Baudžiamoji byla Nr. 1-840-1034/2022

 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00557-2021-4

 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,  

dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,  

kaltinamajam A. P. (A. P.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas: 

        1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

        2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

        3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

        4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 15 dienų, ir 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda;

        5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

        6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

        7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams;

        8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams 15 dienų;

        9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams;

        10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, savo reikmėms įgijo 0,0023 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTINACA, kurią iki 2021 m. lapkričio 10 d. 15.10 val. laikė savo dėvimų kelnių kišenėje buvusiame cigarečių pakelyje, kol (duomenys neskelbtini) asmens kratos metu jas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II.        Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka jau 7 mėnesius. Nuo pat pradžios dirba ūkio dalies skyriuje tvarkinio pareigose, savo aukšte yra atsakingas už bendrų patalpų tvarkymą. Tvarkydamas virtuvę prie šiukšlių dėžės rado cigarečių pakelį, o kadangi turi žalingų įpročių, pakelį pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Pakelį nešiojosi su savimi kišenėje, buvo įsitikinęs, kad pakelyje yra tabakas. Vėliau specialistai jį pasikvietė į kabinetą ir padarė kratą. Jis pats ištraukė minėtą pakelį ir nurodė, kad tai yra jo tabakas. Parašė trumpą paaiškinimą dėl tabako, kuris jam priklausė. Jam nekilo įtarimas dėl to cigarečių pakelio, ar dėl to, kad tabakas buvo įpakuotas į tualetinį popierių, kadangi dažnai randa tabako ar cigarečių ir surenka. Tabako iš to pakelio nebandė rūkyti. Pataisos įstaigoje cigaretes perka parduotuvėje arba duoda kiti nuteistieji. Pataisos įstaigoje taisyklės neleidžia nei duoti kažką, nei parduoti, nei dovanoti kitam nuteistajam, tačiau visi prašo nupirkti nedraudžiamus daiktus ir iki šiol niekas to nestabdė. Pataisos įstaigoje padeda administracijai, niekada neatsisako nuo jokio darbo, todėl tą dieną, kai dirbo, bėgiojo tarp aukštų. Nėra vartojęs narkotinių medžiagų, nebent labai seniai. Žino, kad kiti nuteistieji svaiginasi vadinamąja „chimke“, kažkokiais būdais ją atsisiunčia.  

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad atlikdamas budėjimą (duomenys neskelbtini) aukšte pastebėjo, kad nuteistasis A. P. su maišu bėgioja laiptinėje iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aukštą. Jam kilo įtarimas, nusprendė nuteistąjį patikrinti. Nusivedė į kabinetą, kur buvo dar vienas pareigūnas ir nurodė nuteistajam iš kišenių ištraukti visus daiktus. A. P. iš kišenės ištraukė cigarečių pakelį, jame buvo suktinė. Nuteistasis nurodė, kad tas cigarečių pakelis yra jo. Nuteistasis reiškė nepasitenkinimą, kad dvi dienas bus nerūkęs, salė, kad rašys skundą. Vėliau jis informavo kriminalinės žvalgybos pareigūnus, kad galimai rasta suktinė, surašė tarnybinį ir kratos protokolus. Pataisos namuose galima turėti cigarečių ir tabako, kuriuos nuteistieji įsigyja parduotuvėje. Yra uždrausta perduoti daiktus ar pirkti iš kitų nuteistųjų. 

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. G. parodė, kad jam būnant kabinete užėjo pareigūnas J. P. su nuteistuoju A. P. Paklausus nuteistojo, ar jis turi draudžiamų daiktų, nuteistasis atsakė, kad ne. Nuteistajam buvo liepta išimti viską iš kišenių ir jis ištraukė cigarečių pakelį, nurodė, kad tai jo tabakas. Pareigūnas J. P. pakelyje pamatė susuktą suktinę tabako, jam kilo įtarimas. J. P. paklausė jo, ar gali būti, kad tai ne tabakas, jis pasakė, kad gali. Taip manė, kadangi buvo viena cigaretė su nedaug tabako, dažnai randa tokias cigaretes apipurkštas su narkotinėmis medžiagomis. Pataisos namuose galima rūkyti cigaretes. A. P. yra ramus, neproblemiškas, žino, kad jis yra rūkantis asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad užėjus į savo kabinetą pamatė kolegą J. P. ir nuteistąjį A. P. J. P. iš nuteistojo buvo paėmęs tabaką. J. P. klausė, kodėl pakelyje yra tiek mažai tabako, nuteistasis sakė, kad kiek nori tiek nešiojasi. Nežino, iš kur tokia medžiaga kaip „chimkė“ atsiranda pataisos namuose. Pasitaiko, jog kartą per 3 mėnesius randa „chimkę“. Žino, kad A. P. yra rūkantis asmuo, nematė jo vartojančio draudžiamas medžiagas. A. P. nėra piktybinis, jis atlieka savo darbą.  

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad parodymus duos teisme (b. l. 67-69). 

A. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) laiptinėje jį sustabdė (duomenys neskelbtini) specialistas J. P. bei atlikęs kratą iš jo atėmė rūkyti skirtą tabaką. Tabaką konfiskavo, kadangi, jo manymu, tai yra ne tabakas. Šiais veiksmais pareigūnas atėmė jam galimybę rūkyti, kas (duomenys neskelbtini) nėra draudžiama (b. l. 12). 

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 10 d. buvo paskirtas atlikti savo funkcijas į (duomenys neskelbtini). Per vaizdo kameras pastebėjo, kad nuteistasis A. P. daug kartų laksto tarp gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų. Jam kilo įtarimas, kad nuteistasis A. P. galimai perduoda kitiems nuteistiesiems daiktus, kurie neįtraukti į nuteistiesiems turėti leidžiamų daiktų sąrašą. Apie 15.10 val. jis atsistojo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų ir laukė nuteistojo A. P. Tačiau truputį palaukęs nusprendė pakilti į (duomenys neskelbtini) aukštą, kur ir pamatė stovintį nuteistąjį A. P., kuris kalbėjo su kitu nuteistuoju, neatkreipė dėmesio koks tai asmuo. Jis nurodė nuteistajam A. P. eiti kartu į tarnybinį kabinetą, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte ir jie kartu su nuteistuoju A. P. nuėjo į kabinetą. Atėjus į kabinetą, ten buvo jaunesnysis specialistas S. G. Pareigūnui dalyvaujant, jis nurodė nuteistajam A. P. išimti visus turimus daiktus iš kišenių. Nuteistasis A. P. iš dešinės, kelnių kišenės ištraukė cigarečių pakelį „Chesterfield“. Atidarius minėtą pakelį, jo viduje pamatė suktinę. Paklausė, ar ši suktinė priklauso jam, nuteistasis A. P. atsakė, kad suktinė priklauso jam. Minėtą cigarečių pakelį jis paėmė, kadangi įtarė, kad suktinės sudėtyje gali būti narkotinių medžiagų. Nuteistasis A. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, sakyti, kad dabar jaus įtampą, nes bus nerūkęs ir rašys skundą. Jis vis vien paėmė cigarečių pakelį ir vėliau surašė tarnybinį pranešimą. Visą surinktą medžiagą kartu su cigarečių pakeliu perdavė įstaigos budėtojui. Kai atvedė nuteistąjį A. P. į kabinetą ir būnat kabinete, jis filmavo su vaizdo registratoriumi Nr. 5 (b. l. 31-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 10 d. buvo paskirtas atlikti savo pareigas į (duomenys neskelbtini) aukštą. Apie 15.15 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) kabinete, kai specialistas J. P. į kabinetą atvedė nuteistąjį A. P. Specialistas J. P. nurodė nuteistajam A. P. viską išimti iš kišenių. Nuteistasis iš vienos kišenės ištraukė cigarečių pakelį „Chesterfield“ raudonos spalvos. Specialistas J. P. atidaręs cigarečių pakelį iš jo ištraukė suktinę su tabaku. Jis paklausė A. P., kam priklauso ši suktinė. Nuteistasis A. P. atsakė, kad tai jo tabakas, nori ir nešioja. Nuteistasis A. P. pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad kokiu pagrindu pareigūnas paima iš jo tabaką. Kilo įtarimas, kad tabako sudėtyje gali būti narkotinių medžiagų. Specialistas J. P. paskambino Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiajam tyrėjui J. D. ir paklausė, ar reikia išimti tabaką. Gavo atsakymą, kad taip ir tabakas buvo paimtas. Jis vaizdo registratoriaus tuo metu įjungęs nebuvo (b. l. 45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 10 d. apie 15.40 val. jis atėjo į savo tarnybinį kabinetą, kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte ir užėjęs pamatė kabinete specialistą J. P. ir nuteistąjį A. P. Specialistas J. P. parodė jam į popieriaus skiautę suvyniotą tabaką ir pasakė, kad šią popieriaus skiautę rado cigarečių pakelyje pas nuteistąjį A. P. Girdėjo, kaip specialistas J. P. paklausė nuteistojo A. P., kodėl jis tabaką nešioja popieriaus skiautėje. Nuteistasis A. P. atsakė jam, kad kaip nori taip ir nešioja. Nuteistasis A. P. pasakė, kad tabakas priklauso jam, kad skirtas jo asmeniniam vartojimui. Nuteistasis A. P. neatrodė apsvaigęs (b. l. 52-53).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) specialisto J. P. 2021 m. lapkričio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 81-2137(1), kuriame nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) aukšto pareigūnas pastebėjo (duomenys neskelbtini) nuteistąjį A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad nuteistasis gali turėti daiktų, neįtrauktų į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, minėtas nuteistasis buvo atvestas į (duomenys neskelbtini) aukšte esantį (duomenys neskelbtini) kabinetą, kur nuteistajam A. P. buvo atlikta asmens krata. Kratos metu nuteistasis A. P. iš kelnių kišenės ištraukė cigarečių pakelį „Chesterfield“, kurio viduje buvo tualetinio popieriaus skiautė su biriu tabaku, kaip įtariama tabako sudėtyje gali būti narkotines medžiagos. Pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 5 (b. l. 5-8).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytojas J. P. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) parodė vietą, tai yra tarnybiniame kabinete esantį stalą, prie kurio 2021 m. lapkričio 10 d. stovėjo nuteistasis A. P., kai jį atvedė į kabinetą ir vietą ant stalo, kur nuteistasis A. P. ištraukęs iš kišenės padėjo cigarečių pakelį su pakelio viduje esančią suktinę (b. l. 35-42).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2628(21) nurodyta, kad cigarečių pakelyje „Chesterfield“, tualetinio popieriaus skiautėje, tirti pateikta medžiaga yra tabakas. Šiame tabake yra psichotropinės medžiagos-sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BUTINACA. Tabake, kurio masė-04977 g yra 0,0023 g gryno 4-fluoro-MDMB-BUTINACA (b. l. 24-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 838/2021(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant cigarečių akelio „Chesterfield“ (1 mėg.), tualetinio popieriaus skiautės (2 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (b. l. 27-28).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašuose: 15:47:15 matoma tarnybinio kabineto dalis, prie stalo stovintis nuteistasis A. P., kuris iš kišenės ištraukia cigarečių pakelį ir padeda ant stalo; 15:47:41 ekrane girdimas pareigūno J. P. balsas, kuris klausia: „Ką čia turi?“; 15:47:41 nuteistasis A. P. atsako: „Tabakas“; 15:47:43 pareigūnas J. P. klausia: „Koks tabakas?“; 15:17:45 nuteistasis A. P. atsako: „Nu rūkyti“; 15:47:55 vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas J. P. išvynioja tualetinio popieriaus skiautę ir uosto ten esančią augalinės kilmės medžiagą (tabaką); 15:48:13 pareigūnas J. P. rodo, kaip galima numanyti iš cigarečių pakelio ištrauktą tualetinio popieriaus skiautę su tabaku kitam ką tik įėjusiajam į kabinetą pareigūnui L. S. ir sako: „Žiūrėk rūkyti nešioja“; 15:48:15 nuteistasis A. P. sako, kad: „Nenešiočiau chimkės, taigi žinote kad nerūkau“. Pareigūnas J. P. atsako: „Tai kas tave žino, kad nerūkai“; 15:48:19 nuteistasis A. P. rodo pirštu į tabaką ir sako: „Tai va gi pats sakai, kad tabaku kvepia“; 15:48:21 pareigūnas J. P. klausia nuteistojo: „Tai kam nešei?“; 15:48:23 nuteistasis A. P. atsako: „Tai gi sau nešiojausi“; 15:48:25 pareigūnas J. P. pradeda kalbėti su nuteistuoju A. P. apie maistą, kurį jis nešė kitiems nuteistiesiems į (duomenys neskelbtini) aukštą. Nuteistasis A. P. pradeda aiškinti, kad jo paprašė kitas nuteistasis nupirkti maisto. Pareigūnas J. P. aiškina nuteistajam apie draudimus perduoti, parduoti, dovanoti bet kokius daiktus (b. l. 15-17).

III.       Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę ir įstatymas nedraudžia netiesioginiais įrodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau, jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tokiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Svarbu tai, kad visi įrodymai būtų gauti ir įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti yra siejama ne su tokių medžiagų priklausomybe, o su jų neteisėtu gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Pakanka, kad asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Pažymėtina ir tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020). 

Pastebėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nusikalstamos veikos objektyviosios pusės. Kaltinamasis A. P. disponavo psichotropine medžiaga – sintetetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTINACA, kuri buvo iš jo paimta (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvarkydamas virtuvę prie šiukšlių dėžės rado cigarečių pakelį, o kadangi turi žalingų įpročių, pakelį pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Pakelį nešiojosi su savimi kišenėje, buvo įsitikinęs, kad pakelyje yra tabakas. Taigi, ta aplinkybė, kad kaltinamasis A. P. laikė šią medžiagą yra nustatyta.   

Kita vertus, teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Nagrinėjamu atveju A. P. pateiktas kaltinimas dėl neteisėto, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens aukščiau minėtos psichotropinės medžiagos įgijimo tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios psichotropinės medžiagos laikymo faktu, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko A. P. įsigijo šią psichotropinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš A. P. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą. Kaltinamasis A. P. teigė, kad šią medžiagą rado ir pasiėmė, galvojo, jog tai tabakas. Ši kaltinamojo versija byloje nėra niekaip nepaneigta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tiek iš liudytojų S. G., L. S. parodymų, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (pvz. baudžiamosios bylos Nr. 1-3129-818/2021, 1-467-990/2021, 1-698-1053/2021, 1-2051-1058/2020, 1-590-1100/2021) matyti, jog sintetinio kanabinoido radimas pataisos namuose yra galimas, ši medžiaga periodiškai randama bausmės atlikimo vietoje, asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą šia psichotropine medžiaga, nepaisant to, kad bausmės atlikimo vietoje neturėtų būti sąlygų daryti naujas nusikalstamas veikas ir (ar) vartoti (disponuoti) draudžiamomis medžiagomis. Taigi, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra niekuo išskirtinės ir atitinkamai kaltinamojo A. P. versija dėl draudžiamų medžiagų suradimo yra nepaneigta. Teismui nenustačius, kad kaltinamasis šią medžiagą įgijo neteisėtai, šios medžiagos įgijimas yra iš esmės preziumuojamas ir yra kaltinimo šalintinas.    

Teismo vertinimu, esminis klausimas šioje byloje – subjektyvioji pusė, t. y., ar A. P., laikydamas minėtą psichotropinę medžiagą, bent bendrais bruožais suvokė draudžiamą šios medžiagos pobūdį ir norėjo taip veikti. Išsamiai, bešališkai ir betarpiškai ištyręs bylos medžiagą teismas nustatė, kad toks kaltinamojo A. P. suvokimas nenustatytas. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. P. nėra baustas administracine tvarka bausmės atlikimo metu už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą ar laikymą, nėra teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Be to, liudytojai (duomenys neskelbtini) pareigūnai J. P., S. G., L. S. parodė, kad A. P. nėra žinomas kaip asmuo, vartojantis draudžiamas medžiagas, žinomas tik kaip tabaką vartojantis asmuo. Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamajam nebuvo atliekamas testas, siekiant nustatyti, ar asmuo vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, taigi tai vėlgi sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad A. P. vartoja psichotropines medžiagas.

        Iš specialistų išvadų matyti, kad nustatytos medžiagos kiekis yra nedidelis, didelę dalį šios medžiagos – sintetinio kanabinoido – sudaro tabakas. Išvada nustatyta, kad tabake, kurio masė 0,4977 g, yra 0,0023 g gryno 4-fluoro-MDMB-BUTINACA (b. l. 25). Be to, kaip matyti iš pataisos namų pareigūnų parodymų, ši medžiaga neskleidė jokio aitraus specifinio kvapo, skirtingai negu pvz. kanapės, jiems įtarimų sukėlė tai, kad medžiagos kiekis buvo nedidelis. Teismas pažymi, kad iš liudytojo J. P. parodymų matyti, jog kaltinamasis A. P. bėgiojo tarp aukštų, todėl pasikvietė jį į kabinetą. Visgi tokie liudytojo parodymai neleidžia spręsti, kad kaltinamasis A. P. atlikinėjo kažkokius draudžiamus veiksmus. Pats kaltinamasis parodė, kad pataisos įstaigoje taisyklės neleidžia nei duoti kažką, nei parduoti, nei dovanoti kitam nuteistajam, tačiau visi prašo nupirkti nedraudžiamus daiktus ir iki šiol niekas to nestabdė. Be to, svarbu tai, kad pas A. P. surasta psichotropinė medžiaga nebuvo kažkur slepiama – A. P. šią medžiagą laikė kelnių kišenėje, cigarečių pakelyje.   

        Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis A. P. bent bendrais bruožais suvokė, kad jo disponuojama medžiaga yra psichotropinė medžiaga. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų nurodė, kad kaltinamasis neigia žinojęs apie galimai psichotropinėmis medžiagomis purkštą tabaką, tai yra laikytina jo gynybine versija, nes jis nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir nepateikė paaiškinimų, su šiais argumentais sutikti negalima. Valstybiniam kaltintojui primintina, kad įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis). Teisė neduoti prieš save parodymų ir teisė tylėti – visuotinai pripažinti tarptautiniai standartai, kurie yra teisingo proceso pagrindas. Priešingu atveju, asmuo gali būti nubaustas už naudojimąsi savo pagrindine teise į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTT bylos Lutsenko prieš Ukrainą Nr. 6492/11, 2012; Volyanyk prieš Ukrainą, Nr. 7554/10; 2014; Leonienė prieš Lietuvą, Nr. 61264/17, 2020). Taip pat pažymėtina, kad remtis prielaidomis baudžiamojoje byloje negalima ir visi neaiškumai, kurių negalima pašalinti, vertinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).    

        Teismas nenustatė tyčios elemento kaltinamojo A. P. veiksmuose. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Pažymėtina ir tai, jog neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

IV.       Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 0,2217 g tabako su sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTINICA, saugomo Lietuvos teismo ekspertizės centre kaip kontrolinis pavyzdys bei cigarečių pakelis ir tualetinio popieriaus skiautė, saugomi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje (b. l. 25, 27-28), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 0,2217 g tabako su sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTINICA, saugomo Lietuvos teismo ekspertizės centre kaip kontrolinis pavyzdys bei cigarečių pakelį ir tualetinio popieriaus skiautę, saugomus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Ramūnas Keidūnas