Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A2-909-109-2010].doc
Bylos nr.: A2-909-109/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. A2-909-109/2010;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Valdonė Račiūnienė;

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

121.18; 121.21; 124.2.9;

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai  Noreikienei  dalyvaujant pareiškėjui S. V. L., jo atstovei advokatei Dianai  Degutienei, ieškovui I. B., apeliacine žodinio  proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-1757-774/2010, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjo S. V. L. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-13060-52/2009 pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui S. V. L., trečiasis asmuo  Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė Gintarė Kuzabavičienė,   dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas atsakovas S. V. Lebedis 2009-12-18 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 3-13060-52/2009, kurioje 2009-08-05 Kauno miesto teismas priėmė sprendimą už akių patenkinti ieškovo I. B. ieškinį. Išnagrinėjus bylą, prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.  Procesą prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas mano, kad teismas  nurodytoje byloje nesilaikė CPK nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ir įteikimo būdų eiliškumo, kad aiški procesinės teisės normos taikymo klaida - priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas sprendime už akių padarė materialinės teisė normų, reglamentuojančių bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jos lygių dalių principą, aiškių taikymo klaidų. Į teismą kreipėsi, kai sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą – gavęs antstolės raginimą įvykdyti sprendimą 2009-12-08.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, priteisė iš pareiškėjo S. V. L. 20,50 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atmetė atsakovo prašymo argumentus, kad apie bylos iškėlimą viešo paskelbimo spaudoje būdu gali būti skelbiama tik išimtinais atvejais, kai išnaudotos visos kitos priemonės - paskelbta paieška, galimybė paskirti kuratorių, kadangi CPK 130 str. 1 d. tokių sąlygų nenumato. Kuratorių teismas skiria suinteresuotos šalies prašymu, o paieška prieš skiriant kuratorių atliekama tik bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis (CPK 129 str.). Teismas remdamasis civilinės bylos Nr. 2-13060-521/2009 medžiaga,  nustatė, kad byloje buvo išnaudotos visos galimybės atsakovui pranešti apie teismo posėdį ir jam įteikti procesinius dokumentus. Byloje nėra suinteresuotų asmenų prašymo skirti kuratorių, ieškovas bandė procesinius dokumentus įteikti per antstolį, tai patvirtina antstolės R. S. 2009-06-29 aktas apie procesinių dokumentų neįteikimą (b. l. 51-52), kurio atsakovas neginčija (CPK 187). Todėl teismas, esant atsakovo gyvenamajai ir darbo vietai nežinomai (b. l. 44-47), neturėdamas galimybės atsakovui kitokiu būdu įteikti procesinių dokumentų, pasinaudojo CPK 130 straipsnio nuostatomis, ir procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, o negavęs iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių. Taip pat teismas laikė atmestinu atsakovo prašymo motyvą, kad jis spaudą skaito ne visada, todėl nežinojęs, kad procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.). Be to, teismas pažymėjo, kad sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, atsakovas privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą dėl praleisto termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo pagal CPK 78 straipsnyje nustatytas taisykles, kadangi įstatymas numato specialią tvarką sprendimui už akių peržiūrėti ir asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas teisėms ir teisėtiems interesams apginti (CPK 287 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 258 str. 1 d., 2 d.). Teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių atitinka CPK 286 straipsnio reikalavimus. Atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės nėra esminės LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyto pagrindo atnaujinti procesą prasme. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad atsakovas prašyme atnaujinti procesą nurodo savo gyvenamosios vietos adresą formaliai deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Kovo 11-osios g. 110-66, Kaune, kurioje negyvena, todėl pripažino, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą ir savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Atmestinu laikytas ir ieškovo I. B. prašymas priteisti jam iš pareiškėjo 600 litų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimu. Kadangi prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13060-521/2009 netenkintas, bylos nagrinėjimas iš esmės neatnaujintas, naujas procesinis sprendimas nepriimtas nei vienos iš šalių naudai, todėl teismas nepriskyrė nurodytų išlaidų  išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, ir nurodė, kad ieškovas I. B. savo pažeistas teises dėl patirtų nuostolių gali ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.).

Pareiškėjas S. V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Prašyme peržiūrėti sprendimą už akių šalys turi nurodyti ir įrodyti savo pasyvumo priežastis. Tačiau šioje byloje sprendimas už akių jau buvo įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti, o atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie įvykusį teismo procesą, todėl negalėjo ir neturėjo pareigos įrodinėti savo pasyvumą. Tokiu atveju egzistuoja objektyvus proceso atnaujinimo pagrindas - pažeista procesinė teisės norma, reglamentuojanti procesinių dokumentų įteikimą bei teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl proceso atnaujinimas šioje byloje būtų padėjęs tinkamai išspręsti bylą.

2. Pagrindinis teismo motyvas, kuriuo remiamasi atmetant prašymą, yra tas, kad atsakovas neginčijo antstolės akto dėl procesinių dokumentų neįteikimo. Antstolės aktas dėl dokumentų neįteikimo nėra toks dokumentas, kurį būtų galima skųsti ir ginčyti specialia įstatymų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas apie tokį aktą nieko nežinojo. Antstolės akto ginčijimas turėtų būti suprantamas kaip šiame akte antstolės nurodytų aplinkybių ginčijimas. Atsakovas pripažįsta, kad jam skambino ne vienas asmuo prašęs adreso, tačiau jam nėra skambinęs joks asmuo, prisistatęs antstoliu, ir prašęs adreso dėl procesinių dokumentų įteikimo. Net ir tuomet, jei neprisistatęs arba antstoliu prisistatęs asmuo prašytų adreso, neturėdamas galimybės įsitikinti dėl skambinančio asmens tapatybės  bei pareigų, atsakovas neprivalėtų savo adreso nurodyti, remdamasis savo bei savo asmens duomenų apsauga.

3. CPK 130 str. 1 d. nustato, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas, kai nežinomos adresato gyvenamoji ar darbo vieta ir kai nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ginčijamoje nutartyje teismas nurodo, kad teismas nusprendžia įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, kai tik yra šalies prašymas. Tačiau pagal galiojančias teisės normas nepakanka tik šalies prašymo, nes ši teisės norma, reglamentuojanti procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, reikalauja trijų sąlygų, kurias ieškovas turi įrodyti, o teismas turi išsiaiškinti: (1) nežinoma adresato gyvenamoji ir darbo vieta, (2) nėra galimybės paskirti kuratorių, (3) yra šalies prašymas įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taigi ieškovas teisės normomis įpareigotas įrodyti, kad neturi galimybės paskirti kuratorių - pavyzdžiui, pateikti įrodymus apie mažas pajamas, o teismas turi pareigą reikalauti tokių įrodymų. Priešingu atveju toks ieškovų prašymas būtų nemotyvuotas, teismas neturėtų pagrindo jo tenkinti, o teismo nutartis, patenkinanti tokį prašymą, būtų nepagrįsta ir neteisėta. Šiuo atveju ieškovas prašyme tik nurodė, kad „galimybės paskirti kuratorių nėra“, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Taigi teismas priėmė nutartį įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu neišsiaiškinęs, ar iš tiesų ieškovas neturi galimybės prašyti paskirti kuratorių, taigi ji yra nemotyvuota ir nepagrįsta - teismo procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu buvo įteikti neteisėtai ir byla išspręsta atsakovui nepranešus ir nedalyvaujant. Taigi teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-13060-52/2009, kai vienai iš šalių nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir vykstantį procesą, o tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir panaikinti sprendimą už akių.

4. Be to, svarbu pabrėžti, kad teismo proceso dėl proceso atnaujinimo metu buvo pažeistas proceso vientisumo principas ir tai daro sprendimą negaliojančiu. Teismo proceso metu sprendimo paskelbimas buvo atidėtas keturiolikai dienų ir turėjo būti paskelbtas 2010-02-18 16 val. Tačiau atvykus paskirtu laiku, nutartis paskelbta nebuvo. 2010-02-26 teismas priėmė nutartį paskelbti nutartį dėl prašymo atnaujinti procesą 2010-03-05. Teismas motyvavo šias aplinkybės tuo, kad teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo buvo priimta ir surašyta laiku - 2010-02-18, tačiau tą dieną teisėja turėjo skubiai išvykti dėl svarbių priežasčių, todėl nutartis paskirtą dieną nebuvo paskelbta. Nutarties ar teismo sprendimo paskelbimo diena ir yra laikoma jos priėmimo diena. CPK 269 str. numato, kad teismas gali keturiolikai dienų atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Nėra teisės normos, kuri leistų atidėti tik sprendimo paskelbimą, leistų atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą daugiau negu keturiolikai dienų arba leistų atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą antrą kartą. Vadinasi, teismas priėmė 2010-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1757-774/2010, pažeisdamas CPK 269 str. nustatytas normas bei pažeisdamas proceso vientisumo principą, ir tai sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą nutartį.

Ieškovas I. B. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra nei vieno pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje ir panaikinti  Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį: atskirajame skunde ir prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai jo teises pažeidžia 2009 m. rugpjūčio 5 d.  teismo sprendimas už akių. Pareiškėjas savo teisėmis naudojasi nesąžiningai, procesą siekia atnaujinti tik norėdamas pakartotino bylos nagrinėjimo, remiantis formaliais atnaujinimo pagrindais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad S. V. L. apie bylos nagrinėjimą buvo žinoma nuo 2009 m. gegužės mėn. - nuo pat ieškinio pateikimo teismui pradžios, o kad ieškovas ketina kreiptis į teismą - nuo 2009 m.  balandžio mėn. (b. l. 82-85).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės  sutinka su  teismo nutarties motyvais ir ieškovo  I. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti CPK 366 straipsnyje, prašymo padavimo terminai – CPK 368 straipsnyje.

CPK 366 straipsnio 1 dalis numato, kad procesas gali būti atnaujinamas esant šiame straipsnyje nurodytiems pagrindams, taip pat ir  pareiškėjo nurodomu atveju: jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).             Atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis) ir proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, CPK 7 straipsnis), da­rytina išvada, kad nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, jog pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.

            Kaip buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2- 13060-52/2009 atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, o šaukimas atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo spaudoje būdu. Šios bylos pareiškėjas  nurodė, kad jis, atsakovas, paminėtoje civilinėje byloje buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių ir nesiaiškino, ar byloje nėra galimybės paskirti kuratoriaus, o įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, kai nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Tinkamo pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą neatvykusiai šaliai nebuvimas daro negalimą sprendimo už akių priėmimą (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

            Pažymėtina, kad už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.

            Bylos duomenimis nustatyta, kad  nagrinėjant bylą  nebuvo  žinoma  atsakovo nei  gyvenamoji, nei darbo vieta. Tokiu atveju procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamoji ar darbo vieta paaiškės, gali būti įteiktas kuratoriui. Kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įtvirtintos CPK 39 straipsnyje. Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta (pastarąją aplinkybę, vadovaujantis CPK 129 straipsnio 2 dalimi, turi įrodyti suinteresuotas asmuo); 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus (vienas iš tokių veiksmų – teismo šaukimo įteikimas); 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. CPK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kuratorius konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą, t. y. turi visas atstovaujamojo teises ir pareigas. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Nustačius, kad nebuvo ieškovo prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių  atsakovui nedalyvaujant,  nepažeidė jo procesinių  teisių bei procesinės teisės normų,  reglamentuojančių  procesinių dokumentų įteikimą. 

Pažymėtina, kad apeliantas, duodamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo nenuoseklus, t. y. pripažino, kad jam  skambino antstolė, siekdama išsiaiškinti jo gyvenamąją vietą, vėliau šią aplinkybę neigė. Tai rodo, kad jis savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai.

Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą. Formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus  byloje  pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių. (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.  Teismas teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas už akių atitinka CPK 286 straipsnio reikalavimus. Atsakovo prašyme nurodomos aplinkybės nėra esminės LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyto pagrindo atnaujinti procesą prasme.

Taip pat teismas teisingai nustatė, kad  sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, atsakovas privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą dėl praleisto termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo pagal CPK 78 straipsnyje nustatytas taisykles, kadangi įstatymas numato specialią tvarką sprendimui už akių peržiūrėti ir asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas teisėms ir teisėtiems interesams apginti (CPK 287 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo ketvirtuoju argumentu, kad  CPK 269 straipsnio  normos pažeidimas  sudaro  pagrindą  panaikinti ginčijamą nutartį.

           

Dėl  pirmosios instancijos teismo sprendimo  priėmimo  ir paskelbimo termino praleidimo

 

Tai, kad  ginčijama nutartis priimta 2010 m. vasario 18 d., tačiau 16 val. nebuvo  paskelbta dėl teisėjos skubaus išvykimo pas odontologą, patvirtina  išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 54). Išraše nurodyta, kad Valdonė Račiūnienė 2010 m. vasario 18 d. 16 val. dėl ūmaus skausmo  apatinio žandikaulio dalyje buvo A. Jašinskio firmos „Jasanta” odontologijos  klinikoje „Dantenė” (b. l. 54).

Be to, pažymėtina, kad nutarties nuorašas ieškovo atstovei buvo įteiktas 2010 m.  vasario  19 d. (b. l. 56).

Priimtos nutarties paskelbimas  vėliau, pranešus šalims, nesudaro  absoliutaus pagrindo  naikinti  priimtą teismo nutartį. (CPK 325 straipsnio 5 dalis, CPK 329 straipsnio 2, 3  dalys).

Dėl aukščiau nurodytų argumentų teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.(CPK 185, 329, 330 straipsniai).      

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a  :

           

            atskirąjį skundą atmesti.

            Kauno miesto  apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                      Birutė Bobrel

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                         Aušra Baubienė

                                                                                                

                                                                                                                     Raimondas Buzelis