Civilinė
byla Nr. A2-909-109/2010;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas
Valdonė Račiūnienė;
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
121.18; 121.21; 124.2.9;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. birželio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės
Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei dalyvaujant pareiškėjui S. V. L., jo atstovei advokatei Dianai Degutienei, ieškovui I. B.,
apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo S. V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje
Nr. A2-1757-774/2010, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjo
S. V. L.
prašymą civilinėje byloje Nr. 2-13060-52/2009 pagal ieškovo I.
B. ieškinį atsakovui S. V. L.,
trečiasis asmuo Kauno miesto 12-ojo
notarų biuro notarė Gintarė Kuzabavičienė,
dėl nuosavybės teisės gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a
t ė:
pareiškėjas atsakovas S. V. Lebedis 2009-12-18
kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo
civilinėje byloje Nr. 3-13060-52/2009, kurioje 2009-08-05 Kauno miesto teismas
priėmė sprendimą už akių patenkinti ieškovo I. B. ieškinį.
Išnagrinėjus bylą, prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-05
sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1
dalies 9 punkto pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime
yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo
peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas mano, kad teismas nurodytoje byloje nesilaikė CPK nustatytos
procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ir įteikimo būdų eiliškumo, kad aiški
procesinės teisės normos taikymo klaida - priimtas sprendimas yra visiškai
nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas sprendime už akių padarė materialinės
teisė normų, reglamentuojančių bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jos
lygių dalių principą, aiškių taikymo klaidų. Į teismą kreipėsi, kai sužinojo
aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą – gavęs antstolės raginimą
įvykdyti sprendimą 2009-12-08.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė prašymo dėl
proceso atnaujinimo netenkinti, priteisė iš pareiškėjo S. V. L. 20,50 Lt,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas, vadovaudamasis
byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atmetė atsakovo prašymo argumentus, kad
apie bylos iškėlimą viešo paskelbimo spaudoje būdu gali būti skelbiama tik
išimtinais atvejais, kai išnaudotos visos kitos priemonės - paskelbta paieška,
galimybė paskirti kuratorių, kadangi CPK 130 str. 1 d. tokių sąlygų nenumato.
Kuratorių teismas skiria suinteresuotos šalies prašymu, o paieška prieš
skiriant kuratorių atliekama tik bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės
nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis (CPK 129 str.). Teismas
remdamasis civilinės bylos Nr. 2-13060-521/2009 medžiaga, nustatė, kad byloje buvo išnaudotos visos
galimybės atsakovui pranešti apie teismo posėdį ir jam įteikti procesinius
dokumentus. Byloje nėra suinteresuotų asmenų prašymo skirti kuratorių, ieškovas
bandė procesinius dokumentus įteikti per antstolį, tai patvirtina antstolės R. S. 2009-06-29 aktas apie procesinių dokumentų neįteikimą
(b. l. 51-52), kurio atsakovas neginčija (CPK 187). Todėl teismas, esant
atsakovo gyvenamajai ir darbo vietai nežinomai (b. l. 44-47), neturėdamas galimybės
atsakovui kitokiu būdu įteikti procesinių dokumentų, pasinaudojo CPK 130
straipsnio nuostatomis, ir procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu,
o negavęs iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių. Taip pat
teismas laikė atmestinu atsakovo prašymo motyvą, kad jis spaudą skaito ne
visada, todėl nežinojęs, kad procesiniai dokumentai jam įteikti viešo
paskelbimo būdu, kadangi įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo
pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.). Be to, teismas
pažymėjo, kad sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, atsakovas
privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir
prašymą dėl praleisto termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo pagal CPK
78 straipsnyje nustatytas taisykles, kadangi įstatymas numato specialią tvarką
sprendimui už akių peržiūrėti ir asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas
teisėms ir teisėtiems interesams apginti (CPK 287 straipsnis).
Pirmosios
instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad
priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi
priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų
vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų
pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 258 str. 1 d., 2 d.). Teismo 2009 m.
rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių atitinka CPK 286 straipsnio reikalavimus.
Atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės nėra esminės LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.
nustatyto pagrindo atnaujinti procesą prasme. Teismas papildomai atkreipė
dėmesį, kad atsakovas prašyme atnaujinti procesą nurodo savo gyvenamosios
vietos adresą formaliai deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Kovo 11-osios g.
110-66, Kaune, kurioje negyvena, todėl pripažino, kad atsakovas sąmoningai
klaidina teismą ir savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai (CPK 42
str. 5 d.). Atmestinu laikytas ir ieškovo I. B. prašymas
priteisti jam iš pareiškėjo 600 litų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su
prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimu. Kadangi prašymas atnaujinti procesą
civilinėje byloje Nr. 2-13060-521/2009 netenkintas, bylos nagrinėjimas iš esmės
neatnaujintas, naujas procesinis sprendimas nepriimtas nei vienos iš šalių
naudai, todėl teismas nepriskyrė nurodytų išlaidų išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu,
ir nurodė, kad ieškovas I. B. savo pažeistas teises dėl
patirtų nuostolių gali ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138
str.).
Pareiškėjas S. V. L.
atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.
vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl proceso
atnaujinimo patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:
1. Prašyme peržiūrėti
sprendimą už akių šalys turi nurodyti ir įrodyti savo pasyvumo priežastis.
Tačiau šioje byloje sprendimas už akių jau buvo įsiteisėjęs ir pradėtas
vykdyti, o atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie įvykusį teismo procesą,
todėl negalėjo ir neturėjo pareigos įrodinėti savo pasyvumą. Tokiu atveju egzistuoja
objektyvus proceso atnaujinimo pagrindas - pažeista procesinė teisės norma,
reglamentuojanti procesinių dokumentų įteikimą bei teismo sprendimas nebuvo
peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl proceso atnaujinimas šioje byloje būtų
padėjęs tinkamai išspręsti bylą.
2. Pagrindinis teismo
motyvas, kuriuo remiamasi atmetant prašymą, yra tas, kad atsakovas neginčijo
antstolės akto dėl procesinių dokumentų neįteikimo. Antstolės aktas dėl
dokumentų neįteikimo nėra toks dokumentas, kurį būtų galima skųsti ir ginčyti
specialia įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas apie tokį aktą nieko
nežinojo. Antstolės akto ginčijimas turėtų būti suprantamas kaip šiame akte
antstolės nurodytų aplinkybių ginčijimas. Atsakovas pripažįsta, kad jam
skambino ne vienas asmuo prašęs adreso, tačiau jam nėra skambinęs joks asmuo,
prisistatęs antstoliu, ir prašęs adreso dėl procesinių dokumentų įteikimo. Net
ir tuomet, jei neprisistatęs arba antstoliu prisistatęs asmuo prašytų adreso,
neturėdamas galimybės įsitikinti dėl skambinančio asmens tapatybės bei pareigų, atsakovas neprivalėtų savo adreso
nurodyti, remdamasis savo bei savo asmens duomenų apsauga.
3. CPK 130 str. 1 d.
nustato, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas, kai
nežinomos adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir kai nėra galimybės įteikti
procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ginčijamoje nutartyje teismas
nurodo, kad teismas nusprendžia įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo
būdu, kai tik yra šalies prašymas. Tačiau pagal galiojančias teisės normas
nepakanka tik šalies prašymo, nes ši teisės norma, reglamentuojanti procesinių
dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, reikalauja trijų sąlygų, kurias
ieškovas turi įrodyti, o teismas turi išsiaiškinti: (1) nežinoma adresato
gyvenamoji ir darbo vieta, (2) nėra galimybės paskirti kuratorių, (3) yra
šalies prašymas įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taigi ieškovas teisės
normomis įpareigotas įrodyti, kad neturi galimybės paskirti kuratorių -
pavyzdžiui, pateikti įrodymus apie mažas pajamas, o teismas turi pareigą
reikalauti tokių įrodymų. Priešingu atveju toks ieškovų prašymas būtų
nemotyvuotas, teismas neturėtų pagrindo jo tenkinti, o teismo nutartis,
patenkinanti tokį prašymą, būtų nepagrįsta ir neteisėta. Šiuo atveju ieškovas
prašyme tik nurodė, kad „galimybės paskirti kuratorių nėra“, tačiau nepateikė
teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Taigi teismas priėmė
nutartį įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu neišsiaiškinęs, ar
iš tiesų ieškovas neturi galimybės prašyti paskirti kuratorių, taigi ji yra
nemotyvuota ir nepagrįsta - teismo procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu
buvo įteikti neteisėtai ir byla išspręsta atsakovui nepranešus ir
nedalyvaujant. Taigi teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.
2-13060-52/2009, kai vienai iš šalių nebuvo tinkamai pranešta apie teismo
posėdį ir vykstantį procesą, o tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje
civilinėje byloje ir panaikinti sprendimą už akių.
4. Be to, svarbu
pabrėžti, kad teismo proceso dėl proceso atnaujinimo metu buvo pažeistas
proceso vientisumo principas ir tai daro sprendimą negaliojančiu. Teismo
proceso metu sprendimo paskelbimas buvo atidėtas keturiolikai dienų ir turėjo
būti paskelbtas 2010-02-18 16 val. Tačiau atvykus paskirtu laiku, nutartis
paskelbta nebuvo. 2010-02-26 teismas priėmė nutartį paskelbti nutartį dėl
prašymo atnaujinti procesą 2010-03-05. Teismas motyvavo šias aplinkybės tuo,
kad teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo buvo priimta ir surašyta laiku -
2010-02-18, tačiau tą dieną teisėja turėjo skubiai išvykti dėl svarbių
priežasčių, todėl nutartis paskirtą dieną nebuvo paskelbta. Nutarties ar teismo
sprendimo paskelbimo diena ir yra laikoma jos priėmimo diena. CPK 269 str.
numato, kad teismas gali keturiolikai dienų atidėti sprendimo priėmimą ir
paskelbimą. Nėra teisės normos, kuri leistų atidėti tik sprendimo paskelbimą,
leistų atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą daugiau negu keturiolikai dienų
arba leistų atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą antrą kartą. Vadinasi,
teismas priėmė 2010-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje
byloje Nr. A2-1757-774/2010, pažeisdamas CPK 269 str. nustatytas normas bei
pažeisdamas proceso vientisumo principą, ir tai sudarytų pagrindą panaikinti
ginčijamą nutartį.
Ieškovas I.
B. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį
palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra nei vieno pagrindo atnaujinti procesą
šioje byloje ir panaikinti Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį: atskirajame skunde ir prašyme
dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai jo teises
pažeidžia 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismo
sprendimas už akių. Pareiškėjas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, procesą
siekia atnaujinti tik norėdamas pakartotino bylos nagrinėjimo, remiantis
formaliais atnaujinimo pagrindais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti,
kad S. V. L. apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma nuo 2009 m.
gegužės mėn. - nuo pat ieškinio pateikimo teismui pradžios, o kad ieškovas
ketina kreiptis į teismą - nuo 2009 m.
balandžio mėn. (b. l. 82-85).
Apeliacinės instancijos
teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos
teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo
ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje,
apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš
esmės sutinka su teismo nutarties motyvais ir ieškovo I. B. atsiliepimo į
atskirąjį skundą argumentais.
Tiek nacionalinėje, tiek
tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip
ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y.
jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams,
kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine
tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti CPK 366 straipsnyje, prašymo
padavimo terminai – CPK 368 straipsnyje.
CPK 366 straipsnio 1
dalis numato, kad procesas gali būti atnaujinamas esant šiame straipsnyje
nurodytiems pagrindams, taip pat ir pareiškėjo nurodomu atveju: jeigu pirmosios
instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos
taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka
(CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant
į civilinio proceso tikslus (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Teismų
įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis) ir proceso koncentruotumo ir
ekonomiškumo principus (Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, CPK 7
straipsnis), darytina išvada, kad nurodytu pagrindu procesas gali būti
atnaujinamas tik nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendime
(nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir
esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.
Kaip buvo paminėta, nagrinėjamoje
byloje aktualu tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą
Nr. 2- 13060-52/2009 atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, o šaukimas
atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo spaudoje būdu. Šios bylos
pareiškėjas nurodė, kad jis, atsakovas,
paminėtoje civilinėje byloje buvo netinkamai
informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos
teismas nesiėmė priemonių ir nesiaiškino, ar byloje nėra galimybės paskirti
kuratoriaus, o įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, kai nėra
galimybės paskirti kuratoriaus. Tinkamo pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir
vietą neatvykusiai šaliai nebuvimas daro negalimą sprendimo už akių priėmimą
(CPK 285 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad už teismo šaukimo
įteikimą atsakingas teismas, kuris pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis
diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei
aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia
įteikti teismo šaukimus. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių
dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias teismo šaukimai dalyvaujantiems
byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio
procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi
būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame
civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo.
Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta,
kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylą nebuvo
žinoma atsakovo nei gyvenamoji, nei darbo vieta. Tokiu atveju
procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos
gyvenamoji ar darbo vieta paaiškės, gali būti įteiktas kuratoriui. Kuratoriaus
instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo
vieta nežinomos, procesines teises. Bendrosios su kuratoriaus institutu
susijusios nuostatos įtvirtintos CPK 39 straipsnyje. Kuratorius gali būti
paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi
būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta (pastarąją aplinkybę,
vadovaujantis CPK 129 straipsnio 2 dalimi, turi įrodyti suinteresuotas asmuo);
2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus (vienas
iš tokių veiksmų – teismo šaukimo įteikimas); 3) yra suinteresuotos šalies
prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus
atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas
kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai
neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. CPK 39 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad kuratorius konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal
įstatymą, t. y. turi visas atstovaujamojo teises ir pareigas. Kadangi
kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius
procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti
šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo
iniciatyva. Nustačius, kad nebuvo ieškovo prašymo ir išankstinio apmokėjimo už
kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad
kuratoriaus paskyrimas negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas,
priimdamas sprendimą už akių atsakovui
nedalyvaujant, nepažeidė jo
procesinių teisių bei procesinės teisės
normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą.
Pažymėtina, kad
apeliantas, duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo
nenuoseklus, t. y. pripažino, kad jam
skambino antstolė, siekdama išsiaiškinti jo gyvenamąją vietą, vėliau šią
aplinkybę neigė. Tai rodo, kad jis savo procesinėmis teisėmis naudojosi
nesąžiningai.
Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio
proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam
tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų
vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų
įrodymų vertinimą. Formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia
detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir
teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti
ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Jeigu teismas
įsitikina, kad pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas
priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių. (CPK 285 straipsnio 2
dalis), todėl
pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad priimtas
sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas teisingai nurodė, kad pirmosios
instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių atitinka CPK 286
straipsnio reikalavimus. Atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės nėra esminės LR
CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyto pagrindo atnaujinti procesą prasme.
Taip pat
teismas teisingai nustatė, kad sužinojęs
apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, atsakovas privalėjo pateikti
teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą dėl praleisto
termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo pagal CPK 78 straipsnyje
nustatytas taisykles, kadangi įstatymas numato specialią tvarką sprendimui už
akių peržiūrėti ir asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas teisėms ir
teisėtiems interesams apginti (CPK 287 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo
skundo ketvirtuoju argumentu, kad CPK 269 straipsnio normos pažeidimas sudaro
pagrindą panaikinti ginčijamą
nutartį.
Dėl
pirmosios instancijos teismo sprendimo
priėmimo ir paskelbimo termino
praleidimo
Tai, kad ginčijama nutartis priimta 2010 m. vasario 18
d., tačiau 16 val. nebuvo paskelbta dėl
teisėjos skubaus išvykimo pas odontologą, patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 54).
Išraše nurodyta, kad Valdonė Račiūnienė 2010 m. vasario 18 d. 16 val. dėl ūmaus
skausmo apatinio žandikaulio dalyje buvo
A. Jašinskio firmos „Jasanta” odontologijos
klinikoje „Dantenė” (b. l. 54).
Be to, pažymėtina, kad nutarties nuorašas ieškovo
atstovei buvo įteiktas 2010 m.
vasario 19 d. (b. l. 56).
Priimtos nutarties paskelbimas vėliau, pranešus šalims, nesudaro absoliutaus pagrindo naikinti
priimtą teismo nutartį. (CPK 325 straipsnio 5 dalis, CPK 329 straipsnio 2,
3 dalys).
Dėl aukščiau nurodytų argumentų teismo nutartis
paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.(CPK 185, 329, 330 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė
Birutė Bobrel
Kolegijos
teisėjai Aušra
Baubienė
Raimondas Buzelis