Civilinė byla Nr. 2A-900/2014

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01672-2012-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 27.3.1.1;21.4.1.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-560/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Start Vilnius“ (ankščiau UAB „Šiaurės miestelis") dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo S. G. ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė:

pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimą Nr. 1- 580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo“ (toliau tekste taip pat vadinama – Sprendimas investuoti);

pripažinti negaliojančia 2012-05-15 tarp atsakovų UAB „Šiaurės miestelis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytą UAB „Šiaurės miestelis“ akcijų pasirašymo sutartį;

pripažinti negaliojančiu 2012-05-15 turto priėmimo - perdavimo aktą Nr. A403-23 (2.2.6.23-FN4), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė perdavė, o UAB „Šiaurės miestelis“ priėmė 5 059 610 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimo Nr. 1-580 priede;

pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05- 21 įsakymą Nr. 30-983 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų tvirtinimo“;

taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Šiaurės miestelis“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 500 000 Lt ir šiuos nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini)

Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012-05-15 priėmė sprendimą Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo“, kuriuo nusprendė: perduoti UAB „Siaurės miestelis“ piniginį įnašą - 500 000 Lt ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; padidinti UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinį kapitalą piniginiu įnašu ir Savivaldybės perduodamo nekilnojamojo turto verte, nustatyta turto vertintojų, - 5 559 610 Lt, papildomai išleidžiant 555 961 paprastąją vardinę 10 Lt nominalios vertės akciją ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių ir UAB „Šiaurės miestelis“ direktorių pasirašyti turto perdavimo - Priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį.

2012-05-15 tarp atsakovų UAB „Šiaurės miestelis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, buvo pasirašyta UAB „Šiaurės miestelis“ akcijų pasirašymo sutartis dėl įstatinio kapitalo padidinimo 5 559 610 Lt. 2012-05-15 turto priėmimo - perdavimo aktu Nr. A403-23 (2.2.6.23- pN4) Vilniaus miesto savivaldybė perdavė, o UAB „Šiaurės miestelis“ priėmė 5 059 610 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimo Nr. 1-580 priede.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-05-21 įsakymu Nr. 30-983 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų tvirtinimo“ padidino UAB „Siaurės miestelis“ įstatinį kapitalą piniginiu įnašu ir savivaldybės perduodamo nekilnojamojo turto (pagal priedą) verte - 5 454 610 Lt, papildomai išleidžiant 545 461 paprastąją vardinę 10 Lt nominalios vertės akciją ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat įsakymo 3 punkte nurodė, jog didina UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinį kapitalą Savivaldybės perduodamų patalpų, esančių Tilto g. 33B-10, Vilniuje, verte - 105 000 Lt, papildomai išleidžiant 10 500 paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybei.

Didžioji dalis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimo Nr. 1-580 priede („Perduodamo uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės miestelis“ nekilnojamojo turto sąrašas“) nurodytų perduodamų objektų yra butai ir kitos neišnuomotos, bet gyvenamosios patalpos. Nors šios patalpos netinkamos gyventi bei ekonomiškai netikslingos remontuoti, jos priklauso Savivaldybės socialinio būsto fondui. Socialinio būsto fondo sudarymas, jo remontas bei socialinio būsto nuoma - viena iš savivaldybės vykdomų funkcijų. Atsižvelgdamas į socialinio būsto paskirtį, įstatymų leidėjas (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 7 str. 2 d.) numatė draudimą socialinį būstą privatizuoti, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 12 straipsnyje.

Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, jog prieš priimant sprendimą investuoti savivaldybės turtą, būtina tai ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyti investavimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau tekste taip pat vadinama - Aprašas) 10 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyme dėl sprendimo investuoti valstybės ar savivaldybės turtą priėmimo:

nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti);

pateikiamas investuojamo turto (perduodamo nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo) aprašymas (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esanti informacija ir kiti duomenys, pagal kuriuos galima tokį turtą identifikuoti), jeigu įnašas yra ne pinigai. Jeigu įnašas yra pinigai, nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis;

jeigu investuojamas nekilnojamasis turtas, paaiškinama, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais;

nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, tenkinami, ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyme dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą priėmimo yra tik nurodyta, kad bus tenkinami  5, 6, 7 ir 9 Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyti investavimo kriterijai, tačiau nėra pateikta jų vertinė ir kokybinė išraiška. Taip pat nėra nurodyta, koks yra laukiamas socialinis rezultatas, nepaaiškinta, kodėl nurodytą turtą yra tikslinga investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais. Pasiūlyme dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą priėmimo nurodyta, jog „atsižvelgiant į 2012 metų Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą yra ekonomiškai netikslinga remontuoti šiuos butus“. Tačiau toliau nurodoma, jog investuojamas „500 000 Lt piniginis įnašas skiriamas būtinoms butų remonto išlaidoms padengti“. Taigi, savivaldybė ne tik perduoda nuosavybės teises į butus, bet ir skiria lėšų jų remontui. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį „laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija“. Tokie duomenys, patvirtinantys kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, pasiūlyme dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą priėmimo nepateikti.

Investuojant valstybės ir savivaldybių turtą turi taip pat turi būti vadovaujamasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais principais: visuomeninės naudos principu, efektyvumo principu, racionalumo principu ir viešosios teisės principu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2013-10-22 sprendimu ieškinio netenkino.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo“ priimtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą savivaldybės turto investavimo pagrindimą, išdėstytą pasiūlyme „Dėl Savivaldybės turto investavimo (prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo“). Šiame pasiūlyme nurodyta, jog yra tikslinga padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą nurodytu turtu, kadangi esama butų būklė yra avarinė, labai bloga, fiziškai pažeistos konstrukcijos arba sunykę, butai negali būti išnuomojami, t.y. negali būti suteikti kaip socialinis būstas, todėl negaunamas socialinis rezultatas: Vilniaus miesto savivaldybė patiria nepagrįstai dideles išlaidas tokių patalpų išlaikymui dėl nuolatinės techninės priežiūros, dėl bendro naudojimo patalpų remonto darbų, už kuriuos privalu mokėti proporcingai turimas butų plotui, dėl patiriamų šildymo išlaidų; taip pat pasiūlyme nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pakankamai lėšų jų priežiūrai ir remontui, o atsižvelgiant į apskaičiuotas bendras vidutines išlaidas kapitalinio remonto darbams (7 845 744 Lt), remontuoti šiuos butus yra ekonomiškai netikslinga; Vilniaus miesto savivaldybė valdo šimtą procentų UAB „Šiaurės miestelis“ akcijų; UAB „Šiaurės miestelis, vykdydama įstatuose numatytą veiklą, galėtų atlikti nusidėvėjusių butų/pastatų dalių remontą ar rekonstravimą, galėtų įgyvendinti naujus investicinius projektus naudingus visuomenei, iš turto valdymo gauti pajamų, kurias skirtų tolimesnių projektų vystymui, siekiant socialinio rezultato; atsižvelgiant į išdėstytus investavimo motyvus, nurodoma, kad investuojant bus tenkinami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 investavimo kriterijai. Investuojamo turto rinkos vertė nustatyta  turto vertintojo.

Teismas nurodė, kad savivaldybės turto investavimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Vertinant administracinio akto - Sprendimo investuoti savivaldybės turtą, bei su juo susijusių sandorių teisėtumą ir pagrįstumą, būtina ištirti, ar nebuvo pažeista administracinio akto priėmimo tvarka ir imperatyvaus reguliavimo tikslai (saugomos vertybės).

Teismo vertinimu, perduotos patalpos neatitiko socialinio būsto sampratos. Perduotos patalpos socialiniu būstu, teismo vertinimu, buvo tik formaliai (iki jų perdavimo buvo priskirtos socialinio būsto fondui), tačiau pagal jų faktinę būklę (patalpos pripažintos netinkamomis naudoti) jose nebuvo galima gyventi, taigi patalpos negalėjo būti naudojamos kaip socialinis būstas ir esant ekonomiškai netikslinga patalpas atnaujinti, jos negalėjo būti naudojamos pagal socialinio būsto paskirtį. Šių motyvų pagrindu teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, draudžiančios privatizuoti socialinį būstą, pažeidimo.

Kad perduotos patalpos netinkamos gyventi patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2012-05-21 raštas Nr. A51-31443-(3.3.2.3-EM4, Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriuose užfiksuoti perduodamų patalpų fizinis pažeidimas, avarinė būklė (t. 1, b. 1. 75, 77, 88, 98, 100, 102, 104, 106, 108, 110, 113, 114, 119, 126, 128, 132, 134, 135, 137- 144, 160); turto vertės nustatymo pažymos, butų patikrinimo, apžiūros, pripažinimo avariniais aktai (t. 3, b. 1. 41 -1. 4, b. 1. 128, t. 5, b. 1. 119-199, t. 6, b. 1. 1-200, t. 7, b. 1. 1-139, t. 8, b. 1. 2-150, t. 9, b. 1. 1-201, t. 10, b. 1. 1-199, t. 11, b. 1. 1-201), surašyti laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2013 m.

Ieškovas neginčijo paskaičiavimų, kad perduotų patalpų remonto sąnaudos (7 845 744 Lt) viršytų jų esamą rinkos vertę (5 454 610 Lt), todėl remiantis šiais duomenimis pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį perduoto turto atnaujinimas ekonomiškai netikslingas.

Teismas atmetė ir ieškovo argumentus dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo investuoti neatitikimo Aprašo 10 punkto reikalavimams, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 19 straipsnio 2 dalies nurodytiems 5, 6, 7 ir 9 investavimo kriterijams.

Teismo vertinimu, pasiūlymas yra grindžiamas tiek siekiamu socialiniu tikslu (racionalesnis ir efektyvesnis savivaldybės turto panaudojimas, naudingų visuomenei investicinių projektų įgyvendinimas), tiek yra pagrįstas ekonomiškai (nurodomi skaičiavimai, pagrindžiantys, kodėl perduodamą turtą nėra tikslinga atnaujinti, siūlymas grindžiamas savivaldybės patiriamų išlaidų optimizavimu). Pasiūlymas, nors jame detaliai neaptarta, kodėl tikslinga turtą investuoti, o ne perduoti panaudos pagrindais ar pagal patikėjimo sutartį, detaliai neaprašyti investavimo kriterijai, yra tiek ekonomiškai, tiek socialiai pagristas, jame yra nurodyta esminė informacija, numatyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje bei Aprašo 10 punkte. Aprašo 10.1 punkte reikalaujama pateikti apibendrintą sprendimą grindžiančią informaciją, o Aprašo 10.4 punkte nedetalizuojama, kokios apimties ir formos turi būti pateikta investavimo kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška. Iš esmės teisingos ir pagristos informacijos nedetalizavimas laikytinas procedūriniu pažeidimu, bet ne tvarkos pažeidimu, lemiančiu valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje, nepaisymą ir pažeidimą.

Teismas atmetė ir argumentus, kad prie Pasiūlymo nebuvo pridėta turto vertinimo ataskaita, kaip nustatyta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (Aprašo 11.4. p.). Prie sprendimo investuoti projekto buvo pridėta „Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės suvestinė pažyma“, pasirašyta turto vertintojo ir turto vertinimo įmonės UAB „Apus turtas“ vadovo (pažymos ieškovas neginčija, tik nurodo įrodymais nepagrįstas bendro pobūdžio abejones), o kartu su perduodamu turtu perduotos nekilnojamojo turto kadastrinių datavimų bylos ir perduodamo nekilnojamojo turto UAB „Apus turtas“ parengtos turto vertinimo ataskaitos. Teismo vertinimu, vien formalus pažeidimas, kad kartu su Sprendimo projektu pateiktos ne turto vertės nustatymo ataskaitas, o šių atliktų ataskaitų suvestinė pažyma, nesant byloje ginčo dėl ataskaitose nustatytų turto rinkos verčių, - nepakankamas konstatuoti buvus savivaldybės turto investavimo tvarkos bei savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų pažeidimui. Ne kiekvienas procedūrinis teisės normos pažeidimas automatiškai reiškia viešojo intereso pažeidimą, o tik tas, kuris yra esminis ir kuriuo objektyviai pažeidžiamos visuomenės, jos atitinkamos dalies teisės bei teisėti interesai. Bendro pobūdžio samprotavimai, išvedami iš teisės aktų keliamų reikalavimų pažeidimo, negali būti laikomi pakankamais argumentais viešajam interesui ginti. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -335/2008, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-639/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad procedūriniai tvarkos pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti sudarytą sutartį niekine dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), o sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio esminiai pažeidimai (2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 ir 2005-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

1. Teismas turėjo konstatuoti imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimus ir ieškinį tenkinti. Teisės norma yra imperatyvi, kai ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, neleidžia teisinių santykių subjektams nuo jos nukrypti. Lingvistinės išraiškos priemonės - žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Kai teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, vertinami teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Valstybės ir savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies norma, , kad „sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka“, ją sistemiškai aiškinant su įstatymo 81 straipsnio 4 punkte įtvirtintu viešosios teisės principu, neabejotinai laikytina imperatyvia ir jų pažeidimas gali sąlygoti sandorio negaliojimą.

2. Prie sprendimo investuoti nepridėti papildomi dokumentai, atspindintys investavimo motyvus. Sprendžiant dėl tokios apimties kaip nagrinėjamoje byloje turto investavimo, nepakankamas, neadekvatus, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų deklaratyvus investavimo motyvų kaip teiginių išdėstymas.

3. Nustatant perduoto turto vertę, būtina nustatyti ir žemės sklypų, kurie yra po ginčo pastatais, vidutinę rinkos vertę. Ginčo pastatai yra itin komerciškai patraukliose vietose, akivaizdu, jog tikroji šių statinių vertė yra žymiai didesnė. Asmuo, turėdamas nuosavybės teisę į ginčo statinius, turės taip pat teisę ne aukciono tvarka pirkti ar išsinuomoti sklypus, reikalingus ginčo statiniams eksploatuoti.

4. Nebuvo kaip to reikalauja Aprašo 10 punktas, atlikta siekiamų tikslų sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti. Investicijų pagrindimas turėtų būti suprantamas kaip turto panaudojimas, gautinų lėšų paskaičiavimas, piniginių srautų analizė, gaunamos naudos įvertinimas, pelno įvardijimas ir pan. Nepakanka atkartoti teisės aktų nuostatas. Nebuvo pagrindimo, kuris nurodytų, kokio dydžio pridėtinė vertė bus gauta, kokį ekonominį efektą ar tvarumą, kokį konkretų socialinį rezultatą ir kurioje konkrečioje srityje turėtų gauti.

5. Vilniaus miesto savivaldybei perduodant turtą, VĮ Registrų centro duomenimis, dėl 9 objektų buvo sudarytos sutartys su fiziniais asmenimis, o buto, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte Nr. 2314 nurodyta, kad butas yra parodytas būsimiems nuomininkams. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį į privatizavimo objektų sąrašą pagal šį įstatymą negali būti įtrauktos <...> savivaldybių gyvenamosios patalpos (išskyrus avarinius gyvenamuosius namus, iš kurių iškeldinti gyventojai ir jiems neterminuotai išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, ir jei tie avariniai namai išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos dokumentų, o pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 7 straipsnio 2 dalį socialinis būstas - neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 12 straipsnį.

6. UAB „Start Vilnius“ atstovas 2013-10-02 teismo posėdyje paaiškino, kad pelno bus gauta ir parduodant perleistą turtą. Tai taip pat rodo, kad sprendimo investuoti motyvai yra fiktyvūs. Vienintelis akivaizdus atsakovų tikslas, perleidžiant turtą, buvo parduoti ginčo nekilnojamojo turto objektus ir už tai gautas lėšas (kurios gali būti didesnės nei savivaldybės gautų akcijų vertė) įsisavinti UAB „Šiaurės miestelis“.

7. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, vertindamas įrodymus netaikė tikimybių pusiausvyros principo.

8. Sprendimo argumentas, kad informacijos nedetalizavimas laikytinas procedūriniu pažeidimu, bet ne tvarkos pažeidimu, lemiančiu valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje, nepaisymą ir pažeidimą, yra neadekvatus. Savivaldybės turtas, kurio didžioji dalis įtraukta į socialinio būsto sąrašą, be jokių motyvų ir sąnaudų bei naudos analizės negali būti investuotas.

Atsakovas UAB „Start Vilnius“ atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Priimant Sprendimą ir perduodant turtą UAB „Start Vilnius”, nebuvo pažeistos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos, buvo siekiama visuomenei naudingo rezultato, viešo intereso įgyvendinimo. Investavimas atliktas vadovaujantis įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

2. Priimant sprendimą laikytasi Aprašo reikalavimų. Buvo teiktas pasiūlymas dėl investavimo (Aprašo 9 p.), nurodyti investavimo motyvai, ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė investuojamo turto aprašymą (Aprašo 10.2 p.); pagrindė, kodėl turtą tikslinga investuoti (Aprašo 10.3 p.). Sprendime nurodyta, kurie kriterijai, nustatyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, tenkinami ir pateikta šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška (Aprašo 10.4 p.), t. y.: 1) investuojant bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (Įstatymo 19 str. 2 d. 5 p.); 2) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno, bet ir gautas socialinis rezultatas (Įstatymo 19 str. 2d. 7 p.); 3) investavus bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas (Įstatymo 19 str. 2 d. 6 p.); 4) užtikrintas efektyvus turto panaudojimas ir veiksmingesnė savivaldybės bendrovės veikla (didės įmonės finansinis pajėgumas) (Įstatymo 19 str. 2 d. 9 p.).

Teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas sprendimą ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, tačiau nėra nurodoma, kokia apimtimi ar kokių dokumentų, tyrimų pagrindu turi būti priimamas sprendimas.

3. Socialiniu būstu laikytinos tik tos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos, kurios yra išnuomotos mažas pajamas turintiems asmenims, o ne visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu perduotos nurodytos patalpos nebuvo išnuomotos paramos reikalingiems asmenims kaip socialinis būstas, priešingai - buvo pripažintos netinkamomis gyventi, todėl perduotam nekilnojamajam turtui netaikytina socialinio būsto kriterijai, perduotos patalpos nelaikytinos socialiniu būstu, kadangi apskritai negali būti išnuomotos dėl prastos būklės, netinkamumo gyventi, negalimumo jas naudoti pagal paskirtį.

4. Perduoto turto buvimo vieta – nereikšmingas kriterijus.

5. Dėl turto perdavimo investuojant, skirtingai nei perdavimo patikėjimo ar panaudos būdu, savivaldybe gavo naudą – UAB „Start Vilnius“ akcijas.

6. Turto investavimu nepažeistas viešasis interesas, atvirkščiai – pasielgta racionaliai. Naudojimui netinkamos patalpos, iš kurių negaunamas socialinis rezultatas ir reikalingos išlaidos būtinajam remontui, perduotos įmonei, kurios veikla orientuota į infrastruktūros plėtojimą, taigi prisidedama prie infrastruktūros plėtros.

7. Apelianto nurodyta teismų praktika, pagal kurią teisės normos, reglamentuojančios valstybės ar savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas, neaktualios nagrinėjamoje byloje, kadangi jose nebuvo sprendžiami savivaldybės investavimo klausimai.

8. Net jei ir būtų nustatyti formalūs turto perdavimo tvarkos pažeidimai, tikslinga atsižvelgti į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei nepadaroma žala - perduotas turtas išlieka Vilniaus miesto savivaldybės turto sudėtyje, kadangi visos akcijos (ir naujai išleistos), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o Vilniaus miesto savivaldybė kaip akcininkas privalo pasinaudoti visomis akcininko teisėmis – tinkamai atstovauti savivaldybei, įskaitant ir teisę dalyvauti UAB „Start Vilnius“ turto valdyme.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinis skyrius atsiliepimu taip pat prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas neįrodė ginčijamų sprendimų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Vilniaus miesto savivaldybė, laikydamasi ir nepažeisdama teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, siekdama viešo intereso tenkinimo, pasinaudojo teise investuoti (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.).

2. Pagrįsta teismo išvada, kad perduotas turtas nėra socialinis būstas. Perduotos patalpos nebuvo išnuomotos, jos pripažintos netinkamomis gyventi.

3. Apraše, kuris reikalauja pateikti būtent apibendrintą informaciją, nustatyta tvarka taip pat nebuvo pažeista (kartojami UAB „Start Vilnius“ atsiliepime išdėstyti argumentai šiuo klausimu). Pateikti dokumentai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštas, kuriame nurodytas perduodamas turtas, investavimo motyvai bei kriterijai, turto rinkos vertės nustatymo pažymos - pakankami.

4. Aprašo 10.1-10.4 punktuose nurodyta sąnaudų bei naudos analizė, tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti vertintini ne kaip imperatyvaus pobūdžio nuostatos, o kaip siūlymai, kokiais būdais galėtų būti atliekamas pagrindimas. Neatitikimas jiems negali būti laikomas imperatyviųjų teisės normų pažeidimu. Aprašas - poįstatyminis teisės aktas, negali išplėsti įstatymo ar jį pildyti, tuo tarpu įstatymo reikalavimo - perduodant turtą sprendimą ekonomiškai ir socialiai pagristi buvo laikytasi.

5. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad priimant Sprendimą investuoti, turėjo būti nustatyta žemės sklypų po pastatais vertė. Kaip investicinis įnašas buvo perduodamos tik nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos, o ne žemė, kurios nuosavybės teisės priklauso ne Vilniaus miesto savivaldybei, o Lietuvos Respublikai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012-05-15 priėmė sprendimą Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ (dabartinis pavadinimas UAB „Start Vilnius“) įstatinio kapitalo didinimo“ (t. 1, b. 1. 37), kuriuo nusprendė: 1) perduoti UAB „Šiaurės miestelis“ piniginį įnašą - 500 000 Lt ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą; 2) padidinti UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinį kapitalą piniginiu įnašu ir Savivaldybės perduodamo nekilnojamojo turto verte, nustatyta turto vertintojų, - 5 559 610 Lt, papildomai išleidžiant 555 961 paprastąją vardinę 10 Lt nominalios vertės akciją ir perduodant jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; 3) įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių ir UAB „Šiaurės miestelis“ direktorių pasirašyti turto perdavimo - priėmimo aktą ir akcijų pasirašymo sutartį; 4) įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės miestelis“ direktorių atlikti visus veiksmus, susijusius su 1 punkte nurodyto turto teisiniu įregistravimu bendrovės vardu; 5) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės miestelis“ įstatus ir spręsti kitus klausimus, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimu; 6) įpareigoti Finansų departamentą pervesti uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės miestelis“ 500 000 Lt piniginį įnašą.

Vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimą Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ 2012-05-15 buvo pasirašyta Uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės miestelis“ akcijų pasirašymo sutartis ( t. 1, b. l. 44-46), 2012-05-15 Aktu Nr. A403-23 (2.2.623-FN4) „Dėl turto perdavimo“ (t. 1, b. l. 47) Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „Šiaurės miestelis“ savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal priedą (t. 1, b. l. 48-57), perduoto turto vertė 5 059 610 Lt. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimo Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“, 2012-05-15. Akcijų pasirašymo sutarties ir 2012-05-15 Akto Nr. A403-23 (2.2.623-FN4) „Dėl turto perdavimo“ pagrindu nuosavybės teisė į perduotus nekilnojamojo turto objektus buvo įregistruota UAB „Šiaurės miestelis“.

Teismas pritaria apeliacinio skundo esminiams argumentams, kad ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi sprendimai, kuriais siekta turto perdavimo, priimti nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Savivaldybė, priimdama sprendimą investuoti (savivaldybės socialinį būstą bei kitas gyvenamąsias patalpas perleisti UAB „Šiaurės miestelis” nuosavybėn), ir prieš tai neatlikusi tokio sprendimo ekonominio ir socialinio pagrindimo, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas (nepakanka sprendimą motyvuoti tik išvardinant minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus), taip pat Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau tekste taip pat vadinama - Aprašas) 10.1, 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas, įpareigojančias sprendime dėl pasiūlymo investuoti nurodyti poreikio investuoti turtą motyvus, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįsti laukiamą rezultatą (turi būti pateikiama apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti) (10.1 punktas), paaiškinama, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais (10.3 punktas), nurodyta, kurie savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai tenkinami, ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška (10.4 punktas) bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus imperatyvius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pagrįstai ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, jog ginčo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašo) 10.1, 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas, nes prieš priimant sprendimą nebuvo įvykdyti įstatyme nustatyti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai ir nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas – nebuvo atliktas pakankamas sprendimo investuoti savivaldybės turtą ekonominis ir socialinis pagrindimas, nepaaiškinta, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, kad Aprašo 10.1-10.4 punktuose nurodyta sąnaudų bei naudos analizė, tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti vertintini ne kaip imperatyvaus pobūdžio nuostatos, o kaip siūlymai, kokiais būdais galėtų būti atliekamas pagrindimas, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau taip pat vadinama - Įstatymas). Valstybės ir savivaldybių turto investavimas – tai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas juridiniams asmenims (Įstatymo 19 str. 1 d.), taip pat ir didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jei valstybė ir (ar) savivaldybė yra jų dalyvė (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba. Prieš priimant atitinkamą sprendimą, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai: 1) investavus bus įvykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantys Lietuvos Respublikos įsipareigojimai; 2) investuojama į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčias įmones ir (ar) įrenginius, vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu ir kitais nacionalinio saugumo tikslus įgyvendinančiais teisės aktais, kuriais inter alia užtikrinama reikiama sprendžiamoji valstybės galia; 3) investuojant skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir (ar) tarptautinis konkurencingumas; 4) investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat regioniniu ar pasaulio mastu; 5) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas); 6) valstybės ir (ar) savivaldybių turto investavimu (valstybės ar savivaldybės įnašu) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas; 7) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas; 8) bus investuojama į ūkio ir socialines inovacijas, žinių ekonomikos plėtrą, aukštųjų technologijų kūrimą, jeigu tai yra vienas iš pagrindinių investicijų objekto veiklos tikslų; 9) investavimo tikslas ir siekiamas rezultatas nustatyti teisės aktuose, įgyvendinančiuose strateginio planavimo dokumentus.

Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad pasiūlyme, kurį dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą savivaldybės tarybai teikia savivaldybės vykdomoji institucija, turi būti: (10.1 p.) nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); (10.3 p.) jeigu investuojamas nekilnojamasis turtas, paaiškinama, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais; (10.4 p.) nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, tenkinami, ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška. Šie reikalavimai negali būti aiškinami kaip savitiksliai, jų privaloma laikytis priimant sprendimus dėl savivaldybės turto investavimo. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos; 2) efektyvumo; 3) racionalumo; 4) viešosios teisės (Įstatymo 81 str.). Nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertintini ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo dėl investavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimas Nr. 1-580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ buvo priimtas atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus Savivaldybės turto investavimo pagrindimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė raštą ,,Dėl Savivaldybės turto investavimo (prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo“) (data nenurodyta, t. 1, b. l. 28-29)). Šiame rašte yra nurodyta pagrindinė uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės miestelis“ veikla, nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi galimybių realizuoti ketinamų perduoti butų (nei privatizuoti, nei išnuomoti), skirti lėšų tiksliniam jų panaudojimui ir dėl jų išlaikymo bei priežiūros patiria nepagrįstai dideles išlaidas, negaudama jokio socialinio rezultato bei, kad tikslinga padidinti uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės miestelis“ įstatinį kapitalą išvardintaisiais butais, pridedamame priede Nr. 1.  Rašte nurodyta, kad būklė labai bloga, fiziškai pažeistos konstrukcijos, sunykę, butai negali būti išnuomojami, negali būti suteikiami kaip socialinis būstas. Visiems butams reikalingas kapitalinis remontas. Standartinis socialinio buto remontas kainuoja 350-450 Lt už kvadratinį metrą, tačiau dėl senų namo bendrųjų konstrukcijų, senos inžinerinės įrangos bei Kultūros vertybių apsaugos departamento taikomų reikalavimų Senamiesčio, Naujamiesčio teritorijoje esančių butų remontas kainuos 2-3 kartus brangiau ir bendros visų butų remonto išlaidos sudarytų apie 7 845 744 Lt. Atsižvelgus į tokią sąmatą ir savivaldybės 2012 metų biudžetą butus remontuoti savivaldybei netikslinga. Be to, daug išlaidų patiriama dėl bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros. Daugiabučių namų gyventojai dažnai kreipiasi su prašymu dėl bendro naudojimo patalpų remonto. Butai apleisti, neskiriami asmenims (šeimoms) nuomai, todėl už laisvų butų šildymą tenka mokėti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“. Apibendrinus šiuos argumentus, teigiama kad perduodant butus UAB „Šiaurės miestelis“ būtų gautas socialinis ir ekonominis rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra netikslinga perduoti turtą panaudos ar patikėjimo teise, todėl siūloma Vilniaus miesto savivaldybės tarybai sutikti, kad perdavus nurodytą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, Vilniaus miesto savivaldybė, visų UAB „Šiaurės miestelis“ išleistų paprastųjų vardinių akcijų valdytoja, priimtų sprendimą padidinti šios įmonės įstatinį kapitalą 5 059 610 Lt vertės turtu ir 500 000 Lt piniginiu įnašu, skirtu būtinosioms butų remonto išlaidoms padengti, išleidžiant 555 961 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekviena - 10 litų nominalios vertės. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad investuojant savivaldybės turtą, bus tenkinami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 punkto investavimo kriterijai: 1) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei; 2) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas; 3) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas; 4) investavus bus užtikrintas efektyvus turto panaudojimas ir veiksmingesnė savivaldybės bendrovės veikla (1 t., 29).

Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius minėtame rašte neanalizavo, kaip minėti investavimo kriterijai bus pasiekti įgyvendinant priimtą sprendimą. Nėra duomenų apie atliktą tyrimą ar analizę, taip pat nenurodytas konkretus tokio turto investavimu laukiamas rezultatas, pagrįstas išsamiais skaičiavimais. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad iš ginčo sprendimo (ar kitų dokumentų) turinio nėra galimybės įžvelgti nei siekio užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, nei siekio šio turto perdavimu maksimalios naudos visuomenei. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.).

Įvertinus faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad ginčo turto investavimo nurodytais motyvais laukiamas rezultatas – kurti ar plėtoti infrastruktūrą, naudingą visuomenei; gauti ne tik pelno (pajamų), bet ir socialinį rezultatą; sukurti pridėtinę vertę ir užtikrinti šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikį ekonominį tvarumą; užtikrinti efektyvų turto panaudojimą ir veiksmingesnę savivaldybės bendrovės veiklą ‑ nėra įgyvendinamas. Įgyvendinant viešosios nuosavybės teisę priimami sprendimai turi būti motyvuoti užtikrinti viešąjį interesą, tenkinti visuomenės poreikius. Kaip jau buvo minėta, savivaldybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi būti grindžiamas visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato reikalavimą, kad prieš priimant atitinkamą sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti.

Atsakovas Vilniaus m. savivaldybė nurodė, jog sprendimu buvo siekta maksimalios naudos visuomenei, užtikrintas racionalus turto tvarkymas, iš turto valdymo būtų gautas viešąjį interesą atitinkantis rezultatas. Tačiau byloje nėra jokių ekonomiškai pagrįstų įrodymų, kad priimto ginčo sprendimo pagrindu bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei, jokio konkretesnio pagrindimo, kuris nurodytų, kokio dydžio pridėtinė vertė bus gauta, kokią ekonominę naudą, kokį konkretų socialinį rezultatą ir kurioje konkrečioje srityje turėtų (tikisi) gauti savivaldybė, taip pat nėra. Minėti savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai įpareigoja atlikti skaičiavimus, analizes, tačiau pagal bylos duomenis tokie skaičiavimai nebuvo atlikti. Teismo nuomone, tokių skaičiavimų atlikimui ir analizei negali būti prilyginta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašte ,,Dėl Savivaldybės turto investavimo“ (t. 1, b. l. 28-29) pateikta informacija apie tik abstrakčiais skaičiavimais, negrindžiamais įrodymais, grindžiamas numatomas išlaidas turto išlaikymui bei remontui. Atsakovo rašte pateiktos bendros frazės nepatvirtina, jog atsakovas prieš priimdamas sprendimą buvo atlikęs investicinio projekto sąnaudų bei naudos analizę projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti, taip pat nepatvirtina, kad atsakovas tokį projektą ar viziją turėjo, taigi imperatyvūs įstatymo reikalavimai net formaliai įvykdyti nebuvo.

Valstybės (savivaldybių) nuosavybė turi būti tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus. Šis reglamentavimas yra grindžiamas savivaldybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) turto perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas perleistas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad savivaldybės taryba priėmė ginčo sprendimą pažeisdama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvią normą, nes sprendimas prieš jį priimant nebuvo socialiai ir ekonomiškai pagrįstas, kaip reikalauja Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 10 punkto nuostatos. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovo argumentu, kad savivaldybės taryba pažeidė ne tik Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, bet ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 4 punkte įtvirtintą viešosios teisės principą.

Pagal Vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veikios klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Todėl ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, priimtas neatlikus būtinų įstatyme numatytų veiksmų, galinčių turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ir jo pagrindu sudarytas sandoris, pažeidžia viešosios teisės principą - valstybės (savivaldybių) turtas perduotas pažeidžiant nustatytą imperatyvų reguliavimą – teisės aktuose įtvirtintą turto perdavimo tvarką ir reguliavimo tikslus bei saugomas vertybes, konstatuotina, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeistas viešasis interesas.

Nepagrįsti argumentai, kad Vilniaus miesto savivaldybei perdavus ginčo turtą UAB „Start Vilnius“, nėra grėsmės, jog šis turtas gali būti neracionaliai panaudotas, kadangi savivaldybė, turėdama 100 procentų UAB „Start Vilnius“ akcijų, gali daryti lemiamą įtaką UAB „Start Vilnius“ valdymo ir priežiūros organams. Teismas pažymi, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 str. 2 d. numatyti kriterijai yra imperatyvaus pobūdžio, taigi savivaldybei ginčijamų sprendimų pagrindu be pakankamo ekonominio ir socialinio pagrindimo savivaldybei priklausantį vertingą nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas perdavus UAB „Start Vilnius“, tokie sprendimai dėl turto perdavimo kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms negalioja. Aplinkybės, kad savivaldybė turi realią galimybę kontroliuoti UAB „Start Vilnius“ nepašalina savivaldybės sprendimo perduoti ginčo turtą neteisėtumo.

Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių kodėl restitucija natūra būtų neįmanoma, todėl teismas taiko restituciją natūra, o šalys įpareigojamos grąžinti viena kitai visa, ką gavo pagal sandorius. Papildomai pažymėtina, kad, nors apeliaciniu skundu buvo prašoma taikyti restituciją dėl 197 nekilnojamojo turto objektų (t. 12, b.l. 42-46), tačiau, kadangi ginčas dėl 32 pozicijoje esančio nekilnojamojo turto objekto (buto (duomenys neskelbtini) yra išspręstas taikos sutartimi, dėl šio nekilnojamojo turto objekto teismas byloje nepasisako.

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ieškinys tenkinamas, atitinkamai išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.) ir valstybei priteisiamas už ieškinį bei apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), kuris apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir jį indeksavus (CPK 82 str.) lygus 42 780 Lt, taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidos -126,52 Lt. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika savivaldybė nėra atleista nuo šio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas savivaldybės interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013). Kadangi ieškinys iš esmės pareikštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš vieno atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės.

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimą Nr. 1- 580 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo“.

Pripažinti negaliojančia 2012-05-15 tarp atsakovų UAB „Šiaurės miestelis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytą UAB „Šiaurės miestelis“ akcijų pasirašymo sutartį;

Pripažinti negaliojančiu 2012-05-15 turto priėmimo - perdavimo aktą Nr. A403-23 (2.2.6.23-FN4), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė perdavė, o UAB „Šiaurės miestelis“ priėmė 5 059 610 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-05-15 sprendimo Nr. 1-580 priede;

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05- 21 įsakymą Nr. 30-983 „Dėl UAB „Šiaurės miestelis“ įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų tvirtinimo“;

Taikyti restituciją: įpareigoti UAB „Start Vilnius“ (j. a. k. 122238215) grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei (j. a. k.  188710061) 500 000 Lt (penkis šimtus tūkstančių litų) ir šiuos nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) 42 780 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) iš Vilniaus miesto savivaldybės už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 42 780 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) 126,52 Lt (vienas šimtas dvidešimt šeši litai penkiasdešimt du centai) procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išlaidų.