Civilinė byla Nr. 2-2564/2013

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00423-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-854-278/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statovita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Statovita“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Anykščių vandenys“, kuriuo prašo panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą netenkinti ieškovo pretenzijos; panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl techninių pasiūlymų vertinimo; panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo pripažinimo ir pirkimo sutarties sudarymo su UAB „LitCon“; grąžinti ieškovą į pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą vertinti ieškovo techninį ir finansinį pasiūlymą, pateiktą supaprastintam atviram konkursui „Nuotekų valymo įrenginių statyba Troškūnų mstl., Anykščių raj.“ (Pirkimo Nr. 140719), kartu su kitais neatmestais pasiūlymais pagal ekonominio naudingumo kriterijų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Nuotekų valymo įrenginių statyba Troškūnų mstl., Anykščių raj.“ (Pirkimo Nr. 140719) konkurso procedūras ir įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad pirkimas finansuojamas ES paramos lėšomis ir pagal savo pobūdį yra labai svarbus pakankamai didelei visuomenės grupei. Atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, kuris laikytinas geriausiu kitų neatmestų pasiūlymų atžvilgiu tiek siūlomų eksploatacinių sąnaudų, tiek darbų kainos prasme. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau patenkinus ieškovo reikalavimus, nebūtų užtikrintas skaidrus projekto įgyvendinimas ir racionalus lėšų panaudojimas. Be to, sudarius pirkimo sutartį, iš esmės pasunkėtų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba jį įvykdyti taptų neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi prašymą tenkino. Sustabdė UAB „Anykščių vandenys“ supaprastintu atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Nuotekų valymo įrenginių statyba Troškūnų mstl., Anykščių raj.“ pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino įvertinęs tai, kad ieškovas, ginčydamas perkančiosios organizacijos viešo pirkimo komisijos sprendimą nurodo, jog UAB „Anykščių vandenys“ nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, kuris yra geriausias ekonominio naudingumo požiūriu, tuo šiurkščiai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus (CPK 4237 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti bei leisti skubiai vykdyti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamos nutarties nemotyvavo, ją priėmė neįvertinęs CPK 4237 straipsnyje įvirtintos specialiosios normos, t.y. jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – konkurso procedūrų sustabdymas ir įpareigojimas atsakovui nesudaryti viešojo prikimo sutarties, pažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą.
2. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą – Troškūnų miestelio gyventojų teisėtus lūkesčius turėti nuotekų valymo įrenginius bei užtikrinti, kad į aplinką patektų tik tinkamai išvalytas vanduo bei valymo metu susidariusios atliekos būtų tinkamai sutvarkomos.
3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi ieškovo interesai iškelti aukščiau nei dalies visuomenės interesų bei būtinybės užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių nuotekų išvalymą.
4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei vykstant teisminiam ginčui, tikėtina, kad iškiltų reali grėsmė negauti finansavimo iš Europos Sąjungos fondų. Be to, nurodytas viešasis interesas turi būti apsaugotas ir tik nustačius, jog egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė.

Ieškovas bei atsakovas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas

Visų pirma, atmestini apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo. Pirmosios instancijos teismas glaustai nurodė motyvus, kuriais remiantis sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovas nurodo, jog jo pasiūlymas buvo geriausias ekonominio naudingumo požiūriu. Įstatymas neįpareigoja nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsamiai išdėstyti visus motyvus visais  galimai (ne)turinčiais reikšmės šio klausimo išsprendimui aspektais. Laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymui pirmiausia lemiamą reikšmę turi tai, ar ieškinį galima laikyti tikėtinai pagrįstu ir ar laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali neigiamai įtakoti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad bet kuriuo atveju motyvų nepakankamumas galėtų būti pagrindu naikinti priimtą procesinį sprendimą tik tuo atveju, jei dėl to neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu.

Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas dėl viešojo pirkimo, kurio dalykas – nuotekų valymo įrenginių statybos darbai Troškūnų miestelyje, Anykščių rajone, procedūrų teisėtumo. Apelianto teigimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iškiltų reali grėsmė negauti finansavimo iš Europos Sąjungos fondų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas apskritai nenurodė datos, iki kurios privalo būti įsisavintos finansavimui suteiktos lėšos, taip pat iki kurios datos neįgyvendinus projekto Europos Sąjungos finansavimas būtų prarastas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė atskirojo skundo argumento, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti užkirstas kelias gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos. Antra, vien ta aplinkybė, jog viešojo pirkimo sutarties dalykas yra iš dalies finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, savaime neįrodo, kad vien tik dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo fakto šios lėšos iš tikrųjų jau ir bus prarastos arba tai bent jau labai tikėtina. Šią aplinkybę turi įrodyti tas asmuo, kuris ja remiasi (CPK 12 str., 178 str.). Be to, pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, siekdamas tinkamai įgyvendinti proceso proporcingumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus viešojo pirkimo bylose bei atsižvelgdamas į tai, kad viešieji pirkimai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, įtvirtino ypač trumpus tokių bylų nagrinėjimo terminus pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje (CPK 4238 str. 4 d., 4239 str. 3 d.). Todėl darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje terminas esmingai nepažeis perkančiosios organizacijos teisių ir teisėtų interesų, taip pat ir viešo intereso. Juo labiau tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2013 m. lapkričio 21 d. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad bylos nagrinėjimas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (jei būtų paduotas apeliacinis skundas) užsitęstų ilgam laikui. Tuo tarpu būtent neskaidrus ar dėl kitų priežasčių neteisėtas pirkimas, jei tai vėliau būtų konstatuota, galėtų grėsti sankcijomis inter alia Europos Sąjungos lėšų  grąžinimu.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus pažeistas viešasis interesas. Šiame kontekste pastebėtina, kad viešojo intereso turinys šios kategorijos bylose nėra vienareikšmiškai tik perkančiosios organizacijos tikslų pasiekimo užtikrinimas bet kokiomis priemonėmis, nes ne mažiau svarbu ir tai, kad tų tikslų būtų siekiama laikantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų, t.y. viešųjų pirkimų teisėtumo užtikrinimas taip pat yra ne mažiau svarbi viešojo intereso dalis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šios kategorijos bylose reikia derinti abu viešojo intereso aspektus: suinteresuotumą pirkimo objektu ir suinteresuotumą sąžininga tiekėjų konkurencija ir racionaliu lėšų panaudojimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1519/2009; 2010 m., rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1426/2010, 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2013). Iš bylos duomenų matyti, kad viešojo pirkimo tikslas – nuotekų valymo įrenginių statybos darbai Troškūnų miestelyje. Todėl, įgyvendinus viešojo pirkimo tikslą, pagerės šio miestelio gyventojų higienos bei buities sąlygos. Tačiau ir viešojo pirkimo procedūros sustabdymo atveju Troškūnų miestelio gyventojų higienos ir buities sąlygos esmingai nepablogės, nes tik tam tikrą ilgesnį laiką bus tokios pat kokios buvo iki šiol. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, jog dabartinės Troškūnų miesto gyventojų gyvenimo sąlygos neatitinka higienos normų reikalavimų, yra antisanitarinės ar kenkiančios sveikatai, dėl ko viešojo pirkimo procedūros negalėtų būti, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, stabdomos net ir santykinai neilgam laikui. Taigi, apeliantas neįrodė atskirojo skundo argumento, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeidžia viešąjį interesą (CPK 12 str., 178 str.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančioji organizacija nei atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties, nei atsiliepimo į paduotą atskirąjį skundą nepateikė. Todėl spręstina, kad perkančioji organizacija nelaikė, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdomo viešojo pirkimo procedūras yra pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo principai bei viešasis interesas. Dėl atskirojo skundo argumento, kad ieškovo interesai yra iškelti aukščiau nei dalies visuomenės interesai, pažymėtina tai, kad apeliantas yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios veiklos tikslas yra siekti pelno, todėl jis, dalyvaudamas paskelbtame viešajame konkurse, neabejotinai turi (ir atskiruoju skundu faktiškai gina) visų pirma savo privatų interesą, tuo tarpu ginti viešąjį interesą jis ir nėra įgaliotas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešojo pirkimo bylose. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus