 1434,00 Lt kreditoriaus K. D. gyvulių sėklinimo įmonei, 50 000 Lt kreditorei UAB „Skulas“ už dyzeliną, 62 000 Lt kreditorei AB „Kauno grūdai“ už pašarus ir pašarų bokšto, kurį kreditorė ketino išmontuoti, nuomą, 9 077,23 Lt kreditorei UAB „Marisa“, 7601 Lt VMI (garantiniam fondui), 8000 Lt buhalterinę apskaitą vedusiai UAB „Astiva“, 771 Lt – UAB „Debetas“ už buhalterinės programos aptarnavimą.

Nurodytame kontekste vertindamas ginčo sandorį, teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, jog sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, jog jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau buvo iškelta bankroto byla (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo, viešosios tvarkos ir geros moralės, juridinio asmens teisnumo pažeidimo

Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė Swedbank, AB, UAB „STAGRO“ direktorės sąžiningai buvo informuota apie UAB „STAGRO“ finansinę būklę ir galimybių prižiūrėti galvijus nebuvimą. Atsakovė V. R., nesulaukusi atsakymo į kreipimąsi dėl neteisminio bankroto inicijavimo, neturėjo prievolės informuoti Swedbank, AB, apie būtinumą ginčo bandą parduoti. Ji pagrįstai teigia, kad, jei būtų turėjusi tikslą išparduoti įmonės turtą prieš bankroto bylos iškėlimą, tam galėjo panaudoti kitą materialų įmonės turtą (techniką ir kt.), ginčo atveju tai padarė esant būtinybei.

Aplinkybė, jog 2012–2014 m. ieškovės įmonei buhalterines paslaugas pagal sutartis teikė UAB „Astiva“, kurios direktorė A. I. 2011 m. birželio 13 d. – 2015 m. sausio 23 d. laikotarpiu buvo direktore UAB „Gintarius“, kurios savininkė yra atsakovo G. K. motina, atsakovų  nesąžiningumo sudarant pardavimo sandorį pagal CK 6.67 straipsnį nepagrindžia, byloje taip pat nėra įrodymų, jog A. I. yra atsakovo sugyventinė (t. 4 b.l. 76-84). Spręsdamas apie pastarąją aplinkybę, teismas nesivadovauja liudytojos D. K. parodymais – ši liudytoja patvirtino, jog dėl darbo vietos netekimo nėra palankiai nusiteikusi atsakovės V. R. atžvilgiu, kita vertus, toks liudijimas nėra pakankamas asmenų bendro gyvenimo fakto konstatavimui. Atsakovas paaiškino, kad A. I. pažįsta ryšium su darbine jos veikla UAB „Gintarius“, kurio savininkė yra jo motina. Net ir nustačius, jog minėti asmenys yra sugyventiniai, jiems netaikoma CK 6.67 straipsnyje numatyta nesąžiningumo prezumpcija. 

Teismo vertinimu, atsakovų nesąžiningumo neįrodo ir faktinės sandorio sudarymo aplinkybės.

Ieškovės nepagrįstai teigia apie atsakovės V. R. nesąžiningumą, grindžiamą  sprendimo parduoti galvijų bandą nepaskelbimu potencialiems įgijėjams.

2016 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Grūduva“ pranešė ieškovės bankroto administratorei, jog 2014 m. liepos 3 d. V. R. buvo atvykusi su pasiūlymu pirkti UAB „STAGRO“ priklausančius galvijus, tačiau juos pirkti atsisakę remdamiesi neigiamomis Agrovill grupės, kuriai priklauso ir UAB „Grūduva“, specialistų išvadomis (t. 12 b. l. 76, 78). Tai reiškia, jog toks pasiūlymas suteikė galimybę įsigyti ginčo bandą turėjo visos minėtos grupės, kuriai priklauso virš 90 žemės ūkio bendrovių, įmonės (CPK 185 straipsnis). Įsigyti galvijų bandą atsakovė taip pat pasiūlė aplinkui  ūkininkaujantiems subjektams – 2014 m. liepos 14 d. įteikė pasiūlymą nupirkti pieninių galvijų bandą su prieaugliu, prašant atsakyti per savaitę, Voniškių žemės ūkio bendrovei, ūkininkams A. P. K., G. K., 2014 m. liepos 23 d. pateikė prašymą išspausdinti skelbimą apie gyvulių bandos pardavimą dienraštyje „Lietuvos rytas“ (skelbimas buvo išspausdintas sekančią dieną) (t. 2 b.l. 177 -182). 2014 m. liepos 24 d. UAB „STAGRO“ buvo užregistruotas atsakovo G. K. pasiūlymas galvijų bandą nupirkti už 250 000 Lt plius PVM (t. 2 b. l. 183). Voniškių ŽŪB ir ūkininkas A. P. K. 2014 m. liepos 16–17 d. pateikė atsisakymą pirkti, ūkininkė L. K. pageidavo pirkti tik 10 veršingų telyčių po 1000 Lt (t. 2 b.l. 184-186). Tai, kad šiuo metu skelbime nurodytu telefonu atsiliepia kitas asmuo (2016 m. spalio 17 d. ieškovės bankroto administratorės raštas Nr. 16/10-17-1), skelbimo fakto nepaneigia – V. R. paaiškino, jog dėl įmonės finansinės būklės (piniginių lėšų neturėjimo) nupirko vienkartinę telefono kortelę ir ją pati papildydavo, tokiu būdu tas pats telefono numeris dabar gali priklausyti kitam asmeniui. Be to, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės –  skelbimo išspausdinimo dieną atsakovas G. K. pateikė pasiūlymą bandą nupirkti, o ieškovės neįrodė, jog buvo daugiau asmenų, ketinusių pasinaudoti UAB „STAGRO“ pasiūlymu (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės neįrodė, kad ginčo sandoris buvo sudarytas 2014 m. liepos 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bankroto byloje areštavus UAB „STAGRO“ turtą bei sandorio šalims apie tai žinant, todėl toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai.

Teismo nutartis UAB „STAGRO“ gauta 2014 m. liepos 25 d. (t. 4 b. l. 29), turto arešto aktų registre ji neįregistruota. Ieškovės nepagrįstai teigia, jog apie šią aplinkybę atsakovė V. R. privalėjo žinoti iš viešai skelbiamų teismo posėdžių tvarkaraščių. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės kreditorė UAB „Aksa“ pateikė 2014 m. liepos 22 d., apie jo priėmimą ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą paskelbta 2014 m. liepos 24 d., nenurodant skelbimo laiko (00:00). Ieškovės bankroto bylos t. 1 b. l. 24-25 nėra užfiksuota kreditorės pranešimo apie kreipimąsi į teismą įteikimo data UAB „STAGRO“, tokių duomenų nerasta ir Lietuvos pašto siuntų paieškoje. Aplinkybė, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorė kreipėsi pirmiau nei įmonės vadovė, pastarosios nesąžiningumo savaime nepatvirtina. V. R. pateikė įrodymus, kad pirmiau rūpinosi neteisminio bankroto proceso inicijavimu, nurodė, jog būtų kreipusis ir į teismą, tačiau kreditorė tai padarė anksčiau.

Bankroto administratorės atstovas nepagrįstai teigia, kad sandoris buvo vykdomas 2014 m. liepos 24 – liepos 31 dienomis ir tai, be kita ko, prieštarauja gerai moralei, nes atsakovė V. R. nesiėmė priemonių sandoriui sustabdyti.

Pagal pardavimo sutarties 5.1 punktą, nuosavybės teisė į galvijų bandą pirkėjui pereina po jos perėmimo 2014 m. liepos 24 d., pasirašius perdavimo–priėmimo aktą. Jos perregistravimas VMVT 7 dienų laikotarpyje pirkėjo vardu yra tik nuosavybės teisių išviešinimas. „STAGRO“ bendrovei, apie laikinąsias apsaugos priemones sužinojusiai 2014 m. liepos 25 d., tą dieną ginčo turto nuosavybės teisė jau nebepriklausė. Iš liudytojo V. P. parodymų negalima daryti išvados, kad sutartis buvo surašyta atgaline data. Apie tai, kad sandoris įvyko 2014 m. liepos 30 d., liudytojas sprendė iš VMVT pranešimo apie bandos perrašymą. Minėta, kad bandos perregistravimas pirkėjo vardu nėra tapatus sandorio sudarymui. Liudytojas patvirtino, kad „2014 m. liepos 30 d. reikėjo perkelti gyvulius, nes banda parduota“, apie areštą nežinojo. Liudytoja D. K., kartu su UAB „Astiva“ tvarkiusi bendrovės buhalterinę apskaitą, parodė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartis ji nedalyvaudavo, tik sverdavo galvijus, dokumentus tvarkė direktorė ir vyriausioji buhalterė. Mano, kad nebuvo pirkimo–pardavimo, nes ji galvijų nesvėrė. 2014 m. liepos 30 d. V. P. jai pranešė apie bandos perrašymą, apie turto areštą konkrečių aplinkybių ji nežino. Teismo vertinimu, iš atsakovų paaiškinimų nustačius, kad galvijai buvo sveriami perleidžiant atskirais vienetais, visos bandos galvijų svėrimo nebuvimas sandorio sudarymo atgaline data neįrodo (perleidžiant bandą, pirkimo dokumentuose užfiksuotas tik galvijo identifikavimo numeris).  

Teismas sprendžia, kad atsakovų nesąžiningumo nepatvirtina ir ginčo bandos balansinės vertės (t. 3 b.l. 41) bei pardavimo kainos neatitikimas, nes ieškovės neįrodė, jog reali bandos vertė yra jos balansinė kaina.

Atsakovų argumentai apie balansinės vertės suformavimą pagrįsti 17-u verslo apskaitos standartu „Biologinis turtas“, kurio tikslas yra nustatyti žemės ūkio veikloje naudojamo biologinio turto apskaitos pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką, palyginimui – 9-u verslo apskaitos standartu „Atsargos“. Iš jų nuostatų matyti, kad bet kokio kito materialaus turto vertė einant laikui mažėja, atskaičiuojamas nusidėvėjimas (dėl to ji atrodo artima ar mažesnė už rinkos vertę), tuo tarpu galvijų (biologinio turto) balansinę vertę sudaro pradinė veršelio kaina plius sąnaudos pašarams, medikamentams ir kt., todėl kuo galvijas yra vyresnis, tuo jo balansinė vertė didesnė (17-jo verslo apskaitos standartu „Biologinis turtas“ 2, 4.2, 4.3, 10, 10.2,  24, 25 p., 9-jo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 10-18 p.) (t. 2 b.l. 187-192), tačiau dėl įvairių rinkos sąlygų ji niekada nėra tapati balansinei vertei. Balansinė galvijų vertė atrodo labai didelė, tačiau realiai pieninių galvijų banda atsiperka tik per gaunamą produkciją. Ieškovės nenuginčijo atsakovų teiginio, kad tam tikro amžiaus telyčaitės (nuo 1 mėnesio amžiaus iki maždaug 2 metų amžiaus) rinkoje paklausos neturi visiškai, jų niekas nesuperka. Būtent telyčaitės sudaro mažiausiai trečdalį ginčo galvijų bandos. Balansinė vertė ir reali vertė ženkliai skiriasi dėl vertėms taikomų apskaitos standartų ir reikalavimų.

Sutiktina su atsakovais, kad 12 veršelių pardavimas po 364-403-246 Lt ir panašią kainą 2014 m. birželio 25 d. ir liepos 9 d. UAB „Galvijų eksportas“, 15 telyčaičių po 3 500 Lt pardavimas G.R. M.V., 7 telyčaičių padavimas G. K. 2014 m. gegužės 14 d. mokant nuo 1557,40 Lt iki 3152,66 Lt už vienetą, 2014 m. gegužės 15 d. pardavimas UAB „Gintarius“ trijų karvių už 3100-3064 Lt, dviejų telyčaičių už 232,93 Lt ir 246,24 Lt (t. 4 b.l. 72-75, 85) ir kiti pardavimai t. 6 b.l. 32-33 savaime neįrodo, jog ginčo bandos kaina turėjo būti nustatyta sumuojant analogiškas kiekvieno galvijo kainas. Šie pirkėjai pirko pavienius geriausios būklės mėsinės veislės galvijus, skirtus perpardavimui arba mėsai (ŽŪKB „Krekenavos mėsa“). Ginčo banda yra pieninių galvijų, mėsiniai galvijai joje atsiradę atsitiktinai dėl sėklinimo klaidų. Bandos galvijai nėra vienodai paklausūs  – daugiau nei pusė bandos karvių viršijo produktyvaus amžiaus iki trijų laktacijų ribą (t. 11 b. l. 178–180, 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 02:32), galvijai nuo veršelio amžiaus iki 3 mėnesių veršingumo neturi paklausos net mėsai, bandos veršeliai buvo užskurdę, visa banda užkrėsta kerpančiąja dedervine, kurią išgydžius du mėnesius turėtų tęstis karantinas, t.y. galvijų per tą laikotarpį negalima realizuoti. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad nuo 2014 m. kovo mėn., reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją, ES nustatė ekonomines sankcijas, taikomas prekybai su Rusija, o 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacija paskelbė ekonomines sankcijas, ribojusias mėsos ir pieno produktų importą į Rusiją. Nors 2014 m. liepos mėn. sankcijos dar negaliojo, jas buvo galima numatyti iš publikacijų viešojoje erdvėje, jų prognozė veikė rinką. Pieno ir mėsos produktų realizacijos apribojimas irgi turėjo įtakos kainai perkant – parduodant pieninių galvijų bandą, nes tai yra didelių išlaikymo investicijų reikalaujantis turtas – būtini pastatai, įrengimai, mechanizmai, apmokyti specialistai priežiūrai ir gydymui, pašarų bazė, pieno pardavimui – kvota, sutartys su pirkėjais (pažymėtina, kad turto vertintojas UAB „Marleksa“ nenustatė tokio dydžio galvijų bandos pardavimo atvejo per 36 mėnesius).

Atsakovas G. K. paaiškino, jog užsiima galvijų supirkimo, atšėrimo ir pardavimo verslu, jų iki ginčo sandorio sudarymo buvo pirkę ir iš UAB „STAGRO“. Verslo tikslu daug važinėja po Lietuvą, apie ginčo bandos pardavimą išgirdo 2014 m. vasarą iš žemės ūkio bendrovių (Samsono, Krekenavos, Agaro). Užsukęs pas UAB „STAGRO“ direktorę norėjo pirkti dalį galvijų, nes buvo pajėgus laikyti apie 200 galvijų, ji su tokiu pasiūlymu nesutiko. Pirkti neskubėjo, galvojo, su atsakove telefonu derino kainą, ji pageidavo didesnės kainos. Ginčijamą sandorį sutarė sudaryti už jo pasiūlytą kainą su sąlyga, kad bandos laikymui jam bus išnuomotos fermos ir dirbs bendrovės darbininkai, kol jis susiveš savo darbininkus. Kainą pasiūlė atsižvelgdamas į tai, kad tais metais fermos gyvulius buvo matęs, jų bendras vaizdas buvo nekoks – mėšlini, nupuvusiomis uodegomis, jo veterinarijos gydytojas po apžiūros įspėjo apie laukiančias problemas (galvijų gydymą po įsigijimo patvirtina veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų, sunaudotų produkcijos gyvūnams, apskaitos žurnalas t. 6 b.l. 102-198, t. 7, t. 8 b.l. 4-24, ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalas t. 7 b.l. 25-195, t. 9 b.l. 4-86). Iš patirties nustatė, jog naudinga bus tik pusė tokios bandos. Kodėl bendrovė bandą parduoda nesidomėjo ir nemano, jog turėjo domėtis, žinojo, kad ji neturi pašarų. Tą pačią dieną, kai bandą perėmė, vežė jai šerti savo pašarus. Fermą nuomojo apie metus laiko, bankroto administratorė nuomos sutartį pratęsė, fermos būklė buvo kritiška,  todėl žiemai ją apšiltino. Perėmus bandą srutų rezervuarai buvo pilni, pateikė duomenis apie srutų išvežimo išlaidas. Bandos išlaikymui taip pat patiriamos pašarų ruošimo išlaidos (nuo žemės ruošos iki pašaro gavimo), mėšlo išvežimo išlaidos, užmokestis darbuotojams, mokestis už elektrą, vandenį, galvijų veterinarinės priežiūros išlaidos, kitos sąnaudos (buhalterinės apskaita ir kt.) (teismas pažymi, kad tai patvirtinančios atsakovo pažymos, pagrįstos išlaidų dokumentais, ieškovių nenuginčytos; ginčo bandai atsakovo apskaičiuotos išlaidos nuo įsigijimo iki 2015 m. lapkričio 30 d., iš kurių matyti, jog 2015 m. gruodžio 1 d. pirkėjas iš ginčo bandos patyrė 101 528,00 Eur nuostolį, nuo įsigijimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 69 156,06 Eur nuostolį (t. 9 b.l. 89, 136-193, t. 10 b.l. 4-68)). Atsakovas paaiškino, kad bandą savo vardu persiregistravo leistinu 7 dienų laikotarpiu. Dalį pinigų pirkėjas sumokėjo grynais, gavo tai patvirtinantį dokumentą, dalį pervedė į jos nurodytas kreditorių banko sąskaitas. Anksčiau iš bendrovės pirko geriausius pavienius mėsinių veislių galvijus, todėl jų kaina buvo didesnė. Atsakovo teigimu, nesąžiningu būtų buvęs tuo atveju, jei nebūtų sumokėjęs pinigų.  Bandą 2014 m. rugpjūčio 15 d. siūlė bendrovei grąžinti dėl to, kad, ėmus ją melžti paaiškėjo, jog pienas užkėstas somatinėmis ląstelėmis. Tai sužinojo tik iš pieno tyrimų (iš 2014 m. rugpjūčio 1-15 d. laikotarpio Lukšių pieninės atliktų pieno kokybės tyrimų ir 2014 m. spalio 7 d. pieninės pranešimo matyti, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. atsakovo ūkiui buvo pritaikytos nuoskaitos už viršytą somatinių ląstelių bei bendrą bakterijų skaičiaus geometrinį vidurkį; jei tris mėnesius iš eilės tas vidurkis bus viršytas, vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklėmis pieno priėmimas bus nutrauktas).

Nurodyti faktai pagrindžia, jog konkrečiomis makroekonominėmis sąlygomis, prastą ginčo bandos būklę atsakovams įrodžius paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, reali ginčo turto rinkos vertė buvo tokia, kokią pirkėjas sumokėjo pardavėjai, o ne balansinė ar  UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė 1 040 000 Lt (be PVM), kuria teismas nesivadovauja dėl šių aplinkybių:

Pirkėjas G. K. patvirtino, jog už pusantro milijono ar milijoną litų tokios bandos niekada nebūtų pirkęs, o ieškovės neįvardijo jokio kito pirkėjo, kuris būtų pasirengęs tokią kainą sumokėti ar bent pageidavęs bandą įsigyti. Panašaus dydžio bandos ar kitokios galvijų bandos pardavimo  pavyzdžio nėra nurodyta ir UAB „Marleksa“ vertinimo išvadoje.

Vertintojas G. V. apklausos metu parodė, jog ginčo banda yra antras vertinimas jo praktikoje, pirma teismo procese vertinta buvo 40-50 vienetų avių banda, tos bandos gyvulio kainos jis neprisimena (pažymėtina, jog tai yra visiškai skirtingi gyvuliai); patvirtino, kad, bandos galvijų skaičiui didėjant, potencialus jos pirkėjų ratas ir kaina mažėja. Atlikdamas ginčo bandos vertinimą, jis nesirėmė lyginamuoju metodu, nes tokio dydžio bandos pardavimo per 3 metus nerado. Dėl šių aplinkybių teismas negali remtis vertintojo nuomone apie vieno galvijo kainą 3000–3500 Lt.  Ieškovės pateiktuose skelbimuose t. 11 b. l. 200-203 nurodytos pardavėjų pageidaujamos kainos ginčo atvejui negali būti taikomos, nes nėra duomenų, jog už tokią kainą galvijai ir buvo parduoti; nežinoma bandos būklė (galvijų kokybė); UAB „Marleksa“ turto vertintojas nurodė, jog panašių sandorių nebuvo; abejotina 2013 m. skelbimo realumu, nes kaina nurodyta eurais; skelbime b.l. 201 bandos kaina nenurodyta.

Atsakovo pateiktos publikacijos žurnale „Mano ūkis“ 2014 m. gegužės mėnesį rodo kainos mažėjimo tendenciją – teigiama, jog be aiškios priežasties mažėja mėsos supirkimo kaina, kai kurie supirkėjai siūlo vos 3,5 Lt/ kg gyvo svorio. 2014 m. spalio 4 d. spaudos leidinyje „Ūkininko patarėjas“ Nr. 115 yra paviešinta informacija, kad bendrovė UAB „Lietuvos žirgynas“ teismo leidimu parduoda savo turimus arklius, iš kurio matyti, kad vienos kumelės (nepaneigta, kad ji pagal vertę atitinka karvės kainą) pardavimo kaina yra 700 Lt, dėl to atsakovo nurodytos galvijų kainos apie 900 Lt yra visiškai realios ir atitinka skaičiuotiną apytikslę rinkos kainą. Atsakovas iš UAB „STAGRO“ nupirko viso 270 karvių, 108 didesnes telyčias ir 118 mažo svorio telyčių, todėl pagrįstai teigia, kad vidutinė bandos kaina teoriškai galėtų būti apie 297 432 Lt (270x900+108x504=297432).

Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos 43 punktu, atliekant retrospektyvinį vertinimą galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje); galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje); turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą turto arba verslo vertės nustatymo dieną (praeityje). Jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje), tokiu atveju vertintojas gali remtis objekto savininko arba užsakovo pateiktomis objekto nuotraukomis ir kitais dokumentais, kuriais patvirtinamos objekto tapatumo ir fizinės charakteristikos. Apie tai turi būti nurodyta vertinimo ataskaitoje kartu nurodant, kokią tai turės įtaką apskaičiuojant turto arba verslo vertę (44 p.).

Vertintojas paaiškino, kad pagrindas ginčo bandos vertei nustatyti buvo pieno pridavimo dokumentai ir rodikliai (kiekio ir riebumo, kurie blogėjimo nerodė) ir jų galimas generuoti pinigų srautas; pripažino, jog neklausė civilinės bylos teismo posėdžių garso įrašų; neskaitė VMVT atliktų patikrinimų medžiagos, galvijų kritimo ir skrodimo aktų ir 2014 m. liepos 7 d. veterinarijos gydytojos rašto, su kita bylos medžiaga susipažino. Tai reiškia, kad G. V. nevertino itin prastų galvijų laikymo sąlygų ir sveikatos, daugumos karvių pienui esant užkrėstam pūliais (somatinėmis ląstelėmis, kurios priduodant buvo šalinamos separatoriumi), dėl ko pieno pridavimas visiškai nebuvo galimas. Vertintojas nežinojo, jog pieno rodikliai buvo užfiksuoti tik pagal kelių karvių pieno duomenis; rėmėsi ne konkrečiomis, o vidutinėmis galvijų šėrimo sąlygomis Lietuvoje, tačiau pripažino, jog šėrimas gali įtakoti pieno kiekį ir kokybę; pripažino, jog, galvijus perkant mėsai, jų vertė būtų mažesnė (atsakovo G. K. verslas yra galvijų atšėrimas ir pardavimas mėsai, tokiu tikslu jis ir įsigijo ginčo bandą); kad turtą retrospektyviai vertino vidutinėmis sąlygomis, nuo kurių vertinama banda galėjo būti nukrypusi (serganti banda gali neatitikti vidutinės būklės). Toks vertinimas neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos 43 ir 44 punktų nuostatų remtis konkrečiomis aplinkybėmis, egzistavusiomis turto vertės nustatymo dieną praeityje.

Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, turto arba verslo vertintojas pagal kvalifikaciją turi teisę: 1) vertintojo asistentas – atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją turinčio turto arba verslo vertintojo; 2) vertintojas – savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą; 3) vertintojas ekspertas – savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą tik tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas arba savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą. Iš šių nuostatų spręstina, kad, esant šalių ginčui dėl turto vertės, ją gali nustatyti vertintojas ekspertas.  Vertintojas G. V. tokios kvalifikacijos neturi. Neesminė, tačiau sprendžiamo ginčo atveju aktuali aplinkybė yra ir ta, jog šis vertintojas pagal išsilavinimą yra transporto inžinierius. Neturėdamas specialių zootechninių ir veterinarinių žinių ir neišanalizavęs ginčo vertinimui aktualių bylos dokumentų dėl galvijų bandos būklės, neišklausęs šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, jis neįvertino visų retrospektyviai aktualių aplinkybių, nustatant ginčo bandos vertę pardavimo metu, todėl teismas ja nesiremia (CPK 3 straipsnio 6, 7 dalys, 218, 185 straipsniai).

Teismas sprendžia, kad atsakovų nesąžiningumo bei ginčo sandorio tarpusavio įsipareigojimų disproporcijos analogiškai nepatvirtina ir kartu su pardavimo sutartimi sudarytos gyvulininkystės komplekso pastatų, įrengimų, kiemo statinių ir mechanizmų nuomos sutartis bei paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „STAGRO“ įsipareigojo ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų teikti gyvulių bandos priežiūros paslaugas. Pastarieji susitarimai buvo viena iš pardavimo sandorio sąlygų – pirkėjas neslėpė, jog neturi kur laikyti tokio galvijų kiekio, todėl tol, kol pasisamdys savo darbuotojus, būtinos sutartyse nurodytos paslaugos. Svarbi aplinkybė, jog šios paslaugos buvo teikiamos atlygintinai (mokėjo G. K.), be to, darbuotojų atlyginimams iš karto buvo panaudota pagal pardavimo sandorį gauta suma. Bankroto administratorius, perėmęs turtą, nuomos sutarties nenutraukė ir nesutiko su atsakovo siūlymu susigrąžinti galvijų bandos nuosavybės teisę natūra. Pastaroji aplinkybė taip pat patvirtina, jog turėtais resursais UAB „STAGRO“ gyvojo turto išlaikyti negalėjo, buvo didelė jo praradimo ir sankcijų už tai pagal specialiuosius įstatymus, numatančius atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą, rizika, todėl vienintelis pagrįstas ir teisingas sprendimas buvo galvijus parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Sandoriai buvo tą pačią dieną įvykdyti, todėl baudos nustatymas neturėjo tiesioginės reikšmės.

Dėl atsakovų nesąžiningumo, susijusio su trijų sutarčių pasirašymu tą pačią dieną, nesinaudojant teisininkų pagalba, pritartina atsakovės V. R. atstovo teiginiui, jog „tada, kai už nugaros baubia alkanų galvijų banda, sutartis galima pasirašyti ne tik per vieną dieną, bet ir per vieną valandą“, t. y. žmogiškieji resursai yra maksimaliai mobilizuojami. Pažymėtina, kad pardavėją atstovavo įmonės direktorė, pirkėjas  buvo verslininkas, abu turi pakankamai specialių žinių sudarant sutartis, todėl trijų sandorių pasirašymas tą pačią dieną savaime nereiškia jų sudarymo atgaline data.

Atsakovams įrodžius, kad sandorio kaina atitiko realią tuometinę rinkos vertę ir jį sudaryti buvo būtina, o ieškovėms nepaneigus atsakovų sąžiningumo ir neįrodžius neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra pagrindo spręsti, kad pardavimo sandoris prieštarauja UAB „STAGRO“ teisnumui (tikslui siekti pelno) (CK 1.82 straipsnis). Sandorį sudariusi pirmiau įvardintomis sąlygomis, atsakovė V. R. nepadarė žalos bendrovės kreditoriams. Kitais jos civilinės atsakomybės pagrindais ieškovė ieškinyje nesirėmė. 

Išdėstytų argumentų pagrindu ieškinių reikalavimai atmestini kaip neįrodyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovams iš ieškovės UAB „STAGRO“, atstovaujančiai savo kreditorių interesus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Sujungus bylas pagal pirminį Swedbank, AB, ieškinį UAB „STAGRO“ dėl pardavimo sandorio nuginčijimo ir UAB „STAGRO“ ieškinį atsakovams V. R. ir G. K. dėl pardavimo sandorio nuginčijimo ir žalos atlyginimo, Swedbank, AB, byloje gina ir savo, ir visų kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 96 straipsnio 5 dalis).

Atsakovė V. R. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 2015 m. liepos 28 d. sumokėjo advokatui 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 2016 m. balandžio 19 d. – UAB „Kovertas“ 200 Eur už konsultacinę nuomonę dėl galimo turto kainos rinkoje (t. 11 b. l. 40-45, 116-119). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 699,8 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl jos priteistinos. UAB „Kovertas“ konsultacine nuomone priimant sprendimą nebuvo remtasi, todėl jos nepriteistinos.

Atsakovas G. K. 2015 m. sausio 14 d. pagal 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2014/34 sumokėjo 579,24 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 12 b.l. 12-13), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos. Nustatytina, kad šios išlaidos sumokėtinos iš ieškovės UAB „STAGRO“ bankroto proceso bankroto administravimo išlaidų. 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STAGRO“, juridinio asmens kodas 174346110, 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 579,24 (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad šios išlaidos sumokėtinos iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STAGRO“ bankroto proceso administravimo išlaidų. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                            Virginija Gudynienė