Civilinė byla Nr. 2-1806-675/2018
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00022-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3;2.3.2.8; 3.2.6.1;
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 22 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,
dalyvaujant ieškovei E. D., jos atstovei advokatei V. B.,
atsakovui A. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė E. D. teismo prašo:
1. Nutraukti ieškovės E. D. ir atsakovo A. D. santuoką, sudarytą 2004 m. rugsėjo 29 d, įregistruotą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS įrašas 2004 m. rugsėjo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. D. palikti ikisantuokinę pavardę P, o atsakovui A. D. palikti pavardę pagal jo pasirinkimą.
3. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą 276/1697 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 3/18 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su 3/18 dalimis kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 6000 eurų, priteisti ieškovei E. D. asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui A. D. ieškovė įsipareigoja sumokėti 3000 eurų dydžio piniginę kompensaciją.
4. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą automobilį „O. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 eurų priteisti atsakovui A. D..
Ieškovė nurodė, kad santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą pasidalins gera valia. Bendrų skolų, skolinių įsipareigojimų neturi. Kreditorinių reikalavimų nėra. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja.
Ieškovė E. D. ieškinyje nurodė, kad tiek ieškovei tiek atsakovui ši santuoka yra antroji. Su atsakovu bendrų vaikų neturi. Gyvenant santuokoje pirko gyvenamojo namo dalį. Gyvenant santuokoje pradėjo aiškėti aplinkybė, kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus. Santykiai su atsakovu darėsi vis blogesni dėl nuolatinio girtavimo. Atsakovas ėmė negrįžti namo, o kai grįždavo namo po trijų dienų girtuokliavimo, buvo nemalonu į jį net žiūrėti. Atsakovas neblaivus rūko namuose, todėl kyla pavojus, kad dėl neatsakingo elgesio gali sukelti gaisrą. Ieškovei materialiai padeda jos teta A. Ž., ji ir surado gyvenamojo namo dalį, kurią pirmiausia nupirko savo vardu, po to turtą perrašė sutuoktiniams. Be to 2005 m. lapkričio 5 d. padovanojo 5792,10 Eur (20000 Lt) nurodydama konkrečiai, kad pinigai skirti buto ir sodo sklypo pirkimui. Po gyvenamojo namo su sklypu pirkimo ieškovei dar liko 1448,10 Eur (5000,00 Lt) sodo sklypo pirkimui. Nupirkę gyvenamojo namo dalį sutuoktiniai atliko einamąjį remontą ir pradėjo gyventi įsigytoje gyvenamojo namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau , pardavusi sodą, ieškovė už gautus pinigus atliko gyvenamojo namo dalies remontą. Visi gyvenamojo namo bendraturčiai valdo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)padalinę jį į atskiras gyvenamąsias patalpas-butus. Bendraturčiai yra sudarę naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką. Sutuoktiniams priklausanti gyvenamojo namo dalis yra labai maža, jie naudojasi 48,05 kv.m. bendru plotu, gyvenamasis plotas sudaro 29,04 kv.m. Ieškovė mano, kad padalinti šią dalį į dvi mažesnes dalis nėra galimybės, atsakovas mažai prisidėjo prie perkamos gyvenamojo namo dalies, remonto išlaidos padarytos bendromis lėšomis. Atsakovas turi įsigijęs kitą gyvenamąjį būstą, 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., ir butą, esantį (duomenys neskelbtini)., bei žemės sklypus, ieškovė pripažįsta, kad tai jo asmeninis turtas. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą automobilį „O. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 eurų ieškovė prašo priteisti atsakovui A. D.. Ieškovė nepageidauja nei automobilio, nei piniginės kompensacijos už jį, kilnojamąjį turtą pasidalijo gera valia. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja, kreditorinių reikalavimų nėra. Skolų, skolinių įsipareigojimų neturi.
Ieškovė E. D. ir jos atstovė V. B. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad įsigijus ginčo butą remontas buvo atliktas 2005 metais. Susituokė 2004 m., po santuokos sudarymo porą metų atsakovas dar saikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovas buvo patiklus iš platintojo užsisakė dulkių siurblį už 4000 Lt, už jį išmokėjo ir išsivežė į Norvegiją, kad atseit jis naudos siurblį darbui, tas siurblys taip ir dingo ten. Dažnai atsakovas dirbdavo tik sezoninius darbus, kuo toliau tuo labiau pradėjo girtauti. Gyvenamojo namo dalį dėl kurios yra ginčas pirko ieškovės teta A. Ž., davė grynais 4344,30 Eur (15000,00 Lt) ir 289,62 Eur (1000,00 Lt) davė atsakovas. Visus remonto darbus darė pigesnėmis prekėmis, atsakovas dirbo langų firmoje, tai gavo šiek tiek brokuotus langus, kurie buvo pigesni. Keitė trejas duris, į suremontuotą būstą sutuoktiniai įsikėlė 2006 m. Šalys nesutaria dėl kompensacijos sumos, o su tuo, kad turtas atitektų ieškovei atsakovas sutinka. Ieškovė pateikė teismui ieškovės paskaičiuotas remontui išlaidas, kurių suma 1050,00 Eur. Nes medžiagos buvo naudojamos pačios pigiausios. Remontuojamas plotas buvo mažas. Sienas, lubas kalė plokštėmis, dažė, mano, kad vieno iš kambarių remontas kainavo 300 Eur, atsakovas samdėsi pigius darbininkus, pinigus mokėjo ieškovė ir atsakovas, kito kambario remontas irgi kainavo 300 Eur. Bute yra du kambariai, vienas- 14,79 kv. m., kitas 14,25 kv.m., virtuvė yra 11,63 kv.m., koridorius 3,62 kv.m. dydžio. Pirktą gyvenamąjį būstą remontavo abu ir mokėjo už remontą per pusę. Realiai remontas kainavo 6000,00 Eur. Remontavo atsakovo pažįstami, daugiausia atsiskaitydavo alkoholiu, atsakovas gerdavo kartu su remontuoti padėjusiais jo draugais. Atsakovas iš pradžių slėpdavosi, namuose negerdavo, po to pradėjo gerti namuose. 2015 m. jam buvo suleisti vaistai, kad nustotų vartoti alkoholį, tačiau tai nepadėjo, 2016 m. dukra vežė į Kauno priklausomybių centrą, tačiau atsakovui tai nepadėjo. Santuokos metu dar buvo pirktas automobilis O. A., kuris yra pas atsakovą, automobilio kaina 1000,00 Eur. Dalį kilnojamųjų daiktų atsakovas pasiėmė, t.y. sofą, stalą, televizorių, ieškovei liko sekcija, miegamojo komplektas, jeigu atsakovas dar ką nori gali pasiimti. Nori pasilikti ikisantuokinę Petronienės pavardę.
Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 52-55), su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2017 m. kartu su sutuoktine negyvena. Santuokos iširimą sąlygojo asmeninės charakterio savybės, skirtingas požiūris į šeimą, sutuoktinių pareigas bei visiška apatija vienam kito atžvilgiu. Ieškovė jau beveik metus laiko nesilaiko sutuoktinės pareigų, yra atsakovui nelojali, rodo atvirą nepagarbą ir atsakovą žemina, neremia atsakovo nei moraliai nei materialiai. Dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu su ieškove yra darbingi, todėl pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo. Sudarius santuoką sutuoktiniai pradėjo gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise, priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini)., vėliau jį pardavė ir nusipirko dalį gyvenamojo namo, kuriame yra butas, su žeme (duomenys neskelbtini)., iš ieškovės tetos A. Ž.. Gyvenamasis būstas pirktas už atsakovo pinigus, pardavus butą. Apie jokius tetos dovanotus pinigus nežino ir nežinojo. Sutuoktiniai nupirktoje namo dalyje bendromis lėšomis padarė remontą ir pradėjo jame gyventi. Atsakovas mano, kad sutuoktinių turimo turto vertė yra 51965,00 Eur, todėl atsakovas nesutinka su ieškovės pasiūlyta 3000,00 Eur kompensacija nesutinka ir nurodė, kad pats gali ieškovei sumokėti tokią kompensaciją. Sutuoktinių gyvenamojo namo dalis yra maža, todėl padalinti ją į dvi atskiras dalis nėra galimybės. Atsakovas, gavus jam palikimą, nusipirko kitą gyvenamąjį būstą asmeninės nuosavybės teise. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jam pavardę „D“.
Atsakovas teismo posėdžių metu A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė didesnės kompensacijos, nori kad būtų dalinama per pusę. Pripažįsta, kad A. Ž., kuri yra ieškovės teta, davė pinigus buto pirkimui 5213,16 (18000 Lt), tačiau tai neturi reikšmės nes mano, kad pinigus davė jiems abiem. Atsakovas perkant sumokėjo 289,62 Eur (1000 Lt). Atsakovas padarė turto vertinimą, paaiškėjo, kad nustatyta ginčo buto rinkos vertė 16000,00 Eur, todėl atsakovas nori 8000,00 Eur kompensacijos. Už remontą atsakovas pats mokėdavo pinigus, ieškovė į tuos reikalus nesikišo. Atsakovui jo buto (duomenys neskelbtini)., pirkėja jam sumokėjo 5213,16 Eur (18000,00 Lt), kad tik greičiau ieškovė su atsakovu išsikraustytų iš parduodamo buto. Atsakovo dukra buvo nepilnametė, kai nusipirko butą (duomenys neskelbtini)gatvėje. Atsakovas įsigyto buto lubas kalė uosinėmis lentelėmis. Duris darė pas stalius ir mokėjo už trejas duris po 86,89 Eur (300 Lt) iš viso 260,66 Eur. Pripažįsta, kad važiavo gydytis dėl alkoholio vartojimo, tačiau mano, kad tai nėra problema, atsakovas mano, kad vartoja alkoholinius gėrimus kaip ir kiti. Mano, kad ieškovė skiriasi su juo dėl to, kad atsakovas paveldėjo mirusių tėvų turtą, kurio atsakovas su ieškove nesidalino. Mano, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas po lygiai sudėjo pinigų maždaug po 5792,40 Eur (20000 Lt). Remontas tęsėsi apie 1 metus. Tiksliai pasakyti kiek už ką mokėjo atsakovas neatsimena. Atsakovas siūlo ieškovei 10000 Eur, o jei susitarti neįmanoma, tai siūlo parduoti ir pasidalinti su ieškove gautus pinigus. Atsakovas ir ieškovė įdėjo tiek pat, todėl turėtų ir pasidalyti po lygiai. Dėl kilnojamojo turto pasidalijimo ginčų nėra, juos pasidalijo. Teismui pateikti medienos kvitai. Už medieną gautų pinigų pusę gavo jo dukra, o atsakovas gavo pusę, kuriuos jis investavo į medžiagas tvarkant nupirktą būstą. Jei būtų žinojęs kad jam reiks skirtis, tai būtų viską suskaičiavęs. Mano, kad į dalintiną gyvenamojo namo dalį su sutuoktine pinigų sudėjo vienodai, t.y lygiomis dalimis, ji į pirkimą, o jis į remontą. Sodas buvo pirktas už 289,62 Eur (1000 Lt) , o pardavė už 1448,10 Eur (5000,00 Lt). Mano, kad alkoholizmas yra liga ir jis bando tą ligą išsigydyti. Nesutinka su ieškovės siūloma 3000 Eur kompensacija, nes už tokius pinigus išeina tik šuns būda.
Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu paliudijo, kad E. D. yra jos sesers dukra. Atsakovas A. D. vartoja alkoholinius gėrimus, tai trukdo jiems gražiai gyventi. Liudytoja patvirtino, kad davė pinigų , rodos 4344,30 Eur (15000,00 Lt) gyvenamojo namo dalies pirkimui. Bendrai davė 5792,40 Eur (20000,00 Lt) sodo ir buto pirkimui. Sodą nupirko anksčiau, po to įsigijo gyvenamojo namo dalį, iš pradžių dokumentus buvo susitvarkiusi ji savo vardu. Remontavo abu, ieškovei dar išmokas mokėjo pirmasis vyras kaip kompensaciją. Liudytoja patvirtino, kad gyvenamojo namo buto dalį pirko ieškovei E. D.. Atsakovui A. D. liudytoja už pavežimą į ligoninę ar kitą pagalbą mokėdavo pinigus.
L. N. D teisme paaiškino, kad ji gyvenamojo namo bendrasavininkė, gyvena to paties namo kitoje dalyje. Kai nusipirko, sutuoktiniai remontavosi, tvarkė, apie 1 metus laiko. Matė, kaip A. Ž. mokėjo pinigus, pas notarę apie 5213,16 Eur (18000 Lt). Atsakovas A. D. pats neremontavo, ateidavo žmonės ir remontavo. Sutuoktiniai atsikėlė gyventi 2006 m. gruodžio mėn. prieš Naujuosius metus.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos medžiaga, šalių parodymais nustatyta, jog šalys susituokė 2004 m. rugsėjo 29 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Santuoka šalims yra antroji, bendrų vaikų sutuoktiniai neturi. Santuokoje sutuoktiniai įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.
Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi šiais motyvais:
Dėl santuokos nutraukimo
Kaip nustatyta, sutuoktiniai nuo 2017 metų neveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Abu sutuoktiniai nurodė, jog jų santuoka nutrūkusi, tačiau ieškovė prašydama nutraukti santuoką, teigė, jog jų šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Atsakovas nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Būdavo kad girtauja po tris dienas ir nepareina į namus, o jam grįžus baisu į jį net pažiūrėti. Iš pridėto raštelio matyti, kad 2015-07-08 A suleisti priešalkoholiniai prailginto veikimo vaistai „Torpedo“, 2 metams (b.l.128). Kaip paaiškino ieškovė šis metodas nesuveikė, atsakovas vis tiek vėl pradėjo gerti, 2016 m., jį gydytis nuo alkoholizmo vežė jo dukra, tačiau atsakovas iki šiol nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu patvirtino, kad vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau nemano, kad tai jau yra problema, jis mano, kad vartoja tiek kiek ir kiti. Paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus ir mano, kad tai yra liga, kurią jam reikia gydytis. Kad atsakovas vartoja alkoholinius gėrimus paliudijo ir liudytoja A. Ž..
Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26- 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta, nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio sutuoktiniai gyveno kartu, atsakovui nuolat vartojant alkoholinius gėrimus, tarp sutuoktinių įsižiebė nesantaika. Tarp ieškovės ir atsakovo neliko lojalumo, tarpusavio supratimo, moralinės bei materialinės paramos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, santuokos iširimo priežastimi laiko atsakovo kaltę, ir pagrindine santuokos iširimo priežastimi laiko nuolatinį, besaikį alkoholinių gėrimų vartojimą, ko pasekoje šalys liovėsi gerbti viena kitą ir tai bendrą jų gyvenimą padarė negalimu. Todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkinamas ir šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė Petronienė, atsakovui paliekama D pavardė.
Dėl turto padalinimo
Nustatyta, jog sutuoktiniai, gyvendami santuokoje 2005 m. gruodžio 20 d. dalies žemės sklypo ir dalies pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 276/1697 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 3/18 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su 3/18 dalimis kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t1,b.l.33-35) iš ieškovės E. D. tetos A. Ž., už 4344,30 Eur (15000 Lt).
Ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė 6000 eurų, prašė šalių turimą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei E. D. asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui A. D. ieškovė įsipareigojo sumokėti 3000 eurų dydžio piniginę kompensaciją.
Atsakovas A. D., nesutikdamas su tokia turto verte, užsakė rinkos vertės nustatymą. Iš dalies namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. FJO-(duomenys neskelbtini), matyti, kad vertinamo turto vertė - 16000,00 Eur ( 3/18 dalis 227,35 kv.m. gyvenamojo namo vertė 11400,00 Eur; 2/5 dalis 55,00 kv.m. kiemo rūsio vertė 1100,00 Eur; ūkio pastato vertė 300 Eur, 3/18 dalių kitų statinių vertė 200 Eur, 276/1697 dalis 0,1697 ha kitos paskirties žemės sklypo vertė 3000 Eur). Ieškovė E. D. tokia turto verte nesutiko, be to nurodė, kad buto remonto ir medžiagų kaina buvo apie 1050 Eur (pridėjo tai patvirtinančias nuotraukas (b.l.71-84). Atsakovas A. D. su tokiu turto vertinimu sutiko, mano, kad dalinantis gyvenamojo namo dalį (butą), jis turėtų likti ieškovei, o atsakovas turėtų gauti 8000,00 Eur. kompensaciją. Teismas mano, kad nustatyta 16000,00 Eur ginčo turto vertė yra teisinga, atsižvelgiant į vietinę rinką, bei į tai, kad tiek ieškovės tiek atsakovo į remontą ir statybines medžiagas investuoti pinigai nuvertėjo. Pažymėtina, kad nei ieškovė nei atsakovas nepateikė tikslių duomenų ir tai patvirtinančių įrodymų apie remontui išleistas sumas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad tiek ieškovė E. D. (b.l.27-29), tiek atsakovas A. D. (b.l.109-115, 97-100, 127 ) turėjo pajamas.
LR CK 3.123 straipsnio 1dalis numato, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Kaip nustatyta sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrai įsigijo gyvenamojo namo dalį (butą) už 4344,30 Eur (15000 Lt), tai patvirtina ir 2005 m. gruodžio 20 d dalies žemės sklypo ir dalies pastatų pirkimo -pardavimo sutartis (b.l.33-35). Kaip nustatyta teismo posėdžių metu, už šį nekilnojamąjį turtą dalį pinigų 4344,30 Eur (15000 Lt) mokėjo ieškovės teta A. Ž., o kitą dalį -289,62 Eur (1000,00 Lt) atsakovas A. D.. Tai patvirtino ne tik ieškovė E. D., liudytoja A. Ž., tačiau ir pats atsakovas A. D.. Tačiau atsakovas nurodė, jog manė, kad tai yra kaip A. Ž. dovana abiem sutuoktiniams. Liudytojai A. Ž. patvirtinus, kad ji pirkusi gyvenamojo namo dalį savo sesers dukrai E. D. pripažintina, kad 4344,30 Eur vertės gyvenamojo namo (buto) dalis priklauso ieškovei E. D., o 289,62 Eur vertės gyvenamojo namo (buto) dalis priklauso atsakovui A. D.. Konstatuotina, kad likusioje gyvenamojo namo (buto) vertės dalyje 11366,08 (16000,00 Eur-4344,30 Eur -289,62 Eur) sutuoktinių bendro turto vertės dalys yra lygios, t.y. po 5683,04 Eur. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovei priteistinas nekilnojamasis turtas 276/1697 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 3/18 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su 3/18 dalimis kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovei E. D. asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, atsakovui A. D. priteisiant iš ieškovės E. D. 5972,66 Eur (5683,04 Eur + 289,62 Eur) kompensaciją. Pažymėtina, jog teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, kuriame gali gyventi (b.l.16-26), bei į ginčo turto dydį nesant galimybės jo padalinti.
Ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytas automobilis „O. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 eurų priteistina atsakovui A. D.. Ieškovei nurodžius, kad kompensacijos už automobilį priteisti neprašo, kompensacija nepriteistina.
Šalys tarpusavio išlaikymo priteisti neprašo. yra darbingo amžiaus, pretenzijoms dėl tarpusavio išlaikymo nėra pagrindo, šalys nepareiškė prašymų priteisti tarpusavio išlaikymą, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinys patenkinamas iš dalies.
Ieškovės E. D., pateikdama ieškinį sumokėjo 60,00 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies iškovė buvo atleista iki sprendimo priėmimo. Iš atsakovo A. D. priteisiama 100,00 Eur žyminio mokesčio dalyje dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, 209,17 Eur žyminio mokesčio už jam tenkančią turto dalį, iš viso 309,17 Eur žyminio mokesčio. Pašto išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo -2,84 Lt pašto išlaidų. Iš kurio 60,00 Eur priteistina ieškovei, o 252,01 Eur priteistina Valstybei. (CPK 80 str., 96 str. ).
Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 271, 284, 381-385 str., teismas
n u s p r e n d ė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, tarp E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2004 m. rugsėjo 29 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę – P, o atsakovui D pavardę.
Priteisti ieškovei E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 276/1697 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/18 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 3/18 dalimis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 16000 eurų, pripažįstant E. D. asmeninės nuosavybės teisę.
Priteisti iš ieškovės E. D. atsakovo A. D. naudai 5972,66 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 66 centų) dydžio piniginę kompensaciją.
Priteisti atsakovui A. D. automobilį „O. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 eurų, pripažįstant A. D. asmeninės nuosavybės teisę.
Priteisti iš atsakovo A. D. 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės E. D. naudai.
Priteisti iš atsakovo A. D. 252,01 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 1 centą) bylinėjimosi išlaidų Valstybei.
Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos, žyminis mokestis) valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus prašome informuoti teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Regina Nenortienė